Tremtis

Jonas Dapkūnas. Mano gyvenimo prisiminimai (XVII)
Įrašas

Jonas Dapkūnas. Mano gyvenimo prisiminimai (XVII)

Taip Sibire vežiojamas vanduo Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Prasidėjo Jono Dapkūno tremties vargai. Pagal NKVD sukurptą bylą ir 1946 m. rugpjūčio 13 d. tribunolo paskelbtą nuosprendį jis su šeima buvo išsiųstas į Krasnojarsko sritį. Bet Sibiro lageriai šykščiai – tik keliomis eilutėmis – atsispindi jo kaimiška kalba prisodrintuose prisiminimuose. Pažadėjęs aprašyti savo 8 metų katorgišką gyvenimą,...

Pagerbtas Petras Cidzikas
Įrašas

Pagerbtas Petras Cidzikas

2024 m. balandžio 25 d. disidentą ir visuomenininką, pogrindžio spaudos platintoją, politinių bado akcijų iniciatorių, pirmųjų mitingų už Lietuvos laisvę organizatorių, Vyčio kryžiaus kavalierių Petrą Cidziką pagerbė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikai. Balandžio 25 d. sukanka 80 metų, kai gimė P. Cidzikas. Prie paminklo Vilniuje, Rokantiškių kapinėse, kur amžinybėje ilsisi P. Cidzikas,...

115 metų nuo Adelės Dirsytės gimimo
Įrašas

115 metų nuo Adelės Dirsytės gimimo

Paroda apie Dalelę Dirsytę. Raimundo Kaminsko nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas Kaunas, www.voruta.lt Savaitgalį Kaune, Lietuvos politinių kalinių  ir tremtinių sąjungos būstinėje, vyko konferencija, skirta aptarti Adelės Dirsytės (1909-1955) gyvenimo ir veiklos ypatumus. Konferenciją organizavo  Lietuvos politinių kalinių bendrija „Kolyma. Konferencijoje  pranešimus skaitė kun. Andrius Končius („Adelės Dirsytės beatifikacijos bylos eiga Vatikane...

Jonas Dapkūnas. Mano gyvenimo prisiminimai (XVI)
Įrašas

Jonas Dapkūnas. Mano gyvenimo prisiminimai (XVI)

Senasis Marijampolės paštas, kur dirbo J. Dapkūnas. Vietoj sudegusio pašto pastatytas „Spindulio“ kino teatras Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Tai paskutiniai Sūduvos šviesuolio Jono DAPKŪNO prisiminimai prieš tardymus NKVD požemiuose Kaune ir tremtį. Paskui jie nutrūksta, o tęsiasi jau lageriuose. Tekste nemažai tarmybių, svetimybių, paaiškinimų, išnašų. Parengė Česlovas Iškauskas. Suėmimas. Prasideda vargai… Vieną dieną į tą mano...

Arkivyskupo Mečislovo Reinio atminimo vakaras ir šv. Mišios Tuskulėnų memoriale
Įrašas

Arkivyskupo Mečislovo Reinio atminimo vakaras ir šv. Mišios Tuskulėnų memoriale

„Kaip galima pasitikėti valdžia, kuri 1941 m. čiupo šimtus tūkstančių žmonių ir, nepateikdami kaltinimų, trėmė į Sibirą. Tai daroma ir dabar – taip pat vyksta masiniai areštai ir trėmimai į lagerius.“ (iš arkivyskupo Mečislovo Reinio tardymų medžiagos)   2024 m. kovo 27 d. 16.00 val. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje (Žirmūnų g. 1F, Vilnius) vyks Vilniaus...

Vašingtone atidaryta paroda „Nuo sovietinės raudonos iki lietuviškos trispalvės: 50 kovos už laisvę metų“
Įrašas

Vašingtone atidaryta paroda „Nuo sovietinės raudonos iki lietuviškos trispalvės: 50 kovos už laisvę metų“

  Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga 2024 m. kovo 15 d. Komunizmo aukų muziejuje Vašingtone atidaryta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus darbuotojų parengta paroda „Nuo sovietinės raudonos iki lietuviškos trispalvės: 50 kovos už laisvę metų“. „Pirmą kartą Lietuva turi galimybę globaliu mastu papasakoti visą kovos už laisvę istoriją...

Palikimas ateities kartoms: Tremtinių ir politinių kalinių albumas „Ištremti iš Tėvynės“
Įrašas

Palikimas ateities kartoms: Tremtinių ir politinių kalinių albumas „Ištremti iš Tėvynės“

Stanislavos Žilinskaitės-Prusak ir Isako Prusako tremtyje gimę vaikai prie savo namo. Oliokminskas, Oliokminsko r., Jakutija, 1957 m. Iš kairės: Vladimiras Prusakas, Eduardas Prusakas ir Silvija Prus genocid.lt 2023 m. pabaigoje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Leidybos skyrius išleido Tremtinių ir politinių kalinių albumą „Ištremti iš Tėvynės / Deported From Their Homeland“. Leidinį rengė...

Sovietų nukankintas sušaudytas legendinis Lietuvos karininkas Teodoras Balnas
Įrašas

Sovietų nukankintas sušaudytas legendinis Lietuvos karininkas Teodoras Balnas

Teodoras Balnas. [1919–1926 m.] Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-20159 Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis Šiemet minime Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvio, kapitono Teodoro Balno 135-ąsias gimimo metines. Teodoras Balnas gimė 1889 m. vasario 17 d. Rusijoje, Tomsko gubernijoje, Barnaule, ištremto 1863 m. sukilimo dalyvio šeimoje. Nuo 1911 m. tarnavo carinės Rusijos...

Česlovas Iškauskas. Tylioji rezistencija, arba Išdidžiai apie savo Tėvą
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Tylioji rezistencija, arba Išdidžiai apie savo Tėvą

Tėvas – Lietuvos kareivis, 1938 m. Autoriaus asmeninio albumo nuotr. Česlovas Iškauskas, žurnalistas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Sunku paaiškinti, kodėl prieš pustrečių metų, artėjant Tėvo dienai, atsirado degantis noras rašyti apie savo Tėvą. Gal kad vienoje „Facebook“ paskyroje perskaičiau, kokia kone visa lietuvių tauta buvo arši kovotoja su sovietija, beveik disidentė, o gal Tėvą paprasčiausiai susapnavau...

Lietuviai: praeities didybė ir sunykimas
Įrašas

Lietuviai: praeities didybė ir sunykimas

Vytautas (centre) vadovauja LDK kariuomenei Žalgirio mūšyje (J. Matejko paveikslas Žalgirio mūšis, aliejus, 1878, Varšuvos nacionalinis muziejus) Skaitytojų dėmesiui siūlome 2012 m. istorijos laikraštyje „Voruta“ 2012 m. skelbtą interviu su akademiku Zigmu Zinkevičiumi. „Vorutos“ pokalbis su akad. prof. habil. dr. Zigmu Zinkevičiumi, parengusiu spaudai knygą „Lietuviai: praeities didybė ir sunykimas“, kurioje pateikiami svarbiausi istorijos faktai bei...

23 Kunigo jėzuito kančios metai Sibiro lageriuose
Įrašas

23 Kunigo jėzuito kančios metai Sibiro lageriuose

„Magnificat leidiniai“ išleido jėzuitų kunigo Walterio Josepho Ciszeko SJ knygą „Jis mane gano“ (iš anglų kalbos vertė Dalia Zaleskienė). Kunigas jėzuitas Walteris Josephas Ciszekas (1904–1984), lenkų kilmės amerikietis, praleido dvidešimt trejus kančios metus kalėjimuose ir vergiško darbo lageriuose Sibire. „Kas padėjo ištverti?“ – tai klausimas, kurį jis dažniausiai išgirsdavo grįžęs iš tremties pragaro. Atsakymas visada...

Ar istorinė atmintis svarbi mūsų ateičiai?
Įrašas

Ar istorinė atmintis svarbi mūsų ateičiai?

Poetė ir vertėja Vanda Martins  ir 2022 m. išleista knyga „Литоуцы ля мора Лапцевых“ Ramunė Jarmalavičiūtė, Trakų viešosios bibliotekos Aukštadvario padalinio vyr. bibliotekininkė, www.voruta.lt Skaudūs prisiminimai, kurių kartais netgi nesinori prikelti, dar glūdi buvusių sovietinio režimo tremtinių, kalinių, jų šeimų narių akyse. Nesinori, tačiau be galo svarbu yra atmintis ir žinojimas. Kad neužmirštume, kad gerbtume...

Europos Parlamente bus minimos 82-osios tremčių metinės bei skaitomi ištremtųjų vardai
Įrašas

Europos Parlamente bus minimos 82-osios tremčių metinės bei skaitomi ištremtųjų vardai

Lietuvės tremtinės Kiusiūre, pakeliui iš Trofimovsko į naują tremties vietą – Jakutską. Iš kairės: Sofija Kazlauskienė, Hilda Tautvaišienė, Audangė Vilkaitytė, Ona Šnirienė, Genovaitė Štarienė, Eugenija Giedrikienė. 1946 m.genocid.lt archyvo nuotr. Pirmą kartą istorijoje Europos Parlamentas birželio 14 d., trečiadienį, Strasbūre oficialiai minės masinius sovietų vykdytus trėmimus iš Vidurio ir Rytų Europos, renginio metu bus skaitomos...

Andrius Navickas. Tragiška istorija kaip stiprybės šaltinis
Įrašas

Andrius Navickas. Tragiška istorija kaip stiprybės šaltinis

Dr. Andrius Navickas. Asmeninė nuotr. Filosofijos dr. Andrius Navickas, www.voruta.lt Atminties kalendoriuje turime dvi labai skaudžias, krauju pažymėtas dienas: birželio  14-oji ir 15-oji. Buvo jau prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas. Tik tiems, kurie atkakliai „žiūrėjo į kitą“ pusę, dar galėjo likti iliuzijų dėl stalinistinės Sovietų Sąjungos ar nacistinės Vokietijos užmojų. Daug valstybių Europoje susiduria su panašia...

Tiesiami bendrystės tiltai su Moldovos istorikais
Įrašas

Tiesiami bendrystės tiltai su Moldovos istorikais

2023 m. gegužės 10 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje buvo atverta paroda „Vaikystė GULAGE“. Čia ji bus eksponuojama iki šių metų gegužės 20 d. Parodos pristatyme dalyvavo Moldovos Respublikos Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Emil Druc ir ambasados darbuotojai, LGGRTC vadovai ir darbuotojai. Džiugu, kad buvo galimybė pabendrauti...

Minime laisvės kovų dalyvio, politinio kalinio, žurnalisto Valentino Ardžiūno 90-metį
Įrašas

Minime laisvės kovų dalyvio, politinio kalinio, žurnalisto Valentino Ardžiūno 90-metį

Valentinas Ardžiūnas Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, Vytautas Jurkus, Kauno IX forto muziejaus istorikas, www.voruta.lt Valentinas Ardžiūnas gimė 1933 m. balandžio 25 d. Marijampolės apsk. Prienų vls. Pagaršvio kaime Juozo ir Marijos Ardžiūnų šeimoje. Augo su broliu Edmundu, gimusiu 1939 m. Anksti neteko tėvo, kuris mirė 1944 m. Valentino vaikystė ir jaunystė prabėgo su šeima gyvenant...

Dalios Grinkevičiūtės namo-muziejaus kūrimas
Įrašas

Dalios Grinkevičiūtės namo-muziejaus kūrimas

Nuotraukoje – Dalia Grinkevičiūtė. www.saltiniai.info Šilalės rajone Laukuvoje aptarta Dalios Grinkevičiūtės namo-muziejaus kūrimo eiga. Pasitarime pristatytas pastato kapitalinio remonto projektas ir ekspozicijos koncepcijos sprendiniai. Taip pat pasidžiaugta, kad prie sumanymo savo lėšomis prisidėjo Šilalės rajono savivaldybė, o namo, kuriame gyveno Dalia Grinkevičiūtė, fasadų polichrominius tyrimus ir ekspozicijos projekto parengimą 2022 m. finansavo Vyriausybės kanceliarija. Būsimoje...

Nepalaužto laisvės kovų dalyvio, politinio kalinio, rašytojo Edvardo Buroko atminimui
Įrašas

Nepalaužto laisvės kovų dalyvio, politinio kalinio, rašytojo Edvardo Buroko atminimui

Politinis kalinys Edvardas Burokas Vorkutos lageryje. 1955 m. Iš Kauno IX forto muziejaus rinkinių Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Edvardas Burokas gimė prieš 90 metų, 1933 m. vasario 13 d. Ukmergėje 1919 m. savanorio Vlado ir Bronės Burokų šeimoje. Augo su dviem jaunesniais broliais – Jonu ir Antanu. Šeimoje vaikai buvo ugdomi Tėvynės meilės, patriotizmo...

In memoriam. Vytas Miliauskas (1941 – 2022)
Įrašas

In memoriam. Vytas Miliauskas (1941 – 2022)

2022 metų gruodžio 31 dieną, eidamas 82-uosius gyvenimo metus, mirė tremtinys, buvęs Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos valdybos pirmininkas, ilgametis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, Vytas Miliauskas. Dėl šios skaudžios netekties Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys savo ir visos centro bendruomenės vardu reiškia nuoširdžią užuojautą Velionio šeimai,...

Arvydas Gelžinis: „Ragaišių bute užsienio žurnalistams buvo surengta pirmoji lietuvių disidentų slapta spaudos konferencija“
Įrašas

Arvydas Gelžinis: „Ragaišių bute užsienio žurnalistams buvo surengta pirmoji lietuvių disidentų slapta spaudos konferencija“

Lietuvos laisvės lygos organizuoto 1988 m. rugsėjo 28 d. mitingo metu. Vilnius, Katedros aikštės prieigos iš Pilies g. Iš Lietuvos ypatingojo archyvo Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Romaldas Juozas Ragaišis gimė 1942 m. sausio 21 d. Lazdijų aps. Rudaminos vls. Vidzgailių k. Romaldo tėvai, vengdami kolchozinės baudžiavos, 1948 m. išvyko į Vilnių. Čia įsikurti buvo...

V. Miliauskas: „gyvenau laikotarpiu, kai Lietuva buvo tremiama į Sibirą, kalinama lageriuose ir kalėjimuose“
Įrašas

V. Miliauskas: „gyvenau laikotarpiu, kai Lietuva buvo tremiama į Sibirą, kalinama lageriuose ir kalėjimuose“

2022 m. lapkričio 10 d. Kaune vyko Vytauto Miliausko knygos ,,POST TENEBRAS LUX (PO TAMSOS ŠVIESA)“ pristatymas. Į renginį gausiai susirinko Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos nariai. Susitikime dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus vyresnysis patarėjas, profesorius Algis Vyšniūnas. Siekiant gyvosios atminties sklaidos išsaugojimo ir įamžinimo,  jis bendraminčius supažindino su...

Laisvės kovų dalyvis Petras Girdzijauskas mini gražų jubiliejų
Įrašas

Laisvės kovų dalyvis Petras Girdzijauskas mini gražų jubiliejų

Po lagerio vėl tėviškėje. 1953 m. gegužė. Iš P. Girdzijausko asmeninio archyvo Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Petras Girdzijauskas gimė 1932 m. lapkričio 10 d. Raseinių aps. Šimkaičių vlsč. Bulzgeniškių k. ūkininkų Jono ir Elenos Girdzijauskų šeimoje, kurioje išaugo šeši broliai. 1939 m. Petras pradėjo lankyti Vadžgirio pradžios mokyklą. Pirmosios bolševikinės okupacijos represijos šeimos nepalietė,...

Kunigas Juozapas Bardišauskas (1898–1925 –1951): pastatęs Papilio bažnyčią, nušautas Sibire
Įrašas

Kunigas Juozapas Bardišauskas (1898–1925 –1951): pastatęs Papilio bažnyčią, nušautas Sibire

Kun. J. Bardišauskas, 1935 m.  Nežinomas XX a. pradžios fotografas. Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotr. limis.lt Dr. Aldona Vasiliauskienė, www.voruta.lt Straipsnis parašytas remiantis Panevėžio vyskupijos kurijos, Lietuvos Ypatingojo archyvo bylomis, autorės užrašytais kunigą pažinojusių atsiminimais (medžiaga publikuojama pirmą kartą). Pirmąsyk skelbiama ir tiksli kunigo žūties data. Būsimasis kunigas, Sibiro kankinys Juozapas (saugumo bylose rašyta Juozas) Bardišauskas...

Janina Judikevičiūtė: einant į mokyklą buriatų vaikai, vadindami fašiste, apmėtydavo akmenimis. LKB platintojai – 80 metų
Įrašas

Janina Judikevičiūtė: einant į mokyklą buriatų vaikai, vadindami fašiste, apmėtydavo akmenimis. LKB platintojai – 80 metų

Ses. Janina Judikevičiūtė Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Janina Judikevičiūtė gimė 1942 m. liepos 12 d. Rokiškio aps. Kamajų mslt. Augo Jurgio ir Teresės Judikevičių šeimoje šalia Kamajų esančiame Roblių kaime. Šeimoje augo dvejais metais vyresnė sesuo Elena ir metais jaunesnis brolis Jonas. Tėvas Jurgis Judikevičius dalyvavo 1941 m. Birželio sukilime, ginklu padėjo išvyti sovietinius...

Tremtinys J. Milerius: „Be galo didžiuojuosi savo šeima, savo Lietuva, ir ne tik žodžiais, bet ir darbais“
Įrašas

Tremtinys J. Milerius: „Be galo didžiuojuosi savo šeima, savo Lietuva, ir ne tik žodžiais, bet ir darbais“

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova) Tremtinio Jono Mileriaus kalba, pasakyta minėjime, skirtame Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti. Mieli čia dalyvaujantys politiniai kaliniai ir tremtiniai, jūsų Ekscelencija Respublikos Prezidente, Prezidente Valdai Adamkau, Prezidente Dalia Grybauskaite, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadove Vytautai Landsbergi, Seimo Pirmininke, Jūsų Eminencija Gintarai Grušai, Lietuvos Nepriklausomybės Akto...

Apie istorinę atmintį kalbėta Vilniaus rajone
Įrašas

Apie istorinę atmintį kalbėta Vilniaus rajone

2022 m.birželio 9 d. Vilniaus rajono Sudervės bibliotekoje artėjančios Gedulo ir vilties dienos proga vyko knygų „Didžiosios tremtys Altajus ir Jakutija. 1941“ ir „Sibiro madona“ Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Leidybos skyriaus išleistų knygų pristatymai. Jame dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Atminimo programų skyriaus darbuotojai: Benas Navakauskas, Elvyra Mickevič, Violeta...

In memoriam. Amžinai jauna, įkvepianti, gyvybinga: Danutė Petkevičiūtė Labanauskienė (1933–2022)
Įrašas

In memoriam. Amžinai jauna, įkvepianti, gyvybinga: Danutė Petkevičiūtė Labanauskienė (1933–2022)

Danutė Petkevičiūtė Labanauskienė Išmintinga, santūri, spinduliuojanti pozityvumu, daugelio mylima ir gerbiama, kultūros istorijos žinovė, rankraščių ir senosios Lietuvos literatūros tyrinėtoja, įveikusi tremties sunkumus, dabartinėje Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje išdirbusi beveik 50 metų. Toks apibūdinimas skamba kaip knygos herojės aprašymas. Tačiau visa tai tinka 2022 m. gegužės 15 dieną Anapilin iškeliavusiai Danutei Petkevičiūtei Labanauskienei. Ji...

Spaske atidengtas paminklas kovotojams už Lietuvos laisvę
Įrašas

Spaske atidengtas paminklas kovotojams už Lietuvos laisvę

2022 m. gegužės 31 dieną Spasko memorialiniame komplekse Karagandoje, Kazachstane, atidengtas paminklas šiame regione kentėjusiems ir žuvusiems politiniams kaliniams lietuviams. Paminklu įamžinamas trylikos asmenų atminimas, kurie buvo perlaidoti iš sunaikintų Rudniko kapinių. Oficialioje paminklo atidengimo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, Centro vyresnysis patarėjas prof. Algis Vyšniūnas,...

Istorinės atminties išsaugojimas Kazachstane
Įrašas

Istorinės atminties išsaugojimas Kazachstane

LGGRTC vyr.patarėjas Algis Vyšniūnas 2018.05.20 2022 m. gegužės 23- birželio 2 d. Karagandos lietuvių bendruomenės ,,Lituanica“ pirmininko, LR garbės konsulo Kazachstane Vitalijaus Tvarijono kvietimu Kazachstane vieši Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, Centro vyresnysis patarėjas, prof. Algis Vyšniūnas ir Strateginio vystymo ir komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Kalvaitis. Komandiruotės metu...

Apie kovotoją už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę Joną Pratusevičių
Įrašas

Apie kovotoją už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę Joną Pratusevičių

Jonas Pratusevičius. LGGRTC archyvas Arvydas Gelžinis, LGGRTC vyriausiasis istorikas, www.voruta.lt Jonas Pratusevičius gimė 1932 m. balandžio 29 d. Alytaus aps. Pivašiūnų vlsč. Barsukų k. ūkininkų šeimoje. Mokėsi Kedonių pradinėje mokykloje, po to Butrimonių progimnazijoje. Čia besimokydamas tapo partizanų ryšininku. Nuo 1947 m. rugsėjo 1 d. iki 1950 m. kovo 20 d. mokėsi Alytaus mokytojų seminarijoje. Šių...