Tremtis

Kunigas Juozapas Bardišauskas (1898–1925 –1951): pastatęs Papilio bažnyčią, nušautas Sibire
Įrašas

Kunigas Juozapas Bardišauskas (1898–1925 –1951): pastatęs Papilio bažnyčią, nušautas Sibire

Kun. J. Bardišauskas, 1935 m.  Nežinomas XX a. pradžios fotografas. Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotr. limis.lt Dr. Aldona Vasiliauskienė, www.voruta.lt Straipsnis parašytas remiantis Panevėžio vyskupijos kurijos, Lietuvos Ypatingojo archyvo bylomis, autorės užrašytais kunigą pažinojusių atsiminimais (medžiaga publikuojama pirmą kartą). Pirmąsyk skelbiama ir tiksli kunigo žūties data. Būsimasis kunigas, Sibiro kankinys Juozapas (saugumo bylose rašyta Juozas) Bardišauskas...

Janina Judikevičiūtė: einant į mokyklą buriatų vaikai, vadindami fašiste, apmėtydavo akmenimis. LKB platintojai – 80 metų
Įrašas

Janina Judikevičiūtė: einant į mokyklą buriatų vaikai, vadindami fašiste, apmėtydavo akmenimis. LKB platintojai – 80 metų

Ses. Janina Judikevičiūtė Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Janina Judikevičiūtė gimė 1942 m. liepos 12 d. Rokiškio aps. Kamajų mslt. Augo Jurgio ir Teresės Judikevičių šeimoje šalia Kamajų esančiame Roblių kaime. Šeimoje augo dvejais metais vyresnė sesuo Elena ir metais jaunesnis brolis Jonas. Tėvas Jurgis Judikevičius dalyvavo 1941 m. Birželio sukilime, ginklu padėjo išvyti sovietinius...

Knygoje „Užrašyti žodžiai liudija. 1941 metų tremtinių ir politinių kalinių dienoraščiai ir atsiminimai“ – ištremtų ar lageriuose įkalintų žmonių kasdienybė
Įrašas

Knygoje „Užrašyti žodžiai liudija. 1941 metų tremtinių ir politinių kalinių dienoraščiai ir atsiminimai“ – ištremtų ar lageriuose įkalintų žmonių kasdienybė

Knygos autorės M.Jarušaitienė ir R.Driaučiūnaitė 2022 m. birželio 13 d. Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinyje Venclauskių namuose-muziejuje vyko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išleistos knygos „Užrašyti žodžiai liudija. 1941 metų tremtinių ir politinių kalinių dienoraščiai ir atsiminimai“ pristatymas. Knygos sudarytojos – Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus muziejininkės Ramunė Driaučiūnaitė ir Milda Jarušaitienė, dailininkė-maketuotoja Aistė...

Tremtinys J. Milerius: „Be galo didžiuojuosi savo šeima, savo Lietuva, ir ne tik žodžiais, bet ir darbais“
Įrašas

Tremtinys J. Milerius: „Be galo didžiuojuosi savo šeima, savo Lietuva, ir ne tik žodžiais, bet ir darbais“

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova) Tremtinio Jono Mileriaus kalba, pasakyta minėjime, skirtame Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti. Mieli čia dalyvaujantys politiniai kaliniai ir tremtiniai, jūsų Ekscelencija Respublikos Prezidente, Prezidente Valdai Adamkau, Prezidente Dalia Grybauskaite, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadove Vytautai Landsbergi, Seimo Pirmininke, Jūsų Eminencija Gintarai Grušai, Lietuvos Nepriklausomybės Akto...

Apie istorinę atmintį kalbėta Vilniaus rajone
Įrašas

Apie istorinę atmintį kalbėta Vilniaus rajone

2022 m.birželio 9 d. Vilniaus rajono Sudervės bibliotekoje artėjančios Gedulo ir vilties dienos proga vyko knygų „Didžiosios tremtys Altajus ir Jakutija. 1941“ ir „Sibiro madona“ Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Leidybos skyriaus išleistų knygų pristatymai. Jame dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Atminimo programų skyriaus darbuotojai: Benas Navakauskas, Elvyra Mickevič, Violeta...

EP narė R. Juknevičienė kviečia pagerbti ištremtųjų atminimą ir skaityti jų pavardes prie Europos Parlamento
Įrašas

EP narė R. Juknevičienė kviečia pagerbti ištremtųjų atminimą ir skaityti jų pavardes prie Europos Parlamento

Birželio 14 d., 15–19 val. Lietuvos laiku, Solidarumo aikštėje prie Europos Parlamento, Briuselyje, vyks tremčių iš Centrinės ir Rytų Europos 81-ųjų metinių paminėjimas bei tradiciškai bus skaitomos ištremtųjų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Ukrainos, Moldovos, Čekijos bei Vengrijos pavardės. „Į Europos žemyną sugrįžo deportacijos. Sugrįžo tai, kas atrodė neįmanoma. Rusijos Federacija į savo teritoriją deportavo...

In memoriam. Amžinai jauna, įkvepianti, gyvybinga: Danutė Petkevičiūtė Labanauskienė (1933–2022)
Įrašas

In memoriam. Amžinai jauna, įkvepianti, gyvybinga: Danutė Petkevičiūtė Labanauskienė (1933–2022)

Danutė Petkevičiūtė Labanauskienė Išmintinga, santūri, spinduliuojanti pozityvumu, daugelio mylima ir gerbiama, kultūros istorijos žinovė, rankraščių ir senosios Lietuvos literatūros tyrinėtoja, įveikusi tremties sunkumus, dabartinėje Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje išdirbusi beveik 50 metų. Toks apibūdinimas skamba kaip knygos herojės aprašymas. Tačiau visa tai tinka 2022 m. gegužės 15 dieną Anapilin iškeliavusiai Danutei Petkevičiūtei Labanauskienei. Ji...

Spaske atidengtas paminklas kovotojams už Lietuvos laisvę
Įrašas

Spaske atidengtas paminklas kovotojams už Lietuvos laisvę

2022 m. gegužės 31 dieną Spasko memorialiniame komplekse Karagandoje, Kazachstane, atidengtas paminklas šiame regione kentėjusiems ir žuvusiems politiniams kaliniams lietuviams. Paminklu įamžinamas trylikos asmenų atminimas, kurie buvo perlaidoti iš sunaikintų Rudniko kapinių. Oficialioje paminklo atidengimo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, Centro vyresnysis patarėjas prof. Algis Vyšniūnas,...

Istorinės atminties išsaugojimas Kazachstane
Įrašas

Istorinės atminties išsaugojimas Kazachstane

LGGRTC vyr.patarėjas Algis Vyšniūnas 2018.05.20 2022 m. gegužės 23- birželio 2 d. Karagandos lietuvių bendruomenės ,,Lituanica“ pirmininko, LR garbės konsulo Kazachstane Vitalijaus Tvarijono kvietimu Kazachstane vieši Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, Centro vyresnysis patarėjas, prof. Algis Vyšniūnas ir Strateginio vystymo ir komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Kalvaitis. Komandiruotės metu...

Apie kovotoją už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę Joną Pratusevičių
Įrašas

Apie kovotoją už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę Joną Pratusevičių

Jonas Pratusevičius. LGGRTC archyvas Arvydas Gelžinis, LGGRTC vyriausiasis istorikas, www.voruta.lt Jonas Pratusevičius gimė 1932 m. balandžio 29 d. Alytaus aps. Pivašiūnų vlsč. Barsukų k. ūkininkų šeimoje. Mokėsi Kedonių pradinėje mokykloje, po to Butrimonių progimnazijoje. Čia besimokydamas tapo partizanų ryšininku. Nuo 1947 m. rugsėjo 1 d. iki 1950 m. kovo 20 d. mokėsi Alytaus mokytojų seminarijoje. Šių...

Pirmąkart skelbiamos ištremtų Lenkijos kariškių, tarp kurių ir Vilniaus krašto bei pasaulio lietuviai, bylos – sovietinio brutalumo ir melo įrodymas
Įrašas

Pirmąkart skelbiamos ištremtų Lenkijos kariškių, tarp kurių ir Vilniaus krašto bei pasaulio lietuviai, bylos – sovietinio brutalumo ir melo įrodymas

Lietuviai Anderso armijoje www.voruta.lt Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikų išanalizuoti ir pradėti viešinti dokumentai rodo, kad sąjungininkų prieš nacistinę Vokietiją gretose kovoję Didžiojoje Britanijoje iš Lenkijos Respublikos piliečių suformuoto Anderso armijos korpuso kariai pokariu sovietų nemalonę pelnė viešai palyginę gyvenimą demokratiniuose Vakaruose ir Sovietų Sąjungoje. Be to, 1951 m. trėmimo operacijos „Sever“...

Bidvų šeimos likimas. 1945-ųjų vasaros pasaka ištremta į nesibaigiančios žiemos košmarą
Įrašas

Bidvų šeimos likimas. 1945-ųjų vasaros pasaka ištremta į nesibaigiančios žiemos košmarą

Srauni Kožimo upė. Komijos ASSR. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus Šarūnas Kniška, Kretingos raj. Pranciškonų gimnazijos IVGb klasė, www.voruta.lt Nacionaliniam mokinių konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ Esė „Lietuva ir jos gyventojai sovietų (1944-1990 m.) okupacijos metais: Bidvų šeimos likimas“. Darbo vadovė: Rasa Žygaitienė, lietuvių kalbos vyresnioji mokytoja Birželio naktis – lyg nuotaka pirmąją...

Gimnazistas Kristupas Lavickas: „Ir mano protėviai buvo ištremti“
Įrašas

Gimnazistas Kristupas Lavickas: „Ir mano protėviai buvo ištremti“

Lietuviai Krasnojarsko srityje. Sesutės – dešinėje       Kristupas Lavickas, Kelmės r. Šaukėnų Vlado Pūtvio-Putvinskio gimnazija, www.voruta.lt LGGRTC Konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. Mokytoja Rainolda Drungėlienė      Mūsų šalies istorija labai sena ir didinga. Bet tuo pačiu gana skaudi. Daug metų žmonės siekė laisvės, nepriklausomybės, kuri pareikalavo daug skausmo ir aukų. Daugelį Lietuvos šeimų palietė...

Laisvės kovotojas Antanas Obelevičius-Tautginas: „Turiu tik vieną tėvynę Lietuvą ir mano kova aukojama jai“
Įrašas

Laisvės kovotojas Antanas Obelevičius-Tautginas: „Turiu tik vieną tėvynę Lietuvą ir mano kova aukojama jai“

Laisvės kovotojas Antanas Obelevičius-Tautginas. Kaišiadorių muziejaus, Nijolės Adukonienės nuotr. Laura Miknevičiūtė, Vilkaviškio ,,Aušros“ gimnazijos II E klasės mokinė, www.voruta.lt LGGRTC Konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“.  Rašinys „Turiu tik vieną tėvynę Lietuvą ir mano kova aukojama jai“. Konsultavo mokytojos: istorijos mokytoja Virginija Pačkauskaitė-Venckūnienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Jūratė Dapkūnaitė. Koks būtų pasaulis, jei tiesa...

Vilties laiškai iš tremties pragaro
Įrašas

Vilties laiškai iš tremties pragaro

Romo Miškinio, įkalinto Komijos Respublikoje, Intos mieste, į Lietuvą rašyti laiškai. Asmeninio archyvo nuotr. Agnietė Zalepūgaitė, Ukmergės Dukstynos pagrindinė mokykla,  8c klasės mokinė, www.voruta.lt LGGRTC Konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. Vilties laiškai. Mokytojos  Elvyra Augustinavičienė, Vida Pulkauninkienė Mano rankose beveik šimtas laiškų… Gal šiek tiek daugiau, gal mažiau. Prisipažinsiu, nesuskaičiavau. Tokia daugybė kėlė smalsumą ir...

Disidentei, politinei kalinei, LKB kronikos platintojai J. G. Stanelytei – 90
Įrašas

Disidentei, politinei kalinei, LKB kronikos platintojai J. G. Stanelytei – 90

Sesuo Gema Jadvyga Stanelytė www.voruta.lt Jadvyga Stanelytė gimė 1931 m. spalio 29 d. Šiaulių aps. Kurtuvėnų vls. Pašvinės k. Augo penkių vaikų šeimoje, kur nuo pat mažų dienų buvo skiepijama meilė Dievui ir Tėvynei. Jau mokydamasi Šiaulių gimnazijoje patyrė persekiojimus dėl bažnyčios lankymo, nes nesislapstydama kasdien dalyvaudavo šv. Mišiose. Baigusi mokyklą išvažiavo į Kauną, kur...

Didžiosios tremtys. Altajus ir Jakutija. 1941 m.
Įrašas

Didžiosios tremtys. Altajus ir Jakutija. 1941 m.

Iš knygos „Didžiosios tremtys. Altajus ir Jakutija. 1941 m.“ www.voruta.lt Minint pirmojo Lietuvos gyventojų trėmimo 80-etį  Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido fundamentalią 608 psl. knygą „Didžiosios tremtys. Altajus ir Jakutija. 1941 m.“. Tai antroji  serijos „Didžiosios tremtys“ knyga: 2018 m. išleista pirmoji knyga buvo skirta tremtims į Buriatiją.    1941 m. birželio 14–18...

Rakelijos Jančų išgyvenimai. Tarp sovietų ir nacių
Įrašas

Rakelijos Jančų išgyvenimai. Tarp sovietų ir nacių

Lietuva 1943 m., Pirmoje eilėje trečia iš dešinės sėdi Ona Jančenė (mano prosenelė, močiutės Onos mama).Už jos, antroje eilėje, su balta skara stovi jos mama – Katarina Mikalickienė. Dešinėje pusėje stovinti moteris laiko mažą mergaitę – mano močiutę Oną Jančaitę. Močiutės tėtis (Antanas Janča) stovi antras iš kairės Danielius Vaina, Punsko Kovo 11-osios bendrojo lavinimo licėjus,...

Tremtinės, Sibire sukurto maldynėlio „Marija, gelbėk mus“ autorės Adelės Dirsytės Lietuvos Respublikos pasas, išduotas 1928 m. rugsėjo 7 d.
Įrašas

Tremtinės, Sibire sukurto maldynėlio „Marija, gelbėk mus“ autorės Adelės Dirsytės Lietuvos Respublikos pasas, išduotas 1928 m. rugsėjo 7 d.

www.voruta.lt A. Dirsytė (1909–1955) aktyvi Lietuvių katalikių moterų draugijos, Ateitininkų federacijos veikėja, mokytoja, religinės poezijos kūrėja. 1946 m. kovo 6 d., apkaltinus antisovietine veikla, buvo suimta (kartu su 10 žmonių grupe), nubausta 10 m. pataisos darbų lagerio ir 5 m. tremties. Kalėjo Komijos ASSR, Irkutsko srityje, 1950 m. pervežta į Magadaną, ypatingojo režimo lagerį, dirbo...

Atvirukas-sveikinimas Šv. Velykų proga ant beržo tošies, kurį 1956 m. pagamino Anatalija Grinevičiūtė, kalėjusi Intos pataisos darbų lagerio moterų stovykloje
Įrašas

Atvirukas-sveikinimas Šv. Velykų proga ant beržo tošies, kurį 1956 m. pagamino Anatalija Grinevičiūtė, kalėjusi Intos pataisos darbų lagerio moterų stovykloje

www.voruta.lt Lietuvos ypatingojo archyvo saugomas dokumentas pripažintas nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir įrašytas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą. Į registrą įrašytas atvirukas-sveikinimas Šv. Velykų proga ant beržo tošies, kurį 1956 m. pagamino Anatalija Grinevičiūtė, kalėjusi Intos pataisos darbų lagerio moterų stovykloje. Atvirukas Šv. Velykų proga buvo siųstas Intos pataisos darbų lagerio vyrų...

Ieva Bartkutė. Mano močiutė – tremtinė
Įrašas

Ieva Bartkutė. Mano močiutė – tremtinė

Ieva Bartkutė, Maišiagalos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo gimnazijos 5 b klasės mokinė, www.voruta.lt LGGRTC Konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. Mokytoja Daiva Čatrauskienė. 2021 m. Savo močiutės gyvos nemačiau. Ji mirė dar prieš man gimstant. Tačiau aš esu daug girdėjusi apie ją iš savo tėvelių, taip pat mačiau daug dokumentų, susijusių su mano močiutės tremties istorija. Mano močiutė Liudvika Bartkienė...

Apie prieš 70 metų stalininio režimo įvykdytą masinę lietuvių trėmimo operaciją „Osenj“ (liet. „Ruduo“) pasakos virtuali paroda
Įrašas

Apie prieš 70 metų stalininio režimo įvykdytą masinę lietuvių trėmimo operaciją „Osenj“ (liet. „Ruduo“) pasakos virtuali paroda

Tremiami žmonės suvaryti į surinkimo punktą buvusioje Juknaičių parapijos bažnyčioje. Tauragės r., 1951 m. lapkričio mėn. www.voruta.lt Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus Istorijos skyriaus muziejininkai, pažymėdami 70-ąsiais 1951 m. spalio 2 d. masinės Lietuvos gyventojų trėmimo operacijos, kodiniu pavadinimu „Osenj“ (liet. „Ruduo“) metines, parengė virtualią parodą. Prieš 70 m. kruopščiai suplanuotus trėmimus vykdė Sovietų Sąjungos...

Kunigas Marijonas ne plunksna, o darbais rašo pokario istoriją
Įrašas

Kunigas Marijonas ne plunksna, o darbais rašo pokario istoriją

Goda Čepulytė, Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos 3 g klasės mokinė, www.voruta.lt LGGRTC Konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“.  Rašinys „Ne plunksna Mielagėnų krašto istoriją rašantis“. Mokytoja Nijolė Berdikšlienė. Didžiasalis, 2020 m. Domiuosi savo krašto istorija. Joje daug krauju permirkusių, apie kančią ir netektis primenančių puslapių. Su klasės draugais kurdami filmus apie kruvinus karo ir...

Įrašas

Partizanai iš tikrųjų lankėsi pas Baliūnus, nes jų sodyba prie pat sienos. Net atsistojęs ant mažos kalvos gali pamatyti Lietuvos miškus

Vincas Baliūnas, Julija Baliūnaitė, Juozukas Jonas Baliūnas, motina Rožė Pečiulytė-Baliūnienė, Emilija Baliūnaitė ir Veronika Baliūnaitė, apie 1933 m. Ronaldas Jankauskas, Punsko Kovo 11-osios bendrojo lavinimo licėjus, www.voruta.lt LGGRTC Konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“  Žmogaus būtis lageriuose ir tremtyje Mokytoja: Alicija Krakauskienė Dar ir dabar atsimenu, kai būdamas šešerių metukų vieną dieną atsikėliau labai...

Aš papasakosiu apie savo močiutę Ireną Cibaitę – Kudžmienę  ir jos šeimą, iškentusią Stalino ir jo pakalikų numatytą tremtį
Įrašas

Aš papasakosiu apie savo močiutę Ireną Cibaitę – Kudžmienę ir jos šeimą, iškentusią Stalino ir jo pakalikų numatytą tremtį

Fabijono ir Onos Cibų šeima 1948 metų pradžioje savo namuose Biliakiemio kaime. Irena Cibaitė – Kudžmienė stovi tarp mamos ir tėvelio. Jai aštuoneri metai. Nuotraukos autorius nežinomas Rokas Antanas Čivilis, 14 m., 8 kl. Plungės „Ryto“ pagrindinė mokykla, www.voruta.lt Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. Rašinys  „Žemėj Lietuvos, ąžuolai žaliuos“. Lietuvos pokario istorija liudija apie sunkią ir nuožmią...

Be sovietų leidimo grįžęs į Lietuvą. Laisvas ir nenugalėtas Mokytojas
Įrašas

Be sovietų leidimo grįžęs į Lietuvą. Laisvas ir nenugalėtas Mokytojas

Kęstučio Dambravos prisiminimų knyga „Vienuolikmetis nusikaltėlis“ Viktorija Klimaitė, Vilkaviškio ,,Aušros“ gimnazijos IE klasės mokinė, www.voruta.lt Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ Rašinys Laisvas ir nenugalėtas   Konsultavo mokytojos Istorijos mokytoja Virginija Pačkauskaitė-Venckūnienė Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Jūratė Dapkūnaitė 2019–2020 m. m.         ***** Šiais...

Irena Saulutė Valaitytė – Špakauskienė: „Angelai ištraukė iš sovietinio pragaro, kad paliudyčiau“
Įrašas

Irena Saulutė Valaitytė – Špakauskienė: „Angelai ištraukė iš sovietinio pragaro, kad paliudyčiau“

Irena dabar. Mariaus Morkevičiaus nuotrauka (žurnalas Moteris) Jūratė Terleckaitė, www.voruta.lt Kalbamės su Lietuvos karininko Prano Valaičio dukra Irena Saulutė Valaitytė-Špakauskienė (93 m.), paauglystėje sugebėjusia išgyventi tokiomis 1941 metų birželio 14-osios tremties sąlygomis, kokių neišlaikė net stipriausi vyrai. Nors ir patyrusi didžiulį blogį, ji nenustojo tikėjimo ir šviesaus požiūrio į gyvenimą. –Prašyčiau pristatyti savo Tėvelius. –Tėvelis...

Stalinizmo laikotarpio nusikaltimai bus žinomi portugališkai kalbančiam pasauliui
Įrašas

Stalinizmo laikotarpio nusikaltimai bus žinomi portugališkai kalbančiam pasauliui

Dr. Audrius V.Plioplys. Asmeninio A.V.Plioplio archyvo nuotr. „Dirvos” korespondentė Živilė Gurauskienė, JAV, Čikaga, www.voruta.lt JAV ir Lietuvoje žinomo menininko, neuromokslų tyrinėtojo, teisinio konsultanto, retų lietuviškų raštų kolekcininko dr. Audriaus V. Plioplio 2011–2012 m. Balzeko lietuvių kultūros muziejuje sėkmingai įgyvendintas projektas „Nepalaužta dvasia”, skirtas Stalino masinių trėmimų 70-ajai sukakčiai paminėti, sulaukė ne tik  didelio susidomėjimo tarp...

Praėjus metams nuo sovietų okupacijos prasidėjo pirmasis masinis Lietuvos gyventojų trėmimas
Įrašas

Praėjus metams nuo sovietų okupacijos prasidėjo pirmasis masinis Lietuvos gyventojų trėmimas

1941 m. tremtinių Žaldokų šeimos nariai prie savo būsto – velėnomis dengtos žeminės. Stovi Bronislava Žaldokienė su sūnumi Vytautu. Ant stogo sėdi B. Žaldokienės sesuo Cecilija Maldutienė. Kolominskije Grivai, Čiajos r., Tomsko sr., apie 1944 m. Nuotraukos ir iliustracijos iš LGGRTC archyvo www.voruta.lt Prieš 80 metų, 1941 m. birželio 14-ąją, prasidėjo pirmasis masinis Lietuvos gyventojų trėmimas....

Jono Kadžionio-Bėdos vaizdingoje prisiminimų knygoje – autentiški įvykiai, realūs veikėjai, herojų laimėjimai ir klystkeliai, drąsa, neapykanta ir meilė
Įrašas

Jono Kadžionio-Bėdos vaizdingoje prisiminimų knygoje – autentiški įvykiai, realūs veikėjai, herojų laimėjimai ir klystkeliai, drąsa, neapykanta ir meilė

Jonas ir jo žmona su gėlėmis rankose. 1959 m. Irkutsko srityje, Čuna lageryje Nr. 19. Slapta daryta nuotrauka fotoaparatu, kurį nelegaliai įvežė lageryje kalėjusio ukrainiečio seserys www.voruta.lt LGGRTC išleido antrą (pataisytą) partizano, Vyčio kryžiaus ordino kavalieriaus, Laisvės premijos laureato Jono Kadžionio-Bėdos knygos „Per skausmo pelkes“ laidą. Pirmoji laida buvo išleista pernai, ji išpirkta per 3 mėnesius. Algimanto apygardos...