Vytautas (centre) vadovauja LDK kariuomenei Žalgirio mūšyje (J. Matejko paveikslas Žalgirio mūšis, aliejus, 1878, Varšuvos nacionalinis muziejus) Skaitytojų dėmesiui siūlome 2012 m. istorijos laikraštyje „Voruta“ 2012 m. skelbtą interviu su akademiku Zigmu Zinkevičiumi. „Vorutos“ pokalbis su akad. prof. habil. dr. Zigmu Zinkevičiumi, parengusiu spaudai knygą „Lietuviai: praeities didybė ir sunykimas“, kurioje pateikiami svarbiausi istorijos faktai bei...
Tremtis
23 Kunigo jėzuito kančios metai Sibiro lageriuose
„Magnificat leidiniai“ išleido jėzuitų kunigo Walterio Josepho Ciszeko SJ knygą „Jis mane gano“ (iš anglų kalbos vertė Dalia Zaleskienė). Kunigas jėzuitas Walteris Josephas Ciszekas (1904–1984), lenkų kilmės amerikietis, praleido dvidešimt trejus kančios metus kalėjimuose ir vergiško darbo lageriuose Sibire. „Kas padėjo ištverti?“ – tai klausimas, kurį jis dažniausiai išgirsdavo grįžęs iš tremties pragaro. Atsakymas visada...
Ar istorinė atmintis svarbi mūsų ateičiai?
Poetė ir vertėja Vanda Martins ir 2022 m. išleista knyga „Литоуцы ля мора Лапцевых“ Ramunė Jarmalavičiūtė, Trakų viešosios bibliotekos Aukštadvario padalinio vyr. bibliotekininkė, www.voruta.lt Skaudūs prisiminimai, kurių kartais netgi nesinori prikelti, dar glūdi buvusių sovietinio režimo tremtinių, kalinių, jų šeimų narių akyse. Nesinori, tačiau be galo svarbu yra atmintis ir žinojimas. Kad neužmirštume, kad gerbtume...
Europos Parlamente bus minimos 82-osios tremčių metinės bei skaitomi ištremtųjų vardai
Lietuvės tremtinės Kiusiūre, pakeliui iš Trofimovsko į naują tremties vietą – Jakutską. Iš kairės: Sofija Kazlauskienė, Hilda Tautvaišienė, Audangė Vilkaitytė, Ona Šnirienė, Genovaitė Štarienė, Eugenija Giedrikienė. 1946 m.genocid.lt archyvo nuotr. Pirmą kartą istorijoje Europos Parlamentas birželio 14 d., trečiadienį, Strasbūre oficialiai minės masinius sovietų vykdytus trėmimus iš Vidurio ir Rytų Europos, renginio metu bus skaitomos...
Andrius Navickas. Tragiška istorija kaip stiprybės šaltinis
Dr. Andrius Navickas. Asmeninė nuotr. Filosofijos dr. Andrius Navickas, www.voruta.lt Atminties kalendoriuje turime dvi labai skaudžias, krauju pažymėtas dienas: birželio 14-oji ir 15-oji. Buvo jau prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas. Tik tiems, kurie atkakliai „žiūrėjo į kitą“ pusę, dar galėjo likti iliuzijų dėl stalinistinės Sovietų Sąjungos ar nacistinės Vokietijos užmojų. Daug valstybių Europoje susiduria su panašia...
Tiesiami bendrystės tiltai su Moldovos istorikais
2023 m. gegužės 10 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje buvo atverta paroda „Vaikystė GULAGE“. Čia ji bus eksponuojama iki šių metų gegužės 20 d. Parodos pristatyme dalyvavo Moldovos Respublikos Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Emil Druc ir ambasados darbuotojai, LGGRTC vadovai ir darbuotojai. Džiugu, kad buvo galimybė pabendrauti...
Minime laisvės kovų dalyvio, politinio kalinio, žurnalisto Valentino Ardžiūno 90-metį
Valentinas Ardžiūnas Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, Vytautas Jurkus, Kauno IX forto muziejaus istorikas, www.voruta.lt Valentinas Ardžiūnas gimė 1933 m. balandžio 25 d. Marijampolės apsk. Prienų vls. Pagaršvio kaime Juozo ir Marijos Ardžiūnų šeimoje. Augo su broliu Edmundu, gimusiu 1939 m. Anksti neteko tėvo, kuris mirė 1944 m. Valentino vaikystė ir jaunystė prabėgo su šeima gyvenant...
Dalios Grinkevičiūtės namo-muziejaus kūrimas
Nuotraukoje – Dalia Grinkevičiūtė. www.saltiniai.info Šilalės rajone Laukuvoje aptarta Dalios Grinkevičiūtės namo-muziejaus kūrimo eiga. Pasitarime pristatytas pastato kapitalinio remonto projektas ir ekspozicijos koncepcijos sprendiniai. Taip pat pasidžiaugta, kad prie sumanymo savo lėšomis prisidėjo Šilalės rajono savivaldybė, o namo, kuriame gyveno Dalia Grinkevičiūtė, fasadų polichrominius tyrimus ir ekspozicijos projekto parengimą 2022 m. finansavo Vyriausybės kanceliarija. Būsimoje...
Nepalaužto laisvės kovų dalyvio, politinio kalinio, rašytojo Edvardo Buroko atminimui
Politinis kalinys Edvardas Burokas Vorkutos lageryje. 1955 m. Iš Kauno IX forto muziejaus rinkinių Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Edvardas Burokas gimė prieš 90 metų, 1933 m. vasario 13 d. Ukmergėje 1919 m. savanorio Vlado ir Bronės Burokų šeimoje. Augo su dviem jaunesniais broliais – Jonu ir Antanu. Šeimoje vaikai buvo ugdomi Tėvynės meilės, patriotizmo...
In memoriam. Vytas Miliauskas (1941 – 2022)
2022 metų gruodžio 31 dieną, eidamas 82-uosius gyvenimo metus, mirė tremtinys, buvęs Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos valdybos pirmininkas, ilgametis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, Vytas Miliauskas. Dėl šios skaudžios netekties Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys savo ir visos centro bendruomenės vardu reiškia nuoširdžią užuojautą Velionio šeimai,...
Arvydas Gelžinis: „Ragaišių bute užsienio žurnalistams buvo surengta pirmoji lietuvių disidentų slapta spaudos konferencija“
Lietuvos laisvės lygos organizuoto 1988 m. rugsėjo 28 d. mitingo metu. Vilnius, Katedros aikštės prieigos iš Pilies g. Iš Lietuvos ypatingojo archyvo Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Romaldas Juozas Ragaišis gimė 1942 m. sausio 21 d. Lazdijų aps. Rudaminos vls. Vidzgailių k. Romaldo tėvai, vengdami kolchozinės baudžiavos, 1948 m. išvyko į Vilnių. Čia įsikurti buvo...
V. Miliauskas: „gyvenau laikotarpiu, kai Lietuva buvo tremiama į Sibirą, kalinama lageriuose ir kalėjimuose“
2022 m. lapkričio 10 d. Kaune vyko Vytauto Miliausko knygos ,,POST TENEBRAS LUX (PO TAMSOS ŠVIESA)“ pristatymas. Į renginį gausiai susirinko Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos nariai. Susitikime dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus vyresnysis patarėjas, profesorius Algis Vyšniūnas. Siekiant gyvosios atminties sklaidos išsaugojimo ir įamžinimo, jis bendraminčius supažindino su...
Laisvės kovų dalyvis Petras Girdzijauskas mini gražų jubiliejų
Po lagerio vėl tėviškėje. 1953 m. gegužė. Iš P. Girdzijausko asmeninio archyvo Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Petras Girdzijauskas gimė 1932 m. lapkričio 10 d. Raseinių aps. Šimkaičių vlsč. Bulzgeniškių k. ūkininkų Jono ir Elenos Girdzijauskų šeimoje, kurioje išaugo šeši broliai. 1939 m. Petras pradėjo lankyti Vadžgirio pradžios mokyklą. Pirmosios bolševikinės okupacijos represijos šeimos nepalietė,...
„Okupacijų ir laisvės kovų muziejui – 30“
Vilniuje vyko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejus įsteigimo 30-mečio paminėjimas. Spalio 28 d. iškilmingai buvo atidaryta pirmoji lauko paroda „Okupacijų ir laisvės kovų muziejui – 30“. Jame dalyvavo daug garbių svečių: pirmasis atkurtos Lietuvos vadovas, Nepriklausomybės akto Signataras, Sąjūdžio lyderis, prof. Vytautas Landsbergis, Paulė Kuzmickienė, LR Seimo Laisvės...
Monsinjoro K. Vasiliausko kelionė tremties takais
Spalio 19 d. 18 val. Valdovų rūmuose vyks foto albumo „Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko tremties takais“ pristatymas. Leidinio sudarytoja Ramunė Sakalauskaitė, išleido Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras bendradarbiaudamas su VšĮ „Porta artis“. 1990 m. vasarą vykusią ekspediciją į K. Vasiliausko tremties vietas Komijoje fiksavo fotografas Vytautas Daraškevičius. „.. Visokie žmonės, tariant Monsinjoro žodžiais, įvairūs,...
Kunigas Juozapas Bardišauskas (1898–1925 –1951): pastatęs Papilio bažnyčią, nušautas Sibire
Kun. J. Bardišauskas, 1935 m. Nežinomas XX a. pradžios fotografas. Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotr. limis.lt Dr. Aldona Vasiliauskienė, www.voruta.lt Straipsnis parašytas remiantis Panevėžio vyskupijos kurijos, Lietuvos Ypatingojo archyvo bylomis, autorės užrašytais kunigą pažinojusių atsiminimais (medžiaga publikuojama pirmą kartą). Pirmąsyk skelbiama ir tiksli kunigo žūties data. Būsimasis kunigas, Sibiro kankinys Juozapas (saugumo bylose rašyta Juozas) Bardišauskas...
Janina Judikevičiūtė: einant į mokyklą buriatų vaikai, vadindami fašiste, apmėtydavo akmenimis. LKB platintojai – 80 metų
Ses. Janina Judikevičiūtė Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Janina Judikevičiūtė gimė 1942 m. liepos 12 d. Rokiškio aps. Kamajų mslt. Augo Jurgio ir Teresės Judikevičių šeimoje šalia Kamajų esančiame Roblių kaime. Šeimoje augo dvejais metais vyresnė sesuo Elena ir metais jaunesnis brolis Jonas. Tėvas Jurgis Judikevičius dalyvavo 1941 m. Birželio sukilime, ginklu padėjo išvyti sovietinius...
Tremtinys J. Milerius: „Be galo didžiuojuosi savo šeima, savo Lietuva, ir ne tik žodžiais, bet ir darbais“
Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova) Tremtinio Jono Mileriaus kalba, pasakyta minėjime, skirtame Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti. Mieli čia dalyvaujantys politiniai kaliniai ir tremtiniai, jūsų Ekscelencija Respublikos Prezidente, Prezidente Valdai Adamkau, Prezidente Dalia Grybauskaite, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadove Vytautai Landsbergi, Seimo Pirmininke, Jūsų Eminencija Gintarai Grušai, Lietuvos Nepriklausomybės Akto...
Apie istorinę atmintį kalbėta Vilniaus rajone
2022 m.birželio 9 d. Vilniaus rajono Sudervės bibliotekoje artėjančios Gedulo ir vilties dienos proga vyko knygų „Didžiosios tremtys Altajus ir Jakutija. 1941“ ir „Sibiro madona“ Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Leidybos skyriaus išleistų knygų pristatymai. Jame dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Atminimo programų skyriaus darbuotojai: Benas Navakauskas, Elvyra Mickevič, Violeta...
In memoriam. Amžinai jauna, įkvepianti, gyvybinga: Danutė Petkevičiūtė Labanauskienė (1933–2022)
Danutė Petkevičiūtė Labanauskienė Išmintinga, santūri, spinduliuojanti pozityvumu, daugelio mylima ir gerbiama, kultūros istorijos žinovė, rankraščių ir senosios Lietuvos literatūros tyrinėtoja, įveikusi tremties sunkumus, dabartinėje Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje išdirbusi beveik 50 metų. Toks apibūdinimas skamba kaip knygos herojės aprašymas. Tačiau visa tai tinka 2022 m. gegužės 15 dieną Anapilin iškeliavusiai Danutei Petkevičiūtei Labanauskienei. Ji...
Spaske atidengtas paminklas kovotojams už Lietuvos laisvę
2022 m. gegužės 31 dieną Spasko memorialiniame komplekse Karagandoje, Kazachstane, atidengtas paminklas šiame regione kentėjusiems ir žuvusiems politiniams kaliniams lietuviams. Paminklu įamžinamas trylikos asmenų atminimas, kurie buvo perlaidoti iš sunaikintų Rudniko kapinių. Oficialioje paminklo atidengimo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, Centro vyresnysis patarėjas prof. Algis Vyšniūnas,...
Istorinės atminties išsaugojimas Kazachstane
LGGRTC vyr.patarėjas Algis Vyšniūnas 2018.05.20 2022 m. gegužės 23- birželio 2 d. Karagandos lietuvių bendruomenės ,,Lituanica“ pirmininko, LR garbės konsulo Kazachstane Vitalijaus Tvarijono kvietimu Kazachstane vieši Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, Centro vyresnysis patarėjas, prof. Algis Vyšniūnas ir Strateginio vystymo ir komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Kalvaitis. Komandiruotės metu...
Apie kovotoją už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę Joną Pratusevičių
Jonas Pratusevičius. LGGRTC archyvas Arvydas Gelžinis, LGGRTC vyriausiasis istorikas, www.voruta.lt Jonas Pratusevičius gimė 1932 m. balandžio 29 d. Alytaus aps. Pivašiūnų vlsč. Barsukų k. ūkininkų šeimoje. Mokėsi Kedonių pradinėje mokykloje, po to Butrimonių progimnazijoje. Čia besimokydamas tapo partizanų ryšininku. Nuo 1947 m. rugsėjo 1 d. iki 1950 m. kovo 20 d. mokėsi Alytaus mokytojų seminarijoje. Šių...
Pirmąkart skelbiamos ištremtų Lenkijos kariškių, tarp kurių ir Vilniaus krašto bei pasaulio lietuviai, bylos – sovietinio brutalumo ir melo įrodymas
Lietuviai Anderso armijoje www.voruta.lt Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikų išanalizuoti ir pradėti viešinti dokumentai rodo, kad sąjungininkų prieš nacistinę Vokietiją gretose kovoję Didžiojoje Britanijoje iš Lenkijos Respublikos piliečių suformuoto Anderso armijos korpuso kariai pokariu sovietų nemalonę pelnė viešai palyginę gyvenimą demokratiniuose Vakaruose ir Sovietų Sąjungoje. Be to, 1951 m. trėmimo operacijos „Sever“...
Bidvų šeimos likimas. 1945-ųjų vasaros pasaka ištremta į nesibaigiančios žiemos košmarą
Srauni Kožimo upė. Komijos ASSR. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus Šarūnas Kniška, Kretingos raj. Pranciškonų gimnazijos IVGb klasė, www.voruta.lt Nacionaliniam mokinių konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ Esė „Lietuva ir jos gyventojai sovietų (1944-1990 m.) okupacijos metais: Bidvų šeimos likimas“. Darbo vadovė: Rasa Žygaitienė, lietuvių kalbos vyresnioji mokytoja Birželio naktis – lyg nuotaka pirmąją...
Gimnazistas Kristupas Lavickas: „Ir mano protėviai buvo ištremti“
Lietuviai Krasnojarsko srityje. Sesutės – dešinėje Kristupas Lavickas, Kelmės r. Šaukėnų Vlado Pūtvio-Putvinskio gimnazija, www.voruta.lt LGGRTC Konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. Mokytoja Rainolda Drungėlienė Mūsų šalies istorija labai sena ir didinga. Bet tuo pačiu gana skaudi. Daug metų žmonės siekė laisvės, nepriklausomybės, kuri pareikalavo daug skausmo ir aukų. Daugelį Lietuvos šeimų palietė...
Laisvės kovotojas Antanas Obelevičius-Tautginas: „Turiu tik vieną tėvynę Lietuvą ir mano kova aukojama jai“
Laisvės kovotojas Antanas Obelevičius-Tautginas. Kaišiadorių muziejaus, Nijolės Adukonienės nuotr. Laura Miknevičiūtė, Vilkaviškio ,,Aušros“ gimnazijos II E klasės mokinė, www.voruta.lt LGGRTC Konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. Rašinys „Turiu tik vieną tėvynę Lietuvą ir mano kova aukojama jai“. Konsultavo mokytojos: istorijos mokytoja Virginija Pačkauskaitė-Venckūnienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Jūratė Dapkūnaitė. Koks būtų pasaulis, jei tiesa...
Vilties laiškai iš tremties pragaro
Romo Miškinio, įkalinto Komijos Respublikoje, Intos mieste, į Lietuvą rašyti laiškai. Asmeninio archyvo nuotr. Agnietė Zalepūgaitė, Ukmergės Dukstynos pagrindinė mokykla, 8c klasės mokinė, www.voruta.lt LGGRTC Konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. Vilties laiškai. Mokytojos Elvyra Augustinavičienė, Vida Pulkauninkienė Mano rankose beveik šimtas laiškų… Gal šiek tiek daugiau, gal mažiau. Prisipažinsiu, nesuskaičiavau. Tokia daugybė kėlė smalsumą ir...
Disidentei, politinei kalinei, LKB kronikos platintojai J. G. Stanelytei – 90
Sesuo Gema Jadvyga Stanelytė www.voruta.lt Jadvyga Stanelytė gimė 1931 m. spalio 29 d. Šiaulių aps. Kurtuvėnų vls. Pašvinės k. Augo penkių vaikų šeimoje, kur nuo pat mažų dienų buvo skiepijama meilė Dievui ir Tėvynei. Jau mokydamasi Šiaulių gimnazijoje patyrė persekiojimus dėl bažnyčios lankymo, nes nesislapstydama kasdien dalyvaudavo šv. Mišiose. Baigusi mokyklą išvažiavo į Kauną, kur...
Didžiosios tremtys. Altajus ir Jakutija. 1941 m.
Iš knygos „Didžiosios tremtys. Altajus ir Jakutija. 1941 m.“ www.voruta.lt Minint pirmojo Lietuvos gyventojų trėmimo 80-etį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido fundamentalią 608 psl. knygą „Didžiosios tremtys. Altajus ir Jakutija. 1941 m.“. Tai antroji serijos „Didžiosios tremtys“ knyga: 2018 m. išleista pirmoji knyga buvo skirta tremtims į Buriatiją. 1941 m. birželio 14–18...