Trakų viešojoje bibliotekoje paminėtas Lietuvos istorijos žurnalo „Voruta“ leidybos 35-metis. Iš kairės: vyr. bibliotekininkė Irena Jocienė, LR Seimo narys Kęstutis Vilkauskas, VšĮ „Vorutos“ fondas direktorė Aušra Virvičienė, žurnalo „Voruta“ vyr. redaktorė Irma Stadalnykaitė, amatų mokyklos „Sodžiaus meistrai“ maitinimo paslaugų profesijų mokytoja Jolanta Veličkienė, Trakų viešosios bibliotekos direktorė Danguolė Banevičienė, Trakų seniūnijos seniūnė Vilma Puišienė, Trakų...
Daiva Griškevičienė. Asmeninė nuotr. Daiva Griškevičienė, Vilniaus miesto savivaldybės Grigiškių gimnazijos istorijos, pilietiškumo ir teisės mokytoja – metodininkė, www.voruta.lt Šiuolaikinis pasaulis yra pilnas iššūkių, kurie tiesiogiai veikia istorijos mokytojų darbą. Mokydami mokinius, jie susiduria su įvairiomis problemomis, nuo visuomenės susitelkimo į „čia ir dabar“ principą iki nuolat besikeičiančių istorijos mokymo programų. Nepaisant to, kad istorija...
Lietuvos leidėjų asociacijos nuotraukos 2024 m. spalio 16–20 d. Vokietijoje, Frankfurto mieste, vyko 76-oji knygų mugė. Tai didžiausia Europos knygų mugė, kurioje savo leidinius pristatė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. ,,Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro leidiniai – tai unikali galimybė papasakoti užsienyje gyvenantiems žmonėms apie įkvepiančią laisvės kovų Lietuvos istoriją. Jų...
Raimundo Kaminsko nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, www.voruta.lt 2024 m. spalio 21 d. Kaune, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos salėje vyko rašytojo Stanislovo Abromavičiaus knygos „Atminties verpetuose” pasakojančios apie sovietmečio Lietuvoje vykusį partizaninį karą, tremtį, pristatymas. Tai jau 14-oji šia tema išleista Stanislovo knyga, kurioje yra aprašyta žinomų ir nusipelniusių...
Lenkų autonominis judėjimas Lietuvoje 1988–1992 m. Wikimedia Commons nuotr. Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Istorikai tvirtina, kad lenkai Lietuvos teritorijoje pasirodė apie XII amžiuje, kai lietuvių grobiamųjų žygių metu tarp vergų ir belaisvių pasirodydavo ir jų. Gausiau lenkai pradėjo kurtis XIV-XV amžiuose, kai jie ėmė dirbti karališkuose teismuose, kunigaikščių kanceliarijose, paskui čia kėlėsi ištisos lenkų žemvaldžių šeimos....
Justinos Jakštaitės nuotr. Jūratė Mičiulienė, www.kpd.lt Dėl Trakų istorinės reikšmės ir turimo paveldinio potencialo dabartyje būti svarbiu kultūrinio gyvenimo traukos centru abejonių niekam nekyla. Tačiau akivaizdu, kad netolimoje praeityje būta laikotarpių, kai tas potencialas neišnaudotas ir dabar tenka diskutuoti, kaip miestui susigrąžinti buvusią šlovę. Trakams nereikia išradinėti nieko naujo, kad pritrauktų dėmesį, o tik naujai...
Stelmužės piliavietės žvalgymų akimirka. Simonos Burokaitės nuotr. Simona Burokaitė, Zarasų rajono savivaldybės Mero patarėja, www.voruta.lt Zarasų rajone, pačiame Lietuvos ir Latvijos pasienyje esanti Stelmužė garsi ne tik seniausiu ąžuolu Europoje, unikalia medine bažnyčia, bet ir turtinga, Livonijos ordino laikus menančia įtvirtinta dvarviete, o galbūt net ir piliaviete, kurios istorija yra paslaptinga ir dar ne iki...
Ukmergės – Širvintų žemėlapis, mastelis 1:100000, 1935 m. Detaliau žemėlapį apžiūrėti galima čia: https://www.limis.lt/valuables/e/805446/190000033066784?searchId=35400151 Spalio 18 dieną prieš 125 metus gimė asmenybė, savyje suderinusi veiklas, kurios, atrodytų, sunkiai sudera. Pakaunėje, Mauručiuose, 1899 m. spalio 18 d. gimė mjr. Antanas Kučinskas – dainininkas (tituluotas Lietuvos bosų karaliumi), Lietuvos kariuomenės karininkas, karo topografas, mokytojas, politinis kalinys. Jaunystės...
Raimundo Kaminsko nuotraukose įamžintos paminėjimo akimirkos Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, www.voruta.lt Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje prie Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjų Vydūno (1868-1953) ir Martyno Jankaus (1858–1946) paminklinių biustų visuomenininkų atstovai iš LPKTS, LPKTB, LŠS, XXVII knygos mėgėjų draugijos ir kitų organizacijų kartu su Kauno evangelikų liuteronų parapijos klebonu, kun. Sauliumi Juozaičiu...
Spalio 16 dieną Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos posėdyje buvo sutarta dėl naujos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) tarybos sudėties, kurią dar turės patvirtinti Seimas. Pagal įstatymą, LGGRTC tarybą sudarys 11 narių, kurie bus skiriami penkerių metų kadencijai. Tarybos nariai bus deleguojami taip: keturis atstovus skirs Lietuvos universitetų rektorių konferencija,...
Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė, www.voruta.lt Ne vienas Apšvietos epochos peripetijas analizavęs tyrėjas[1] nurodė, kad XVIII a. antroje pusėje visoje Europoje itin suintensyvėjo įvairių periodinių leidinių spausdinimas. Jų ne tik padaugėjo, bet ir pasikeitė pats formatas, turinys, o tai rodo, kad formavosi kitokia skaitytojų auditorija. Tuomet jau ne tik mokslininkai reprezentavo raštingumą puoselėjančią ir vertinančią publiką – pagrindiniu...
Renginio akimirka. Raimundo Kaminsko nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, Druskininkai, www.voruta.lt Druskininkuose, Vytauto gatvėje, minint Tarptautinę mokytojų dieną, buvo atidengtas atminimo ženklas, sukurtas pagal autentišką artefaktą (skulptorius prof. Alfonsas Vaura) politiniam kaliniui, vertėjui Antanui Dambrauskui (1911-1995). Renginyje dalyvavo Antano Dambrausko artimieji, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, LGGRTC atstovai, VDU dėstytojai, Lietuvos kultūros tyrimų...
Sedos kautynių schema Nr. 1, publikuota „Kario“ 1968 m. 9 numeryje Prieš aštuoniasdešimt metų, 1944 metų spalio 6-7 dienomis, įvyko Sedos kautynės, kuriose Tėvynės apsaugos rinktinės kariai bandė sulaikyti į vakarus besiveržiančią Sovietų Sąjungos kariuomenę. Vokietijos pusėje kariavusią Tėvynės apsaugos rinktinę sudarė du nepilnai sukomplektuoti pulkai ir juose daugiausia kovėsi nepatyrę 18-20 metų amžiaus...
Jokūbo Lesniskio tarnybos bylos lapas. Olandijos nacionalinis archyvas, archief van de Verenigde Oost-Indische Compagnie, Deel I/I.2.b.4 Scheepssoldijboeken, 5393 Huis te Dieren: Grootboek en journaal, l. 172. Dr. Mindaugas Šapoka, Lietuvos istorijos institutas, www.voruta.lt Sparčiai tobulėjančios moderniosios technologijos keičia daugelio profesijų, tarp jų ir istorikų, darbo pobūdį. Dar visai neseniai norint atlikti tyrimą archyvuose reikėdavo daugelį...
Krekenavos kapinėse šalinamos sovietų karių pagerbimui skirtos plokštės. Nuotr. iš jp.lt Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Sovietinių karių, kažkada „vadavusių“ Lietuvą nuo fašistinių okupantų, atminimas nėra kažkaip kategoriškai reglamentuojamas, nes tai daugiau moralinis, etinis naratyvas, susijęs su kiekvieno žmogaus požiūriu į žuvusiuosius ar mirusiuosius. Paprastai jo laikomasi visame pasaulyje. Lietuvos žemėje nuo seniausių laikų sugulę...
Paminklas K.Donelaičiui Gumbinėje. A. Kairio nuotr. Dr. Algirdas Matulevičius, Istorikas, enciklopedistas, žurnalistas, www.voruta.lt K. Donelaičio giminė. Jo Raštai Kristijonas Donelaitis (g. 1714 m. Lazdynėliuose prie Gumbinės , m. 1780 m. Tolminkiemyje; palaidotas evangelikų liuteronų bažnyčios kriptoje). Karaliaučiaus universiteto Teologijos fakulteto studentų sąrašuose įmatrikuliuotas 1736 m. Donelaitis; maždaug nuo XX a. vidurio ir nusistovėjo ši pavardės...
Pal. Mykolo Giedraičio paveikslas Videniškių Šv. Lauryno bažnyčios koplyčioje, 2023 m. Skaidrūnės Vetcelienės nuotr. Habil. dr. Aldona Prašmantaitė, Lietuvos istorijos institutas, Vilnius, www.voruta.lt Giedraičiai yra viena seniausių Lietuvos didikų giminių, kurios istorija ir įnašas į valstybės ir visuomenės kultūros raidą kol kas yra menkai tyrinėtas. Amžių pervartose kunigaikštišką giminės liniją išsaugojusių, iš sritinių XIII–XIV...
Renginio akimirka. LGGRTC nuotr. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojai sostinės gyventojus ir svečius pakvietė į iškilmingą renginį, kuris buvo skirtas paskutiniams Tuskulėnų dvaro valdytojams, Pasaulio tautų teisuoliams Antonovičiams atminti ir pagerbti. Tuskulėnų dvare nacių okupacijos metais buvo gelbėjami žydai. Žydų gelbėtojams, Pasaulio tautų teisuoliams Antonovičiams Tuskulėnų dvaro kieme ir buvo atidengta atminimo...
Monsinjoras Alfonsas Svarinskas. Portretas, pastelė; dailininkė Alina Kvedarauskienė, 2017 m. Prof. Donatas Stakišaitis, www.voruta.lt Šių metų spalio 3 dieną sukanka 70 metų kai klierikas Alfonsas Svarinskas buvo įšventintas kunigu. Šventimus kun. Alfonsas Svarinskas gavo iš vyskupo Pranciškaus Ramanausko rankų Abezės lageryje, kuriame abu kalėjo. Monsinjoras yra vienintelis Lietuvos kunigas slapta gavęs kunigystės šventimus Rusijos kalėjime....
Kunigas Julius Narkevičius. Daugėlų šeimos archyvo nuotrauka Kristina Giedraitienė, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija. Tekstas pirmą kartą publikuotas leidinyje: XXVII knygos mėgėjų metraštis. T. VII, 2022 m. Kaunas Istorinės atminties išsaugojimo erdvėje ypatingą reikšmę ir prasmę turi ne tik svarbūs valstybių raidos, lemtingų sprendimų metraščiai. Istorijos virsmus liudija kiekvienoje šeimoje, giminėje saugomi dokumentai, nuotraukos, užrašyti...
Geležinkelio apsaugos postas Sudotoje. Nuotr. Roberto Čebručenkos Ramunė Čebručenko, Švenčionys, www.voruta.lt Sudota – nedidelis kaimas Švenčionių rajono Sarių seniūnijoje, per tris km nutolęs į pietus nuo Švenčionėlių miesto ribos. Įsikūręs labai gražiame gamtos kampelyje, Žeimenos kairiajame krante, kur tyvuliuoja nedideli Sudotos ir Sudotėlių ežerai. Per laukus ir miškus nuo Mėžionių atskubėjęs nedidukas Mėžio upelis įteka...
Dr. Martynas Purvinas. ve.lt nuotr. Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Galima manyti, kad didžiajam mūsų dainiui Kristijonui Donelaičiui savaip pasisekė. 1945 m. sugriautojoje Mažojoje Lietuvoje pavyko aptikti jo rankraščių. Sovietinės okupacijos dešimtmečiais niokotoji Tolminkiemio bažnyčia vis tik nebuvo visai nušluota nuo žemės paviršiaus, neatsidūrė kokiame kariniame poligone kaip kareivų pamėgtas taikinys bombardavimams. Vokietijoje prisiglaudę Donelaičių...
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, minėdamas 80-ąsias trečiosios Lietuvos emigracijos bangos metines, 2024 m. spalio 4 d. Vilniuje organizuoja tarptautinę konferenciją „Didysis pasitraukimas iš Baltijos šalių: emigraciniai procesai Europoje 1944-1949 m.“. Konferencija taip pat skirta istoriniams procesams ir transformacijai Mažojoje Lietuvoje ir Rytų Prūsijoje 1944-1948 m. Pranešimus skaitys ir savo įžvalgomis dalinsis svečiai...
Marijos Felicijos Pilar fon Pilchau iš Bielawskių antkapis Bernardinų kapinėse Dr. Irma Randakevičienė, Vilnius, www.voruta.lt Visai šalia Vilniaus Lavoriškių parapijoje stovėjo Mickūnų dvaras, XVII-XVIII a. priklausęs Vilniaus vyskupijos kapitulai. 1802 m. liepos 22 d. šiame dvare gimė buvusio Abiejų Tautų Respublikos karaliaus šambeliono Apolinaro Moravskio ir Marijonos Semaškaitės sūnus, gydytojas, rašytojas, filantropas Stanislovas Moravskis, vėliau...
LGGRTC vadovas dr. Arūnas Bubnys Siekiant iš esmės išspręsti Vilniaus miesto savivaldybės prašymą įvertinti naujai kuriamo viešojo objekto – Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 m.) nario, karininko ir diplomato, 1941 m. Lietuvių aktyvistų fronto (LAF, 1941 m. Berlynas) įkūrėjo Kazio Škirpos atminimo lentos ant pastato Gedimino pr. 40/ Vasario 16-osios g. 1 – klausimą, po to, kai Komisija...
Dariaus Jančiausko nuotr. Rugsėjo 28-oji – Tuskulėnų aukų atminimo diena. Šiemet, minint šią istorinę 80-ečio datą, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras surengė Tuskulėnų aukų pagerbimo popietę, kuri vyko Tuskulėnų koplyčioje – kolumbariume. Tuskulėnų aukų atminimo dienos minėjime dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos narė Paulė Kuzmickienė, Lietuvos Respublikos...
Masinių žudynių laukas. Aurimo Dudanavičiaus nuotr. Karolis Sabutis, Kauno IX forto muziejaus ekskursijų vadovas, istorikas, www.voruta.lt Išgyvenusi vienerius sovietinės okupacijos metus, 1941 m. birželio pabaigoje Lietuva dar sykį pateko į totalitarinių valstybių santykių aiškinimosi verpetą. Jeigu 1939 m. Vokietija ir SSRS rado diplomatinį susitarimo būdą, pasidalindamos Rytų Europą į įtakos zonas, tai po dvejų metų...
Antantės valstybių vadovai Paryžiaus taikos konferencijoje (iš kairės): D. Lloyd George, V. Orlando, G. Clemenceau ir Th. W. Wilsonas (1919 05 27)© Edward N. Jackson (US Army Signal Corps) Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt 1939 m. rugpjūčio 23 d. Maskvoje pasirašyta Vokietijos ir SSRS nepuolimo sutartis, dar vadinama Molotovo – Ribbentropo paktu, padalino Europą į įtakos sferas ir daugelį tautų pasmerkė ilgiems okupacijos...
Nuotraukos Raimundo Kaminsko ir Dalios Poškienės Dalia Poškienė, XXVII KMD pirmininkė, LPKTS kultūros vadybininkė, Kaunas, www.voruta.lt Kaune paminėtos Lietuvos diplomato, žvalgo, 1923 m. „Klaipėdos sukilimo” karinio vado, dviejų Vyčio Kryžiaus ordinų kavalieriaus Jono Polovinsko-Budrio (1889-1964) mirties 60-osios metines. LGGRTC Sekretoriato vyresniojo patarėjo, XXVII knygos mėgėjų draugijos nario dr. Raimundo Kaminsko iniciatyva surengtas pažintinis žygis –...
Renginio organizatorių nuotraukos Gintautas Tamulaitis, Klubo „Žalgirio pergalės parkas” pirmininkas, www.voruta.lt Kalendorinių švenčių rugsėjo 22 d. yra net keletas, tačiau iš jų svarbiausios dvi: Rudens lygiadienis ir Baltų vienybės diena. Rudens lygiadienis – metas, kai diena susilygina su naktimi. Rudens lygiadienis yra astronominio rudens pradžia. Nuo šios dienos nakties trukmė jau tampa ilgesnė už dienos...