Europa

Įrašas

Lietuvių pėdsakai Miorų rajone

Miorų rajonas yra Vitebsko srities vakaruose, baltų ir slavų paribyje. Skirtingai nuo Breslaujos ir Pastovių rajonų, jis yra nutolęs nuo Baltarusijos ir Lietuvos sienos į rytus ir nesiriboja su Lietuva, nors savo istorijoje taip pat turi daug lietuviškų pėdsakų. Svarbu paminėti, kad iki Antrojo pasaulinio karo čia buvo keletas kaimų, kur buvo kalbama lietuviškai. Juos...

Įrašas

Hamburgas – tiltų miestas arba vartai į pasaulį

Tiems, kas klausia, kuo Hamburgas (vert. iš vokiečių kalbos (senąja saksoniečių tarme) Hama –  krantas, burg – tvirtovė)), kaip antras pagal dydį ir vienas turtingiausių Vokietijos miestų, yra išskirtinis, sakyčiau, kad tikruoju išsilaisvinimu – „Hamburgas – laisvasis ir Hansos miestas“. Atrodytų neįtikėtina – Hamburgas sugebėjo atstatyti Pirmo ir Antro pasaulinių karų sukeltus padarinius (miesto praktiškai...

Įrašas

„Europos lietuvis” arba prieš dvidešimt metų

Alfonsas KAIRYS Šį kartą Europos lietuvis  – kabutėse, nes tai laikraščio, išleisto prieš 20 metų ir skirto lietuvybei puoselėti užsienyje, 20 numeris (1994m. rugsėjo 10-16 d.). Apie ką rašyta? Pirmiausiai teigiama, kad 1990 m. JAV gyventojų surašymo duomenimis, šioje šalyje gyvena 811 865 lietuvių kilmės asmenys. Jie sudaro 0,3 proc. JAV gyventojų ir daugiausiai telkiasi ...

Įrašas

Irena Petraitienė. Kun. Jonas Kipas SJ: žingsniai Lietuvoje

Sukanka 130 m., kai 1884 m. Raesfelde,Vestfalijos žemėje gimė vokiečių jėzuitas Jonas Kipas (Johan Gerard Kipp), nuo 1923 iki 1941 m. dirbęs Lietuvoje, pirmas 1923 m. Kaune įsikūrusių jėzuitų namų vyresnysis,1930–1936m. provincijolas, prieš 90 m. (1924) Kaune įsteigtos jėzuitų gimnazijos kūrėjas. Generolas: „ Naujoji dirva“ Aštuoniolikmetis Johanas Gerardas, nuo mažens žavėjęsis tėvo broliu misionieriumi kun....

Įrašas

Ryšardas Maceikianecas. Apie Lietuvos lenkų pavardes – be jokios propagandos

Ryšardas MACEIKIANECAS, www.pogon.lt Hitlerui su Stalinu pasidalijus Rytų Europą, 1939-1940 metais čia įsibrovė sovietai su Raudonąja armija, ir tai buvo pradžia naujos epochos, apie kurią ankščiau niekas pasaulyje nežinojo, kaip išsigimsta kraštas ir žmonės, užvaldyti nūdienio bolševizmo. (Juzefas Mackievičius (Jozef Mackiewicz). Kelias į niekur.) Šiuo metu, kai nurimo emocijos dėl Lietuvos lenkų pavardžių rašymo ir...

Įrašas

Kauno VI-asis fortas – karo belaisvių kapavietė

Virginija MAKSVYTYTĖ, Kaunas Kaunas I-ojo ir II-ojo Pasaulinio karo metais buvo apsuptas karinių tvirtovių – fortų. Šis miestas visada buvo strategiškai svarbus. Jį supa dvi upės, aplink daug strateginių tiltų, todėl nuostabos nekelia ir tai, kodėl būtent čia atsirado kariniai įtvirtinimai. Pasak „Vorutos“ kalbinto „Karo paveldo centro“ direktoriaus Vladimiro Orlovo, Kauno VI-asis fortas, atsiradęs dar...

Įrašas

K. Garšva. Kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus geresni?

Hum. m. dr. Kazimieras GARŠVA Mes gerbiame lenkus, linkime geriausios sėkmės Lenkijai ir laukiame, kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus iš tikro geri. Kad taip būtų, reikia padaryti nelabai daug – laikytis Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties, pasirašytos prieš 20 metų, balandžio 26 dieną. Pagal Sutarties 1 straipsnį...

Įrašas

Vytautas Landsbergis: „Gal dabar laikas Rusijai priminti Karaliaučių?“

Kadenciją Europos Parlamente baigiantis ir iš aktyvios politikos pamažu besitraukiantis konservatorius Vytautas Landsbergis sako, kad kol kas Europa pasiduoda Rusijos primetamoms žaidimo taisyklėms ir leidžia jai talžyti Ukrainą, nelyginant klasės draugą, kurį paskui dar ir patį apkaltina sukėlus muštynes. Užuot pataikavusi, Europa, anot V.Landsbergio, galėtų pati priminti Rusijai, pavyzdžiui, Karaliaučiaus srities demilitarizavimo klausimą. – Šiuo...

Įrašas

A. Piročkinas. Ar įmanomas lenkiškas įrašas Lietuvos piliečio pase?

Pasaulio istorijoje turbūt nerasime kito atvejo, kai kuri tauta, kaip lenkų, su tokiu įtūžiu būtų reikalavusi jos tikrinius vardus nepakeistus vartoti juos pasisavinusioje kalboje. Kas ne kas pasakys, kad to nė nereikia reikalauti, nes daug kalbų savaime taip daro. Tačiau atidžiau apsidairykime: argi iš tikrųjų visos kalbos išlaiko nepakeistą įsigytų vardažodžių rašybą? Paimkime anglų kalbą,...

Įrašas

V. Rubavičius. Šventosios Abėcėlės išniekinimo apeigos

Kas tik šiuo metu viešojoje erdvėje nesityčioja iš paniekinamai šventąja vadinamos lietuvių Abėcėlės, kurią net sovietmečiu buvome linkę rašyti didžiąja raide… Politikai rimtais veidais pasišaipydami aiškina, kokie geopolitiniai laimėjimai mūsų laukia, kai tik prisiimsime dalį lenkiškosios, kai kuriems politologams lietuvių pagarba savajai valstybinei rašysenai atrodo esanti didžiausia, tad ir kuo greičiau naikintina atgyvena, kuria sumaniai...

Įrašas

Į piligrimystės kelią Rasputiną atvedė kaimyno smurtas ir sibirietiška naminė

Tikriausiai visi žinome mistinę „pakvaišusio vienuolio“ Grigorijaus Rasputino istoriją ar bent jos mažą dalį. Daugelis išgirdę šią pavardę, Rasputinas, kuri reiškia sankryžą arba paprasčiau – paleistuvystę, ištvirkimą, mes prisimename senyvą, barzdotą, ilgaplaukį, nevalyvą mužiką, pūškuojantį XX amžiaus pradžios Sankt Peterburgo gatvėmis. Įsivaizduojame jį besilankantį baruose, matome jį su moterimis, kartais riebiai besikeikiantį ar neblogai įkaušusį....

Įrašas

Lenkijoje išleistas Herkaus Kunčiaus romanas „Lietuvis Vilniuje“

Lenkijoje ką tik pasirodė į lenkų kalbą išverstas lietuvių rašytojo, dramaturgo ir eseisto Herkaus Kunčiaus romanas „Lietuvis Vilniuje“. Lietuvių autoriaus romaną į lenkų kalbą vertė Michalas Piątkowskis, Varšuvos universiteto Baltistikos katedros absolventas. Knygą išleido Kolegium Europy Wschodniej im. Jana Nowaka Jezioranskiego leidykla Vroclave, garsėjanti Vidurio ir Rytų Europos autorių knygų leidimu. Herkaus Kunčiaus kūryba lenkų...

Įrašas

Lenkiškai kalbantys lietuviai

Akad. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Juos vadiname įvairiai: tiesiog lenkais, Lietuvos lenkais, etniniais lenkais, Vilnijos autochtonais ir dar kitaip. Iš tikrųjų tai yra lenkiškai kalbantys lietuviai. Tokiais jie tapo čia pat, Lietuvoje. Nėra atsikėlę iš Lenkijos, nors anksčiau jų ideologai būtent taip ir aiškindavo. Kūrė teorijas apie masinę lenkų kolonizaciją Lietuvoje (iš tikrųjų tokios niekuomet nebuvo),...

Įrašas

Z. Zinkevičius: tautinės mokyklos idėja buvo apleista pačių jos kūrėjų

Bu­vęs švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­tras Zig­mas Zin­ke­vi­čius pa­sa­ko­ja, kad jo san­ty­kiai su len­ka­kal­biais Vil­niaus kraš­to gy­ven­to­jais bu­vo la­bai ge­ri. „Yra bu­vę to­kių at­si­ti­ki­mų, kai ko­kia­me nors ren­gi­ny­je, jei at­va­žiuo­da­vo Val­de­ma­ras To­ma­ševs­kis ar pa­na­šūs į jį ir pra­dė­da­vo šne­kė­ti prieš ma­ne, žmo­nės at­sis­to­da­vo ir iš­ei­da­vo iš sa­lės pa­si­pik­ti­nę“, – pri­si­me­na Z. Zin­ke­vi­čius.   – Esa­te sa­kęs,...

Įrašas

Čerėjos vaikas, pamilęs Lietuvą

Aloyzas SUŠINSKAS, Vilniaus r. Prieš 120 metų, 1877 m. gegužės 28 d., gimė poetas, visuomenės veikėjas Oskaras Milašius. Oskaras Milašius Lietuvoje daugiau žinomas kaip Prancūzijos poetas avangardistas, kurio poezija susilaukė pasaulinio garso. Apie šį buvusį keistą žmogų yra išlikę įvairiausių pasakojimų, ir galbūt net legendų. Kadangi jo ir literatūrinė, ir diplomatinė veikla yra glaudžiai susijusi...

Įrašas

Lydos lietuviai: Artimas ir tolimas kelias namo

Lydos lietuvių bendruomenės viešnagė Lietuvoje Lyda – lietuvių etninių žemių miestas įkurtas XII a. pabaigoje, kuriame kunigaikštis Gediminas XIV a. viduryje pastatė mūrinę gardinio tipo gynybinę pilį. Pastaroji yra toliau restauruojama ir joje veikia įkurdintas muziejus, vyksta kultūriniai renginiai. Iš Lydos į Trakus šią vasarą atvyko malonių svečių. Miestą aplankė ir į gimtinę paviešėti užsuko...

Įrašas

Apie posakį „Jak polak – to pan, jak litwin – to cham“

Algis UZDILA, Punskas Kas Lietuvoje nėra girdėjęs lenkų kalba išsakytos frazės: Jak polak – to pan, jak litwin – to cham. Tai ne lietuvių suklostytas ir į lenkų kalbą išverstas posakis. Šitaip sakydavo žmonės, kurie bandydavo pasišaipyti iš pseudolenkų, kai norėdavo vaizduoti besipuikinantį nusmuktkelnį bajorėlį. Tuos žodžius anksčiau, matyt, iš savo ponų buvo girdėjęs jo...

Įrašas

Tautinės mažumos ar tautinės bendrijos Lietuvoje?

Petras ŠIDAGIS, pedagogas, Vilnius Dažnai čia, kaip pavyzdys, lyginama lietuvių tautinė mažuma Lenkijoje Seinų-Punsko krašte su Lietuvos – Vilnijoje susiformavusiu daugumos lenkų, rusų tautiniu dariniu. Taigi, ar šių tautinių darinių situacijos Lietuvoje ir Lenkijoje yra panašios iš abiejų pusių, ir ar galima sakyti, kad turime jas ir spręsti veidrodiškai? Jei atkreipsime dėmesį į miestų ir...

Įrašas

Lietuvių mokykla Lvove

Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ, Vilnius 2013 m. gegužės 20–24 dienomis Lvovo Religijų istorijos muziejuje vyko XXIII-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Religijų istorija Ukrainoje“. Konferencijas minėtas muziejus organizuoja talkinant Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos (Ukrainos NAN) G. S. Skovorodos religijotyros ir filosofijos institutui, Ukrainos NAN M. S. Gruševskio archeografijos ir šaltynotyros institutui, Ukrainos Katalikų universitetui, Religijotyros institutui – pastarasis...

Įrašas

Šauksmas iš Pavolgio

Algimantas JAZDAUSKAS, Vilnius Kaip žinome, 1863-1864 m. kilo Abiejų Tautų Resbublikos (Lietuvos ir Lenkijos) nacionalinio ir socialinio išsivadavimo sukilimas prieš Rusijos imperijos valdžią. Laisvės kovos vyko abiejų šalių teritorijose bei jų etnografinėse dalyse – Baltarusijoje ir Ukrainoje. Dalyvavo apie 200 tūkst. sukilėlių. 1864 m. rudenį caro valdžia sukilimą žiauriai numalšino. Buvo nuteista mirties bausme, katorga...

Įrašas

Vilnius, Wilno, Вильна ar dar kaip?

Algis UZDILA, Punskas Istorijoje esame pratę matyti, kad mūsų valstybės teritorijoje nusistovėję tautos sukurti vietovardžiai yra visaip kraipomi. Tuos vietovardžius svetimose lūpose bandyta įsisavinti drauge su teritorija. Ir taip darėsi ne tiktai Lietuvoje. Lenkų sostinę Warszawa vokiečia iki šiandien yra linkę vadinti Warschau (beje, baltų sukurtas Varšuvos vardas lenkų iki šiandien išlaikytas sveikas, tik rašomas...

Įrašas

„Voruta“ Lucko universitete

Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ, Vilnius 2011 m. spalio 6-8 dienomis Voluinės nacionaliniame Lesės Ukrainkos universitete Lucke vyko X tarptautinė mokslinė konferencija iš ciklo „Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas“ (ši konferencija tai 5-oji, kuri organizuota Ukrainoje, kitos penkios vyko Lietuvoje). Konferencijai didelį dėmesį skyrė ir nacionalinis Lietuvos istorijos laikraštis „Voruta“: „X tarptautinė mokslinė konferencija Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinui...

Įrašas

Vladislovas Taločka – kunigas, publicistas, istorikas

Vytautas ŽEIMANTAS, Baltarusijos rašytojų sąjungos narys, Vilnius Prieš Vilniaus prijungimą prie Lenkijos Ėjo 1921 metai. Vilniuje buvo labai neramu. 1920 metų spalyje želigovskininkų užgrobtas miestas skendėjo nežinioje. Neseniai atsikūrusi Lietuvos valstybė Vilnių laikė sava sostinę. Vietos bolševikai, palaikomi Raudonosios Rusijos, bandė čia kurti Lietuvos ir Baltarusijos socialistinę respubliką. Lenkija, klastingai užgrobusi šį kraštą, norėjo Vilniją...

Įrašas

Lietuvos jaunimo studijos Tartu universitete 1802–1918 m. ir jų istorinė reikšmė

Neseniai, 2013 metų pradžioje, Lietuvos nacionalinis muziejus išleido naują plačiajai visuomenei ir nacionalinio Lietuvos laikraščio „Voruta“ skaitytojams gerai žinomo istoriko akademiko prof. habil. dr. Antano Tylos knygą „Lietuviai ir Lietuvos jaunimas Tartu universitete 1802–1918 metais“ (V., 2013, 192 p. Tiražas 500 egz.). Naujojoje knygoje prof. A. Tyla susumuoja, apibendrina tyrimo, kurį pradėjo 1969 m., rezultatus....

Įrašas

Lietuviai Rusijos laivyno kūrimo lopšyje

Alfonsas KAIRYS, Vilnius Voronežas – tai miestas, nutolęs nuo Lietuvos per kelis šimtus kilometrų, bet turįs tiesioginių sąsajų su ja. Labiausiai ryškios tos sąsajos buvo I pasaulinio karo metu, kai 1915 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. į čia atvyko daugiau nei du tūkstančiai lietuvių karo pabėgėlių darbininkų, mokinių. Nuo pat pirmos dienos, be įsikūrimo vargų, prasidėjo švietėjiška...

Įrašas

Įvyko piketai prieš lietuviškų mokyklų uždarymą

Antradienį, 2013 m. vasario 26 d., prie Lenkijos ambasados Antakalnyje ir prie LR Vyriausybės įvyko piketai prieš lietuviškų mokyklų uždarymą. Lenkijos valdžia, pažeisdama susitarimą su Lietuvą, nutarė artimiausiu metu uždaryti tris lietuviškas mokyklas Punsko krašte, kurį Lenkija prisijungė po karo su Lietuva 1919-1920 m. Lenkijos UR Ministras Radoslavas Sikorskis atsakė Prezidentei Daliai Grybauskaitei, kad lietuviškų...

Įrašas

Kas tinka Dievui, turi tikt ir lenkams. Vardų ir pavardžių rašybos klausimu

Inga BARANAUSKIENĖ, Vilnius Pastaruoju metu vėl įsisiūbavo diskusija dėl lenkų vardų ir pavardžių rašybos asmens dokumentuose. Ir ko tik neprirašoma, – net kad asmenvardžiai nėra gramatikai paklūstanti kalbos dalis! Betgi yra ir buvo – visais laikais ir visose kalbose. Kad tuo įsitikintum, užtenka žvilgtelėti kad ir į krikščioniškos tradicijos vardus. Pradėkime nuo Jėzaus – kaip...

Įrašas

Pokalbis su K. Garšva

2013 m. sausio 21 d. „Vorutos“ ir „Tėviškės šviesos“ laikraščių pokalbis su „Vilnijos“ draugijos pirmininku habil. dr. Kazimieru Garšva „Voruta“: Koks buvo Jūsų bei Švietimo ir mokslo ministro susitikimo tikslas š. m. sausio 14 d.? K. Garšva: „Vilnijos“ draugija palaiko tradicinę Lietuvos kultūrą, dėl to, ministrams pradėjus eiti pareigas, susitinka su visais Lietuvos Respublikos Švietimo...

Įrašas

Vladivostoko lietuviai

Alfonsas KAIRYS, Vilnius Daug metų skiria mūsų prisiminimus… daug metų… tada tai buvo keleri metai iki 2000-ųjų, tada – Vladivostoke (įkurtas 1860 m.), mieste Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, prie Japonijos jūros Amūro įlankos, 9302 km į rytus nuo Maskvos, … tada iš Prienų kilusi Laima ir visai dar ne Meščeriakova, o Drazdauskaitė, ieškojo tų, kurie savo...

Įrašas

Dr. A. Bubnio kalba, minint Ukrainos badmečio aukų atminimą

Penktadienį, 2012 m. lapkričio 23 d., prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms Gedimino pr. ir Aukų g. sankirtoje įvyko tradicinė Vilniaus ukrainiečių bendrijos, Ukrainos ambasados bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) rengiama akcija „Uždek žvakę“, kurios metu buvo pagerbtas 1932–1933 m. badmečio Ukrainoje (holodomoro) aukų atminimas. Renginį vedė Genocido aukų muziejaus vadovas Eugenijus...