Prof. dr. Jurgita Verbickienė, LMT Humanitarinių ir socialinių mokslų ekspertų komiteto pirmininkė. Donato Jokubaičio nuotr. Lietuvos mokslo taryba, www.lmt.lrv.lt Vilniaus arkikatedra – ne tik veikianti šventovė ir vienas ryškiausių sostinės architektūros ženklų. Tai vieta, kurioje susitelkę kelių šimtmečių Lietuvos valstybės, Bažnyčios, miesto, meno ir visuomenės istorijos sluoksniai. Nors Arkikatedra tyrinėta ne kartą, iki šiol...
Trakų krašto totorių bendruomenės nuotr. Birutė Lisauskaitė, www.traku-zeme.lt Trakai – tai miestas, kuriame šalia lietuvių gyveno ne tik slavai, vokiečiai, kiti krikščionys, bet ir karaimai, žydai bei totoriai – kitų konfesijų atstovai. Laikui bėgant istorinėse Lietuvos žemėse gyvenusius totorius imta vadinti net Lietuvos totoriais – taip, kaip jie patys save vadina Krymo totoriais, būtent,...
Didžiosios kunigaikštienės Sofijos Vytautaitės palaikai autopsijos metu. 1929 m. nuotrauka. Nuotr. iš Maskvos Kremliaus muziejaus Dr. Tatjana Dmitrijevna Panova, Maskvos Kremliaus muziejaus vyriausioji mokslo darbuotoja, www.voruta.lt Kapavietės tyrimas. Kapo vieta nekropolyje Didžioji kunigaikštienė Sofija, Vasilijaus I žmona, mirė 1453 m. Jos mirtis metraščiuose aprašyta šitaip: „… tų pačių metų liepos 5 būdama vienuole mirė...
Atrastos gotikinės kriptos vaizdas . Fot. aut. J. Bulhakas. 1931 m. (LVIA 1135-3-308 (11) Viktoras Jencius-Butautas, istorijos žurnalas „Voruta”, nr.4, 2025 Vytautas Didysis paliko ženklų pėdsaką lietuvių, lenkų, ukrainiečių istorijoje. Jo atminimo įamžinimui Vilniaus katedroje gali prieštarauti tik maskoliai. Ir kodėl mes XX ir XXI amžių sandūroje staiga pradėjome kalbėti apie Vytauto kultą ir Vytautą...
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo maiestotinis antspaudas Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Beveik prieš 15 metų rengdamas trečiąją savo knygą, rašiau apie iškiliausias Lietuvos asmenybės, valstybės veikėjus ir žymius žmones. Tarp jų – apie lietuvių pasididžiavimą Vytautą Didįjį. Išsaugojau šeimos albumą, kuriame yra keletas nuotraukų, liudijančių, kaip iškiliai visoje Lietuvoje buvo švenčiamos Didžiojo kunigaikščio mirties 500-osios metinės....
Egidijus Musteikis, muziejininkas, Anykščiai, www.voruta.lt Viena iš turtingos įvairiais renginiais tradicinės kultūros ir žirgo „Bėk bėk, žirgeli“ šventės programos dalių – Ukrainos 40-os, kunigaikščio Vytauto Didžiojo vardo artilerijos brigados vado paradinės ir lauko uniformų paroda. Apie bendrą Lietuvos ir Ukrainos istoriją, šių dienų karo aktualijas, ilgą uniformų kelionę į Anykščius ir kas prisidėjo, kad paroda...
Chotynas. Nuotrauka: Grigory Fedyukovich, CC BY-SA 3.0 <https://creativecommons.org/licenses/by-sa/3.0>, via Wikimedia Commons Julius Markevičius, Valstybinės kultūros paveldo komisijos visuomenės informavimo specialistas, www.voruta.lt Pastaruosius dvejus metus jokia kita valstybė taip nekausto mūsų dėmesio kaip Ukraina. Ne iš žingeidumo, o dėl Rusijos sukelto siaubingo karo išmokome Ukrainos geografiją, atstumus, miestų ir upių pavadinimus. Daugelis šių žinių semiasi tik...
Ostrogo pilis. Nuotrauka: Panchuk Valentyn, CC BY-SA 4.0 <https://creativecommons.org/licenses/by-sa/4.0>, via Wikimedia Commons Julius Markevičius, Valstybinės kultūros paveldo komisijos visuomenės informavimo specialistas, www.voruta.lt Pastaruosius dvejus metus jokia kita valstybė taip nekausto mūsų dėmesio kaip Ukraina. Ne iš žingeidumo, o dėl Rusijos sukelto siaubingo karo išmokome Ukrainos geografiją, atstumus, miestų ir upių pavadinimus. Daugelis šių žinių semiasi...
Imaginacinis Vytauto Didžiojo portretas Aleksandro Gvanjinio „Europos Sarmatijos aprašyme“, 1578 m. lr.vikipedia.org Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Pasakodami apie Didžiuosius Lietuvius (šiuos žodžius nebe reikalo rašau iš didžiųjų raidžių), susiduriame su neeiline figūra Lietuvos istorijoje – Didžiuoju kunigaikščiu Vytautu. Kodėl jis Didysis? Tai jis su Jogaila paskelbė lemiamą karą ordinui ir 1422 m. rugsėjo 27 d. sudarė...
Vytautas (centre) vadovauja LDK kariuomenei Žalgirio mūšyje (J. Matejko paveikslas Žalgirio mūšis, aliejus, 1878, Varšuvos nacionalinis muziejus) Skaitytojų dėmesiui siūlome 2012 m. istorijos laikraštyje „Voruta” 2012 m. skelbtą interviu su akademiku Zigmu Zinkevičiumi. „Vorutos“ pokalbis su akad. prof. habil. dr. Zigmu Zinkevičiumi, parengusiu spaudai knygą „Lietuviai: praeities didybė ir sunykimas“, kurioje pateikiami svarbiausi istorijos faktai bei...
Diskusijos dalyviai. Pirmoji iš k. moderatorė Barbara Stankiewicz Dr. Halina Kobeckaitė, www.traku-zeme.lt Spalio 14- 16 d. Lietuvos lenkų mokslininkų sąjunga surengė IX -ąją tarptautinę mokslinę konferenciją tema Vilniaus krašto istorinio ir kultūrinio paveldo pažinimas bei sklaida tautinės tapatybės išsaugojimui. Rytinė konferencijos sesija buvo skirta diskusijai apie daugiakultūrę ir daugiakalbę Vilniją nuo LDK laikų. Šį posėdį...
Maloniai kviečiame dalyvauti Melno taikos sutarties 600-ųjų metinių (1422-2022) ir Sūduvos metų minėjime bei šiai progai statomo paminklo atidengime Sudargo miestelyje, Šakių raj. Šventė prasidės 2022-09-30 d. 13 val. Šv. Mišių aukojimu Sudargo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Reikšmingas Lietuvos Valdovo Vytauto Didžiojo politinis pasiekimas tarpvalstybiniuose santykiuose – Melno taikos sutartis – iš esmės buvo pergalės prieš Kryžiuočių ordiną Žalgirio mūšyje (1410)...
Skulptoriaus, prof. Gedimino Karaliaus sukurtos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto skulptūros Karaimų (Karvinės) saloje vizualizacija 2022 m. Trakuose – istorinėje sostinėje ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto mieste – švenčiant 700 metų miesto įkūrimo ir Ldk Vytauto kvietimo čia įsikurti karaimams 625 metų sukaktis, pradedamas įgyvendinti prieš šešerius metus parengtas paminklo Ldk Vytautui statybos Karaimų (Karvinės) saloje...
Iškilmingame renginyje dalyvavo (pirmoje eilėje iš dešinės) Premjerė Ingrida Šimonytė, Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkė dr. Karina Firkavičiūtė, Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, LR Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis. Taip pat atvyko ir LR Seimo narė Edita Rudelienė (antroje eilėje antra iš dešinės). Sigitos Nemeikaitės nuotr. Šiemet sukanka 625-eri metai, kai Vytautas Didysis pakvietė karaimus...
1997 m., minint karaimų ir totorių įsikūrimo Lietuvoje 600-ąsias metines, Trakuose vyko teatralizuota eisena. Nuotraukoje – dr. Halina Kobeckaitė (kairėje) su teta Janina Jutkievič. H. Kobeckaitės asmeninio archyvo nuotr. www.voruta.lt 2022-uosius LR Seimas paskelbė Karaimų metais. Tikriausiai retas kas Lietuvoje nežino karaimų ir juos gyvenant Trakuose, tačiau jų kultūros pėdsakai yra išlikę Biržuose, Panevėžyje, Panevėžio...
Karaimų sala, 1939 m. Nadežda ZAJANČKOVSKAJA, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos archyvarė, www.traku-zeme.lt „Kiek arčiau miesto, prie ežero vakarinio kranto, iš tolo matoma aukštais medžiais apaugusi didelė sala. Jos viduryje, ant kalvelės, boluoja rugių laukas, pakraščiai apaugę senais, išsišakojusiais beržais ir žilvičiais“, – rašė 1933 m. savo kelionių knygoje „Per Panerius į Trakus“ fotografas ir...
Prof. habil. dr. Jonas Palionis. Nuotr. iš autoriaus asmeninio archyvo Prof. habil. dr. Jonas PALIONIS, Vilnius Tai turbūt visiems lietuviams įdomus klausimas. Tačiau atsakyti į jį kol kas sunku, nes reikia tiksliau žinoti jo gimtąją vietą, kuri ligi šiol dar apgaubta spėlionių miglos. Giedrius Subačius, vienas iš mūsų įžymesnių kalbininkų, regis, 2015 m. per...
Vytautas Didysis Gedimino pilies papėdėje. Skulptorius Vytautas Kašuba, 1939 m. Alkas.lt., T. Baranausko nuotr. www.alkas.lt Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija pritarė Vytauto Didžiojo sąjungos siūlymui statyti monumentą Lietuvos valdovui Vytautui Trakuose. Tiesa, kol kas tam pinigų nenumatyta, tačiau Trakų rajono savivaldybė tikisi, kad jie bus surasti… O štai Vilnius tokį monumentą iš...
Habil.dr. Edvardas Gudavičius www.voruta.lt Pasakoja istorikas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, Edvardas Gudavičius Vorsklos mūšis – labai svarbi istorinė gairė, ne tik istorinis įvykis. Tai yra didelis Vytauto pralaimėjimas, žinoma ir Lietuvos pralaimėjimas. Bet tai ne vien tik pralaimėtas mūšis. Tai yra ištisa politinė katastrofa. Kad geriau suprastumėte kodėl būtent katastrofa, trupučiuką pažiūrėkime, kokia gi buvo...
Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė Ona. Nežinomas vokiečių dailininkas XVI a. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Rasa BAŠKIENĖ, www.bernardinai.lt Ankstyvoji rašytinė Lietuvos istorija yra vyrų istorija. Moterų joje beveik nerasime, išskyrus kelias didžiūnes, valdovų sutuoktines ar šeimos nares. Viduramžių metraščiuose pagonės moterys išvis nebuvo minimos: mes nežinome kunigaikščio Gedimino...
Vilniaus katedros požemiai. www.bpmuziejus.lt nuotr. Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, www.voruta.lt Lietuvos televizijos (LRT) laidoje Dėmesio centre 2017 01 31, švelniai tariant kiek pavėluotai, du profesoriai Raimundas Lopata, pagarsėjęs nepagarbiais pasisakymais apie signatarą Donatą Malinauską ir tuo pačiu pasėjęs abejones dėl Nepriklausomybės Akto, bei Alfredas Bumblauskas, žinomas visuomenėje savo kontraversiškais pasisakymais, už tai pagerbtas Lenkijos ordinais, staiga susirūpino Valstybės...
Prieš 584 metus Trakuose spalio pabaigoje mirė Vytautas Didysis. Kokie buvo paskutiniai tam laikmečiui neįprastai garbaus amžiaus – apie 80 metų – sulaukusio, tačiau karūnos nesulaukusio Lietuvos didžiojo kunigaikščio mėnesiai? Pasak Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekano prof. Rimvydo Petrausko, Vytautas rasdavo laiko ir jėgų netgi pamedžioti, o mirė neturėdamas daug priešų. LRT Televizijos laidoje „Laba...
Trakų istorijos muziejaus Medininkų skyriaus muziejininkas Martynas TININIS Jau praėjo daugiau nei metai nuo Medininkų pilies atidarymo (pilis veikia nuo 2012 m. rugsėjo 27 dienos). Ji stūkso 30 kilometrų į pietryčius nuo Vilniaus netoli aukščiausios Lietuvos vietos – Aukštojo kalno (293,60 m), visai netoli Baltarusijos sienos. Dabar ši tvirtovė (nuo 2004 m.) priklauso Trakų istorijos...
Jūratė MIČIULIENĖ Literatūrologas Algimantas Bučys, palyginęs šešis popiežiaus laiškų Mindaugui originalus ir šių dienų istorikų vertimą, konstatavo: „Falsifikatas. „Lithuaniae regnum“ (karalystė) sąmoningai išversta į „Lietuvos kraštas“. Mokslininkų elitas neseniai aiškinosi, kodėl vadinamosios Lietuvos karalystės bylos iki šiol nesiseka išnagrinėti. Bendrame Lietuvos mokslų akademijos ir Lietuvos kariuomenės organizuotame seminare „Lietuvos valstybės statusas XIII-XIV amžiuje“...
Alfonsas KAIRYS, Vilnius Vyskupas Kazimieras Paltarokas savo knygoje „Karalaitis šventasis Kazimieras“ rašo: „Medininkai – tai bažnytkaimis, keturios mylios atstu nuo Vilniaus Ašmenos plentu. Jam pradžią padarė pilis ir Jogailos ar Vytauto pastatyta bažnyčia 1391 m. Kalnelyje stūksojo keturkampis 249 x 195 uolekčių plotas, apmūrytas akmens ir plytų stora siena su kampiniu bokštu, kuris turėjo tris...
Violeta RUTKAUSKIENĖ, Čikaga, JAV XIV amžiaus pradžioje Europa išgyveno naują riterystės tradicijų etapą – plūstelėjusią pasaulietinių ordinų kūrimosi bangą, pasiekusią ir Lietuvos žemę, darusią įtaką Lietuvos valdovų dvaro papročiams, ritualams, pasitarnavusią ir padėjusią formuotis europietiškoms Lietuvos didikų manieroms, riteriškų tradicijų kultūrai, veikusiai LDK kilmingųjų savimonę, bei Lietuvos diduomenės gyvenimą. Pasaulietinių karališkųjų riteriškų ordinų atsiradimui pradžią...
Tomas BARANAUSKAS, Vilnius Kalendorinės sukaktys dažnai mums suteikia progą suaktualinti sau vieną ar kitą istorijos epizodą. Antai 2009-aisiais vienu iš svarbiausių įvykiu, apie kurį buvo rašomi straipsniai, mokslinės ir grožinės knygos buvo tapęs pirmasis Lietuvos paminėjimas istorijos šaltiniuose ir su juo susijusi šventojo Brunono misija baltų žemėse. Praėjo metai ir šį, rodėsi, svarbiausią Lietuvos istorijos įvykį (kaip...
Violeta RUTKAUSKIENĖ, Čikaga, JAV Gruodžio 25-oji diena daugeliui pasaulio žmonių yra viena iš svarbiausių metų švenčių, kuria simboliškai pažymimas Kūdikelio Jėzaus gimimas Betliejuje. Seniausia kalėdinė istorija, aprašyta Šventuose raštuose, pasakoja, kaip, tąsyk danguje sužibus ryškiai žvaigždei, pasaulis sužinojo džiugią žinią apie Kristaus ir tautų Karaliaus – visų karalių Karaliaus – gimimą. Iš jos sužinome, kaip...
Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Prieš keliolika metų viename istorikų forume buvo skeptiškai pasakyta apie kalbininkų tvirtinimą, jog priešistoriniais laikais dideliuose plotuose į rytus nuo Lietuvos ir Latvijos, taigi visoje dabartinėje Baltarusijoje, yra gyvenę baltų kalbomis šnekantys žmonės; toks tvirtinimas net pavadintas viena iš hipotezių. Nežinau, ar ir dabar dar yra taip manančių...
Violeta RUTKAUSKIENĖ, Čikaga, JAV Vytautas karūnos Lietuvai siekė ilgai ir labai atkakliai. Tam sumanymui įgyvendinti jis stengėsi išnaudoti kiekvieną progą ir susidariusią situaciją. Taip susiklosčius palankioms sąlygoms 1398 m. spalio mėn. Salyno saloje ties Kaunu Lietuvos bajorai Vytautą paskelbė Lietuvos karaliumi (1). Tačiau, kaip rašo žymus lenkų istorikas Oskaras Haleckis (Oskar Halecki), apie kokią nors...