Vytautas Didysis

Pagrindinis puslapis Vytautas Didysis
Melno taikos sutarties  600-ųjų metinių (1422-2022) minėjimas
Įrašas

Melno taikos sutarties  600-ųjų metinių (1422-2022) minėjimas

Maloniai kviečiame dalyvauti Melno taikos sutarties  600-ųjų metinių (1422-2022) ir Sūduvos metų minėjime bei šiai progai statomo paminklo atidengime Sudargo miestelyje, Šakių raj. Šventė prasidės 2022-09-30 d. 13 val. Šv. Mišių aukojimu  Sudargo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Reikšmingas Lietuvos Valdovo Vytauto Didžiojo politinis pasiekimas tarpvalstybiniuose santykiuose – Melno taikos sutartis – iš esmės buvo pergalės prieš Kryžiuočių ordiną Žalgirio mūšyje (1410)...

Karaimų saloje bus pastatytas Vytauto Didžiojo paminklas
Įrašas

Karaimų saloje bus pastatytas Vytauto Didžiojo paminklas

Skulptoriaus, prof. Gedimino Karaliaus sukurtos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto skulptūros Karaimų (Karvinės) saloje vizualizacija 2022 m. Trakuose – istorinėje sostinėje ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto mieste – švenčiant 700 metų miesto įkūrimo ir Ldk Vytauto kvietimo čia įsikurti karaimams 625 metų sukaktis, pradedamas įgyvendinti prieš šešerius metus parengtas paminklo Ldk Vytautui statybos Karaimų (Karvinės) saloje...

Karaimų metų minėjimas – Valdovų rūmuose
Įrašas

Karaimų metų minėjimas – Valdovų rūmuose

Iškilmingame renginyje dalyvavo (pirmoje eilėje iš dešinės) Premjerė Ingrida Šimonytė, Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkė dr. Karina Firkavičiūtė, Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, LR Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis. Taip pat atvyko ir LR Seimo narė Edita Rudelienė (antroje eilėje antra iš dešinės). Sigitos Nemeikaitės nuotr. Šiemet sukanka 625-eri metai, kai Vytautas Didysis pakvietė karaimus...

Trakai yra tikroji pasaulio karaimų sostinė
Įrašas

Trakai yra tikroji pasaulio karaimų sostinė

1997 m., minint karaimų ir totorių įsikūrimo Lietuvoje 600-ąsias metines, Trakuose vyko teatralizuota eisena. Nuotraukoje – dr. Halina Kobeckaitė (kairėje) su teta Janina Jutkievič. H. Kobeckaitės asmeninio archyvo nuotr. www.voruta.lt 2022-uosius LR Seimas paskelbė Karaimų metais. Tikriausiai retas kas Lietuvoje nežino karaimų ir juos gyvenant Trakuose, tačiau jų kultūros pėdsakai yra išlikę Biržuose, Panevėžyje, Panevėžio...

Karaimų sala Trakuose
Įrašas

Karaimų sala Trakuose

Karaimų sala, 1939 m.  Nadežda ZAJANČKOVSKAJA, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos archyvarė, www.traku-zeme.lt „Kiek arčiau miesto, prie ežero vakarinio kranto, iš tolo matoma aukštais medžiais apaugusi didelė sala. Jos viduryje, ant kalvelės, boluoja rugių laukas, pakraščiai apaugę senais, išsišakojusiais beržais ir žilvičiais“, – rašė 1933 m. savo kelionių knygoje „Per Panerius į Trakus“ fotografas ir...

Įrašas

Didžiosios kunigaikštienės Sofijos Vytautaitės kapavietė. 1453 metai

Sofijos Vytautaitės kapas pažymėtas Nr.2 Dr. Tatjana Dmitrijevna PANOVA, Maskvos Kremliaus muziejaus vyriausioji mokslo darbuotoja, Maskva, Rusijos Federacija, www.voruta.lt Dr. Tatjana Dmitrijevna Panova. Asmeninė nuotr. Kapavietės tyrimas. Kapo vieta nekropolyje   Didžioji kunigaikštienė Sofija, Vasilijaus I žmona, mirė 1453 m. Jos mirtis metraščiuose aprašyta šitaip: „… tų pačių metų liepos 5 būdama vienuole mirė didžioji kunigaikštienė...

Veliuonos bažnyčia – bendra kunigaikščių  Vytauto Didžiojo, Zigmanto Vazos, karalienės Bonos  investicija
Įrašas

Veliuonos bažnyčia – bendra kunigaikščių Vytauto Didžiojo, Zigmanto Vazos, karalienės Bonos investicija

Veliuonos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios tvarkybos darbai. KIC nuotr. www.voruta.lt Tarp Veliuonos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios fundatorių minimi Lietuvos kunigaikščiai Vytautas Didysis, Zigmantas Vaza, LDK kancleris Albrechtas Stanislovas Radvila, karalienė Bona ir kiti žinomi asmenys. Pastaraisiais metais šį sąrašą papildo ir Lietuvos valstybė. Jau kelerius metus Veliuonos Švč. M. Marijos...

2022-ieji paskelbti Lietuvos karaimų metais
Įrašas

2022-ieji paskelbti Lietuvos karaimų metais

Arkadijaus Babachino/Fotografas.co nuotr./Tradicinis karaimiškas patiekalas – kiubėtė www.voruta.lt Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2022-aisiais sukanka 625 metai nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto kvietimo karaimams įsikurti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, nutarė 2022-uosius paskelbti Lietuvos karaimų metais. Tokiu būdu siekiama pažymėti Lietuvos karaimų istorijos ir kultūros jubiliejų. Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektus Nr. XIIIP-4926(2) balsavo 112 Seimo narių,...

Britų istoriko S. Turnbullo ir iliustratoriaus R. Hooko knyga „Žalgiris, 1410 m. Teutonų ordino žlugimas“
Įrašas

Britų istoriko S. Turnbullo ir iliustratoriaus R. Hooko knyga „Žalgiris, 1410 m. Teutonų ordino žlugimas“

www.voruta.lt 1410 m. liepos 15 d. įvykęs Žalgirio mūšis – vienas svarbiausių ir lemtingiausių įvykių Lietuvos istorijoje. Tai buvo ir vienos didžiausių viduramžių kautynių, per kurias buvo sprendžiama viso regiono ateitis, o galbūt ir mūsų valstybingumo klausimas. Mūšis tarp LDK, Lenkijos ir Teutonų ordino kariuomenių buvo toks reikšmingas, kad, anot šios knygos autoriaus, iškart apaugo...

Kokia tarme kalbėjo Vytautas Didysis?
Įrašas

Kokia tarme kalbėjo Vytautas Didysis?

Prof. habil. dr. Jonas Palionis. Nuotr. iš autoriaus asmeninio archyvo   Prof. habil. dr. Jonas PALIONIS, Vilnius Tai turbūt visiems lietuviams įdomus klausimas. Tačiau atsakyti į jį kol kas sunku, nes reikia tiksliau žinoti jo gimtąją vietą, kuri ligi šiol dar apgaubta spėlionių miglos. Giedrius Subačius, vienas iš mūsų įžymesnių kalbininkų, regis, 2015 m. per...

Trakuose Vytauto Didžiojo paminklui nėra pinigų, Vilniuje – vietos
Įrašas

Trakuose Vytauto Didžiojo paminklui nėra pinigų, Vilniuje – vietos

Vytautas Didysis Gedimino pilies papėdėje. Skulptorius Vytautas Kašuba, 1939 m. Alkas.lt., T. Baranausko nuotr. www.alkas.lt Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija pritarė Vytauto Didžiojo sąjungos siūlymui statyti monumentą Lietuvos valdovui Vytautui Trakuose. Tiesa, kol kas tam pinigų nenumatyta, tačiau Trakų rajono savivaldybė tikisi, kad jie bus surasti… O štai Vilnius tokį monumentą iš...

Edvardas Gudavičius: Vorsklos mūšis – ne vien tik pralaimėtas mūšis. Tai ištisa politinė katastrofa
Įrašas

Edvardas Gudavičius: Vorsklos mūšis – ne vien tik pralaimėtas mūšis. Tai ištisa politinė katastrofa

Habil.dr. Edvardas Gudavičius www.voruta.lt Pasakoja istorikas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, Edvardas Gudavičius Vorsklos mūšis – labai svarbi istorinė gairė, ne tik istorinis įvykis. Tai yra didelis Vytauto pralaimėjimas, žinoma ir Lietuvos pralaimėjimas. Bet tai ne vien tik pralaimėtas mūšis. Tai yra ištisa politinė katastrofa. Kad geriau suprastumėte kodėl būtent katastrofa, trupučiuką pažiūrėkime, kokia gi buvo...

Įrašas

Ona Vytautienė – viena ryškiausių Lietuvos moterų

Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė Ona. Nežinomas vokiečių dailininkas XVI a. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Rasa BAŠKIENĖ, www.bernardinai.lt Ankstyvoji rašytinė Lietuvos istorija yra vyrų istorija. Moterų joje beveik nerasime, išskyrus kelias didžiūnes, valdovų sutuoktines ar šeimos nares. Viduramžių metraščiuose pagonės moterys išvis nebuvo minimos: mes nežinome kunigaikščio Gedimino...

Įrašas

Doc. dr. Edmundo Rimšos knygos „Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto antspaudai ir žemių heraldika“ sutiktuvės

www.voruta.lt 2017 m. kovo 22 d., trečiadienis, 18.00–19.30 val. Valdovų rūmai Registruotis Iškili Vytauto Didžiojo asmenybė ir jo epocha sulaukė vieno žymiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sfragistikos bei heraldikos tyrinėtojų doc. dr. Edmundo Rimšos dėmesio. Ką apie Lietuvos valstybingumo sklaidą ir raišką, apie šalies tarptautinę, teritorinę, politinę ir socialinę raidą, apie istorinės atminties gyvastį ir apie...

Įrašas

Viktoras Jencius – Butautas. Kodėl slepiama Vytauto palaikų paieška nuo visuomenės ir prof. Alfredo Bumblausko rūpesčiai dėl sovietinių simbolių depolitizacijos

Vilniaus katedros požemiai. www.bpmuziejus.lt nuotr. Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, www.voruta.lt  Lietuvos televizijos (LRT) laidoje Dėmesio centre 2017 01 31, švelniai tariant kiek pavėluotai, du profesoriai Raimundas Lopata, pagarsėjęs nepagarbiais pasisakymais apie signatarą Donatą Malinauską ir tuo pačiu pasėjęs abejones dėl Nepriklausomybės Akto, bei Alfredas Bumblauskas, žinomas visuomenėje savo kontraversiškais pasisakymais, už tai pagerbtas Lenkijos ordinais, staiga susirūpino Valstybės...

Įrašas

Raižių totorių mečetėje iki šiol minimas Vytauto Didžiojo vardas

Lietuvos valstybės istorija yra neatsiejama nuo šimtmečiais greta gyvuojančių tautų. Viena iš jų – totoriai, garbinga, didele ištikimybe Lietuvos valdovams ir mūsų valstybei pasižymėjusi tauta. Raižių kaimo ketvirtą amžių menančioje mečetėje totoriai iki dabar savo apeigų maldose mini Vytauto Didžiojo vardą, – rašo DELFI.lt rubrikoje „Žvilgsnis į Lietuvą“. Totorių istorija Lietuvoje prasidėjo kiek daugiau nei prieš...

Įrašas

Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų Jubiliejaus liko 14 metų. Dėl Lietuvos Karaliaus Gedimino (1316-1341) minėjimo

LIETUVOS  SĄJŪDŽIO VILNIAUS  SKYRIAUS TARYBA             Jos Ekscelencijai LR Prezidentei  Daliai Grybauskaitei LR Seimo Pirmininkei Loretai Graužinienei LR Ministrui Pirmininkui  Algirdui Butkevičiui LR kultūros ministrui Šarūnui Biručiui LR švietimo ir mokslo ministrei Audronei Pitrėnienei LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto Pirmininkui Raimundui Paliukui LR lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos Pirmininkei Irenai Degutienei Lietuvos...

Įrašas

Trakų Salos pilyje – renginys Vytautui Didžiajam atminti

Šių metų spalio 27 dieną, antradienį, 17.30 val., Trakų Salos pilyje vyks tradicinis istorinis vakaras, skirtas Vytautui Didžiajam atminti. Istorikas, muziejininkas Tomas Petrauskas skaitys pranešimą „Žygimantas Kęstutaitis – (ne) užmirštasis Vytauto Didžiojo brolis“, lietuviškos muzikos impresijas programoje „Reveransas Lietuvai“ atliks Lijana Žiedelytė. Renginį organizuoja Trakų istorijos muziejus. „Spalio 27-ąją sukanka 585 metai nuo Vytauto Didžiojo mirties, – pasakoja...

Įrašas

Vytauto Didžiojo Karūnavimo 585 metinių minėjimas

Lietuvos Vytautų Klubas  maloniai visus kviečia į Vytauto  Didžiojo Karūnavimo 585 metinių minėjimą Minėjimas vyks: 2015 m. rugsėjo 8 d. 12 val. Laisvės al. prie paminklo Vytautui Didžiajam Kaune.   (nuotr. iš google), v1.valdovurumai.lt nuotr. Lietuvos Sąjūdžio Kauno Tarybos narė Julija Iskevičienė

Įrašas

Istorikas: Vytautas Didysis greičiausiai mirė ne nukritęs nuo arklio

Prieš 584 metus Trakuose spalio pabaigoje mirė Vytautas Didysis. Kokie buvo paskutiniai tam laikmečiui neįprastai garbaus amžiaus – apie 80 metų – sulaukusio, tačiau karūnos nesulaukusio Lietuvos didžiojo kunigaikščio mėnesiai? Pasak Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekano prof. Rimvydo Petrausko, Vytautas rasdavo laiko ir jėgų netgi pamedžioti, o mirė neturėdamas daug priešų. LRT Televizijos laidoje „Laba...

Įrašas

„Istorijos detektyvai“: apie paskutinę Vytauto kelionę

Kokia buvo paskutinė Vytauto Didžiojo kelionė po Lietuvą ir kas yra Lietuvos inovacijų sostinė, – šias dvi temas gvildens Virginijus Savukynas laidoje „Istorijos detektyvai“ šį šeštadienį 13.00 val. per LRT televiziją. Vytautas Didysis – šį valdovą tikrai žino kiekvienas lietuvis. Be jo neįsivaizduojama Lietuvos istorija. Apie jį galima daug pasakoti. Šį kartą priminsime, jog prieš...

Įrašas

M. Jučas. Nauja knyga apie Vytautą Didįjį

Nikodem J. Witold wielki książę litewski (1354 lub 1355 – 27 października 1430), Kraków: Avalon, 2013. Vis dar neslūgsta įvairių šalių istorikų dėmesys lietuvių tautos didvyriui Vytautui. Apie jį rašo ne tik savi, bet ir svetimi autoriai, ypač lenkų ir vokiečių mokslininkai, literatai. 2013 m. Krokuvoje buvo išleista ir Poznanės Adomo Mickevičiaus universiteto profesoriaus Jaroslavo...

Įrašas

Pagoniška pilis Vilniaus apylinkėse

Trakų istorijos muziejaus Medininkų skyriaus muziejininkas Martynas TININIS Jau praėjo daugiau nei metai nuo Medininkų pilies atidarymo (pilis veikia nuo 2012 m. rugsėjo 27 dienos). Ji stūkso 30 kilometrų į pietryčius nuo Vilniaus netoli aukščiausios Lietuvos vietos – Aukštojo kalno (293,60 m), visai netoli Baltarusijos sienos. Dabar ši tvirtovė (nuo 2004 m.) priklauso Trakų istorijos...

Įrašas

Neišnarpliota Lietuvos karalystės byla

Jūratė MIČIULIENĖ   Li­te­ra­tū­ro­lo­gas Al­gi­man­tas Bu­čys, pa­ly­gi­nęs še­šis po­pie­žiaus laiš­kų Min­dau­gui ori­gi­na­lus ir šių die­nų is­to­ri­kų ver­ti­mą, kons­ta­ta­vo: „Fal­si­fi­ka­tas. „Lit­hua­niae reg­num“ (ka­ra­lys­tė) są­mo­nin­gai iš­vers­ta į „Lie­tu­vos kraš­tas“. Moks­li­nin­kų eli­tas ne­se­niai aiš­ki­no­si, ko­dėl va­di­na­mo­sios Lie­tu­vos ka­ra­lys­tės by­los iki šiol ne­si­se­ka iš­nag­ri­nė­ti.   Bend­ra­me Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­jos ir Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės or­ga­ni­zuo­ta­me se­mi­na­re „Lie­tu­vos vals­ty­bės sta­tu­sas XIII-XIV am­žiu­je“...

Įrašas

Viduramžiais dvelkią Medininkai visai netoli

 Alfonsas KAIRYS, Vilnius Vyskupas Kazimieras Paltarokas savo knygoje „Karalaitis šventasis Kazimieras“ rašo: „Medininkai – tai bažnytkaimis, keturios mylios atstu nuo Vilniaus Ašmenos plentu. Jam pradžią padarė pilis ir Jogailos ar Vytauto pastatyta bažnyčia 1391 m. Kalnelyje stūksojo keturkampis 249 x 195 uolekčių plotas, apmūrytas akmens ir plytų stora siena su kampiniu bokštu, kuris turėjo tris...

Įrašas

Senoji Varėna švenčia 600 metų jubiliejų

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Senoji Varėna, švenčianti 600 metų jubiliejų, nuo šiol turės savo vėliavą ir herbą. Senoji Varėna pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose paminėta prieš 600 metų – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto laiškuose. Senojoje Varėnoje Vytautas Didysis ne tik medžiodavo dvare ant Merkio kranto, bet apsistodavo vykdamas į Rytus. Senosios Varėnos vardas kildinamas...

Įrašas

Subartonys kviečia susipažinti su Lietuvos totorių kultūros paveldu

Rūta LANKININKAITĖ, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vienintelis Lietuvos totorių muziejus Varėnos rajone Subartonyse sulaukia vis daugiau lankytojų. Muziejaus šeimininkai supažindina su totorių kultūros paveldu – tradicijomis, papročiais ir tautos istorija, vaišina totoriškais patiekalais.  Lietuvos totorių kultūros paveldo muziejus įkurtas buvusioje Subartonių pradinėje mokykloje. Pasak muziejaus įkūrėjos Liusios Gaidukevičienės, nuo Vytauto Didžiojo laikų Lietuvoje gyvenantys...

Įrašas

Pirmieji Europos karališkieji ordinai

Violeta RUTKAUSKIENĖ, Čikaga, JAV XIV amžiaus pradžioje Europa išgyveno naują riterystės tradicijų etapą – plūstelėjusią pasaulietinių ordinų kūrimosi bangą, pasiekusią ir Lietuvos žemę, darusią įtaką Lietuvos valdovų dvaro papročiams, ritualams, pasitarnavusią ir padėjusią formuotis europietiškoms Lietuvos didikų manieroms, riteriškų tradicijų kultūrai, veikusiai LDK kilmingųjų savimonę, bei Lietuvos diduomenės gyvenimą. Pasaulietinių karališkųjų riteriškų ordinų atsiradimui pradžią...

Įrašas

T. Baranauskas. 2013-ųjų metų Lietuvos istorijos jubiliejai padės prisiminti savo kilmę

Tomas BARANAUSKAS, Vilnius Kalendorinės sukaktys dažnai mums suteikia progą suaktualinti sau vieną ar kitą istorijos epizodą. Antai 2009-aisiais vienu iš svarbiausių įvykiu, apie kurį buvo rašomi straipsniai, mokslinės ir grožinės knygos buvo tapęs pirmasis Lietuvos paminėjimas istorijos šaltiniuose ir su juo susijusi šventojo Brunono misija baltų žemėse. Praėjo metai ir šį, rodėsi, svarbiausią Lietuvos istorijos įvykį (kaip...

Įrašas

Ir Lietuvos Karalius atvyks per Kalėdas…!

Violeta RUTKAUSKIENĖ, Čikaga, JAV Gruodžio 25-oji diena daugeliui pasaulio žmonių yra viena iš svarbiausių metų švenčių, kuria simboliškai pažymimas Kūdikelio Jėzaus gimimas Betliejuje. Seniausia kalėdinė istorija, aprašyta Šventuose raštuose, pasakoja, kaip, tąsyk danguje sužibus ryškiai žvaigždei, pasaulis sužinojo džiugią žinią apie Kristaus ir tautų Karaliaus – visų karalių Karaliaus – gimimą. Iš jos sužinome, kaip...