Dr. Mariya Horyacha Dr. Mariya Horyacha, Lvivo katalikiško universiteto profesorė, www.voruta.lt Pranešimas padarytas konferencijoje 2024 m. liepos 14 dieną Laisvės kovotojų atminimo šventės metu, Didžiosios kovos apygardos partizanų parke. Jūsų Ekscelencijos Vyskupai, mieli Kunigai, Gerbiamieji Ukmergės vadovai ir visi šios šventės dalyviai. Ačiū už galimybę būti šiame gražiame Partizanų parke ir pasidalinti savo mintimis apie...
Meras Andrius Šatevičius (kairėje) ir vicemerė Jolanta Abucevičienė už prasmingą kultūros paveldo objektų paiešką ir garsinimą padėkojo kultūros paveldo tyrinėtojui Gyčiui Juodėnui. Sigitos Nemeikaitės nuotr. Trakų rajono savivaldybės meras Andrius Šatevičius už nuopelnus Trakų krašto kultūros paveldui – jo paiešką, garsinimą ir sklaidą įteikė padėkos raštą Aukštadvario seniūnijoje gyvenančiam Gyčiui Juodėnui. Jį pasveikino ir vicemerė...
lrs.lt nuotr. Siekiant efektyvesnės veiklos, Seimas priėmė naujos redakcijos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymą. Nauju teisiniu reglamentavimu pakeistas Centro valdymas, optimizuotos funkcijos, uždaviniai. „Mes matome Centro misiją šiandien kaip niekada svarbią ir norime Centrą sustiprinti. Sustiprinti jo veiklas, reikšmę, darbus, apsiginti nuo propagandos svaresniu balsu, to šiandien tikrai trūksta. Stiprinti valdyseną, steigiant...
Atminimo ženklas partizanams Endrikių kaime 2024 m. liepos 11 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojai pastatė du atminimo ženklus, skirtus pagerbti ir atminti iškilias Lietuvos asmenybes. Vienas iš jų – Endrikių kaime (Šakių sen., Šakių raj. sav.). 1951 m. vasario 2 d. šio kaimo apylinkėse žuvusiems Tauro apygardos vadui Viktorui Vitkauskui-Saidokui, bei...
Lietuvos futbolo rinktinė 1924 m. Paryžiaus VIII vasaros olimpinėse žaidynėse. Paryžius, 1924 m. Iš kairės – Hancas Getcas, Zigmas Sabaliauskas, Jurgis Razma, Juozas Žebrauskas, Valerijonas Balčiūnas, Leonas Juozapaitis, komandos kapitonas – Steponas Garbačiauskas, Jurgis Hardingsonas, Vincas Bartuška, Stasys Janušauskas. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-16559 2024 m. sukanka 100 metų, kai nepriklausomos Lietuvos Respublikos sportininkai pirmą...
Nuotraukos iš renginio – Raimundo Kaminsko Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, istorinės atminties tyrinėtojas, Kaunas, www.voruta.lt Liepos 15-ąją, minint „Žalgirio” mūšio dieną, Kaune buvo atidengtas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio paminklas. 5 metrų aukščio ir 3 tonas sveriantis monumentas kauniečius ir miesto svečius pasitinka buvusių Senųjų Kauno kapinių prieigose, ties...
Minint 614-ąsias pergalės Žalgirio mūšyje metines, kaip manoma istorinėje mūšio vietoje Griunvalde, vyko mūšio masinė inscenizacija ir vienas didžiausių Viduramžių istorijos festivalių. Keli tūkstančiai dalyvių gyveno viduramžiškoje stovykloje tų laikų sąlygomis, apsirengę autentiškais rūbais, rengdami riterių turnyrus, amatų turgus, koncertus ir ruošdamiesi lemtingajam mūšiui. 35 kilogramus sveriančius rekonstruotus XIV a. LDK šarvus ryžosi apsirengti 11...
Knygnešė Filomena Malinauskaitė. Lietuvos Nepriklausomybės akto (1918-02-16) signataro Donato Malinausko sesuo. XX a. 2 deš. Aut. https://www.e-kinas.lt/ekinas-photos/photo/318369 Facebooke atsirado tiesiog neįtikėtina fotografija – Vasario 16-osios akto signataro Donato Malinausko sesuo Filomena Malinauskaitė. Fotografijos metai 1914-ieji. Filomena Malinauskaitė, buvusi savo laiku Bukauciškių dvaro savininkė, buvo žinoma kaip knygnešė, įvairių lietuviškų organizacijų vadovė ir dalyvė. Tačiau savo...
Marijos d’Erceville, Kazimiero d’Erceville dukters, asmens liudijimas. 1940 m. birželio 27 d. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap. 1, b. 36635, TAB3, l. 17. Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis Žemaitijoje gyvenantis lenkas su grynai prancūziška pavarde d’Erceville. Toks netikėtumas laukė, pradėjus nagrinėti eilinį žmogaus prašymą surasti dokumentus dėl artimųjų tremties....
Prie Kauno geto vartų grįžusios iš darbų kalinių brigados. Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo Pagal dr. Arūno Bubnio ir savo darbus parengė dr. Alfredas Rukšėnas, www.voruta.lt Statistikos valdybos 1941 m. sausio 1 d. duomenimis, Kaune gyveno 32 595 žydai. 1941 m. birželio 22 d. prasidėjus nacių Vokietijos karui su Sovietų Sąjunga, tik nedideliam žydų skaičiui...
Algimanto apygardos partizanai. Iš kairės: Algimanto apygardos Ryšių skyriaus viršininkas Albinas Kubilius-Rūgštymas, Žaliosios rinktinės vadas J. V. Česnakavičius-Daujotas, apygardos vadas A. Starkus-Montė, kiti neatpažinti. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų Parengė Rūta Trimonienė, LGGRTC vyriausioji istorikė Jonas Vitautas (taip dokumente) Česnakavičius gimė 1924 m. liepos 12 d. Panevėžio aps. Smilgių vls. Dambavos parapijos Valdeikių...
Adolfas Ramanauskas-Vanagas su armonika „Kad giria žaliuotų…” praūžė jubiliejinė Dainų ir šokių šventė Lietuvoje. Čia nuskambėjo ir Laisves kovų, partizanų dainos. Būtent šios dainos dabar yra mūsų tautinio paveldo karo dainų aukso fonde ir išgyvena „renesanso” laikotarpį. Okupuotoje Lietuvoje jos buvo uždraustos ir sugrįžo Atgimimo laikais. Dabar jos ypač populiarios Lietuvos kariuomenėje, Lietuvos Šaulių sąjungoje,...
Prie parodos Dainų šventės 100-mečiui. Raimundo Kaminsko nuotr. Dalia Poškienė LŽS narė, XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė, Kaunas, www.voruta.lt Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungoje, pasitinkant Lietuvos Valstybės dieną, atidarytos net trys naujos parodos, bylojančios apie Lietuvą ir lietuvius. Į Kauną iš Jungtinių Amerikos valstijų, Sietlo atkeliavo Marthos Marie Thomas fotografijų paroda „Nepamiršk, čia jums...
Lietuvos kariuomenės majorą Donatą Mazurkevičių (centre) lydėjo Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklos direktorius Algirdas Vaicekauskas ir „Aušros“ redaktorė Irena Gasperavičiūtė „Aušros“ informacija Seinų ir Berznyko kapinėse guli Lietuvos savanoriai, žuvę 1919–1920 metais kovose dėl šių žemių priklausomybės. Atsikūrusi Nepriklausoma Lietuva sutvarkė šiose kapinėse palaidotų karių kapus ir pažymėjo juos tradiciniais kryželiais. Lapkričio 1-ąją čia atminimo žvakeles...
Pirmojo atkurtos Lietuvos valstybės vadovo Vytauto Landsbergio kalba minint Birželio sukilimą. Nepriklausomybės aikštė, Vilnius, 2024-06-22 Sveiki, Tėvynės vaikai! 1941 m. birželio 22 d. SSR Sąjungos okupuota Lietuva sukilo prieš nuožmią okupantę Sovietų Sąjungą, t.y. prieš jos diktatorių generalisimą Staliną ir enkavedistus politrukus, karo belaisvių Katynėje ir kitur šaudytojus, tūkstančių nekaltų žmonių iš Lietuvos...
Vladas Montvydas. Asmeninis Irenos Montvydaitės – Giedraitienės archyvas Kino režisierė Agnė Marcinkevičiūtė, www.voruta.lt Žemaičių apygardos vado žeminėje nuo liepos 6-osios veiks Agnės Marcinkevičiūtės vaizdo instaliacija „Vlado Montvydo kovų takais”. Medvėgalio kalno papėdėje, Karūžiškės dvaro žemėje, iškilęs memorialas kviečia apsilankyti, apeiti aplink didingą akmeninį paminklą, užsukti į atkurtą paskutiniojo Žemaičių apygardos vado Vlado Montvydo žeminę. Šioje vietoje...
Leonora Daumelytė -Jakaitienė (Tulpė). Nuotrauka iš asmeninio prof. J. Jakaičio archyvo Su giliu liūdesiu pranešame, kad, 2024 m. liepos 1 dieną, eidama 94-uosius metus mirė buvusi Tauro apygardos partizanų ryšininkė, Kengyro sukilimo Steplage dalyvė, Laisvės kovų dalyvė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos narė Leonora Daumelytė -Jakaitienė (Tulpė). Dėl mylimos Mamos netekties Lietuvos gyventojų genocido...
Atminimo A. Kentrai akimirka. LGGRTC nuotr. 2024 m. birželio 29 d. Šilalės rajone vyko renginys, skirtas Kentrų šeimos atminimui. Jame dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo narys Jonas Gudauskas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorė Ramunė Driaučiūnaitė, Kentrų šeimos narė Jūratė Vaičėnaitė- Baltrienė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilalės...
Valstybinės kultūros paveldo komisijos nuotr. Kauno tvirtovė, juosianti miestą, yra unikalus XIX–XX a. sandūroje statytas fortifikacijos pavyzdys, atspindintis to laikmečio inžinerinį ir karinių strategijų vystymąsi. Jo dydį ir įvairovę liudija net 420 Kultūros vertybių registre esančių pavienių objektų ir kompleksų. Naujausiais Valstybinės kultūros paveldo komisijos duomenimis, Kauno tvirtovės paveldas šiandien yra tapęs gamtos ir paveldo...
Iškilmės dalyviai Kun. Robertas Gedvydas Skrinskas, Šėta, www.voruta.lt Bukonių bendruomenės pirmininkas Petras Vyšniauskas laimėjo tarptautinį projektą „Abiejų Tautų Respublikos istorinė atmintis – bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Lenkijos VVG, kuriant naujas turizmo paslaugas ir inovacijas“ Nr. 44TT-KK-21-3-08675-PR001. Petras skyrė projekto lėšų Normainių Baro Konfederatų koplytstulpio kryžiaus pagaminimui 255 Baro konfederacijos metinių proga. Kristaus kančią pagamino tautodailininkas ...
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Lietuva negali be eilinės erzelynės: štai vėl iš kapo keliame Lietuvai atsidavusį diplomatą ir patriotą Kazį Škirpą. Kas su valdžios nesankcionuotu atminimo lentos kabinimu, kas su „kuvaldomis“ ir rankų išsukinėjimais senjorams, kas su sausa ir akla savivaldybės klerkų teisine retorika… Skandalas laikinai nuščiuvo, nes jį tiesiogine ir bendrąja prasme...
Atminimo lenta. Vytauto Laskausko nuotr. Zigmas Tamakauskas – LLKS štabo viršininko pavaduotojas, LŠS Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės Kultūros ir meno būrio šaulys, Kaunas, www.voruta.lt Šie metai prasidėjo minint Lietuvos vėliavos pakėlimo Gedimino kalne 105-ąsias ir mūsų literatūros klasiko Kristijono Donelaičio gimimo 310-ąsias metines. Toliau sekė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16...
Autorės nuotraukoje iš kairės: J. Vercinkevičius, V. Dailidka, gimnazijos direktorė D. Zuzo, A. Arlauskienė, A. Masaitis, K. Misius, G. Kazėnas, M. Šaknienė, K. Garšva Rasa Jakubauskienė, Eišiškės, Šalčininkų raj. www.voruta.lt Į Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnaziją rinkosi garbūs svečiai. Čia jau jubiliejinį, 20-ąjį, kartą buvo teikiama S. Rapolionio premija. Šiemet ji skirta milžinišką darbą nuveikusiam ir...
Dapkūnų šeima, apie 1975 m. Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Paskutine 26-ąja ištrauka iš Sūduvos šviesuolio Jono Dapkūno prisiminimų baigiame šią kupiną darbų ir patirčių gyvenimo knygą. Tas įrašas darytas 1979 m. birželio 9 dieną, o kitų metų liepą – ir epilogas. Visas ištraukas parengė žurnalistas Česlovas Iškauskas pagal 2013 – 2018 m. leidyklos „Kriventa“ kalbininkų leidybai...
Atminimo lentos atidengimo iškilmės. Raimundo Kaminsko nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, Kaunas, www.voruta.lt 2024 m. birželio 23 d. Kaune vyko LR Seimo patvirtintos Birželio sukilimo atmintinos dienos paminėjimas. Minėjimo metu prie Petro Vileišio tilto vyko žuvusio 1941 m. Birželio sukilimo dalyvio, Vyčio kryžiaus ordino kavalieriaus (po mirties), Lietuvos policininko Juozo Savuliono (1912-1941) pagerbimo ceremonija, kurios metu...
Pagaliau susirinko plati giminė… Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Tai priešpaskutinis Sūduvos šviesuolio Jono DAPKŪNO prisiminimų fragmentas: keliauja pas ištekėjusią dukterį, grįžta į Marijampolę, tvarkosi savo būstą, iš kurio po 10 metų tremtiniai iškeldinti… Į Kauną pas dukterį ir atgal Kazytė Kaune įsitaisė kooperatinį butą – dviejų su puse kambarių, su visais patogumais. Sugundė ir mus...
Le Petit Echo de la Mode, Paris, 1931, nr. 49, p. 16. Lina Anušauskienė, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos kultūrinės veiklos specialistė, www.voruta.lt Tarpukario Kaunas ne kartą atsidūrė įvairių sričių tyrėjų dėmesio centre: tai miesto klestėjimo, augimo metas. Pirmosios respublikos metais Kaunas neatpažįstamai pasikeitė – jei anksčiau laikytas provincija, tai nepriklausomybės metais pramintas „Mažuoju Paryžiumi“....
Raimundo Kaminsko nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, Kaunas, www.voruta.lt 2024 m. birželio 20 d. Kaune, Istorinėje Prezidentūroje vyko parodos „Kauno getas: tikrovė ir atmintis” atidarymas. Ši paroda buvo skirta Kauno geto sunaikinimo 80-mečiui paminėti. Parodos atidaryme sveikinimo žodžius išsakė LR Kultūros viceministras Rimantas Mikaitis, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas ir kiti svečiai. Parodoje...
Istorijos-pedagogikos fakulteto penkto kurso studentai pirmakursių „krikštynose“ 1983 m. rudenį. Nuotrauka iš B. Šetkaus archyvo Benediktas Šetkus, www.voruta.lt Pradėjus studijuoti 1979 m. Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Istorijos-pedagogikos fakultete, iš aukštesnio kurso studentų išgirdome apie mus laukiantį didžiausią išbandymą – Mykolo Burokevičiaus dėstomą kursą „Mokslinis komunizmas“. Vyresnieji teigė, kad išleisti „mokslinio komunizmo“ vadovėliai netinka, nes dėstytojas...
Eišiškės. Stanislovo Rapolionio gimnazija. Autorius Vilensija, CC BY-SA 3.0 <https://creativecommons.org/licenses/by-sa/3.0>, via Wikimedia Commons Alfonsas Kairys, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, buvęs Valstybinės komisijos Rytų Lietuvos problemoms išnagrinėti referentas švietimo klausimams, www.voruta.lt Praėjusiame straipsnyje ,,Istorija tapusi praeitis“ užsiminiau apie mokyklų statybą Šalčininkų rajone. Šįkart pateikiu šiek tiek žinių apie 1993 m. Šalčininkų rajono Eišiškes. 1993 m. Statistikos...