Monika PETRULIENĖ 90-metį minintis kunigas, liturginių tekstų vertėjas, redaktorius Vaclovas Aliulis dėkoja, kad Dievas jį apsaugojo nuo bažnytinės hierarchijos karjeros. Kunigas, liturginių tekstų vertėjas, redaktorius V. Aliulis mini 90-metį. Dvasininkas sako, kad pats dievas jį apsaugojo nuo bažnytinės hierarchijos karjeros ir leido gilintis į šimtmečių brandą turinčius tekstus, juos versti pritaikant nūdienos žmogui. „Brangiausios dovanos...
2011
Sveikiname
Vilniaus Žvėryno bažnyčioje 2011 m. kovo 6 d. kun. Vaclovą Aliulį MIC (centre) sveikino kardinolas Audrys Juozas Bačkis (dešinėje) ir prof. Vytautas Landsbergis (kairėje). Gražaus 90 metų jubiliejaus proga sveikiname kun. Vaclovą ALIULĮ MIC. Linkime Dievo palaimos, sveikatos, ištvermės. „Vorutos“ darbuotojai Jurgita Brasiūnaitė, Viktorija Vaškytė, Aušra Virvičienė, Birutė Žemaitaitytė, Viktoras Latvėnas, Juozas Vercinkevičius Jono Česnavičiaus...
Namuose, kur gimsta lėlės
Monika RYBELIENĖ, Molėtai Lietuvos menininkai Nerasime pasaulyje žmogaus, kuris vaikystėje nebūtų žaidęs su lėlėmis. Lėlės – vaikų draugės, guodėjos, lėlėms vaikystėje išpasakodavome slapčiausius savo troškimus, o kiek daug sentimentų jos kelia užaugus… kiek daug pasakytų, jei galėtų kalbėti… Rašytiniuos šaltiniuose minima, kad pirmasis seniausias žinomas žaislas yra lėlė, surasta Egipto kapuose. Šis radinys datuojamas 2000...
Baltiškų asmenvardžių likimas
Akad. prof. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Knygos Lietuvių asmenvardžiai ir Lietuviškas paveldas Suvalkų ir Augustavo krašto Lenkijoje pavardėse man jau yra praeitis. Dėl to tik trumpai apie jas papasakosiu. Didžiąją knygą Lietuvių asmenvardžiai baigiau rašyti ligoninėje. Apėmė baimė, kad jos nebaigsiu. O jai duomenis rinkau vos ne visą savo gyvenimą. Ir jei aš nebaigsiu, tai tikrai...
Tarptautinės Užgavėnės Eitminiškėse
Povilas VIRVIČIUS, Vilnius Neįprastos Užgavėnės buvo švenčiamos Tomo Grybo dvaro arklidėse – į svetingo šeimininko didžiulį kiemą deginti Morės ir vyti žiemos iš Lietuvos susirinko per pusantro šimto įvairiatautės publikos. Eitminiškių vidurinės mokyklos moksleiviai su mokytojais visais įmanomais būdais rodė ir prie žiemos varymo kvietė prisijungti Italijos, Graikijos, Turkijos, Rumunijos, Lenkijos ir Latvijos moksleivius su...
Šaulys, tautininkas Bernardas Vadeika (1888–1979)
Gintaras LUČINSKAS, Alytus Lietuvos šaulių sąjungos istorija Bernardas Vadeika gimė 1888 m. gruodžio 6 d. Alytaus apskrityje, Daugų valsčiuje, Čižiūnų kaime, neturtingų ūkininkų Jono Vadeikos ir Viktorijos Lukošiūnaitės šeimoje. Turėjo brolius Joną ir Romualdą bei seserį Eleną. Bernardas mokėsi rusiškoje pradinėje mokykloje, kurioje baigė 3 klases. Mokėjo rusų ir lenkų kalbas. 1907 m. broliai Bernardas...
KGB kraitis Nepriklausomai Lietuvai: priimti ar atsisakyti?
Ingrida VĖGĖLYTĖ „Čia juk ideologijos klausimas. Jūs gi jauna moteris, jūs negyvenote prie tos valdžios ir jums dvidešimt metų buvo kalama, kad čia (KGB – aut. past.) dirbo tiktai nusikaltėliai. O ten dirbo geri ir kvalifikuoti žmonės, jeigu plačiau – tai mažai kas iš tų žmonių, kurie ten dirbo, užsiėmė ideologiniais klausimais. Tai buvo žmonės,...
Nepriklausoma Lietuva – kiekvieno iš mūsų pergalė
Dovilė LISAUSKAITĖ 1990 m. kovo 11 d. buvo visam pasauliui paskelbta, jog mes esame nepriklausoma valstybė – LIETUVOS RESPUBLIKA. Tą dieną Aukščiausioji Taryba (AT) pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą, kuriame rašoma, kad atstatomas 1940 m. svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė. Akte remiamasi 1918 m. vasario...
Juozas Eretas (Joseph Ehret): „skolos“ grąžinimas
Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ, Vilnius Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje Šveicarijos ir Lietuvos sūnaus Juozo Ereto (Joseph Ehret) (1896 10 18–1984 03 13) vardas pirmąsyk taip plačiai nuskambėjo 1996 metais – minint jo 100-ąsias gimimo metines: organizuotos mokslinės bei jubiliejinės konferencijos, parodos, susitikimai su profesoriaus vaikais, atvykusiais iš Šveicarijos, publikuoti straipsniai periodiniuose leidiniuose. Lietuvos istorijos laikraštyje „Voruta“ išspausdinti...
Gintaras Songaila nuogąstauja – ar Lenkijos politika nėra Kremliaus rankose?
2011 m. kovo 7 d., Artėjančios Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga, Seimo TS-LKD frakcijos narys Gintaras Songaila pasidalino mintimis su portalo Alkas.lt redaktoriumi Jonu Vaiškūnu. Prisimendamas Sovietų imperijos mėginimus sužlugdyti atkurtą Lietuvos Nepriklausomybę bei aplink Vilnių kurtą Lietuvai nepavaldžią „tarybų socialistinę lenkų autonomiją“ G. Songaila anų laikų įvykius lygina su dabartinėmis Lietuvos-Lenkijos santykių realijomis. Seimo...
Etnografiniai kaimai − prie mirties slenksčio
Feliksas ŽEMULIS Liūdna ir pikta. Taip kalbėjo garsiajame Varėnos rajono Zervynų kaime architektas paveldosaugininkas Edmundas Misiulis. Pasak jo, tai, kas liko iš Zervynų – pasityčiojimas iš liaudies architektūros, nors neseniai Kultūros ministerija šį kaimą paskelbė valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Zervynos – kaimas Gudų girioje prie Ūlos upės, ilgai išlaikęs XVIII-XIX amžiais susiformavusį planą ir...
Iš pastogės į Lietuvą žvelgiant
Astrida PETRAITYTĖ, Vilnius Šiemetėje Vilniaus Knygų mugėje įsigijau dvi knygas, jausdama poreikį abiejų autoriams, tokiems skirtingiems – profesorei Viktorijai Daujotytei ir signatarui Algirdui Patackui – paliudyti savo pagarbą. A. Patacko „Pastogės Lietuvą“*– aistringą, egzistencišką – spėjau praryti, nors tai gana storas tomas, į kurį surinkti jau publikuoti (žurnale „Naujasis Židinys- Aidai“, tinklapyje bernardinai.lt ir kt.)...
Liuteronas iš Vilniaus – Juzefas Pilsudskis
Gintaras ŠIAUDINIS, Vilnius Didžiajai daliai lietuvių šio politiko pavardė sukelia neigiamų emocijų. Tačiau aš neketinu gilintis ar nagrinėti jo, kaip Lenkijos viršininko (taip oficialiai vadintos jo pareigos), veiksmų ar požiūrio į lietuvybę. Tiesiog apžvelgsiu lenkų liuteronų spaudoje skelbiamą informaciją apie jo tikybą. Aišku, kad Juzefas Pilsudskis gimė (1867 m. gruodžio 5 d. Zalavo dvare, Švenčionių...
Palaimintojo Jurgio Matulaičio veiklos lietuvių visuomenėje istorinė aplinka
Jurgis Matulaitis buvo susijęs su Lietuvos visuomenės ir lietuvių tautos gyvenimu per visą savo amžių, tačiau galima išskirti kelis ryškesnius tarpsnius: Studentas Sankt Peterburge: 1895–1899; Peterburgo dvasinės akademijos profesorius: 1907–1911; Vilniaus vyskupas: 1918–1925; Apaštalinis vizitatorius Lietuvai: 1925–1927. Pirmas tarpsnis. Sankt Peterburge ir Lietuvoje Apie to meto Lietuvos visuomenės būklę vaizdžiai rašo pats Jurgis Matulaitis savo...
Naujas šaltinis Mečislovo Reinio veiklai Vilniuje tirti
Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ, Vilnius Lietuvos bažnyčios istorija Iki 2010 m. sausio 1 d. pradėtos Beatifikacijos (kėlimo į Altoriaus garbę) bylos aštuoniems lietuviams: arkivyskupui Mečislovui Reiniui (1884–1953), arkivyskupui Teofiliui Matulioniui (1873–1962), vyskupui Vincentui Borisevičiui (1887–1946), kun. Alfonsui Lipniūnui (1905–1945), s. Motinai Marijai (Kazimierai Kaupaitei) (1880–1940), Sibiro maldaknygės autorei Adelei Dirsytei (1909–1955) ir skirtinguose šimtmečiuose gyvenusioms dviem...
Atminimo ženklas Vilniaus lietuvių dviklasei mokyklai*
Kazys Kęstutis ŠIMAS, Vilnius „Šiandien čia susirinkome atidengti paminklinės lentos pirmajai oficialiai Vilniaus lietuvių pradinei dviklasei mokyklai. Kalbant apie ją negalima nepaminėti Vilniaus lietuvių šelpimo draugijos, tos pirmosios lietuvių organizacijos, kuri įsikūrė dar 1904 m. Bene vienas iš svarbiausių jos rūpesčių buvo įsteigti nors pradinę mokyklą neturtingų lietuvių vaikams. Tai įgyvendinti tada buvo be galo...
Lenkijos lietuvių bendruomenė*
Lenkijos lietuvių bendrijos pirmininkas Klemensas JURKŪNAS, Punskas Punskas, 2010 m. kovo 25 d. Gerbiamam ponui Draugijos „Wspólnota Polska“ Pirmininkui Varšuva Draugija „Wspólnota Polska“ („Lenkų bendrija“) kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija bei Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugija „Macierz Szkolna“ parengė ataskaitą apie lenkų tautinės mažumos padėtį Lietuvoje. Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad šioje medžiagoje...
Valstybės šventė – su kartėlio prieskoniu
Vladas KASPERAVIČIUS, Šalčininkai Švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, 2011 m. Vasario 16-ąją, Šalčininkų visuomenė pirmą kartą ryškiai pajuto tradicijų laužymo ir priešpriešos demonstravimą. Šįmet tradicinė, jau keliolika metų rengiama sukarintos rikiuotės eisena per Šalčininkus, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šventei, vyko kiek kitaip. Stiprus ir netikėtas vasario šaltukas, o gal ir priešrinkiminiai reikalai pakoregavo tradicinį Vasario...
Jonas Paulius II kalba lietuviams
Popiežius Jonas Paulius II kalba lietuviams (iš mūsų radijo archyvo). Pontifikato pradžia (1978-10-22) Sveikinimas lietuviams Čikagoje (1979-10-05) Šv. Kazimiero lietuvių kolegijos 35-osios metinės (1981-03-05) Lietuvos vyskupams, atvykusiems „Ad Limina“ (1983-04-22) Šv. Kazimiero mirties 500 metų jubiliejus (1984-03-04) Lietuvos krikšto jubiliejus, J. Matulaičio beatifikacija (1987-06-27) Jurgio Matulaičio skelbimo palaimintuoju formulė (1987-06-28) Lietuvos vyskupams, atvykusiems „Ad Limina“...
Lenkai, kas Jus kursto prieš Lietuvą?
„Vilnijos“ draugijos pirmininkas hum. m. dr. Kazimieras GARŠVA Prieš 100 metų lenkais save laikę žmonės kūrė Lenkiją, lietuvybės neatsisakę – kūrė ir atkūrė Lietuvą. Vėlesnės tų darbų korekcijos buvo nesėkmingos ir vertėtų jas nutraukti. Nebeverta nei Vilnijos autonomiją kurti, nei į valstybinės kalbos įstatymą besikėsinti, kaip mes, lietuviai, nekeliame Lenkijai pretenzijų nei dėl ten esančios...
Lietuvos krikšto diena
Libertas KLIMKA 1387 metais vasario 22 dieną Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jogaila išdavė raštą, liepiantį pavaldiniams krikštytis. Taigi ši data – Lietuvos krikšto diena, pažyminti istorinį valstybės žingsnį Vakarų civilizacijos ir dvasinių Europos vertybių link. Kokios buvo istorinės šio ryžtingo posūkio aplinkybės? XIV amžiui einant į pabaigą, paskutinioji pagonių valstybė stovėjo kryžkelėje: galėjo...
G. Songaila: Grėsmės lietuvių kalbai − realios
2011 m. vasario 21-ąją, pažymėdami Tarptautinės gimtosios kalbos dieną, atsigręžiame ir atidžiau žvelgiame į gimtosios lietuvių kalbos padėtį. Seimo narys Gintaras Songaila mano, kad politikai per mažai dėmesio skiria lietuvių kalbos ateičiai globalizmo amžiuje. G. Songaila išplatino Lietuvių kalbos gynėjų sąjungos (toliau – LKGS) pareiškimą „Dėl atnaujintos lietuvių kalbos vidurinio ugdymo bendrosios programos projekto“. Anot...
Keistas vizitas
Prof. Alvydas BUTKUS, Vytauto Didžiojo universitetas, Kaunas 2011 m. sausio 13 d. supanikavę partnerystės su Lenkija strategai Vasario 16-ąją galėjo lengviau atsidusti – Lenkijos prezidentas, diplomatiniais štampais kalbant, „savo atvykimu pagerbė Lietuvą“: dalyvavo pakeliant trijų Baltijos šalių vėliavas, pasakė sveikinimo kalbą ir net įterpė keletą frazių lietuviškai. Viskas būtų gražu, jei ne keli esminiai akcentai....
Būti signataru 1918 metais
Vilma BUKAITĖ 1917 m. rugsėjo 25 d. dvidešimt pasipuošusių vos prieš keturias dienas išrinktų Lietuvos Tarybos narių susėdo bendrai nuotraukai. Taigi ne 1918 m. vasario 16 dieną, kaip įprasta manyti, o kiek anksčiau. Panašų Petro Kalpoko paveikslą, kuriame jie nutapyti besiruošiantys pasirašyti bene svarbiausią dvidešimto amžiaus lietuvių politinį aktą, galime išvysti Signatarų namuose. Dvidešimt puošnių...
Prezidento duktė
Ramunė LAPAS Specialiai „Lietuvos žinioms“ iš Čikagos Vasario 16-osios išvakarėse skaitytojams siūlome pasakojimą apie Lietuvos prezidento Aleksandro Stulginskio vienturtę dukrą Aldoną Stulginskaitę-Juozevičienę ir jos šeimą. Čikagoje veikiantis Lietuvos vaikų globos būrelis „Saulutė“ vasario 5 dieną sukvietė lietuvius į renginį, skirtą Lietuvos prezidento A. Stulginskio gimtadieniui paminėti. Indrės Tijūnėlienės vadovaujamoje „Saulutėje“, kuri daug metų daiktais ir...
Vatikano radijui 80 metų
Su vasario 11-ąją minimu Laterano sutarčių pasirašymu tiesiogiai susijęs ir popiežiaus Pijaus XI sprendimas įkurti savo radijo stotį. Vatikano radiją įrengė pats radijo išradėjas Guglielmo Marconi ir vos paminėjus antrąsias Laterano sutarčių pasirašymo metines, 1931 m. vasario 12-ąją popiežius Pijus XI pirmą kartą radijo bangomis kreipėsi į viso pasaulio tikinčiuosius. Šį šeštadienį, 2011 m. vasario 12...
„Labai noriu, kad mano mokiniai pamiltų patį gyvenimą“
Monika RYBELIENĖ, Molėtai Apie šio žmogaus neeilinį gebėjimą įskiepyti žmogui meilę menui kalbos sklinda visur, kur jis bepasirodo ir jo vedamus kursus lankantys suaugusieji bei mokiniai tvirtina, kad tokių įdomių užsiėmimų, pamokų dar nebuvo turėję. Apie kelią į gimtus kraštus, meilę savo darbui ir žmonėms kalbėjomės su tapytoju, vitražistu ir filosofu Donatu Ivanausku. Kodėl pasirinkote...
Karininkas, tapęs legenda
Aras LUKŠAS Sekmadienį, 2011 m. vasario 13-ąją, sukako 92 metai, kai 1919-ųjų vasario 13 dieną, auštant savo dvidešimt penktojo gimtadienio rytui, mūšyje su bolševikais prie Alytaus žuvo Antanas Juozapavičius – pirmasis Lietuvos kariuomenės karininkas, kritęs Nepriklausomybės kovose. Prieš prisimindami lemtingąsias Alytaus kautynes, pareikalavusias jauno karininko gyvybės, keliais sakiniais peržvelkime neilgą A. Juozapavičiaus gyvenimo kelią, kuris...
Liubavo dvaro malūno atgimimas
Aušra VERCINKEVIČIŪTĖ, Vilnius Atskirai menininko, Europos parko muziejaus įkūrėjo ir kraštovaizdžio autoriaus – Gintaro Karoso – pristatyti nereikia. Tai jis, būdamas tik devyniolikos metų, 1987-aisiais surado tinkamą vietą skulptūrų parko kūrimui šalia Vilniaus ir pradėjo valyti apleistą mišką. „Maža pievelė, apyniais apaugę sodybų pamatai, link jų vedė sunkiai automobiliu pravažiuojamas kelias“, – rašo G. Karosas...
Kieno nacionalizmas egoistiškesnis?
Inga BARANAUSKIENĖ, Vilnius Dar kartą apie svetimvardžių rašybą lietuviškuose dokumentuose ir ne tik Reikalavimai lenkų vardus ir pavardes lietuviškuose pasuose rašyti lenkiškai netyla – negelbsti nė Konstitucinio teismo išaiškinimai, kad to neleidžia Konstitucija, įtvirtinanti lietuvių kalbą kaip valstybinę, nei kiti argumentai. Lenkijos vadovai pučiasi ir nevažiuoja į Sausio 13-osios dvidešimtmečio minėjimą, vietinės Lenkų rinkimų akcijos...
- Ankstesnis
- 1
- …
- 4
- 5
- 6
- Kitas