Istorija

Alfonsas Kairys. Istorija tapusi praeitis (IV)
Įrašas

Alfonsas Kairys. Istorija tapusi praeitis (IV)

Prie Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmų 1990 03 12 vietoj Lietuvos Sovietų Socialistinės Respublikos herbo kabinamas Vytis© Romas Jurgaitis Alfonsas Kairys, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, buvęs Valstybinės komisijos Rytų Lietuvos problemoms išnagrinėti referentas švietimo klausimams, www.voruta.lt Manau, kad  ne vienas yra girdėjęs apie Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir jo atliktus gerus...

Edvardas Gudavičius. Šiaulių mūšis problematiškas, kadangi jį smulkiai aprašo vienintelis šaltinis – Livonijos eiliuotoji kronika
Įrašas

Edvardas Gudavičius. Šiaulių mūšis problematiškas, kadangi jį smulkiai aprašo vienintelis šaltinis – Livonijos eiliuotoji kronika

„Saulės mūšis”. Dailininkas Pranas Daugintis. 2007 metai. Drobė, aliejus. Habil. dr. Edvardas Gudavičius, www.voruta.lt Jau seniai įpratome sakyti Saulės mūšis, tačiau istoriografų jau pakankamai padaryta, kad vietovardžio vieta būtų patikimai lokalizuota. „Soule“ ar „Saulė“ – tai, neabejotinai yra Šiauliai. Ir todėl, manau, jau dabar galime drąsiai sakyti – Šiaulių mūšis. Šiaulių mūšis yra labai problematiškas,...

Jeigu Kaliningradas būtų lietuviškas…
Įrašas

Jeigu Kaliningradas būtų lietuviškas…

Kaliningradas. A. Savin, FAL, via Wikimedia Commons Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Pasirodo, Rusija ne tik pradėjo karą prieš Ukrainą, bet ir ruošiasi konfrontacijai su NATO valstybėmis Arktyje. Dar daugiau: Putinas savo gyvenimą ketina baigti regzdamas planus, kaip sujungti Kaliningrado (Karaliaučiaus) sritį su žemynine Rusija. Apie tai vyko mįslingas Putino pokalbis su šios srities...

Jo Eminencijai 1991 m. sovietų karinės agresijos akivaizdoje buvo patikėta saugoti svarbiausią dokumentą – Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atstatymo Aktą
Įrašas

Jo Eminencijai 1991 m. sovietų karinės agresijos akivaizdoje buvo patikėta saugoti svarbiausią dokumentą – Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atstatymo Aktą

Popiežius Jonas Paulius II su kardinolu Vincentu Sladkevičiumi. kaunoarkivyskupija.lt nuotr. Irena Andrukaitienė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė, www.voruta.lt Kiekviena epocha, kiekvienas laikmetis, nepriklausomai nuo to, kokios būna susiklosčiusios politinės, visuomeninės sąlygos – ar gyvenama pavergtyje, ar laisvėje – yra savaip sudėtingas ir reikalauja maksimalių tautos pastangų saugant ir puoselėjant pamatines vertybes, kurios yra tautos dvasinių jėgų atsinaujinimo...

Kaune paminėtos Jono Polovinsko-Budrio 60-osios mirties metinės
Įrašas

Kaune paminėtos Jono Polovinsko-Budrio 60-osios mirties metinės

Raimundo Kaminsko nuotraukos Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, Kaunas, www.voruta.lt 2024-09-20 Kaune buvo paminėtos Lietuvos diplomato, žvalgo,  1923 m. „Klaipėdos sukilimo” karinio vado, dviejų Vyčio Kryžiaus ordinų kavalieriaus Jono Polovinsko-Budrio (1889-1964) mirties 60-osios metinės. Tai progai paminėti buvo organizuojamas pažintinis žygis-ekskursija „JONO POLOVINSKO – BUDRIO TAKAIS KAUNE“ su gidu Raimundu Kaminsku. Žygio-ekskursijos metu...

Mokytojo Aleksandro Karužos vardas gyvas žmonių širdyse
Įrašas

Mokytojo Aleksandro Karužos vardas gyvas žmonių širdyse

Aleksandras Karuža, 1930 m., Vilnius. Nuotraukos iš Giedrės Karužaitės-Juodišienės asmeninio albumo Povilas ŠIMKAVIČIUS, LŽS narys, Vilnius, www.voruta.lt Kalbant apie lietuviškas mokyklas, Lietuvių „Kultūros“ švietimo draugijos veiklą 1927-1939 metais okupuotame Vilniaus krašte, neįmanoma nepaminėti aktyvaus visuomenininko, puikaus organizatoriaus, Lietuvos nusipelniusio mokytojo Aleksandro Karužos. Pašaminės kaime (Švenčionių rajonas) vis dar skamba šilti epitetai, apibūdinantys Aleksandro veiklą –...

Alanta tarp Astikų ir Radvilų. Vengrų pėdsakai Alantos krašte XVI a. pabaigoje
Įrašas

Alanta tarp Astikų ir Radvilų. Vengrų pėdsakai Alantos krašte XVI a. pabaigoje

Senoji Alantos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia (1534–1906). Nuotr. iš asmeninio Gintauto Šeikio archyvo Gintautas ŠEIKIS, Molėtų r., Alanta, www.voruta.lt Mes, kurie gyvename ir kuriems Dievas patikėjo rūpintis kitais, turėtume gyventi ne tik dėl savęs ir savo amžininkų, bet ir dėl ateinančių kartų. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stepono Batoro priesaika, išsakyta laiške Transilvanijos triumviratui...

„Visi kiti bus tik toleruojami…“
Įrašas

„Visi kiti bus tik toleruojami…“

Petras Maksimavičius, http://e-ausra.pl Pulkininkas Marianas Turkovskis (Marian Turkowski) 1939 m. sausio 24 d. savo pavaldiniams išsiuntė nurodymus, kaip jie turėtų elgtis siekdami polonizuoti pietrytinėje tuometinės Lenkijos dalyje gyvenančius ukrainiečius. Jis tuo metu vadovavo šiai valstybės aparato vykdomai akcijai. „<…> Laikytis nuostatos, kad Lenkijoje tik lenkai yra šeimininkai, visaverčiai piliečiai ir tik jų nuomonės bus paisoma....

Istorinė atmintis yra tapusi informacinio ir kultūrinio karo sudedamąja dalimi
Įrašas

Istorinė atmintis yra tapusi informacinio ir kultūrinio karo sudedamąja dalimi

Raimundo Kaminsko nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis  patarėjas, www.voruta.lt 2024 m. rugsėjo 16 d. LR Seimo Konstitucijos salėje vyko konferencija „Istorinės atminties politika: reikia nacionalinio susitarimo”. Pranešimus skaitė:  prof. Valdas Rakutis, LR Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos narys („Kodėl reikalinga valstybės istorijos politika”), prof. Rasa Čepaitienė, Lietuvos istorijos instituto ir...

1918 m. Vasario 16-osios Akto Signatarams skirta monografija
Įrašas

1918 m. Vasario 16-osios Akto Signatarams skirta monografija

Visuomenę pasiekė antrasis monografijos „Signatarų genealogijos. 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės akto signatarai ” leidimas.   Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija, kurios nariai –  istorikai, heraldikos žinovai, genealogijų tyrinėtojai, kraštotyrininkai –  plačiai vykdo istorinės atminties tyrimų, kaupimo, išsaugojimo švietėjišką veiklą. 2018 m., pažymint Lietuvos Nepriklausomybės 100 metų sukaktį, Draugijos nariai iškėlė sau tikslą − ...

R. Juknevičienė: „Komunizmo nusikaltimai nebuvo pasmerkti,  todėl Europoje atgimė totalitarizmas – putinizmas”
Įrašas

R. Juknevičienė: „Komunizmo nusikaltimai nebuvo pasmerkti,  todėl Europoje atgimė totalitarizmas – putinizmas”

Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė plenarinę sesiją Strasbūre pradėjo Molotovo-Ribentropo pakto paminėjimu, kai prieš 85-erius metus rugpjūčio 23 d. diktatoriai pasidalijo Europą ir Baltijos šalys ilgiems dešimtmečiams prarado nepriklausomybę. „Prieš 85 metus nacių Vokietija ir komunistinė SSRS susitarė pasidalinti Europą ir abi pradėjo kruviną Antrąjį Pasaulinį karą. Šiandien aišku, jog tai nėra tik istorija. Rusijos...

Pagėgiuose pirmą kartą paminėta Vilko vaikų atminimo diena
Įrašas

Pagėgiuose pirmą kartą paminėta Vilko vaikų atminimo diena

Šių metų rugsėjo 14 dieną pirmą kartą Pagėgiuose buvo paminėta nauja LR Respublikos Seimo patvirtintina atmintina data – Vilko vaikų atminimo diena. Minėjime dalyvavo Vokietijos Federacinės Respublikos Vilniuje atstovai, Lietuvos garbės konsulas Badeno – Viurtembergo žemėje Wolfgangas von Stettenas, Vilko vaikai ir jų artimieji, Pagėgių ir Jurbarko savivaldybių merai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo...

Sukanka 30 metų, kai Estijos, Latvijos ir Lietuvos prezidentai pasirašė sutartį suformuoti bendrą karinį vienetą – BALTBAT
Įrašas

Sukanka 30 metų, kai Estijos, Latvijos ir Lietuvos prezidentai pasirašė sutartį suformuoti bendrą karinį vienetą – BALTBAT

Įgūdžių atnaujinimas SFOR misijai Bosnijoje. 1995–1996 m. nuotrauka iš atsargos seržanto majoro, buvusio BALTBAT kario A. Balionio albumo   Rugsėjo 13 d. sukanka 30 metų, kai Estijos, Latvijos ir Lietuvos prezidentai pasirašė sutartį suformuoti bendrą karinį vienetą – BALTBAT. Tam buvo sudarytos Karinė ir Koordinacinė grupės, kurios atsakė už sėkmingą bataliono kūrimą. Šiose grupėse buvo...

Lituanistikos tyrimo ir studijų centras – lietuvių išeivijos mokslo įstaigos įkūrimas Čikagoje ir veikla 1982-2022 metais
Įrašas

Lituanistikos tyrimo ir studijų centras – lietuvių išeivijos mokslo įstaigos įkūrimas Čikagoje ir veikla 1982-2022 metais

Lituanistikos tyrimo ir studijų centras. Nuotrauka iš www.lithuanianresearch.org Juozas Skirius, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos mokslo tyrėjas, www.voruta.lt Pasaulyje retai rasime tautą, kuri neturėtų savo išeivių užsienyje. Lietuvių tauta ne išimtis. Jos diaspora užsienyje savo istoriją jau skaičiuoja daugiau kaip 150 metų. Manoma, kad lietuvių emigrantų, kartu su jų palikuonimis (iki...

Įdomusis parodos „Sarmatų karvedžiai“ eksponatas – kardo geležtė
Įrašas

Įdomusis parodos „Sarmatų karvedžiai“ eksponatas – kardo geležtė

Stačiatikių motyvais puošta geležtė 1683 metų rugsėjo 12 dieną įvykęs Vienos mūšis – vienas iš ankstyvų Habsburgų Austrijos karo su Osmanų imperija epizodų. Karts nuo karto į karo veiksmus įsitraukdavo Habsburgų valdomos Ispanijos kariuomenė ir Abiejų Tautų Respublika. Abiejų Tautų Respublika kovose su turkais padėjo ir Vienoje. Tą vasarą šimtatūkstantinė turkų kariuomenė veržėsi gilyn į...

230 metų nuo pasipriešinimo agresorei Rusijai. Tado Kosciuškos sukilimas
Įrašas

230 metų nuo pasipriešinimo agresorei Rusijai. Tado Kosciuškos sukilimas

Tadas Kosciuška. Karlo Gotlybo Šveikarto portretas, po 1802 m. Elena Žilinskienė,  Trakų viešosios bibliotekos Tiltų padalinio vyr. bibliotekininkė, www.voruta.lt Nuo rugsėjo pradžios Tiltų bibliotekoje eksponuojama literatūros paroda „Tado Kosciuškos sukilimas“. Šiais metais sukanka 230 metų, kai Rusijos imperijos kariuomenei įsiveržus į Abiejų Tautų Respubliką, nepatenkinti, patriotiškai nusiteikę bajorai, valstiečiai ir miestiečiai ėmė priešintis agresoriui, siekdami...

Prieš 510 metų Oršos mūšyje buvo sumušta Maskvos kariuomenė
Įrašas

Prieš 510 metų Oršos mūšyje buvo sumušta Maskvos kariuomenė

Vyko trečiasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės karas. 1514 m. liepos 30 d. maskvėnams, ėmusiems pilis vieną po kitos ir besigraužusiems į LDK teritoriją, pavyko užimti strategiškai svarbią Smolensko tvirtovę. Paskatintas sėkmingos kampanijos, caras Vasilijus III (1479-1533) ruošėsi žygiuoti į Vilnių triuškinti LDK kariuomenės ir ją remiančių lenkų pulkų. Jis ketino sukaustyti grandinėmis...

Vytauto Didžiojo karo muziejaus garbės svečių knygos paslaptys
Įrašas

Vytauto Didžiojo karo muziejaus garbės svečių knygos paslaptys

Vytauto Didžiojo karo muziejaus garbės svečių knygos viršelis. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 1, b. 500. Vytauto Didžiojo karo muziejus. [1940 m.] Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 2, b. 2, l. 4 atv.-3. Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentų skyriaus vedėja Nijolė Maslauskienė ir vyriausioji archyvistė Justė Teniukaitė Archyvai saugo daug dokumentinio paveldo...

Lietuvos moterų kultūros draugijos veikla 1922-1940 metais
Įrašas

Lietuvos moterų kultūros draugijos veikla 1922-1940 metais

Lietuvos moterų kultūros draugijos mergaičių mokytojų seminarijos auklėtinės ir dėstytojos prie mokyklos, Kaunas, 1924 m. Antroje eilėje, iš dešinės pusės šešta sėdi seminarijos direktorė Magdalena Draugelytė-Galdikienė / Saugoma Lietuvos švietimo muziejaus rinkiniuose, LŠM, f. F. III, b. 5406. Karolina Jociūtė, Lietuvos švietimo muziejus, Kaunas, www.voruta.lt XX a. pirmoji pusė Lietuvoje glaudžiai susijusi su draugijų veikla....

Moksleiviai tyrinėja senųjų Rumšiškių istoriją, paslėptą po vandeniu
Įrašas

Moksleiviai tyrinėja senųjų Rumšiškių istoriją, paslėptą po vandeniu

Rumšiškių gimnazijos žygeivių būrelio mokiniai ir Atviros jaunimo erdvės „Rūsys“ komanda plaukia Kauno mariomis, slepiančiomis buvusį senųjų Rumšiškių miestelį Žygimantas Stankevičius, Rumšiškių A. Baranausko gimnazijos istorijos ir pilietiškumo mokytojas, www.voruta.lt Rugsėjo 4 d., vakarop, Rumšiškių gimnazijos žygeivių būrelio mokiniai ir Atviros jaunimo erdvės „Rūsys“ komanda, susirinkome prie Kapitoniškių pažintinio tako pradžios. 18:30 val. pradėjome plaukimą...

Istorikas M. Čiurinskas: LDK karinės išminties ir ginklo galia – pergalė Oršos mūšyje
Įrašas

Istorikas M. Čiurinskas: LDK karinės išminties ir ginklo galia – pergalė Oršos mūšyje

Oršos mūšis. Tempera, 1524–30, priskiriama dailininkui Hansui Krelliui, Varšuvos nacionalinis muziejus Doc. dr. Mintautas Čiurinskas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Rugsėjo 8 dieną minėsime 510–ąsias  Oršos mūšio metines. Ta proga Vilniaus Rotušėje rengiama tarptautinė konferencija „Oršos mūšiui – 510: istorinė patirtis dabarties iššūkiams“. 1514 m. rugsėjo 8 d. įvykęs Oršos mūšis buvo...

Apie Laisvės dieną, istoriją ir Mokytoją
Įrašas

Apie Laisvės dieną, istoriją ir Mokytoją

Sovietinės Rusijos okupacinių pajėgų išvedimas iš Lietuvos. Šaltinis www.kariuomene.lt Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Datos. Jos primena, kelia emocijas, priverčia piktintis arba džiaugtis, teikia žinių, moko. Gali jų nepaisyti, ignoruoti, kitus tarsi pririša, siūlo bendrystę, o gal ir atstumia. Kalendorinės vasaros ir rudens sandūra (vasaros metų laikas prasideda birželio 21 d. ir baigiasi rugsėjo...

Kolegos, ką rinksimės – kiekybę ar kokybę? Ir kitos grimasos švietimo sistemoje…
Įrašas

Kolegos, ką rinksimės – kiekybę ar kokybę? Ir kitos grimasos švietimo sistemoje…

Asociatyvi Freepik nuotr. Kristina Urbienė, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja, www.voruta.lt Na štai, vasara prabėgo vienu ypu po praėjusių labai sunkių emociškai, intelektualiai, psichologiškai mokslo metų. Tenka grįžti į darbą ir lėtam įsibėgėjimui čia vietos nėra, tenka nerti stačia galva, nes juk atnaujintos programos lyginėse klasėse. Praėję mokslo metai, manau, daugumai mokytojų įsimins kaip...

LRT eteryje -– filmo apie generolą Povilą Plechavičių premjera
Įrašas

LRT eteryje -– filmo apie generolą Povilą Plechavičių premjera

Filmas „„1944-ieji. Generolo misija“.” Stop kadras. LRT nuotr. Minint 80-tąsias Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo kovų metines ir siekiant atminti generolo Povilo Plechavičiaus įkurtą Vietinę rinktinę, sukurtas filmas „„1944-ieji. Generolo misija“”. Žurnalistės Rūtos Sinkevičienės dokumentinio filmo premjera laukia ir LRT TELEVIZIJOS bei portalo LRT.lt žiūrovų – jis eteryje pasirodys rugpjūčio 29 dieną.   „”Kaip filmo autorės, manęs...

Steponas Darius ir sportas. II dalis
Įrašas

Steponas Darius ir sportas. II dalis

Lietuvos Fizinio Lavinimosi Sąjungos krepšinio komandos žaidėjai Kauno Vytauto parke. S. Darius – viduryje. 1923 m. Justina Nenortaitė, Vytauto Didžiojo karo muziejaus muziejininkė, Kaunas, www.voruta.lt Steponas Darius bandė sudominti lietuvius Amerikoje pamėgtu beisbolu, jau pirmame žurnalo „Sportas“ numeryje apie jį parašė straipsnį, tačiau ši sporto šaka Lietuvoje taip ir neprigijo. S. Darius pasirūpino, kad iš...

Eišiškių valsčiaus lietuviškos mokyklos (1939-1944 m.)
Įrašas

Eišiškių valsčiaus lietuviškos mokyklos (1939-1944 m.)

Butrimonių miestelio istorinis centras. Šaltinis – kpd.lt Jovita Niūniavaitė-Lesienė, Antanas Lesys, www.voruta.lt Eišiškių apskritis ir Eišiškių valsčius   Eišiškių apskritis buvo dabartinės Lietuvos ir Baltarusijos teritorijoje, į pietus nuo Vilniaus. Plotas 2224 km², 77920 gyventojų (1942 m.), centras Eišiškės. Apskritis buvo sudaryta 1791 metais iš dalies Lydos apskrities žemių. Iki 1795 metų priklausė Lietuvos Didžiosios...

Aleksandras Sakas. Į Samarą pusę metų – pėsčiomis. Samaros tremtiniai
Įrašas

Aleksandras Sakas. Į Samarą pusę metų – pėsčiomis. Samaros tremtiniai

Ant nuotraukos užrašyta: „Ištremtųjų lietuvių 1863 m. kolonija „Čiornaja Padina” Rusijoj. Bado metų (1922) šelpiama Lietuvos visuomenė”. Šaltinis – https://www.geni.com/projects/Chernaya-Padina Aleksandras Sakas, Klaipėda, resfamiliaris.blogspot.com Kadaise, prieš du šimtus metų, Užpalių valstybiniam dvarui priklausantis Satarečiaus kaimas turėjo vandens malūną, o jo malūnininku dirbo vienas iš autoriaus protėvių – Pranciškus Milaševskis (kitaip – Milašauskas). Pranciškus ir Ona...

Dainora Kaniavienė. Gatvės vardynose  – palangiškių padėka lietuvių tautinio atgimimo žadintojams
Įrašas

Dainora Kaniavienė. Gatvės vardynose  – palangiškių padėka lietuvių tautinio atgimimo žadintojams

Teatralų grupė spektaklio „Amerika pirtyje“ 25-mečio jubiliejaus proga susirinkusi Liudo Vaineikio namuose. Antroje eilėje: Jonas Šliūpas, Jonas Basanavičius, Jonas Jablonskis, Stasė Vaineikienė, Liudas Vaineikis, Augustinas Janulaitis. Fotografė Paulina Mongirdaitė. Atvirukas. Leidėja P. Mongirdaitė. 1924. Palanga. Iliustracija iš asmeninio R. Vaineikytės šeimos albumo. Saugoma Palangos viešosios bibliotekos skaitmeniniame nuotraukų fonde Dainora Kaniavienė, Palangos viešosios bibliotekos vyriausioji...

Marija Purvinienė. Albrechtas Brandenburgietis, Karaliaučiaus universiteto kūrėjas
Įrašas

Marija Purvinienė. Albrechtas Brandenburgietis, Karaliaučiaus universiteto kūrėjas

Prūsijos kunigaikščio Albrechto Brandenburgiečio portretas. Aliejus, 1528, dailininkas L. Cranachas vyresnysis; Hercogo Antono Ulricho muziejus Braunschweige, šaltinis-vle.lt Marija Purvinienė, Kaunas, www.voruta.lt Sofijos Jogailaitės ir markgrafo Frydricho sūnus Albrechtas Hohencolernas  fon Ansbachas gimė  1490 m., mirė  1568 m. Tepliuvoje, netoli nuo Karaliaučiaus.  Mes turėtume prisiminti, kad jis buvo Gediminaičių palikuonis, bene visiems žinomo Lenkijos karaliaus ir...

Debunk.org: Pasaulinis karas prasidėjo ne dėl Molotovo-Ribbentropo pakto, o anksčiau, teigia Kremliaus žiniasklaida
Įrašas

Debunk.org: Pasaulinis karas prasidėjo ne dėl Molotovo-Ribbentropo pakto, o anksčiau, teigia Kremliaus žiniasklaida

Ribentropo–Molotovo pakto (SSRS ir Vokietijos nepuolimo sutarties) pasirašymas. Pirmas iš kairės J. Ribentropas, dešinėje J. Stalinas ir V. Molotovas. Kremlius, 1939 m. rugpjūčio 23 d., leidyklos „Briedis“ nuotr. Šiandien minimos 85-osios Molotovo-Ribbentropo pakto metinės, kada 1939 m. Sovietų Sąjunga ir Vokietija tarpusavyje pasidalino Vidurio Europą ir pradėjo Antrąjį Pasaulinį karą. Nors 1989 m. pabaigoje SSRS...