Vytautas Didysis

Pagrindinis puslapis Vytautas Didysis
Įrašas

Kas rašoma baltarusių vidurinėms mokykloms skirtoje mokymo priemonėje

Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Prieš keliolika metų viename istorikų forume buvo skeptiškai pasakyta apie kalbininkų tvirtinimą, jog priešistoriniais laikais dideliuose plotuose į rytus nuo Lietuvos ir Latvijos, taigi visoje dabartinėje Baltarusijoje, yra gyvenę baltų kalbomis šnekantys žmonės; toks tvirtinimas net pavadintas viena iš hipotezių. Nežinau, ar ir dabar dar yra taip manančių...

Įrašas

Kur dingo karališkoji Vytauto karūna?

Violeta RUTKAUSKIENĖ, Čikaga, JAV Vytautas karūnos Lietuvai siekė ilgai ir labai atkakliai. Tam sumanymui įgyvendinti jis stengėsi išnaudoti kiekvieną progą ir susidariusią situaciją. Taip susiklosčius palankioms sąlygoms 1398 m. spalio mėn. Salyno saloje ties Kaunu Lietuvos bajorai Vytautą paskelbė Lietuvos karaliumi (1). Tačiau, kaip rašo žymus lenkų istorikas Oskaras Haleckis (Oskar Halecki), apie kokią nors...

Įrašas

Vytauto Didžiojo mirties metinės ir knyga „Didžioji Lietuva“

Trakų salos pilies Didžiojoje menėje vyko tradicinis Vytauto Didžiojo mirties metinių minėjimas, kuriame Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė Birutė Valionytė pristatė knygą „Didžioji Lietuva“ (trečią tomą), o Trakų istorijos muziejaus direktorius Virgilijus Poviliūnas skaitė pranešimą apie Vytauto Didžiojo atvaizdus numizmatikoje. „Vytautas Didysis yra neatsiejamas nuo Trakų ir Lietuvos etnine prasme bei Didžiosios Lietuvos istorijos, – sako...

Įrašas

Dionizas Poška kaip istorikas (3 dalys)

Habil. dr. Benediktas JANKAUSKAS, Kaunas Lietuvos Respublikos Seimui 2012-uosius metus paskelbus Muziejų metais, buvo parengta ir patvirtinta Muziejų metų programa. Ji „skirta, minint pirmojo viešo 1812 metais įkurto Lietuvos muziejaus – Dionizo Poškos Baublių – 200 metų jubiliejų, stiprinti muziejų ir visuomenės bendradarbiavimą, atkreipti dėmesį į muziejų atliekamą svarbią sociokultūrinę misiją šiuolaikinėje visuomenėje“. Programa baigiama įgyvendinti,...

Įrašas

Lietuviai: praeities didybė ir sunykimas

„Vorutos“ pokalbis su akad. prof. habil. dr. Zigmu Zinkevičiumi, parengusiu spaudai knygą „Lietuviai: praeities didybė ir sunykimas“, kurioje pateikiami svarbiausi istorijos faktai bei žymiausio Lietuvoje kalbos mokslo specialisto išvados Taigi įvardykime, kas buvo baltai arba kur buvo baltų pasaulis? Naujausi hidronimijos tyrimo duomenys rodo, kad priešistorinė rytinė baltų gyvenamo ploto riba vestina per Volgos, Maskvos...

Įrašas

Lietuvos kariai dalyvavo Žalgirio mūšio inscenizacijoje

Šeštadienį, 2012 m. liepos 14 d., penkiolika Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos karių, vilkinčių rekonstruotomis XIV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) karių uniformomis, kartu su riteriais iš įvairių istorinių klubų dalyvavo Žalgirio mūšio inscenizacijoje Griunvalde (Lenkija). Inscenizuotame mūšyje kariai kovėsi jungtinės kariuomenės gretose kaip LDK kariai. Renginyje dalyvavusieji kariai ir...

Įrašas

Arkiv. S. Tamkevičius. Lietuvos Krikštui – 625 metai

Arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus homilija pasakyta, sekmadienį, 2012 m. liepos 1 d., Kauno arkikatedroje bazilikoje, švenčiant Lietuvos Krikšto 625 metų ir pal. Jurgio Matulaičio beatifikacijos 25 metų sukaktis. Kai Lietuva prieš dvidešimt penkerius metus minėjo Krikšto 600 metų sukaktį, sovietinė valdžia, Religijų reikalų tarybos ir KGB pareigūnų padedama, darė viską, kad šis jubiliejus nepaskatintų aktyvesnio...

Įrašas

Lietuvos istorija mokyklose: švietimo politika ir kasdienybė*

VilniausVytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja ekspertė Jūratė LITVINAITĖ, Vilnius Pradėjau dirbti mokykloje mūsų valstybei nesulaukus net mažiausio jubiliejaus – dar 1994 m. mokykloje trūko vadovėlių, kreidos, suolai buvo aplūžę ir išbraižyti keliolikos kartų juos trynusių jaunuolių. Mokytojai lentą valydavo savadarbiais skudurėliais, išduodančiais ganėtinai skurdžią jų buitį. Tikriausiai ne vienas pamename įkyriai per pamokas virš galvos...

Įrašas

Lietuvoje iki šiol ieškoma LDK epochos lobių

Natalija ZVERKO Lietuvos lobiai, kurie minimi dar antrajame Lietuvos Statute 1536 metais, neduoda ramybės ir šių dienų lobių ieškotojams. Apsiginklavę specialia įranga, jie ieško ir randa tai, kas anksčiau buvo grynas atsitiktinumas. Pavyzdžiui, Adomo Mickevičiaus poezijos rinkinyje paslėptą lobį jo savininkas antikvaras aptiko visiškai atsitiktinai, po eilinio nesėkmingo bandymo parduoti šią knygą. Apie tai rašo...