Lydos lietuvių bendruomenės viešnagė Lietuvoje

Lyda – lietuvių etninių žemių miestas įkurtas XII a. pabaigoje, kuriame kunigaikštis Gediminas XIV a. viduryje pastatė mūrinę gardinio tipo gynybinę pilį. Pastaroji yra toliau restauruojama ir joje veikia įkurdintas muziejus, vyksta kultūriniai renginiai. Iš Lydos į Trakus šią vasarą atvyko malonių svečių. Miestą aplankė ir į gimtinę paviešėti užsuko Baltarusijos, Lydos lietuvių susivienijimo „Rūta“ bendruomenė. „Voruta“ pakalbino jos pirmininkę Mariną Stakutytė-Mitiukevič.

Papasakokite apie savo bendruomenę.

Lietuvių bendruomenė „Rūta“, kurią sudaro virš šimto žmonių, yra įsikūrusi Baltarusijoje, gražiame Lydos mieste. Čia mes turime

bendruomenės veiklai skirtas centro patalpas, taip pat sekmadieninę mokyklėlę su joje besimokančiais 40 vaikų, kurių tarpe yra ir suaugusiųjų. Joje mokome Lietuvių kalbos, etninės kultūros, istorijos, muzikos ir geografijos. Turime ir savo kapelą „Rūta“. Taip pat su visa bendruomene švenčiame ir didžiąsias šventes – Kalėdas, Velykas, Žolines, Motinos dieną bei kitas. Per jas pas mus atvyksta lietuvių kunigas, būna vedamos mišios. Noriai sudalyvauti švenčių minėjime atvyksta ir Lietuvos ambasados atstovai. Kaip matote, mūsų veikla yra susijusi išskirtinai su lietuvių kultūros išsaugojimu šiuose kraštuose bei švietimu.

Ar visi bendruomenės nariai yra lietuviai?

Ne visi. Nors lietuvių pas mus labai daug, bet yra ir tokių, kurie ateina ir gerai nemokėdami lietuvių kalbos, tačiau jie vis tiek ateina, noriai mokosi ir kaip patys sako, tai teikia džiaugsmo jų širdims, ramybės sielai. Praleistas laikas šiame centre jiems tarsi poilsis. Mūsų „Rūtos“ bendruomenė lyg viena didelė bendra šeima.

Ar dalyvaujate renginiuose, demonstruojate lietuviškas tradicijas?

Šiuo metu dalyvaujame daugelyje renginių, todėl turime puikią progą pademonstruoti kitiems, kas yra Lietuva ir kokios jos tradicijos. Mūsų kolektyvas labai vieningas, lyg vienas kumštis, tad jeigu reikia kur nors sudalyvauti, tai visi mielu noru, net su entuziazmu pasisako už tai. Taip pat į Lydos miestą užsuka ir įvairios parodos, čia liepos mėnesį bus demonstruojama paroda „Lietuvos dvarai“, o prieš metus pas mus buvo užsukusi K. M. Čiurlionio, Žalgirio mūšio metinių minėjimo paroda. Kiekvienais metais Lietuvos ambasada padeda suorganizuodama įvairias parodas mūsų mieste, todėl visada turime galimybę parodyti nedidelį Lietuvos kampelį kitiems mūsų miestiečiams.

Kaip Lietuvių bendruomenę priima Baltarusijos valdžia? Ar nespaudžia, padeda?

Mūsų bendruomenė rūpinasi sava veikla, niekur kitur nesikiša, todėl niekas iš valdžios pusės ir nespaudžia. Liepos 3 dieną buvo Valstybinė šventė, nepriklausomybės diena. Šią dieną buvo tautinių kultūrų festivalis, kuriame taip pat dalyvavome su bendruomene ir kapela, kur skambėjo lietuviškos dainos lietuvių kalba, taip pat šokami tautiniai šokiai. Mums duodama galimybė pasireikšti ir parodyti save – dėl to problemų nekyla.

Koks vizito į Trakus tikslas?

Su bendruomenės nariais ir sekmadieninės mokyklos mokiniais buvome Trakuose jau daugybę kartų. Kiekvieną sykį tradiciškai važiuodami į Lietuvą aplankome Vilnių, Kernavę, Palangą, nepamirštame užsukti ir į jūsų nuostabų gamtos kampelį. Kadangi mūsų bendruomenė kiekvienais metais pasipildo naujais nariais, padidėja, tai atsiranda ir tokių bendruomenės narių ir mokinių, kurie lankosi čia pirmąjį kartą. Tačiau visi labai noriai važiuoja į Trakus, nes pats miestas savo gamtos grožiu, architektūriniais istoriniais paminklais atrodo kaip pasaka. Todėl ir šiais metais mūsų vizito tikslas Trakuose išliko toks pats – aplankysime pilis, miestą, pasiplaukiosime laivu ir pasisemsime naujų įspūdžių.

Kas finansuoja bendruomenės veiklą?

Būtent šią pažintinę kelionę į Lietuvą finansuoja Lietuvos užsienio reikalų ministerija, kurį pagal mūsų parašytą projektą skyrė lėšas. Kai yra noras kur nuvykti, tai dažniausiai patys metamės pinigėlius. Dar mums padeda Vilniaus bendrija, o Gardine esanti Ambasada padeda gauti nemokamas vizas į Lietuvą. Taip pat esame jai dėkingi ir už gautas patalpas bendruomenės centrui. Žinoma, dėl finansavimo trūkumo turime ir bėdų. Pakilus centro patalpų nuomos kainai, sunkiai išgalime jas išlaikyti, nes pastato išlaikymui nėra skiriamos lėšos. Todėl bandome ieškotis pagalbos, rašome projektus, bendraujame, kad gauti nors kiek pinigėlių pastato išlaikymui.

Taip pat norėčiau pridurti, jog jeigu kada būsite pas mus, Baltarusijoje, Lydoje, labai kviečiame užsukt į mūsų nedidelį, bet jaukų Lietuvišką kampelį.

Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Simona GUDABSKAITĖ ir Robertas STANEVIČIUS

Juozo Vercinkevičiaus nuotr.