Tomo Dolabellos paveikslas, kuriame vaizduojama Maskvos caro Vasilijaus Šuiskio priesaika Abiejų Tautų Respublikos karaliui Zigmantui Vazai. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Kai sėdau rašyti šias eilutes, Rusijoje pompastiškai pažymima Liaudies vienybės diena (rus. День народного единства). Vadinamoji šventė tęsėsi keturias dienas. Ji tarsi susijungė su lapkričio 7 – ąja – bolševikinės 1917 m. revoliucijos, teisingiau...
Sofijos duktė Margarita Naimska iš Bočkovskių. Iš Annos Mojeckos šeimos albumo Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Šiais metais Vilniuje atgijo Sapiegų rūmai, 1689–1692 m. pastatyti LDK didžiojo etmono, Vilniaus vaivados Kazimiero Jono Sapiegos užsakymu. Minėti rūmai Sapiegų giminei priklausė nuo pastatymo ir per visą XVIII amžių. Vilnius – daug senųjų istorijų ir paslapčių turintis miestas....
Nematoma Vilniaus kūdikystė – Kreivoji pilis – viena iš trijų Vilniaus pilių, kuri slepiasi tarp medžių. XIV a. gyvenę žmonės, pažvelgę į Trijų Kryžių kalną matydavo medinę gynybinę Vilniaus pilį, istoriniuose šaltiniuose lotyniškai vadintą Curvum Castrum (Kreivoji pilis). Ji sudarė vientisą gynybos kompleksą su kitomis dviem pilimis – Žemutine bei Aukštutine. 1390 m. rugsėjo 4...
Nuotr. Skaidrūnės Vetcelienės Aldona Prašmantaitė, Lietuvos istorijos institutas, www.voruta.lt Vienas iš ryškesnių pagal seną katalikų Bažnyčios tradiciją nustatytu laiku švenčiamų Jubiliejinių metų epizodų Lietuvoje šiais, 2025-aisiais metais, neabejotinai yra nuo pat kalendorinių metų pradžios įvairiais formatais vykstantys palaimintojo Mykolo Giedraičio 600 metų gimimo sukakties šventimo renginiai bei šios sukakties minėjimo kontekste išleisti leidiniai. Tarp pastarųjų...
Vilniaus katedra – Laurynas Gucevičius, 1786 m. Varšuvos universiteto bibliotekos rinkiniai Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Lauryno Gucevičiaus žmonos ir vaikų likimai pagal metrikines knygas Visiems nors kiek besidomėjusiems žinoma, jog Vilniaus arkikatedros architektas Laurynas Gucevičius gimė Masiulio pavarde 1753 m. rugpjūčio 5 d. valstiečių Simono ir Kotrynos Žekonytės-Masiulienės šeimoje Migonyse (Kupiškio kraštas). Tai, jog...
Kęstutis ir jo žmona Birutė. V. Slapšio paveikslas Habil dr. Benediktas Jankauskas, www.voruta.lt Parašiau ir dar šiais metais tikiuosi išleisti baigiamąją beveik 15 metų mano darytų senovės istorijos tyrinėjimus apibendrinančią knygą „Atnaujinta Žemaitijos ir Lietuvos senovės istorija“. Š. m. rugpjūtį sukako 643 metai nuo karaliaus, mūsų istorikų vis dar vadinamo Didžiuoju kunigaikščiu, Kęstučio žūties. Skaitytojų...
Lenkijos ir Lietuvos valstybės seimas Žygimanto Vazos (1587–1632) laikais Mindaugas Šapoka, Lietuvos istorijos instituto direktoriaus pavaduotojas, istorijos žurnalas „Voruta”, Nr.2, 2025 Liberum veto (iš lot. kalbos: „laisvai neleidžiu”) – taip Abiejų Tautų Respublikoje vadinta kiekvieno kilmingojo teisė neleisti seime priimti įstatymų. Ši teisė intensyviai pradėjo formuotis po Liublino unijos ir jau Lenkijos karaliaus ir Lietuvos...
Koklis su Radvilų herbu Dr. Gabrielė Jasiūnienė, Trakai, istorijos žurnalas „Voruta“, Nr.2, 2025 Archeologinių kasinėjimų metu rasti radiniai – aktualūs heraldikos tyrimų šaltiniai Vakarų Europoje heraldikos tyrimai turi pakankamai senas tradicijas, išplėtotą šaltinių bei tyrėjų bazę. Tuo tarpu Lietuvoje dėl nepriklausomybės paradimo, politinių sąlygų ir kitų aplinkybių heraldikos tyrimai pradėti palyginti neseniai. Mūsų šalies...
Foelckersahm George. 1764-1848 m. commons.wikimedia.org nuotr. Simona Burokaitė, Zarasai, www.voruta.lt Ilgus amžius Stelmužės dvarą valdė Kuršo gubernijoje (1795-1917 m. Rusijos imperijos administracinis-teritorinis vienetas) garsi Baltijos vokiečių kilmės bajorų fon Folkerzamų šeima. Tai sena, XIV a. pabaigoje iš Žemutinės Saksonijos į Livoniją atsikėlusių baronų fon Folkerzamų giminė. Ši šeima Stelmužės dvarą įsigijo 1728 m., Georgui Karlui...
Radvilų sarkofagai Nesvyžiuje. KPD nuotr. Dr. Virginija Elena Bortkevičienė, dr. med. Juozas Prasauskas, www.voruta.lt Apie Radvilas – lietuvių kilmės didikų giminę, iškilusią XVI a. pradžioje ir vyravusią ne tik Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, bet ir pasaulio politiniame ir kultūriniame gyvenime iki XVII a. antrosios pusės, o taip pat nemažą vaidmenį vaidinusios ir XVIII a., parašyta...
Vyskupas šv. Brunonas. XVII a. freska Šv. Kryžiaus benediktinų vienuolyne Lenkijoje. Commons.wikimedia.org nuotr. Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius, www.voruta.lt Minint Lietuvos vardo istorijos šaltiniuose tūkstantmetį, buvo imtasi tirti visa tai, kas yra susiję su šiuo vardu ir šv. Brunono misija. Ypač susidomėta kunigaikščio Netimero vardu. Iš pradžių manyta, kad jis lietuviškas, bet...
Kažkada čia vyko nuožmus mūšis su maskvėnais. Juzefas Čechavičius. Žaliasis tiltas. Šv. Rapolo bažnyčia kalvelė-kapai, Jėzaus koplyčia.1874 m. Vilniaus fotografija 1858-1915. Vilnius 2001, p. 176. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Paprastai mes didžiuojamės istorinėmis lietuvių pergalėmis. Tačiau praeityje buvo mūšių, kurių stengiamės neprisiminti ar iškraipome faktus taip, kaip mums patogu. Toks buvo prieš 370 m....
Elžbietos Habsburgaitės įkapių karūna prieš restauravimą (XVI a.). Aistės Karpytės nuotr. Dirbiniams smarkiai pakenkė geležinės dėžutės rūdys. Aistės Karpytės nuotr. Plaketė-votas, vaizduojanti šv. Kazimiero stebuklą. Prieš restauravimą. Gedo Čiuželio nuotr. Barboros Radvilaitės karsto plokštelė prieš restauravimą. Gedo Čiuželio nuotr. Praėjusią savaitę kultūros ministras pasirašė įsakymą, kuriuo remiantis į Kultūros vertybių registrą įrašytas išskirtinės vertės radinių...
Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė šiandien priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Vilniaus arkikatedros požemiuose 2024 m. pabaigoje – 2025 m. pradžioje rasto lobio dalies galimo pasisavinimo. Toks sprendimas priimtas įvertinus piliečio S. P. pareiškime ir skunde nurodytas aplinkybes apie galimą didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės vertybių, svarbių Lietuvos valstybingumui ir visuomenei, dalies pasisavinimą. Pareiškėjas...
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo maiestotinis antspaudas Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Beveik prieš 15 metų rengdamas trečiąją savo knygą, rašiau apie iškiliausias Lietuvos asmenybės, valstybės veikėjus ir žymius žmones. Tarp jų – apie lietuvių pasididžiavimą Vytautą Didįjį. Išsaugojau šeimos albumą, kuriame yra keletas nuotraukų, liudijančių, kaip iškiliai visoje Lietuvoje buvo švenčiamos Didžiojo kunigaikščio mirties 500-osios metinės....
Būrys minėjimo dalyvių prie Vytauto Didžiojo paminklo. Lauryno Zubavičiaus nuotr. Zigmas Tamakauskas, TS-LKD Kauno skyrių sueigos tarybos narys, LŠS Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės Kultūros ir meno būrio šaulys, Kaunas, www.voruta.lt Gražų pilietinio aktyvumo pavyzdį, minint Žalgirio mūšio 615-ąsias metines parodė TS-LKD Kauno skyrius (pirmininkas Paulius Lukševičius), surengdamas mieste vieno iš didžiausių viduramžių Europoje mūšio...
Elžbietos Habsburgaitės įkapių karūna prieš restauravimą (XVI a.). Aistės Karpytės nuotr. Dirbiniams smarkiai pakenkė geležinės dėžutės rūdys. Aistės Karpytės nuotr. Plaketė-votas, vaizduojanti šv. Kazimiero stebuklą. Prieš restauravimą. Gedo Čiuželio nuotr. Barboros Radvilaitės karsto plokštelė prieš restauravimą. Gedo Čiuželio nuotr. Sulaukiame nemažai visuomenės klausimų, kada bus galima išvysti visas Katedros požemiuose surastas vertybes (eksponuotos šių metų pradžioje...
XIX a. pr. piešinys – Tusainių dvaro rūmai. Nuotraukos šaltinis: www.bildarchiv-ostpreussen.de Dr. Martynas Purvinas, www.voruta.lt Nuo Eisulių prasidedantys ir Nemuno kairiuoju krantu į vakarus toliau tebesitęsiantys statūs ir aukšti upės slėnio krantai (šimtmečiais vadinti „Ragainės skardžiai“) keliautojus įspėja, kad artinamasi prie svarbiausios žemupio vietos – šimtmečius egzistavusio Ragainės ir Tilžės dvimiesčio. Dėl daugelio priežasčių čia susikūrus...
Maloniai kviečiame į kultūros istoriko, literatūrologo, humanitarinių mokslų daktaro Algimanto Bučio dviejų dalių studijos Lietuvos karaliai ir karalienės. Istorinis žinynas, sudarytas remiantis pirminių šaltinių faktografiniais duomenimis pristatymą ir susitikimą su autoriumi, kuris vyks 2025 m. liepos 8 d. 16 val. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje (Žirmūnų g. 1F, Vilnius). Renginio metu knygos ištraukas skaitys aktorius Gediminas...
Rūta Ribikauskaitė, dr. Ingrida Domarkienė, dr. Justina Kozakaitė, istorijos žurnalas „Voruta”, 2025, Nr. 2 (887) Armėnų atvykimas į Lietuvos Didžiąją kunigaikštystę (XV–XVIII a.) ir jų veikla nepakankamai išnagrinėta tema. Pirmieji lietuvių-armėnų prekybiniai ryšiai mezgėsi nuo X–XI a. Tuo metu armėnai dirbo amatininkais, vertėjais, užsiėmė prekyba. Į dabartinės Lietuvos teritorijas armėnų diaspora atvyko per ukrainiečių žemes,...
Jano Mateikos paveikslas „Žalgirio mūšis“. 1878 m. Nacionalinis Varšuvos muziejus Seimas, siekdamas pažymėti Vytauto Didžiojo mirties 600-metį, nusprendė 2030-uosius paskelbti Vytauto Didžiojo metais. Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XVP-287(2) vieningai balsavo 103 Seimo nariai. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis, gimęs apie 1350 metus Senuosiuose Trakuose, miręs 1430 metais, buvo vienas žymiausių politikų ir karvedžių ne...
Kryžiuočių (Vokiečių) ordino valstybės plotas po 1422 m. – 1466 m. (balta spalva). Martyno Mažvydo laikais tokia buvo ir 1525 m. įkurta Prūsijos kunigaikštystė / hercogystė Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt 2025 m. minime Prūsijos kunigaikštystės 500-etį. Kas tai buvo? Iki dabar sukauptos žinios leidžia manyti, kad po audringesniojo tautų kraustymosi periodo V-XII a....
Vilniaus Šv. Dvasios bažnyčios vargonų, sukurtų 1776 m. privilegijuoto Karaliaučiaus rūmų vargonų meistro Adamo Gotlibo Casparini, ilgai trunkantys restauravimo darbai šią savaitę aptarti su geriausiais Europos vargonų restauratoriais – Vilniuje lankėsi žinomas Vokietijos vargonų ekspertas, vargonų statytojas ir restauratorius, Wegscheiderio vargonų dirbtuvių įkūrėjas Kristianas Wegscheideris. Aptarime nuotoliniu būdu taip pat dalyvavo Niclas Fredrikssonas – Švedijos...
Choras „Virgo” Paduvos universiteto Liviano rūmų Milžinų salėje (it. Sala dei Giganti) Rasa Gelgotienė, VU choro „Virgo” vadovė, www.voruta.lt Balandžio 28 d., pirmadienį, Paduvos universitete vykstančiame antrajame „Music Together“ koncertų ciklo renginyje, pavadintame „Šiaurės šviesa: šiuolaikinės harmonijos ir baltiškosios tradicijos“, koncertavo Vilniaus universiteto merginų choras „Virgo“, vadovaujamas Rasos Gelgotienės, ir Paduvos universiteto „Concentus Musicus Patavinus“...
Istorinės atminties renginio dalyviai su kun. Sauliumi Juozaičiu. Raimundo Kaminsko nuotraukos Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, www.voruta.lt 2024 m. balandžio 13 d. Kauno Švč. Trejybės evangelikų liuteronų bažnyčioje po Verbų (Palmių) pamaldų vyko Prūsijos kunigaikštystės įkūrimo 500-ųjų metinių ir Karaliaučiaus miesto žlugimo 80-ųjų metinių istorinės atminties renginys. Doc. dr. Martynas Purvinas susirinkusiems minėjimo dalyviams skaitė paskaitą: „Prūsijos kunigaikštystės...
Prūsijos ir Žemaitijos pasienis ties Kretinga XVI a. (?) piešinyje. Marijos Purvinienės perpiešta iš dokumento GSTA rinkiniuose. Pavaizduota anuometinė valstybinės sienos trasa su jos ženklais – kapčiais (Schüttung), sieną kirtusi Danės/Dangės upė. Jos ir Tenžės (Timse) upelio santakoje vaizduoti rūmai ar pilaitė (Schlosse). Prūsijos pusėje rodyta Kretingos (Krottingen) gyvenvietė, o Žemaitjos pusėje – Lietuviškoji Kretinga...
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio karūna ir kardas, rasti Vilniaus katedroje 1931 metais. Creative Commons Attribution-Share Alike 2.5 Generic Ištrauka iš naujos dr. Algimanto Bučio studijos „Lietuvos karaliai ir karalienės. Istorinis žinynas, sudarytas remiantis pirminių šaltinių faktografiniais duomenimis“ (Leidykla ALIO, Vilnius, 2024) antrojo tomo. Vilniaus katedra dviejų civilizacijų sąlyčio centre Paskutinieji Gediminaičių karališkos dinastijos palikuonys Abiejų Tautų Respublikoje,...
Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Džoja Gunda Barysaitė) Darius Jakavičius, LRS Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl Vytauto Didžiojo palaikų paieškos ir identifikavimo. Katedros požemiuose rasta apie 800 palaikų. Juos ketinama tirti, atliekant bioarcheologinius ir paleogenetinius tyrimus. Komisijos pirmininko Dariaus Jakavičiaus...
Vytis. JaCrispy, Dreamstime nuotrauka 67 visuomenininkai, tinklaraštininkai, istorikai, paramos Ukrainai teikėjai ir kiti visuomenės atstovai viešu laišku kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą, Užsienio reikalų ministeriją bei Seimo narius, ragindami neleisti naudoti Vyčio ar jokių kitų lietuviškų simbolių tiek ant Naujosios Baltarusijos pasų, tiek bet kokia kita forma ir oficialia apimtimi. Prikišamai pirštu beda...
Karstas Vytauto Didžiojo palaikams, 1933 m. Pagamintas Čekoslovakijoje. Po ilgų karo ir pokario kelionių dabar sugrįžęs į Vilniaus katedros bazilikos požemius. V. Jenciaus-Butauto nuotr. Viktoras Jencius-Butautas, www.voruta.lt Lietuvą kartas nuo karto supurto politiniai – kultūriniai skandalai. Įvyksta todėl, kad Lietuva ilgus šimtmečius neturėjo savos valstybės ir jos piliečių interesų niekas nesaugojo ir neatstovavo. Šiandien galima...