Dim. vyr. ltn. Zigmas Tamakauskas, Kaunas, www.voruta.lt

Balandžio 27 dieną Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių salėje įvyko Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) suvažiavimas.   

LLKS  turi savo istoriją. Šiek tiek žvilgtelėkime į ją.  Ji susijusi su Lietuvoje vykusiu partizaniniu karu, siekusiu atkurti Lietuvos nepriklausomybę.  Kovos sąjūdis  tuomet jungė Tauro, Dainavos, Prisikėlimo, Didžiosios kovos, Kęstučio ir Vyties partizanų  apygardas.  Pats „Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio“ pavadinimas buvo patvirtintas Minaičiuose 1949 m. vasario mėn. vykusiame pirmame Lietuvos partizanų vadų suvažiavime. Suvažiavimas LLKS Tarybos prezidiumo pirmininku vienbalsiai  išrinko Lietuvos kariuomenės karininką Joną Žemaitį-Vytautą, ėjusį šias pareigas iki jo suėmimo 1953 m.

Prisimintina, kad šio  suvažiavimo  metu –  vasario 16 dienos posėdyje buvo priimta garsioji Deklaracija, kuri sudarė teisinį ir politinį ginkluoto pasipriešinimo sovietiniam okupantui pagrindą.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdis   atkurtas atgavus Lietuvos nepriklausomybę – 1990 metais. 1995 m. Sąjūdžio Prezidiumo pirmininku buvo išrinktas Vyčio kryžiaus kavalierius, šaulys ir ateitininkas, buvęs Tauro apygardos partizanas dim. pulkininkas Jonas Čeponis – Vaidevutis.  Štabo viršininku išrinktas taip pat buvęs partizanas, Vyčio kryžiaus  kavalierius, dim. mjr. Vytautas Balsys- Uosis. 2004 metais jo pavaduotoju tapo Lietuvos laisvės kovų dalyvis, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ kavalierius dim. vyr. ltn. Zigmas Tamakauskas. 2019 m. mirus Vytautui Balsiui,  LLKS štabo viršininko pareigas ėjo  Lietuvos kariuomenės kūrėjas, karys savanoris dim. mjr. Gediminas Reutas.

LLKS Prezidiumo pirmininkas Jonas Čeponis  dėl  sunkios ligos negalėdamas eiti savo pareigų, 2019 m. paprašė jį pavaduoti Giedrių Gatavecką, įpareigodamas šį  rūpintis monsinjoro Alfonso Svarinsko idėjos įgyvendinimu –   Lietuvos partizanų memorialo statyba  Kryžkalnyje.

Dabartinio LLKS gretos gerokai susiaurėjusios, daugelis iš jo aktyvių narių jau ilsisi Viešpaties namų buveinėje. Tačiau LLKS  tikslas išliko: saugoti Lietuvos nepriklausomybę, saugoti ir puoselėti jos  istorinę Atmintį, mūsų  tautos dvasines  ir materialines  vertybes, laisvės kovotojų atminimą, žadinti ir palaikyti žmonių širdyse patriotinę nuostatą, skatini vis  geresnį savo Tėvynės pažinimą, laisvės kovų istoriją. Sąjūdį šiek tiek papildo nauji nariai, pripažįstantys LLKS įstatus ir jo rėmėjai.

Praėjusį šeštadienį vykusio Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio suvažiavimo salė pasipuošė įneštomis mūsų valstybės ir LLKS vėliavomis.   Pagarbiai sugiedotas Lietuvos himnas. Suvažiavimui pirmininkauti išrinkti dim. mjr. Gediminas Reutas ir vyr. ltn. Zigmas Tamakauskas. Ataskaitinį pranešimą padarė ėjęs LLKS pirmininko pareigas Giedrius Gataveckas, pažymėjęs sėkmingą Lietuvos partizanų memorialo  Kryžkalnyje  dalinį užbaigimą, apgailestaudamas   likusios memorialo dalies – informacinio centro įrengimo stabtelėjimą dėl lėšų nebuvimo ir valdžioje esančių abejingumo, pagyrė štabo veiksmingą darbą.

Vykusiose diskusijose aktyviai dalyvavo Vida Narmontienė, Martyna Bikuličienė, Danguolė Urbonienė,  Saulius Černa ir kiti suvažiavimo dalyviai.

Kalbėjęs Saulius Černa kritikavo Seimą už nenorą pasmerkti, kaip nusikalstamą, komunistų partiją, pažymėjęs esamas jėgas, norinčias  suniekinti, nesant tikrų įrodymų, kai kuriuos  tikrus Lietuvos patriotus – laisvės kovų dalyvius, kritikavo Pasvalio rajono valdžią už  Jakūbonių kaimo kapinaitėse esančius apleistus partizanų, žuvusių 1945 metais Ažagų – Eimuliškių kautynėse su sovietų  kariauna, kapus.

Gediminas Reutas pasidžiaugė, kad dalyvauta rastų užkastų partizanų palaikų palaidojimo iškilmėse, pageidavo, kad LLKS veikloje dalyvautų daugiau jaunimo, kad vietų savivaldybės   geriau prižiūrėtų  laisvės kovotojų kapus, jų atminimui pastatytus paminklus, kad   čia  ryškiau pasireikštų  ir mokyklų bendruomenės.

Zigmas Tamakauskas   kalbėjo apie jaunimo patriotinį ugdymą, prisimindamas savo buvusio dėstytojo universitete akademiko Zigmo Zinkevičiaus žodžius, kad prieškarinėje Nepriklausomoje Lietuvoje mokiniai buvo ugdomi patriotine dvasia, pakėlusią jaunimą vėliau priešintis ir  į mūsų kraštą įsiveržusiems okupantams, dabar – mokyklose daugiausiai  kalbama tik apie pilietiškumą…

Šiuos  įžymaus akademiko pasakytus žodžius turėtų išgirsti ir šiandieniniai valdžios žmonės, nustatydami jaunimo auklėjimo ir ugdymo gaires. Kai kurie vadinami Lietuvos piliečiai neturi jokios patriotinės dvasios, palaikydami net mūsų valstybei priešiškas jėgas.  Dažnai     patriotizmo ar tautinės savimonės turėjimo, kaip ir valstybinės kalbos vartojimo reikiamybė, nustumiama į pakraštį.  Patriotizmo idėjų maža arba visai nėra    istorijos vadovėliuose. Jas užgožia vadinamo „kritinio mąstymo“  ugdymas su geroka saviplakos bei liberalaus kosmopolitinio mišinio doze.  Neseniai per žiniasklaidą reklamuota Kalbos  diena, diktanto rašymas. Tačiau tikrovėje kaskart  siaurėja valstybinės kalbos  vartojimo erdvė mūsų valstybėje.  Kai kuriose viešojo aptarnavimo įstaigose jau negalima susikalbėti lietuviškai. Reklaminėse iškabose vis labiau mirga nelietuviški žodžiai, per radiją  ir televiziją vis labiau sklinda mums visiems  suprantamų gražių lietuviškų žodžių pakaitalai – vadinamieji „tarptautiniai“ žodžiai ar tiesiog nebūdingi mūsų kalbai taršalai,  mažinamos lėšos lietuviškai skaitmenizacijai įdiegti, užsienietiški asmenvardžiai  ir vietovardžiai įvairaus pobūdžio leidiniuose, rodant savo „išsimokslinimą“, rašomi ne pagal tarimą, bet pagal jų „autentišką“ išvaizdą, griaunančią lietuvių kalbos tarseną. Seime Laisvės frakcijos  atstovė  pasiūlė leisti  moteriškų pavardžių galūnes rašyti  su raide „a“. Tai prieštarautų įprastiniams moterų pavardžių darybos principams. Dar siūloma įteisinti  diakritinius  ženklus asmenvardžių rašymo dokumentuose. Toks įteisinimas  sukeltų pavojų bendrinei lietuvių kalbai, pačiam lietuvių kalbos savitumui.

Apie mūsų kalbos skurdinimą ne sykį rašyta bei kreiptasi į valdančiuosius ir kalbos oficialius saugotojus bei tvarkytojus. Atsakydama į tai – Valstybinės kalbos inspekcija ir komisija demonstruoja  savo bejėgiškumą… – pabrėžė baigdamas savo kalbą Z. Tamakauskas.

Pasibaigus diskusijoms, pirmininkaujantis susirinkimui Zigmas Tamakauskas pateikė projektinę rezoliuciją  dėl valstybinės kalbos vartojimo ir siūlymą dėl  Vilniaus  S. Nėries gimnazijos vardo ir gatvių pavadinimo pakeitimo. Visi suvažiavimo dalyviai  rezoliucijai ir siūlymui  pritarė.    Vida Narmontienė, atstovavusi ir Lietuvos politinių kalinių bei tremtinių sąjungai, patarė rezoliuciją bei  siūlymą nusiųsti tarp kitų, ir Respublikos Prezidentui. Pakilusios rankos šiam pasiūlymui pritarė.

Vienbalsiu suvažiavimo dalyvių pritarimu Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio pirmininku buvo išrinktas Giedrius Gataveckas, štabo viršininku – dim. mjr. Gediminas Reutas, jo pavaduotoju – dim. vyr. ltn. Zigmas Tamakauskas. Į LLKS  tarybą vietoj atsistatydinusios LRS narės Angelės Jakavonytės išrinkta žinomo partizano, Laisvės premijos laureato Bronislovo Juospaičio – Direktoriaus,  mirusio 2021 metais, dukra panevėžietė Danguolė Urbonienė.

Palinkėta suvažiavimo dalyviams aktyviai dalyvauti gegužės 12 dieną Lietuvos Respublikos  Prezidento rinkimuose ir referendume  dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio  pakeitimo.

***

                                                                     Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis

 

J. E. Gitanui Nausėdai –

Lietuvos Respublikos Prezidentui.

Gerb. Jurgitai Šiugždinienei –

Lietuvos Respublikos Seimo

Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkei.

Gerb. Valdui Benkunskui –

Vilniaus merui.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio suvažiavimo,

įvykusio 2024 m. balandžio mėn. 27 d.,

 PASIŪLYMAS

2024-04-27

Kaunas

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio suvažiavimas  siūlo  Vilniaus Salomėjos Nėries  gimnaziją ar kurią nors gatvę pavadinti daug Lietuvai nusipelniusios mūsų legendinės žvalgės, spaudos ir visuomenės veikėjos Marcelės  Kubiliūtės  vardu. Jos vardu pavadinta mokykla  prisidėtų prie mokinių patriotinio  ugdymo, skatintų mokinius labiau domėtis mūsų laisvės kovomis, Lietuvos istorija.

Pavadintos M. Kubiliūtės vardu gatvės taip pat skatintų žmones pasidomėti šios moters asmenybe ir veikla, garbingais Lietuvos istorijos puslapiais.

Suvažiavimo pirmininkai

Gediminas Reutas

Zigmas Tamakauskas 

***

                                                                  Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis

 

J. E. Gitanui Nausėdai –

Lietuvos Respublikos Prezidentui.

Gerb. Viktorijai  Čmilytei- Nielsen –

LR Seimo Pirmininkei.

Gerb. Ingridai Šimonytei –

LR Ministrei Pirmininkei.

Gerb. Pauliui Saudargui –

 Lietuvos Respublikos Seimo  nariui,

Lituanistikos  tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkui.

 Gerb. Simonui Kairiui –

Lietuvos Respublikos kultūros ministrui.

 Gerb. Audriui  Valotkai –

 Valstybinės   kalbos inspekcijos viršininkui.

 Gerb. Violetai Meiliūnaitei –

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkei.

 

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio,

įvykusio 2024 m. balandžio mėn. 27 d.,

KREIPIMASIS

2024-04-27

Kaunas

Lietuvių kalba atlaikė visų okupacijų metais kėlusias grėsmes jos gyvavimui. Tačiau dabartinėje Nepriklausomoje Lietuvoje  vėl   nerimą kelia  vis didėjanti nelietuviškų žodžių  gausybė viešose iškabose Vilniaus, Kauno  ir kitų didelių mūsų miestų  gatvėse, išstumiantys lietuviškus  užrašus, lietuviškus žodžius.   Sunku suprasti, kur esame – Lietuvoje ar užsienyje.  Suprantame, kad firmų ar prekių  pavadinimai neverčiami į lietuvių kalbą, tačiau jų turinys turėtų būti užrašytas ir valstybine kalba. Pvz., daug kur mirga atsidariusių prekyviečių žodis CAFFEINE – greta jokio lietuviško žodžio nėra.  Greta turėtų būti parašyta ir tos prekyvietės turinys – KAVINĖ. Nėra lietuvių kalba paaiškinimų prie tokių užrašų kaip VERO CAFE, BAGS8, MORE, MUST BEE ir pan. Tik angliški žodžiai „puošia“ ir nutiestus dviračių takus. Negalime  Lietuvoje lietuviškai susikalbėti su kai kuriais pavežėjais (taksistais), prekybininkais ir kt.

Per televiziją ir radiją dažnai sklinda lietuviškų žodžių pakaitalai – vadinamieji „tarptautiniai“ žodžiai ar tiesiog taršalai – VAU, OKEI, NARATYVAS, ALGORITMAS, HOBIS, HITAI, ŠOU, KOMUNIKUOTI (bendrauti), LOKACIJA (buveinė, vietovė)  ir kt.

Seime siūloma   moteriškų pavardžių  galūnes leisti rašyti su raide „a“, siūloma įteisinti diakritinius ženklus asmenvardžių rašymo dokumentuose.

Toks įteisinimas sukeltų pavojų bendrinei lietuvių kalbai, pačiam lietuvių kalbos savitumui.

Vis labiau pažeidžiamas valstybinės kalbos vartojimo įstatymas. Priimti nutarimai dėl viešosios informacijos valstybine kalba pateikimo ne visuomet vykdomi, mažai kontroliuojami.

Prašome sustabdyti chaotišką  svetimvardžių rašymo tvarką, leidžiančią užsienietiškus asmenvardžius ir vietovardžius rašyti įvairaus pobūdžio leidiniuose ne pagal tarimą, bet pagal  jų „autentišką“ išvaizdą, griaunančią lietuvių kalbos tarseną. Tokią vadinamą „autentišką“ išvaizdą galima būtų parašyti skliaustuose.

Reikalaujame sustabdyti kiekviename žingsnyje rėkiančią viešųjų užrašų  agresyvią reklamą nelietuvių kalba.

Prašome parengti tinkamus lietuviškus žodžius ir lietuvišką rašybą skaitmeninėje erdvėje ir atsiradusiose naujovėse.

Patariame apmokestinti nepaisančius  Valstybinės kalbos įstatymo – solidžiu metiniu mokesčiu.

Reikalaujame išlaikyti lietuviško žodžio orumą, jo veiksmingumą, užkertant kelią nesaikingam svetimžodžių  ir   vadinamų    „tarptautinių“ žodžių  vartojimui.

Tuo reikalu ne kartą buvo kreiptasi į  Valstybinės kalbos inspekciją, Kalbos  komisijos pirmininkę, į  Kauno miesto  savivaldybės kalbos tvarkytoją ir  į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Tačiau šios įstaigos rodydamos savo bejėgiškumą,  raštus siuntinėja viena kitai – nuo ainošiaus   pas  kaipošių…

Pritariame     Kauno deputatų klubo, Lietuvos politinių kalinių tremtinių sąjungos  ir kitų visuomeninių organizacijų  išreikštam rūpesčiui dėl valstybinės kalbos vartojimo erdvės siaurinimo ir jos  ignoravimo.

Suvažiavimo pirmininkai

Gediminas Reutas

Zigmas Tamakauskas