Lenkai, kas Jus kursto prieš Lietuvą?
Autorius: Voruta Data: 2011-02-23, 10:36 Spausdinti
„Vilnijos“ draugijos pirmininkas hum. m. dr. Kazimieras GARŠVA
Prieš 100 metų lenkais save laikę žmonės kūrė Lenkiją, lietuvybės neatsisakę – kūrė ir atkūrė Lietuvą. Vėlesnės tų darbų korekcijos buvo nesėkmingos ir vertėtų jas nutraukti.
Nebeverta nei Vilnijos autonomiją kurti, nei į valstybinės kalbos įstatymą besikėsinti, kaip mes, lietuviai, nekeliame Lenkijai pretenzijų nei dėl ten esančios Mažosios Lietuvos pietinės dalies, nei dėl Lietuvos kunigaikščių ir bajorų palikimo.
Mes pritariame, kad Lietuvos lenkams, kaip ir visiems kitiems piliečiams, pagal įstatymus būtų grąžinama pabrangusi Tėvynės žemė ir kitas nekilnojamasis turtas (jeigu teisėtai priklauso).
Mes įsitikinę, kad Lietuvoje lenkai mokysis lenkiškai ir naujasis Švietimo įstatymas jiems bus naudingas. Lenkų rinkimų akcijai siūlome nebedrausti ir valstybinės kalbos rengiant 16-ąją konferenciją „Lenkų vaikas lenkiškoje mokykloje“, ir dabartinės lenkų gimtosios į pietus nuo Vilniaus.
Mes padedame lenkams išlaikyti kultūrą ir tikrai nesikėsiname į ją, laikydamiesi tų pačių 10 Dievo įsakymų.
Mes visai nenorime lenkų paversti lietuviais („lituanizuoti“) ir mums būtų net nemalonu, jei taip atsitiktų. Jau kelintą kartą prašome Lenkų rinkimų akciją ir jai pavaldžias organizacijas nutraukti tą dezinformaciją.
Mes tenorime vieno dalyko – kad Lenkų rinkimų akcijos, Lenkų sąjungos vadovai būtų ne mažiau lojalūs Tėvynei Lietuvai (jeigu tokia ją laiko) kaip ir mes. To reikalauja ir tarptautiniai įstatymai, Lietuvos ir Lenkijos sutartis. Mes neprieštaraujame, kad lenkų spauda tas mūsų nuostatas be iškraipymų persispausdintų, tuo labiau, kad dar niekad to nėra padariusi.
Lenkijos Prezidentas Vasario 16-ąją prasmingai pasveikino Lietuvos Respublikos piliečius. Kas trukdo mums ir toliau prasmingai gyventi, dirbti savo Tėvynės labui?
Trukdo Lenkijos užsienio reikalų ministerija, Lenkijos Seimo nario A. Gurskio vadovaujama neva draugiškų santykių su rytais parlamentarų grupė, Kresų organizacijų federacija, 10 Lenkijos fondų, finansuojamų Lenkijos Senato, Lenkijos piliečių vadovaujamas 120 asmenų centras Vilnijos teritorinei autonomijai kurti, Lenkų rinkimų akcija, jos laikraščiai. Visa tai pažeidžia tarptautinius įstatymus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1, 2, 10, 14, 17 straipsnius, 1994 m. Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir geros kaimynystės sutarties 16 straipsnį, įpareigojantį gerbti valstybių teritorinį vientisumą. Pagal šį straipsnį kiekvienas asmuo, priklausantis „lenkų tautinei mažumai Lietuvos Respublikoje, privalo būti, kaip ir kiekvienas pilietis, lojalus valstybei, kurioje jis gyvena, ir vadovautis jos įstatymuose numatytomis pareigomis“. Kėsinimasis į LR teritorijos vientisumą ir bandymai neteisėtais būdais keisti jos konstitucinę tvarką baudžiami pagal LR BK 121, 122 str. Nusikalsti lenkus kursto Lenkijos kresų vadovai, meluodami, esą Lietuvoje yra etninės lenkų žemės ir jos 1920-1939 m. Lenkijai atiteko ne dėl ginkluotos okupacijos ir aneksijos, o pagal „gyventojų valią laisvuose rinkimuose“. Vėliau pagal tokią pat „gyventojų valią laisvuose rinkimuose“ Lietuva, Lenkija ir kitos valstybės atiteko Sovietų sąjungai.
Per susitikimą su Lenkijos prezidentu Maišiagaloje LR Seimo narys Jaroslavas Narkevičius vėl klausė, kodėl prireikė istoriją ir geografiją Lietuvos lenkams dėstyti valstybine kalba? Atsakome: 1) todėl, kad Lietuvos Respublikos piliečiai po 20 metų turi geriau išmokti valstybinę kalbą negu Valdemaras Tomaševskis, J. Narkevičius ir kiti lenkų veikėjai; 2) todėl, kad daugiau reikia sužinoti apie savo Tėvynės autentišką istoriją ir gamtą; 3) todėl, kad Lenkijos lietuviams iki šiol tai nebuvo ir nėra blogai; 4) todėl, kad nuo sovietinio švietimo modelio metas pereiti prie Europos Sąjungos ir kitų demokratinių pasaulio valstybių modelio; 5) todėl, kad tai nepažeistų jokių įstatymų, o lenkai savo valstybėje galėtų jaustis dar geriau. Dėl to nereikia bijoti ir Lenkų rinkimų akcijai – jų bazė mokyklose dėl to nenukentės.
Neprasminga Lenkijai gaišti laiką nekonstruktyviame ir melagingame propagandiniame kare su ilgaamže sąjungininke. Iki šiol net nežinoma, jog kalbėti reikia ne apie „lenkų pavardžių rašybą“, o apie lietuvių kalbos abėcėlę ir daugumos piliečių teisę vartoti valstybinę kalbą. Norintys pakeisti Lietuvos lenkų pavardžių rašybą turi pirmiau keisti LR Konstituciją, įstatymus, Lietuvos ir Lenkijos sutarties 14 str., įpareigojantį „vartoti savo vardus ir pavardes pagal tautinės mažumos kalbos skambesį“. Tuo labiau nereikėtų kėsintis į autentiškus lietuvių vietovardžius ir juos naujai kraipyti. Lietuvos piliečiai lenkai turėtų ginti ir uždaromas paskutines lietuviškas Seinų krašto kaimo mokyklas, nutrauktą jiems Lenkijos televiziją, autentiškas jų pavardes, vietovardžius.
Voruta. – 2011, kov. 12, nr. 5 (719), p. 6.
Susiję straipsniai
-
Šalys gali susitarti
~ Lietuva - Lenkija
2012-05-17, 10:30
-
G. Steponavičius: Lenkija nenori atnaujinti dvišalės darbo grupės švietimo klausimais, siūlo įtraukti ESBO komisarą
~ Lietuva - Lenkija
2012-05-15, 16:42
-
R. Juknevičienė: Lietuvos ir Lenkijos santykiai gynybos srityje yra esminiai
~ Lietuva - Lenkija
2012-05-15, 10:22
-
Užsieniečių vardų, pavardžių rašymas Lietuvos Respublikos dokumentuose
~ Lietuva - Lenkija
2012-05-11, 16:09
-
Nauji tyrimai Žalgirio mūšio vietoje
~ Lietuva - Lenkija
2012-05-10, 13:13
Vilnius(patikslinu), Prieš 1 year ago
Labai keistus(net naivius)klausimus užduotate,p.Garšva.Ogi Lietuviai seniai jau žino ir mato,kas kursto-tai qbilius su savo šaika(zingeris,stundys ir pan.),liberastai su savo šaika(steponavičius,auštrevičius,masiulis ir pan.) ir paksininkai su visa pakso šutve.Ta mano paminėta kompanija atidirbinėja Judo skatikus,todėl ir manau,kad esate labai naivus,pone Garšva.
tomaševskininkų neminiu,nes tai ATVIRI Lietuvos priešai ir mes juos gerai pažįstame,o štai tos „lietuviškos“padugnės-vidiniai priešai ir jie daug pavojingesni,maždaug kaip namų vagys iš savo šeimos…
alksnis, Prieš 1 year ago
Lietuviai su lenkais senai jau vienas kito nemyli. Tiek LDK laikais kuomet lenkai mus skaitė antros rūšies žmonėmis. Vėliau po pirmo pasaulinio, kuomet abi valstybės atgavo nepriklausomybę vėlgi konfliktai (tame tarpe ir kariniai). O dabar esame tiesiog užliūliuoti europinio tolerantiškumo, bet kaip matome visiškai išgyvendinti šovinistinių lenkų įdėjų dar ilgai nepavyks.
svečias, Prieš 1 year ago
Šaunuolis Kazimieras GARŠVA sekmės budint prie valstybės pamatų
Rimantas, Prieš 1 year ago
Ponui K.Garšvai.
Atšipote, išties atšipote. O gal pavargote? Man ir dabar kyla kai kurios prieštaravimų mintys, susiję su garo išleidimo iš katilo posakiu. Nes visa Jūsų ir Vorutos veikla rytinės Lietuvos klausimu, deja, baigia užsibaigti lietuvybės šiuose kraštuose praradimais. Nebegelbsti net lietuviškos mkyklos. Bet gal Vorutos puslapiuose dar atsakytumėte:
1. Armija krajova Lietuvoje ir dab.Baltarusijos teritorijoje 1943-1945 metais nužudė šimtus civilių lietuvių. Ryšium su tuo, kad mums turi būti nepamirštas nei vienas nužūdytasis:
- kur šių tragedijų vietovėse pastatyti paminklai nekaltų aukų atminimui ir kokia forma,
- kiek buvo tokių vietovių ir ar paminklai pastatyti visose tokių tragedijų vietose,
- ar šios tragedijos aprašytos Lietuvos ir Baltarusijos mokyklų istorijos vadovėliuose ir knygose, kokiose,
- ar šios tragedijos įrašytos į valstybės ir savivaldybių paminėtinų dienų ar įvykių sąrašą, ar jo laikomasi ir kokia forma,
- ar Lietuvos turistinių maršrutų sąrašuose įrašytas tokių vietų lankymas, kokioje apimtyje?
2. Atmintyje išlikę Vietinės rinktinės kovų su Armija krajova vietos. Jos, kaip žinome, vyko dėl Vilniaus ir Lietuvos. Teikiu klausimus, analogiškus šio paklausimo 1 dalyje.
Rimantas
Al, Prieš 1 year ago
Jei nenorim turėti įtampos židinį tuose, pagrinde, dviejuose rajonuose (Vilniaus, Šalčininkų), gal dar kituose vietuose, reikia pabandyti susitarti abiem tautinėm bendrijom…Manau, kad tartis reikėtų abiejų pusių kultūringiems, be linkusių į kraštutinumus, suprantančių taikingo bendravimo vertę, asmenims… Nors, deja, aš lenkų pusėj tokių nemačiau, bet jų turėtų būti…Pradžioje tai galėtų būti istorikų, ekonomistų (specialistų, mokytojų, dėstytojų) ir kt., žinančių, tyrinėjančių Rytų Lietuvos problemas, komisija, kuri galėtų išleisti bendrus darbus ir studijas. Tokioje komisijoje būtų galima aiškintis, analizuoti abiejų tautų R. Lietuvoje problemas ir jautrias vietas…
Antanas Kramilius OAM.JP, Prieš 3 months ago
Kaip gyvas liudininkas Vietines Rinktines karys seres dideles uteleles 310 bataliono ketvirtos kuopos
sudetyje Salcininkeliu dvare dekoju Rimantui uz jo mintis ir pasisakyma Vorutoje.
Per trumpai buvome tenai ir Armija Krajova apginkluota vokieciu nespejo mus sunaikinti ir nuo likusiu
atimti musu uniformas, Choleros lenkai susaude Kpt. Vytauta Narkevicu su keliais kariais ir iki sendien
nera ziniu,kur jie uzkasti. Katalikai ? lenkai iki sendien nepasako kur sie nekalti vyrai uzkasti…
Sitoki banditai dabar nori vel „islaisvinti“ dali Lietuvos. Matete savo ausis ??? Matysite tiek ir Lietuvos
sventos zemes….. Antanas Australija