Vytautas Didysis

Pagrindinis puslapis Vytautas Didysis
Įdomios istorijos. Vytautas Didysis: kultas tada ir šiandien
Įrašas

Įdomios istorijos. Vytautas Didysis: kultas tada ir šiandien

Imaginacinis Vytauto Didžiojo portretas Aleksandro Gvanjinio „Europos Sarmatijos aprašyme“, 1578 m. lr.vikipedia.org  Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Pasakodami apie Didžiuosius Lietuvius (šiuos žodžius nebe reikalo rašau iš didžiųjų raidžių), susiduriame su neeiline figūra Lietuvos istorijoje – Didžiuoju kunigaikščiu Vytautu. Kodėl jis Didysis? Tai jis su Jogaila paskelbė lemiamą karą ordinui ir 1422 m. rugsėjo 27 d. sudarė...

Lietuviai: praeities didybė ir sunykimas
Įrašas

Lietuviai: praeities didybė ir sunykimas

Vytautas (centre) vadovauja LDK kariuomenei Žalgirio mūšyje (J. Matejko paveikslas Žalgirio mūšis, aliejus, 1878, Varšuvos nacionalinis muziejus) Skaitytojų dėmesiui siūlome 2012 m. istorijos laikraštyje „Voruta“ 2012 m. skelbtą interviu su akademiku Zigmu Zinkevičiumi. „Vorutos“ pokalbis su akad. prof. habil. dr. Zigmu Zinkevičiumi, parengusiu spaudai knygą „Lietuviai: praeities didybė ir sunykimas“, kurioje pateikiami svarbiausi istorijos faktai bei...

Halina Kobeckaitė. Paprotinis palikimas – karaimų tautinės tapatybės pagrindas
Įrašas

Halina Kobeckaitė. Paprotinis palikimas – karaimų tautinės tapatybės pagrindas

Diskusijos dalyviai. Pirmoji iš k. moderatorė Barbara Stankiewicz Dr. Halina Kobeckaitė, www.traku-zeme.lt Spalio 14- 16 d. Lietuvos lenkų mokslininkų sąjunga surengė IX -ąją tarptautinę mokslinę konferenciją tema Vilniaus krašto istorinio ir kultūrinio paveldo pažinimas bei sklaida tautinės tapatybės išsaugojimui. Rytinė konferencijos sesija buvo skirta diskusijai apie daugiakultūrę ir daugiakalbę Vilniją nuo LDK laikų. Šį posėdį...

Melno taikos sutarties  600-ųjų metinių (1422-2022) minėjimas
Įrašas

Melno taikos sutarties  600-ųjų metinių (1422-2022) minėjimas

Maloniai kviečiame dalyvauti Melno taikos sutarties  600-ųjų metinių (1422-2022) ir Sūduvos metų minėjime bei šiai progai statomo paminklo atidengime Sudargo miestelyje, Šakių raj. Šventė prasidės 2022-09-30 d. 13 val. Šv. Mišių aukojimu  Sudargo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Reikšmingas Lietuvos Valdovo Vytauto Didžiojo politinis pasiekimas tarpvalstybiniuose santykiuose – Melno taikos sutartis – iš esmės buvo pergalės prieš Kryžiuočių ordiną Žalgirio mūšyje (1410)...

Karaimų saloje bus pastatytas Vytauto Didžiojo paminklas
Įrašas

Karaimų saloje bus pastatytas Vytauto Didžiojo paminklas

Skulptoriaus, prof. Gedimino Karaliaus sukurtos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto skulptūros Karaimų (Karvinės) saloje vizualizacija 2022 m. Trakuose – istorinėje sostinėje ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto mieste – švenčiant 700 metų miesto įkūrimo ir Ldk Vytauto kvietimo čia įsikurti karaimams 625 metų sukaktis, pradedamas įgyvendinti prieš šešerius metus parengtas paminklo Ldk Vytautui statybos Karaimų (Karvinės) saloje...

Karaimų metų minėjimas – Valdovų rūmuose
Įrašas

Karaimų metų minėjimas – Valdovų rūmuose

Iškilmingame renginyje dalyvavo (pirmoje eilėje iš dešinės) Premjerė Ingrida Šimonytė, Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkė dr. Karina Firkavičiūtė, Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, LR Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis. Taip pat atvyko ir LR Seimo narė Edita Rudelienė (antroje eilėje antra iš dešinės). Sigitos Nemeikaitės nuotr. Šiemet sukanka 625-eri metai, kai Vytautas Didysis pakvietė karaimus...

Trakai yra tikroji pasaulio karaimų sostinė
Įrašas

Trakai yra tikroji pasaulio karaimų sostinė

1997 m., minint karaimų ir totorių įsikūrimo Lietuvoje 600-ąsias metines, Trakuose vyko teatralizuota eisena. Nuotraukoje – dr. Halina Kobeckaitė (kairėje) su teta Janina Jutkievič. H. Kobeckaitės asmeninio archyvo nuotr. www.voruta.lt 2022-uosius LR Seimas paskelbė Karaimų metais. Tikriausiai retas kas Lietuvoje nežino karaimų ir juos gyvenant Trakuose, tačiau jų kultūros pėdsakai yra išlikę Biržuose, Panevėžyje, Panevėžio...

Karaimų sala Trakuose
Įrašas

Karaimų sala Trakuose

Karaimų sala, 1939 m.  Nadežda ZAJANČKOVSKAJA, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos archyvarė, www.traku-zeme.lt „Kiek arčiau miesto, prie ežero vakarinio kranto, iš tolo matoma aukštais medžiais apaugusi didelė sala. Jos viduryje, ant kalvelės, boluoja rugių laukas, pakraščiai apaugę senais, išsišakojusiais beržais ir žilvičiais“, – rašė 1933 m. savo kelionių knygoje „Per Panerius į Trakus“ fotografas ir...

Įrašas

Didžiosios kunigaikštienės Sofijos Vytautaitės kapavietė. 1453 metai

Sofijos Vytautaitės kapas pažymėtas Nr.2 Dr. Tatjana Dmitrijevna PANOVA, Maskvos Kremliaus muziejaus vyriausioji mokslo darbuotoja, Maskva, Rusijos Federacija, www.voruta.lt Dr. Tatjana Dmitrijevna Panova. Asmeninė nuotr. Kapavietės tyrimas. Kapo vieta nekropolyje   Didžioji kunigaikštienė Sofija, Vasilijaus I žmona, mirė 1453 m. Jos mirtis metraščiuose aprašyta šitaip: „… tų pačių metų liepos 5 būdama vienuole mirė didžioji kunigaikštienė...

Veliuonos bažnyčia – bendra kunigaikščių  Vytauto Didžiojo, Zigmanto Vazos, karalienės Bonos  investicija
Įrašas

Veliuonos bažnyčia – bendra kunigaikščių Vytauto Didžiojo, Zigmanto Vazos, karalienės Bonos investicija

Veliuonos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios tvarkybos darbai. KIC nuotr. www.voruta.lt Tarp Veliuonos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios fundatorių minimi Lietuvos kunigaikščiai Vytautas Didysis, Zigmantas Vaza, LDK kancleris Albrechtas Stanislovas Radvila, karalienė Bona ir kiti žinomi asmenys. Pastaraisiais metais šį sąrašą papildo ir Lietuvos valstybė. Jau kelerius metus Veliuonos Švč. M. Marijos...

Kokia tarme kalbėjo Vytautas Didysis?
Įrašas

Kokia tarme kalbėjo Vytautas Didysis?

Prof. habil. dr. Jonas Palionis. Nuotr. iš autoriaus asmeninio archyvo   Prof. habil. dr. Jonas PALIONIS, Vilnius Tai turbūt visiems lietuviams įdomus klausimas. Tačiau atsakyti į jį kol kas sunku, nes reikia tiksliau žinoti jo gimtąją vietą, kuri ligi šiol dar apgaubta spėlionių miglos. Giedrius Subačius, vienas iš mūsų įžymesnių kalbininkų, regis, 2015 m. per...

Trakuose Vytauto Didžiojo paminklui nėra pinigų, Vilniuje – vietos
Įrašas

Trakuose Vytauto Didžiojo paminklui nėra pinigų, Vilniuje – vietos

Vytautas Didysis Gedimino pilies papėdėje. Skulptorius Vytautas Kašuba, 1939 m. Alkas.lt., T. Baranausko nuotr. www.alkas.lt Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija pritarė Vytauto Didžiojo sąjungos siūlymui statyti monumentą Lietuvos valdovui Vytautui Trakuose. Tiesa, kol kas tam pinigų nenumatyta, tačiau Trakų rajono savivaldybė tikisi, kad jie bus surasti… O štai Vilnius tokį monumentą iš...

Edvardas Gudavičius: Vorsklos mūšis – ne vien tik pralaimėtas mūšis. Tai ištisa politinė katastrofa
Įrašas

Edvardas Gudavičius: Vorsklos mūšis – ne vien tik pralaimėtas mūšis. Tai ištisa politinė katastrofa

Habil.dr. Edvardas Gudavičius www.voruta.lt Pasakoja istorikas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, Edvardas Gudavičius Vorsklos mūšis – labai svarbi istorinė gairė, ne tik istorinis įvykis. Tai yra didelis Vytauto pralaimėjimas, žinoma ir Lietuvos pralaimėjimas. Bet tai ne vien tik pralaimėtas mūšis. Tai yra ištisa politinė katastrofa. Kad geriau suprastumėte kodėl būtent katastrofa, trupučiuką pažiūrėkime, kokia gi buvo...

Įrašas

Ona Vytautienė – viena ryškiausių Lietuvos moterų

Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė Ona. Nežinomas vokiečių dailininkas XVI a. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Rasa BAŠKIENĖ, www.bernardinai.lt Ankstyvoji rašytinė Lietuvos istorija yra vyrų istorija. Moterų joje beveik nerasime, išskyrus kelias didžiūnes, valdovų sutuoktines ar šeimos nares. Viduramžių metraščiuose pagonės moterys išvis nebuvo minimos: mes nežinome kunigaikščio Gedimino...

Įrašas

Viktoras Jencius – Butautas. Kodėl slepiama Vytauto palaikų paieška nuo visuomenės ir prof. Alfredo Bumblausko rūpesčiai dėl sovietinių simbolių depolitizacijos

Vilniaus katedros požemiai. www.bpmuziejus.lt nuotr. Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, www.voruta.lt  Lietuvos televizijos (LRT) laidoje Dėmesio centre 2017 01 31, švelniai tariant kiek pavėluotai, du profesoriai Raimundas Lopata, pagarsėjęs nepagarbiais pasisakymais apie signatarą Donatą Malinauską ir tuo pačiu pasėjęs abejones dėl Nepriklausomybės Akto, bei Alfredas Bumblauskas, žinomas visuomenėje savo kontraversiškais pasisakymais, už tai pagerbtas Lenkijos ordinais, staiga susirūpino Valstybės...

Įrašas

Raižių totorių mečetėje iki šiol minimas Vytauto Didžiojo vardas

Lietuvos valstybės istorija yra neatsiejama nuo šimtmečiais greta gyvuojančių tautų. Viena iš jų – totoriai, garbinga, didele ištikimybe Lietuvos valdovams ir mūsų valstybei pasižymėjusi tauta. Raižių kaimo ketvirtą amžių menančioje mečetėje totoriai iki dabar savo apeigų maldose mini Vytauto Didžiojo vardą, – rašo DELFI.lt rubrikoje „Žvilgsnis į Lietuvą“. Totorių istorija Lietuvoje prasidėjo kiek daugiau nei prieš...

Įrašas

Trakų Salos pilyje – renginys Vytautui Didžiajam atminti

Šių metų spalio 27 dieną, antradienį, 17.30 val., Trakų Salos pilyje vyks tradicinis istorinis vakaras, skirtas Vytautui Didžiajam atminti. Istorikas, muziejininkas Tomas Petrauskas skaitys pranešimą „Žygimantas Kęstutaitis – (ne) užmirštasis Vytauto Didžiojo brolis“, lietuviškos muzikos impresijas programoje „Reveransas Lietuvai“ atliks Lijana Žiedelytė. Renginį organizuoja Trakų istorijos muziejus. „Spalio 27-ąją sukanka 585 metai nuo Vytauto Didžiojo mirties, – pasakoja...

Įrašas

Vytauto Didžiojo Karūnavimo 585 metinių minėjimas

Lietuvos Vytautų Klubas  maloniai visus kviečia į Vytauto  Didžiojo Karūnavimo 585 metinių minėjimą Minėjimas vyks: 2015 m. rugsėjo 8 d. 12 val. Laisvės al. prie paminklo Vytautui Didžiajam Kaune.   (nuotr. iš google), v1.valdovurumai.lt nuotr. Lietuvos Sąjūdžio Kauno Tarybos narė Julija Iskevičienė

Įrašas

Istorikas: Vytautas Didysis greičiausiai mirė ne nukritęs nuo arklio

Prieš 584 metus Trakuose spalio pabaigoje mirė Vytautas Didysis. Kokie buvo paskutiniai tam laikmečiui neįprastai garbaus amžiaus – apie 80 metų – sulaukusio, tačiau karūnos nesulaukusio Lietuvos didžiojo kunigaikščio mėnesiai? Pasak Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekano prof. Rimvydo Petrausko, Vytautas rasdavo laiko ir jėgų netgi pamedžioti, o mirė neturėdamas daug priešų. LRT Televizijos laidoje „Laba...

Įrašas

Pagoniška pilis Vilniaus apylinkėse

Trakų istorijos muziejaus Medininkų skyriaus muziejininkas Martynas TININIS Jau praėjo daugiau nei metai nuo Medininkų pilies atidarymo (pilis veikia nuo 2012 m. rugsėjo 27 dienos). Ji stūkso 30 kilometrų į pietryčius nuo Vilniaus netoli aukščiausios Lietuvos vietos – Aukštojo kalno (293,60 m), visai netoli Baltarusijos sienos. Dabar ši tvirtovė (nuo 2004 m.) priklauso Trakų istorijos...

Įrašas

Neišnarpliota Lietuvos karalystės byla

Jūratė MIČIULIENĖ   Li­te­ra­tū­ro­lo­gas Al­gi­man­tas Bu­čys, pa­ly­gi­nęs še­šis po­pie­žiaus laiš­kų Min­dau­gui ori­gi­na­lus ir šių die­nų is­to­ri­kų ver­ti­mą, kons­ta­ta­vo: „Fal­si­fi­ka­tas. „Lit­hua­niae reg­num“ (ka­ra­lys­tė) są­mo­nin­gai iš­vers­ta į „Lie­tu­vos kraš­tas“. Moks­li­nin­kų eli­tas ne­se­niai aiš­ki­no­si, ko­dėl va­di­na­mo­sios Lie­tu­vos ka­ra­lys­tės by­los iki šiol ne­si­se­ka iš­nag­ri­nė­ti.   Bend­ra­me Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­jos ir Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės or­ga­ni­zuo­ta­me se­mi­na­re „Lie­tu­vos vals­ty­bės sta­tu­sas XIII-XIV am­žiu­je“...

Įrašas

Viduramžiais dvelkią Medininkai visai netoli

 Alfonsas KAIRYS, Vilnius Vyskupas Kazimieras Paltarokas savo knygoje „Karalaitis šventasis Kazimieras“ rašo: „Medininkai – tai bažnytkaimis, keturios mylios atstu nuo Vilniaus Ašmenos plentu. Jam pradžią padarė pilis ir Jogailos ar Vytauto pastatyta bažnyčia 1391 m. Kalnelyje stūksojo keturkampis 249 x 195 uolekčių plotas, apmūrytas akmens ir plytų stora siena su kampiniu bokštu, kuris turėjo tris...

Įrašas

Subartonys kviečia susipažinti su Lietuvos totorių kultūros paveldu

Rūta LANKININKAITĖ, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vienintelis Lietuvos totorių muziejus Varėnos rajone Subartonyse sulaukia vis daugiau lankytojų. Muziejaus šeimininkai supažindina su totorių kultūros paveldu – tradicijomis, papročiais ir tautos istorija, vaišina totoriškais patiekalais.  Lietuvos totorių kultūros paveldo muziejus įkurtas buvusioje Subartonių pradinėje mokykloje. Pasak muziejaus įkūrėjos Liusios Gaidukevičienės, nuo Vytauto Didžiojo laikų Lietuvoje gyvenantys...

Įrašas

Pirmieji Europos karališkieji ordinai

Violeta RUTKAUSKIENĖ, Čikaga, JAV XIV amžiaus pradžioje Europa išgyveno naują riterystės tradicijų etapą – plūstelėjusią pasaulietinių ordinų kūrimosi bangą, pasiekusią ir Lietuvos žemę, darusią įtaką Lietuvos valdovų dvaro papročiams, ritualams, pasitarnavusią ir padėjusią formuotis europietiškoms Lietuvos didikų manieroms, riteriškų tradicijų kultūrai, veikusiai LDK kilmingųjų savimonę, bei Lietuvos diduomenės gyvenimą. Pasaulietinių karališkųjų riteriškų ordinų atsiradimui pradžią...

Įrašas

T. Baranauskas. 2013-ųjų metų Lietuvos istorijos jubiliejai padės prisiminti savo kilmę

Tomas BARANAUSKAS, Vilnius Kalendorinės sukaktys dažnai mums suteikia progą suaktualinti sau vieną ar kitą istorijos epizodą. Antai 2009-aisiais vienu iš svarbiausių įvykiu, apie kurį buvo rašomi straipsniai, mokslinės ir grožinės knygos buvo tapęs pirmasis Lietuvos paminėjimas istorijos šaltiniuose ir su juo susijusi šventojo Brunono misija baltų žemėse. Praėjo metai ir šį, rodėsi, svarbiausią Lietuvos istorijos įvykį (kaip...

Įrašas

Ir Lietuvos Karalius atvyks per Kalėdas…!

Violeta RUTKAUSKIENĖ, Čikaga, JAV Gruodžio 25-oji diena daugeliui pasaulio žmonių yra viena iš svarbiausių metų švenčių, kuria simboliškai pažymimas Kūdikelio Jėzaus gimimas Betliejuje. Seniausia kalėdinė istorija, aprašyta Šventuose raštuose, pasakoja, kaip, tąsyk danguje sužibus ryškiai žvaigždei, pasaulis sužinojo džiugią žinią apie Kristaus ir tautų Karaliaus – visų karalių Karaliaus – gimimą. Iš jos sužinome, kaip...

Įrašas

Kas rašoma baltarusių vidurinėms mokykloms skirtoje mokymo priemonėje

Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Prieš keliolika metų viename istorikų forume buvo skeptiškai pasakyta apie kalbininkų tvirtinimą, jog priešistoriniais laikais dideliuose plotuose į rytus nuo Lietuvos ir Latvijos, taigi visoje dabartinėje Baltarusijoje, yra gyvenę baltų kalbomis šnekantys žmonės; toks tvirtinimas net pavadintas viena iš hipotezių. Nežinau, ar ir dabar dar yra taip manančių...

Įrašas

Kur dingo karališkoji Vytauto karūna?

Violeta RUTKAUSKIENĖ, Čikaga, JAV Vytautas karūnos Lietuvai siekė ilgai ir labai atkakliai. Tam sumanymui įgyvendinti jis stengėsi išnaudoti kiekvieną progą ir susidariusią situaciją. Taip susiklosčius palankioms sąlygoms 1398 m. spalio mėn. Salyno saloje ties Kaunu Lietuvos bajorai Vytautą paskelbė Lietuvos karaliumi (1). Tačiau, kaip rašo žymus lenkų istorikas Oskaras Haleckis (Oskar Halecki), apie kokią nors...

Įrašas

Dionizas Poška kaip istorikas (3 dalys)

Habil. dr. Benediktas JANKAUSKAS, Kaunas Lietuvos Respublikos Seimui 2012-uosius metus paskelbus Muziejų metais, buvo parengta ir patvirtinta Muziejų metų programa. Ji „skirta, minint pirmojo viešo 1812 metais įkurto Lietuvos muziejaus – Dionizo Poškos Baublių – 200 metų jubiliejų, stiprinti muziejų ir visuomenės bendradarbiavimą, atkreipti dėmesį į muziejų atliekamą svarbią sociokultūrinę misiją šiuolaikinėje visuomenėje“. Programa baigiama įgyvendinti,...

Įrašas

Arkiv. S. Tamkevičius. Lietuvos Krikštui – 625 metai

Arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus homilija pasakyta, sekmadienį, 2012 m. liepos 1 d., Kauno arkikatedroje bazilikoje, švenčiant Lietuvos Krikšto 625 metų ir pal. Jurgio Matulaičio beatifikacijos 25 metų sukaktis. Kai Lietuva prieš dvidešimt penkerius metus minėjo Krikšto 600 metų sukaktį, sovietinė valdžia, Religijų reikalų tarybos ir KGB pareigūnų padedama, darė viską, kad šis jubiliejus nepaskatintų aktyvesnio...