2010 sausio

Įrašas

Apie Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti veiklą

Prieš 95-erius metus buvo įregistruoti Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti įstatai. Tai tikrai minėtina data. Draugijos veikla pasirodė esanti svarbi formuojant pilietinę visuomenę ir siekiant Lietuvos nepriklausomybės. Deja, kol kas draugija nesulaukė išsamesnio istorinio tyrimo, o ir jos svarba retai beprisimenama. Draugiją įkūrė Lietuvių politikos centras – tai neoficiali įvairių lietuvių politinių partijų atstovus,...

Įrašas

Laisvės kryžkelės. Lietuvos partizanų vadas Jonas Žemaitis

Prieš 55 metus – 1954 m. lapkričio 26 d. Maskvos Butyrkų kalėjime buvo įvykdytas mirties nuosprendis Jonui Žemaičiui. Siūlome paskaityti, pasižiūrėti ir pasiklausyti amžininkų prisiminimų apie išskirtinę asmenybę – vyriausiąjį Lietuvos pokario partizanų vadą, partizanų generolą Joną Žemaitį-Vytautą. Norėtųsi laidą pradėti nuo vieno gana keisto Jono Žemaičio biografijos fakto – į partizaninį judėjimą jis įsitraukė...

Įrašas

Vytauto vainikas: Neįvykusios karūnacijos ir „dingusios karūnos“ reikšmės

Šis tekstas publikuojamas naujame mėnraščio „naujasis Židinys–Aidai“ numeryje.   1946 m. rugsėjo pradžioje pabėgėlių stovykloje Vokietijoje Adolfas Šapoka rašė: „Taip būdavo prieš septynerius metus. Laisvoje tėvynėje iškilmingai minėdavome Švč. Panelės gimimą ir Vytauto Didžiojo karūnavimui skirtą dieną, kaip mūsų tautinę šventę. Toji Lietuvos kunigaikščių epochos aukščiausios valstybinės garbės kulminacinė diena teikdavo mums džiaugsmo. Ar šiandien...

Įrašas

Prisiminimai apie reformatą Simoną Konarskį

Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija (toliau Draugija) 2009 m. spalio 29–ąją miestelėnus ir sostinės svečius sukvietė į Reformacijos dienos minėjimą, kurio metu prisimintas kovotojas už laisvę Simonas Konarskis.   Šiemet paminėtos 492–osios Reformacijos metinės. Draugijos pirmininkas prof. Sigitas Kregždė, be kita ko, pabrėžė, kad Draugija domisi istorija ir stengiasi prikelti nepamatuotai pamirštas istorines asmenybes....

Įrašas

Tėvynė prasideda nuo tėviškės (4 d.)

Pamąstymai Alfonso Žalio fenomeno tematika   „Vakarų ekspresas“ toliau spausdina ilgamečio uostamiesčio vadovo Alfonso Žalio bendražygio Algirdo Vaitiekūno prisiminimus ir pastabas apie kartu dirbtus darbus sovietmečio Klaipėdoje ir kitą tų „komunistinių darbų“ pusę, apie kurią visuomenė dažnai nieko nežinojo.   Kai atvykau dirbti į Klaipėdą, A. Žalys jautė pareigą padėti man apsiprasti. Tam tarnavo ir...

Įrašas

Mokytojas, šaulys–partizanas Motiejus Aldonis (1897–1940)

Motiejus Aldonis gimė 1897 m. gegužės 4 d. Alytaus apskrityje Varėnos valsčiuje Jokėnų kaime, neturtingų ūkininkų Juozo Aldonio ir Kristinos Keršiūtės šeimoje. Pakrikštytas Varėnos bažnyčioje.   Be jo, šeimoje dar augo broliai Jonas (g. 1901) ir Antanas (g. 1904) bei seserys Petronė (apie 1928 m. išvyko į Argentiną) ir Marija.   Motiejus su broliais mokėsi...

Įrašas

Prie „Parko“ pradeda veikti žuvų turgus

Šviežios jūros žuvys pagaliau pasieks ir vilniečius. Šalia išparduotuvių centro „Parkas” Vilniuje, Šiaurės miestelyje, nuo rytdienos, lapkričio 10-osios, pradeda veikti žuvų turgus. Žuvis jam tieks ir prekiaus žvejybos kompanijos „Prekybos namai Aistra“ ir „Septynios pėdos“. Prekybos centrus Vilniuje, Šiauliuose ir Panevėžyje valdanti „Ogmios“ įmonių grupė vietą prekybai šalia centrų suteikia nemokamai. Žuvies turgūs steigiami bendradarbiaujant su...

Įrašas

Susitikimas su Šveicarijos Lietuvių bendruomenės pirmininke pagėgiške J. Caspersen

Pagėgių savivaldybės viešoji biblioteka 2009 m. lapkričio 10 d. 16 val. kviečia į susitikimą su Šveicarijos Lietuvių bendruomenės pirmininke, pagėgiške Jūrate Jablonskyte–Caspersen Programa: – Šveicarijos lietuvių bendruomenės veiklos pristatymas;  – Knygos „Lietuvių rašytojų takais Šveicarijoje“ sutiktuvės (knygos sudarytoja – J. Caspersen); – Pagėgių Neįgaliųjų draugijos ansamblio „Rambynas“ dainos Renginio organizatorė: Pagėgių savivaldybės viešoji biblioteka Renginio...

Įrašas

Istorikas Č. Laurinavičius: „Berlyno siena tebeskiria ir po 20 metų“

Berlyno sienos griuvimas, kurio dvidešimtmetį šiandien minime, – sovietinės sistemos griūties pradžia. Tačiau istorikas hum. m. dr. Česlovas Laurinavičius ragina į Rytus ir Vakarus skyrusios sienos baigtį nežvelgti pro rožinius akinius. Sienos tebestūkso, tik dabar jos nematomos.   Lrytas.lt pokalbis su istoriku Č. Laurinavičiumi.   Kokia Berlyno sienos griūties reikšmė Lietuvai?   1989–aisiais Lietuva jau...

Įrašas

Arkiv. Sigitas Tamkevičius. Tikėjimas atveria nuostabią tikrovę

Arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus homilija, pasakyta Prisikėlimo parapijos bažnyčioje, Toronte, 2009 m. lapkričio 1 d.Visų Šventųjų dieną ne tik pagerbiami tie, kurie buvo ištikimi Kristaus Evangelijai, bet ir apmąstoma, kas esame mes: Viešpaties sekėjai, susibūrę į veiklią, meilės kupiną bendruomenę, ar tik formalūs katalikai, besirūpinantys savo interesais? Kristaus sekimas, kaip sako apaštalas Paulius, įpareigoja atmesti seną...

Įrašas

Restauruota medinė Kaimelio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia

Baigti medinės Šakių rajone, Kaimelyje, esančios Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios restauravimo darbai. Kultūros paveldo departamentas pranešė nuo 2005 metų vykusiems darbams iš viso skyręs 777 tūkst. litų. Tvarkant bažnyčią atlikti istoriniai, konstrukciniai, polichromijos tyrimai, pašalinta bažnyčios ir varpinės avarinė grėsmė. Restauruotos bažnyčios sienos ir grindys, sutvarkytas stogas, atkurtos bokšto medinės konstrukcijos, sutvirtinti pamatai, pakeisti supuvę...

Įrašas

Jaunimo seminaras Klaipėdoje

Šių metų spalio 23–25 dienomis įvyko antrasis šiais metais LELB JC organizuojamas seminaras, kurio tema: „VIEŠPATIE, šlovinsiu Tave tautoms, Tavo vardui giesmes giedosiu!“   Seminare dalyvavo jaunimas iš Tauragės, Batakių, Jurbarko, Klaipėdos, Priekulės, Šilalės evangelikų liuteronų parapijų. Tauragės, Batakių, Jurbarko ir Šilalės parapijų jaunimas vyko kartu su savo vadovu Karoliu Skausmeniu. Seminaras prasidėjo vakaro pamaldėlėmis Klaipėdos...

Įrašas

Berlyno sienos fragmentas šiandien bus atidarytas Europos parke

Šiemet minimos 20–osios Berlyno sienos griūties metinės. Šia proga Vokietijos ambasada kartu su Goethe‘s institutu Lietuvoje dovanoja Vilniaus miestui unikalią dovaną – Berlyno sienos fragmentą.   Šiandien, lapkričio 9 d., 12 val. jis iškils ir bus atidarytas Europos parke, dalyvaujant Vokietijos ambasadoriui Lietuvoje Hansui Peteriui Annenui ir Vilniaus mero pavaduotojui Vidmantui Martikoniui, projektą organizuojančių įstaigų,...

Įrašas

Pasuose asmens duomenų rašymo originalo kalba sistema galėtų būti įdiegta per metus už maždaug 3 mln. litų

Konstitucinio Teismo sprendimas, jog Lietuvos Respublikos piliečio pase kitų įrašų puslapyje galima nurodyti originalo kalba užrašytus asmens vardą ir pavardę, Lietuvoje galėtų būti įgyvendintas per metus bei kainuotų apie 3 mln. litų.   „Iš esmės šį pakankamai sudėtingą projektą įgyvendinti būtų įmanoma – reikėtų adaptuoti ir visų pasaulio kalbų simboliais papildyti Asmens dokumentų išrašymo sistemos...

Įrašas

LR pilietybės suteikimas išimties tvarka Katherinai Copely pažeistų Konstituciją

2009 m.  lapkričio 6 d. (Vilnius) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymu, Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. bei 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimais, kurie taip pat turi įstatymo galią, atsižvelgdama į Pilietybės reikalų komisijos siūlymą ir įvertinusi visas aplinkybes bei pateiktus dokumentus, Prezidentė Dalia Grybauskaitė nusprendė Jungtinių Amerikos Valstijų pilietei...

Įrašas

Lietuvos okupacijų tyrimai

Pokalbis su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktoriumi hum. m. dr. Arūnu Bubniu.   Pirmiausiai pasakykite, kokius darbus vykdo Jūsų departamentas?   Šios pareigos man yra naujos, nes anksčiau daug metų dirbau Lietuvos istorijos institute mokslo darbuotoju, tačiau neseniai, nuo 2009 m. sausio pabaigos, perėjau dirbti į Lietuvos...

Įrašas

Solidarumas – Perestrojka – Berlyno siena – Sąjūdis

Solidarumo veikla domėjosi būsimieji sąjūdininkai   Gdynės Lenino laivų statyklos darbininkai 1980 m. rugpjūčio 14 d. paskelbė streiką. Vargu ar kas tikėjo, kad šis įvykis duos pradžią epochinės reikšmės lūžiams ne tik Lenkijoje, ne tik Lietuvoje, bet ir visose sovietų okupuotose ar sovietų įtakon patekusiose valstybėse.   Tai buvo nelauktas iššūkis komunistų partijos vienvaldiškumui.  ...

Įrašas

Įamžins Tiškevičių atminimą

Palangoje norima įprasminti grafų Tiškevičių giminės atminimą, neatsiejamą nuo miesto istorinių vardų. Palangos miesto savivaldybės mero patarėjos Nijolės Steponavičiūtės teigimu, jau praėjo metai po paskutiniojo Tiškevičių giminės atstovo mirties, o jų vardas taip ir nebuvo įamžintas. Pasak N. Steponavičiūtės, grupė iškilių palangiškių jau pateikė pasiūlymus, kur būtų galima pagerbti šios didikų giminės atminimą Palangoje. Siūloma...

Įrašas

Nacionalinės Mažvydo bibliotekos 90–metį pasitinkant

2009 m. Lietuva mini savo vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose tūkstantmetį, Vilnius tapo Europos kultūros sostine, tačiau, nepaisydami daugelio renginių bei šventinės sumaišties, negalime nepaminėti ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos devyniasdešimtmečio.   „Tai puiki proga atsigręžti į nueitą kelią, dar kartą įvertinti daugelio kultūros žmonių pastangas bei nuveiktus darbus, dėl kurių šiandien didžiuojamės tapę modernia,...

Įrašas

Poznanėje bus pagerbtas prieškario Lietuvos karo lakūno R. Marcinkaus atminimas

2009 m. lapkričio 12 d. krašto apsaugos viceministro Vytauto Umbraso vadovaujama delegacija Poznanėje (Lenkijoje) dalyvaus tarpukario Lietuvos karo lakūno kapitono Romualdo Marcinkaus pagerbimo ceremonijoje.   Ceremonijos britų karių kapinėse Poznanėje metu Lietuvos karo lakūnui ir žymiam sportininkui, Antrojo pasaulinio karo metais kovojusiam Prancūzijos karo aviacijos, Jungtinės Karalystės karališkųjų oro pajėgų gretose, atminti bus pašventintas naujai...

Įrašas

Baikime sukti pavardžių konflikto ratą

Kad Lietuvos lenkų pavardžių rašybos problemą reikia nedelsiant išspręsti, pasidarė aišku ne tik šalies visuomenei, bet ir aukščiausiems Lietuvos vadovams. Laukti, kad dėl pavardžių rašybos būtų vėl blokuojami šalies vadovų vizitai į kaimyninę šalį, būtų visiška kvailystė. Paprastas mūsų dviejų tautų tarpusavio santykių pagerinimo gestas – rašyti originalias Lietuvos lenkų pavardes – pagerintų šalies vidaus...

Įrašas

„Rambynas“ pradeda kelionę po Mažąją Lietuvą

2008 m. rugpjūčio mėnesį pasirodė Pagėgių krašto kultūros draugijos „Sandūra“ spalvoto žurnalo „Rambynas“ pirmasis numeris. Jis skirtas Martyno Jankaus 150-osioms gimimo metinėms. Redakcinę kolegiją sudaro: vyriausioji redaktorė Diana Milašauskienė, leidinio sudarytojas Eugenijus Skipitis, atsakingoji sekretorė Giedrė Skipitienė, Drąsutis Brazauskas, Ieva Jankutė, Marytė Gečienė, Birutė Žemgulienė, Juozas Vercinkevičius. Šiame numeryje siūlome skaityti Juozo Vercinkevičiaus įdomų interviu...

Įrašas

Kaltinėnų krašto bajorai XIV a. pabaigoje – XV a. pradžioje

Kaltinėnų kraštas (valsčius) pirmą kartą įvardintas 1371 m.(1) Nuo to laiko iki XV a. pradžios jis šaltiniuose minimas greta Medininkų, Kražių, Raseinių, Viduklės bei Ariogalos kraštų – tuomet svarbiausių etninės Žemaitijos struktūrinių dalių(2). Tad įvairiapusiai šio valdymo vieneto tyrimai aktualūs tiek Kaltinėnų miestelio, tiek visos Žemaitijos istorinės raidos kontekste. Šiuo tekstu siekiama apibendrinti duomenis apie...

Įrašas

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba minint Lenkijos nepriklausomybės atgavimo dieną Varšuvoje

Jūsų Ekscelencija Lenkijos Prezidente, Gerbiamieji Lenkijos valdžios ir diplomatinio korpuso atstovai, Mieli Lenkijos žmonės, Visų Lietuvos žmonių vardu nuoširdžiai sveikinu Jus Nepriklausomybės dienos proga! Labai malonu šią dieną būti čia, Varšuvoje, ir džiaugtis bei švęsti kartu su Jumis. 1918 metų lapkričio 11-oji Lenkijos istorijoje – ypatinga diena. Ji tapo atskaitos tašku kuriant modernią, demokratinę Lenkijos...

Įrašas

Lenkai Lietuvoje ar Lietuvos lenkai?

Popiežius Jonas Paulius II, besilankydamas 1993 m. Lietuvoje, Vilniuje Lietuvos lenkus pavadino lenkiškos kilmės lietuviais. Kai kam iš tos tautybės, žinoma, toks „nutautinimas“ nepatiko. Tačiau popiežius buvo teisus. Valstybėje, kurioje greta kamieninės tautos gyvena ir kitokių tautybių piliečiai, įgyja kamieninės tautos pilietinę tautybę, nors jų kilmė gali būti kitokia. Antai, nors šveicarų net tautybės nėra,...

Įrašas

Quo vadis, Švedijos liuteronybe?

Švedijos liuteronų bažnyčia, kurios sinodas šių metų spalio 22 d. pritarė tos pačios lyties santuokų įteisinimui, žengė dar vieną „progresyvų“ žingsnį.   2009 m. lapkričio 8 d. į vyskupes įšventinta 55 metų Eva Brunne – pirmoji savo homoseksualumo neslepianti liuteronų bažnyčios vadovė. Naujoji Švedijos liuteronų bažnyčios vyskupė gyvena civilinėje santuokoje su kita moterimi, jos kartu augina...

Įrašas

Didžiuotis ar atgailauti?

Šią frazę – „Esu gėjus, ir tuo didžiuojuosi!“ – aš jau girdėjau du kartus. Ne skaičiau, bet girdėjau. Šiais laikais visi gali kompiuteriais prirašinėti kas ko nori, bet ne visi pasiryžę žodžiu išpažinti savo tikėjimą. Taigi, pirmą kartą tai išgirdau reformatų bažnyčioje, kitą kartą per televizorių. Tada vienas Europos parlameno narys, besididžiuodamas esąs gėjus, įnirtingai...

Įrašas

Pavardžių rašyba: ar vilkas bus sotus, o avis sveika?

2009 m. lapkričio 6 d. LR Konstitucinis teismas (KT), atrodo, padėjo tašką įsiplieskusioje diskusijoje dėl pavardžių rašymo LR piliečio pase nelietuviškais rašmenimis. KT dar kartą pakartojo savo ankstesnes išvadas, kad LR piliečio pase pavardė turi būti rašoma valstybine kalba, t. y. lietuviškais rašmenimis ir paaiškino, kad nėra jokių kliūčių to paties paso kitiems įrašams skirtame...

Įrašas

Lietuvos milicijos – policijos istorijos atspindžiai (1918–1940 metai)

Lietuva, 1918 m. vasario 16–osios aktu paskelbusi nepriklausomybę, dar turėjo ją apginti ir įtvirtinti. Reali grėsmė valstybingumui buvo ne tik priešiškų kaimyninių valstybių – bolševikinės Rusijos, Lenkijos net Vokietijos politinės jėgos, kurios siekė smurtu užgniaužti naująją respubliką, bet ir suirutė krašto viduje. Pirmasis pasaulinis karas (1914–1918) Lietuvoje caro engėjus pakeitė kaizerinė okupacinė administracija.   Vokietijai...

Įrašas

Garsių lietuvių prisiminimai apie Berlyno sienos griūtį: Ar sienos neliko žmonių galvose?

Rašytoja Vanda Juknaitė gerai pamena, kaip 1989–ųjų pabaigoje lankėsi Berlyne. Ant griaunamos Berlyno sienos buvo daug piešinių ir užrašų. Ji nusirašė sakinį į užrašų knygutę: „Visame pasaulyje maži žmonės, darydami mažus darbus, keičia pasaulio veidą“.   Ši lapkričio 9–oji – Berlyno sienos griūties dvidešimtmetis. Lrytas.lt – prisiminimai ir samprotavimai apie sieną, skyrusią Rytų ir Vakarų pasaulius....