Nijolė Sadūnaitė 1987 m. rugpjūčio 23 d. mitinge Prieš 37 metus – 1987 m. rugpjūčio 23 d. – disidentė Felicija Nijolė Sadūnaitė sakė kalbą mitinge prie Adomo Mickevičiaus paminklo. Mitingą, kuris buvo vienas iš svarbių žingsnių vaduojantis iš Sovietų Sąjungos, organizavo Lietuvos laisvės lyga (LLL) – pogrindinė disidentų organizacija, siekusi atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Vienuolės, disidentės,...
Mitingo dalyviai: priekyje „Spartuolio“ žurnalistai Kazys Šliužas ir Stasys Stacevičius (poetas), dešinėje prie krašto tautiniais drabužiais apsirengusi trakietė Ona Sipavičienė. Tolumoje matyti Jono Kasperavičiaus kryžius su saulute. Leono Stosiūno nuotr. Rasa Jakubauskienė, „Trakų žemės” laikraštis Šiandien minime 35-erių metų sukaktį, kai, siekdami taikiai pasipriešinti sovietinės Rusijos okupacijai, trijų Baltijos valstybių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos...
Konferencijos dalyviai bendroje nuotraukoje Dalia Poškienė, XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė, LŽS narė, Kaunas, www.voruta.lt Šiais metais minime Karaliaučiaus universiteto įkūrimo 480 metų sukaktį. Tai datai paminėti Kauno Švč. Trejybės evangelikų liuteronų bažnyčioje surengta konferencija. Konferencijos iniciatoriai, organizatoriai ir moderatoriai – Kauno Švč. Trejybės liuteronų bažnyčios kun. Saulius Juozaitis, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, XXVII knygos...
Albinas Kentra Kęstas Vasilevskis, Vytauto Didžiojo karo muziejaus viešųjų ryšių specialistas, Kaunas, www.voruta.lt Neseniai anapilin iškeliavusio Albino Kentros gyvenimo darbų ir kovos už laisvę istorija – tarsi gero filmo scenarijaus verta drama, kurią apjungė dviejų Lietuvos valstybingumų tarpsnių gija, o nepriklausomos Lietuvos sėkmės istoriją nutraukusi sovietinė okupacija paskatino veikti kultūrinės, neginkluotos rezistencijos būdais. Kaip matome...
Atgimimo laikotarpiu Lietuvoje nuvilnijusiuose mitinguose ir Baltijos kelyje buvo apeliuota į tarptautinę teisę ir reikalauta pasmerkti slaptuosius Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos susitarimus. 1989 m. | Fotografai Eugenijus Masevičius ir Viktoras Kapočius. Lietuvos centrinis valstybės archyvas. 0-095854, 0-127443 © Tekstą parengė Angonita Rupšytė, viena iš Baltijos kelio koordinatorių. Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius Akcija...
Graviūros iš P. Diufūro knygos Prostitucijos istorija (Histoire de la prostitution), Briuselis, 1861, p. 64, 135. LMAVB 35405/1-2 Lina Anušauskienė, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos kultūrinės veiklos specialistė, www.voruta.lt „Laisvoji profesija“ arba kitaip–prostitucija–tarpukariu buvo nors ir smerktinas, bet legalus reiškinys. Vadinamoji seniausioji profesija egzistavo visais laikais ir įvairiose kultūrose. Egzistuoja ir dabar. Prostitucijos problema Lietuvoje...
Romualdas Ozolas. 1987 m. kovo 11 d. Fotografas Algimantas Žižiūnas. Lietuvos centrinis valstybės archyvas. P-43626 Alfonsas Kairys, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, buvęs Valstybinės komisijos Rytų Lietuvos problemoms išnagrinėti referentas švietimo klausimams, www.voruta.lt Manau, kad ne vienas yra girdėjęs apie Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir jo atliktus gerus darbus, rūpinantis tautinėmis...
Steponas Darius (centre) su ledo ritulio komandos nariais. Lietuva, apie 1924–1927 m. Kęstas Vasilevskis, Vytauto Didžiojo karo muziejaus viešųjų ryšių specialistas, www.voruta.lt „Sveikame kūne – sveika siela“. Tokiu devizu vadovavosi vienas didžiausių sporto mylėtojų Steponas Darius. Amerikoje susidomėjęs krepšiniu, futbolu, boksu, regbiu, beisbolu, lengvąja atletika, Darius teigė, kad sportas grūdina, o užsigrūdinęs žmogus viskam atsparus....
Česlovas Iškauskas. Asmeninė nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Praėjusią savaitę nuošė dar vienas Lietuvai toks įprastas šurmulys – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC; arba tiesiog Rezistencijos centro, RC) ir Desovietizacijos komisijos (DK) konfliktas. Dingstis jam kilti labai jau formali: trečiadienį surengtą DK posėdį ketino transliuoti RC, tačiau komisijos nariai techninius darbuotojus...
Pasirašytas teisinis susitarimas tarp FTB ir LGGRTC Siekiant kruopščiai ir išsamiai analizuoti pokario pasipriešinimo kovose žuvusių Lietuvos gyventojų DNR mėginius, kuriuos renka ir neribotą laiką ketina saugoti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (Centras), šios institucijos Paieškų ir identifikavimo skyriaus ekspertai bendradarbiaus su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Federaliniu tyrimų biuru (FTB). Tokia galimybė atsirado...
Įsibėgėjus atostogų ir kelionių sezonui, pristatome įdomią Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių vertybę – vieno žymiausių lietuvių keliautojų, žurnalisto ir visuomenės veikėjo Mato Šalčiaus (1890-1940) užsienio pasą. Įprastai Lietuvos piliečių asmens tapatybės kortelėse arba pasuose įrašomi asmens vardas (vardai), pavardė, lytis, gimimo data, asmens kodas. Pateikiamas piliečio veido atvaizdas ir parašas bei informacija apie dokumento...
Minėjimo organizatorių nuotraukos Marija Šaknienė, St. Lozoraičio premijos laureatė, Kaunas, www.voruta.lt Rugpjūčio 2 dieną, diplomato Stasio Lozoraičio gimimo dieną, Lietuvos Žurnalistų Draugija surengė jo šimtųjų gimimo metinių paminėjimą Kaune, Petrašiūnų kapinėse, kur iškilusis diplomatas ir palaidotas. Prie jo kapo susirinko nemažas būrys žmonių, puikiai prisimenančių Lozoraičių šeimą bei jos indėlį į Lietuvos valstybės kūrimą bei...
Organizatorių nuotraukos Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, www.voruta.lt 2024 m. rugpjūčio 8 d. Vilniuje, Tilto gatvėje, prie namo Nr.1, pažymėto memorialine lenta, vyko tradicinis visuomenininkų organizuojamas pirmojo Lietuvos valstybės prezidento Antano Smetonos (1874-1944) 150-ųjų gimimo metinių paminėjimas. Pastebėtina, kad 1902 m. Vilniuje A. Smetona pradėjo verstis advokato praktika, 1903–1915 m. dirbo Vilniaus Žemės...
Šventės organizatoriai, vedėjai V. Kaminskas, LPKTS valdybos pirmininkas V. Sungaila, tremtinio redaktorė A. Kaminskienė, LPKTS pirmininkas dr. G.Rutkauskas Dalia Poškienė, LŽS narė, LPKTS kultūros vadybininkė, XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė. Ariogala, Raseinių raj., www.voruta.lt Dubysos slėnyje Ariogaloje į XXXIV sąskrydį „Su Lietuva širdy“ susirinko buvę tremtiniai, politiniai kaliniai, laisvės kovų dalyviai. Sąskrydžio dalyviai, lydimi Kariuomenės...
Paminklo Petrui Cvirkai demontavimas. 2021 lapkritis. Raimundo Kaminsko nuotr. Siekiant sudaryti sąlygas sklandžiam desovietizacijos proceso įgyvendinimui bei jį vykdančių organų proaktyvumui ir užkirsti kelią su desovietizacijos procesais susijusių melagienų virtualios sklaidos greičiui, priimtas sprendimas leisti pilotinį Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos, dar vadinamos Desovietizacijos/ Dekomunizacijos...
Knygnešė Filomena Malinauskaitė. Lietuvos Nepriklausomybės akto (1918-02-16) signataro Donato Malinausko sesuo. XX a. 2 deš. Aut. https://www.e-kinas.lt/ekinas-photos/photo/318369 Arturas Čiras Filomena Malinauskaitė gimė 1859 m. sausio 8 d. tolimojoje Rusijoje, Mykolo ir Alinos Malinauskų šeimoje. Krikštyta Bukaučiškių dvare, kuris buvo 5 km nuo Daugų, Pivašiūnų bažnytkaimio linkui. Gyveno Rusijoje, Vilniuje, vėliau – Bukaučiškių dvare ir jo...
Dr. Valdas Selenis, www.voruta.lt 1944 m. rugpjūčio 2 d. buvo likviduotas romų lageris Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje Lenkijoje. Nužudyta apie 3000 romų tautybės žmonių. Tą dieną minima Tarptautinė romų holokausto atminimo diena. Romų genocidas dažnai vadinamas „pamirštu holokaustu“. Įvairiais dialektais romų kalba naudojamas žodis porajmos reiškia sunaikinimą. Vokiečių saugumo policijos ir SD operatyvinės grupės karo pradžioje...
Romai Ukmergės plente 1932 m. Foto Viktoras Kuprevičius. Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus Dr. Arūnas Bubnys, www.voruta.lt Pagal 1923 m. Lietuvos Respublikos gyventojų visuotinį surašymą Lietuvoje (be lenkų okupuoto Vilniaus krašto) gyveno tik 284 romai. Labai tikėtina, kad ne visi tuomet Lietuvoje gyvenę romai dėl savo klajokliško gyvenimo būdo buvo suregistruoti. Tikėtina, kad Lietuvoje...
Pakrančių (pasienio) apsaugos laivo „Prezidentas Smetona“ įgulos nariai. Klaipėda. Apie 1928–1932 m. Iš dešinės: laivo laisvai samdomas inžinierius mechanikas Adolfas Darginavičius, laivo vadas Antanas Kaškelis ir neišaiškintas asmuo laivo bocmanas Lietuvos karinio laivyno 1935–1940 m. simbolis ir mokomojo laivo „Prezidentas Smetona“ ilgametis vadas Antanas Kaškelis daugeliui jaunų jūreivių galėjo atrodyti kaip žmogus iš kitos epochos....
Reaguodama į liepos 31 d., socialiniame tinkle „Facebook” Erikos Palšauskaitės Švenčionienės vardu registruotoje paskyroje viešai paskelbtus melagingus teiginius apie 1991 m. liepos 31 d. Rygos Ypatingos paskirties milicijos būrio įvykdytą nusikaltimą žmogiškumui – Medininkų pasienio punkto užpuolimą, kurio metu buvo nužudyti septyni Lietuvos pareigūnai ir vienas sunkiai sužeistas, generalinė prokurorė Nida Grunskienė pradėjo ikiteisminį tyrimą...
Minėjimas Medininkuose. Ilonos Šilenkovos (LRS) nuotr. Minint Medininkų tragedijos metines, Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė trečiadienį pagerbė prieš 33 metus įvykusių žudynių aukas Lietuvos pareigūnus, saugojusius valstybės sieną. Vyriausybės vadovė dalyvavo minėjime prie Medininkų memorialo bei Antakalnio kapinėse, kur pagerbtas tarnybos metu nužudytų pareigūnų atminimas. ”Prieš 33-ejus metus visus mus sukrėtė žinia apie žudynes Medininkuose:...
Derybos dėl sutarties Suvalkuose. Kairėje lenkų (iš kairės Wacławas Przesmyckis, Juliuszas Łukasiewiczius, Mieczysławas Mackiewiczius, Adamas Romeris), dešinėje lietuvių (iš dešinės A. Šumskis, B. K. Balutis, W. J. A. M. Katchė, V. V. Čarneckis, M. Biržiška) delegacijos. 1920. Lietuvos centrinis valstybės archyvas Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Ši vasara mums teikia išties daug malonumų. Kalbu...
Lenkų paradas Vilniuje krašto prisijungimo proga. Šaltinis wikipedia.org Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Paprastai sakome, kad istorija mus moko nekartoti to, kas tarp valstybių ar tautų buvo negatyvaus, priešiško, nesutariančio. Tačiau, kita vertus, kažkada tvyrojusi nesantaika negali būti pagrindu ilgalaikiams blogiems santykiams. Yra viena sąlyga: jei savo klaidas suvokiame, už jas atsiprašome ir taip konstruojame valstybių ateitį....
Archeologiniai kasinėjimai prie Laterano bazilikos (ANSA) www.vaticannews.va Artėjant Šventiesiems metams Romos mieste vykdomi urbanistiniai pasirengimų darbai atneša vis naujų vertingų atradimų. Aikštėje priešais Laterano Šv. Jono baziliką buvo atkastos sienos, kurios, pasak archeologų, yra buvusių popiežių rūmų dalis. Laterano bazilika – tai popiežiaus, kaip Romos vyskupo, katedra. Būtent Laterano bazilikoje 1300 m. popiežius Bonifacas VIII...
Prof. dr. Jonas Jakaitis, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinų sąjungos Vilniaus sk. pirmininkas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinų sąjungos tarybos narys, Vilnius tech Architektūros fakulteto profesorius, www.voruta.lt 2024 m. liepos 01 dieną, eidama 94-sius metus mirė buvusi Tauro apygardos partizanų ryšininkė, Kengyro sukilimo steplage dalyvė, Laisvės kovų dalyvė (LKD 2010-12-22 Pažymėjimas Nr. 203), Lietuvos politinių...
Iš kairės VSAT vadas R.Liubajevas,LGGRTC Specialiųjų tyrimų sk.vedėjas R.Narvydas ir V.Skučaitė 2024 m. liepos 24 d. Valstybės sienos apsaugos tarnyboje vyko paskaita apie istorinę asmenybę – paskutinės tarpukario Lietuvos Respublikos Vyriausybės vidaus reikalų ministrą brigados generolą Kazimierą Skučą (1894-1941). Renginyje dalyvavo VSAT vadas generolas Rustamas Liubajevas, pasieniečių bendruomenės nariai, didelė dalis iš skirtingų Lietuvos miestų...
Audronius Ažubalis, www.facebook.com, www.alkas.lt Liepos 19 dienos Žurnalistų etikos inspektorės sprendimu patvirtinta, kad spalio 9 dieną Lietuvos lenkų laikraštyje ir internetiniame portale „l24.lt“ viešai pasirodžiusio straipsnio lenkų kalba „Przed 103 laty Wileńszczyzna została wyzwolona przez swoich żołnierzy“ („Prieš 103 metus Vilniaus kraštą išlaisvino jo kariai“) autoriai, kuriame 1920 m. spalio 9 dieną Lenkijai okupavus Lietuvos Vilniaus kraštą...
www.punskas.pl Trečiąjį liepos sekmadienį Gibuose buvo paminėta Augustavo gaudynių 79 metų sukaktis. Rusų žudynių aukas po Antrojo pasaulinio karo pagerbė aukų šeimos, vietos bendruomenė ir svečiai. 1945 m. liepos viduryje per SSRS vykdytą partizanų naikinimo operaciją, pavadintą „Augustavo gaudynėmis“, šiose vietovėse buvo suimti tūkstančiai, nužudyti šimtai žmonių – lenkų ir lietuvių. Augustavo gaudynės vyko 1945...
Išvežami sušaudyti žydų įkaitai prie „Baltojo kalėjimo“. Iš kairės į dešinę: advokatas Izraelis Abramavičius, nežinomas asmuo, pirklys Simonas Rozenbergas, nežinomas asmuo, vyriausiasis Šiaulių rabinas Aharonas Bakštas, pirklys Kadišas Šapira, muitinės ekspeditorius Elijahu Penas, rabinas Abraomas Icchokas Nochumanskis, pabėgėlis iš Lenkijos. Šiauliai, 1941 m. liepa. Iš Jad Vašemo rinkinių Pagal dr. Arūno Bubnio darbus parengė dr....
Ant vokiečių tanko ,,Pantera” sėdi Stasys Vaitkevičius, 1945 m. Iš asmeninio S. Vaitkevičiaus archyvo Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt 1944 – ųjų liepa Lietuvai tapo dar vienu istorijos smūgiu, kai sovietinė kariuomenė iš mūsų krašto stūmė dar vieną okupacinę kariauną – nacistinės Vokietijos pulkus. Anot tėvų pasakojimų, mano panemunės miestelio žmonės frontą kentė dvi savaites:...