Kazimieras Garšva© Vladas Braziūnas foto Habil. dr. Kazimieras GARŠVA, Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos bendraautoris, Vilnius, www.voruta.lt Įvadas 2022 m. parengtame LR valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projekte konstitucinis statusas išlaikomas mažiau negu konstituciniu nevadintame dabartiniame valstybinės kalbos įstatyme. Projekto 5.3 str, 6.2 str., 9.1 str., 11.1 str., 17.2 straipsniais konstitucinis valstybinės kalbos statusas leidžiamas sumažinti. Parašymai „dokumentai...
Kazimieras Garšva. Vlado Braziūno nuotr. Habil dr. Kazimieras Garšva, www.voruta.lt Minint 700 metų Vilniaus rašytinę sukaktį bus vėl skelbiama, kad spaudos draudimo laikais per nepakankamai objektyvų gyventojų surašymą Vilniuje rasta tik apie 2 procentus lietuvių. Bet XVI-XIX a. atsiradę Vilniaus apylinkių kaimų lietuviški pavadinimai (oikonimai) rodo, kad tada čia buvo lietuviškai kalbančių asmenų dauguma. Šis...
Habil. dr. Kazimieras Garšva. A.Virvičienės nuotr. LR Prezidentui LR Seimo pirmininkei LR Ministrei Pirmininkei LR švietimo, mokslo ir sporto ministrei Dėl lygių galimybių komplektuoti Šalčininkų ir Vilniaus rajonų gimnazijų klases Pietryčių Lietuvos gimnazijoms keliami nevienodi reikalavimai komplektuoti 11, 12 ( III, IV ) klases. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija iš jai pavaldžių gimnazijų dėstomąja valstybine...
Kazimieras Garšva© Vladas Braziūnas Dr. Kazimieras Garšva, Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos abėcėlės skyriaus autorius, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas, www.voruta.lt Dalis valdančiosios Seimo koalicijos narių bando pažeisti LR Konstituciją, Valstybinės kalbos įstatymą ir atkūrinėti Vilniaus krašto teritorinę autonomiją su trimis valstybinėmis kalbomis: lietuvių, lenkų ir rusų. Teisingumo ministrė E.Dobrovolska, primetinėjusi Lenkijos valią teismams, siūlė lietuvių vaikams bylinėtis ir...
Habil. dr. Kazimieras Garšva, Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos abėcėlės skyriaus autorius, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas www.voruta.lt Per sausio 11 d. Seimo posėdį seimo narys K. Masiulis netiksliai vardijo senus kapų užrašus – per Lenkijos okupaciją lenkiškai užrašytą J.Basanavičiaus kapą, bet neminėjo, kad ir Antanas Baranauskas bei kiti pase rašyti Anton Baranovskij ir t.t. Kol nebuvo Lietuvos Respublikos, visų...
Kazimieras Garšva. Vlado Braziūno nuotr. Hab. dr. Kazimieras Garšva, www.voruta.lt Prieš sausio 13-ąją reikia visiems susitelkti, bet Seime sausio 11 d. vėl pradedamas priiminėti valstybei pavojingas asmenvardžių rašybos įstatymas. Asmenvardžių rašybos projektas Nr. XIIIP-535 (2) pažeidžia LR Konstituciją, Konstitucinio Teismo, kalbos mokslo, VLKK nuostatas dėl valstybinės kalbos funkcionavimo Lietuvoje. Projektas yra LR valstybinės kalbos abėcėlės,...
Kazimieras Garšva. Vlado Braziūno nuotr. Habil. dr. Kazimieras Garšva, Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos bendraautoris, www.voruta.lt Svarbiausios Lietuvos polonizacijos bangos tęsėsi po 1569 m. Liublino unijos, po karų kilusio 1711 m. bado ir maro, po 1864 m. lietuvių spaudos, kalbos uždraudimo. Ir dabar per 60 procentų Vilniaus, Šalčininkų ir gretimų rajonų gyvenamųjų vietų vardų, užrašytų slavų...
Kazimieras Garšva ©Vladas Braziūnas nuotr. Habil. dr. Kazimieras Garšva, Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos bendraautoris, Vilnius, www.voruta.lt Trakų miesto vardas kilęs iš lietuviško žodžio trãkas „iškirsta ar išdegusi miško vieta ir pan.“ Gyvenamųjų vietų, kirčiuojamų Trãkai arba Traka, Lietuvoje yra apie 30, dar bent 6 oikonimai su šaknimi trak- yra lietuvių etninėse žemėse dabartinėje Gudijoje. Net ten vardas...
Kalbininkas habil. dr. Kazimieras Garšva. Asmeninė nuotr. Dr. (HP) Kazimieras Garšva, Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos bendraautoris, www.voruta.lt Gegužės 5 d. ministrės A. Armonaitės siūlymu Vyriausybė neteisėtai patvirtino konstitucinio Valstybinės kalbos įstatymo Nr. I-779 16 straipsnio, Civilinio kodekso 2.40 straipsnio pakeitimų projektus. Toliau bus siūloma Lietuvos piliečių asmenvardžius dokumentuose rašyti viso pasaulio lotyniškomis abėcėlėmis (150 raidžių) ir...
Valstybinės kalbos gynėjų mitingas. Kalba dr. Kazimieras Garšva | J. Česnavičiaus nuotr. www.voruta.lt Vasario 15 d., pirmadienį, keturios Lietuvos patriotinės organizacijos kreipėsi į aukščiausią Lietuvos valdžią, ragindamos susirūpinti valstybinės kalbos ir valstybės teritorinio vientisumo apsauga. Vasario 15 d. Lietuvos Prezidentui Gitanui Nausėdai, Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen ir Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei išsiųstame kreipimesi, Lietuvos vadovai...
Habil. dr. Kazimieras Garšva. Alkas.lt, Jono Vaiškūno nuotr. Irena BABKAUSKIENĖ, www.respublika.lt Rubrikoje „Mini interviu” kalbamės su kalbininku, „Vilnijos” draugijos pirmininku, hab. dr. Kazimieru Garšva. – Sunerimęs dėl pastaruoju metu vėl suaktyvėjusių bandymų įtvirtinti asmenvardžių rašybą Lietuvos valstybės dokumentuose ne lietuvių kalba, parašėte laišką Vyriausybei, prezidentui, pavadinęs jį „Europos įstatymai valstybinių kalbų abėcėlių keisti...
Hab. dr. Kazimieras Garšva. Vlado Braziūno nuotr. www.voruta.lt Lietuvos Respublikos Prezidentui Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BŪSIMOSIOS VYRIAUSYBĖS VEIKLOS 2020-11-11 Dalis valdančiosios Seimo koalicijos narių bando pažeisti LR Konstituciją, Valstybinės kalbos įstatymą ir atkūrinėti Vilniaus krašto teritorinę autonomiją su trimis valstybinėmis kalbomis: lietuvių, lenkų ir rusų. Teisingumo ministre siūloma E.Dobrovolska, primetinėjusi Lenkijos...
Kazimieras Garšva. Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr. Kazimieras GARŠVA, www.alkas.lt Per 30 metų dar ne visi antrosios Lietuvos Respublikos piliečiai išmoko laikytis savo valstybės įstatymų. Dėl Lietuvos Konstitucijos ir įstatymų pažeidimo liepos 28 d. raštu kreipiausi į Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą ir Ministrą pirmininką Saulių Skvernelį prašydamas sustabdyti Valstybės tarnybos departamento Vilniaus rajono seniūnijų seniūnų...
Dr. Kazimieras Garšva. propatria.lt nuotr. www.manokrastas.lt Dr. (HP) Kazimieras Garšva – Lietuvių kalbos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas. 1977 m. apgynė daktaro disertaciją Priegaidės fonologinėje sistemoje (lietuvių kalbos medžiaga). Yra vienas lietuvių kalbos gramatikų (Grammatika litovskogo jazyka 1985; Dabartinės lietuvių kalbos gramatika 1994, 1997) autorių. Parašė straipsnių apie panevėžiškių tarmės ypatybes, Latvijos, Lenkijos, Gudijos lietuvių šnektas, dvikalbystės problemas. 2005 m. parašė monografiją Lietuvių kalbos...
Asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ nuotr. www.voruta.lt Asociacija „Talka kalbai ir tautai“ viešai kreipiasi į visas Lietuvos politines partijas prašydama partijų programose „numatyti tikslus, kuriais būtų dar labiau stiprinama valstybinės lietuvių kalbos sistema, rašybos, tarties, gramatikos, kalbos kultūros normų išlaikymas“. „Prieš daugiau kaip 100 metų lietuvių kalbos plote kūrėsi Lietuvos Respublika. Mūsų valstybė kuriama ant kalbinio...
www.voruta.lt Naują savaitę pradedame rubrika „Mokslininkai iš arčiau“. Šiandien susitinkame su Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vyriausiuoju mokslo darbuotoju dr. (HP) Kazimieru Garšva. Mokslininkas dalijasi mintimis apie darbus, mokslinius tyrimus ir neblėstančią meilę lietuvių kalbai. – Mielas Kazimierai, papasakokite, kaip šiandien atrodo jūsų darbai? Kokią sritį tyrinėjate? Svarbiausi dabartiniai mano darbai yra dvi vardyno...
Kazimieras GARŠVA, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas, www.voruta.lt Š.m. balandžio 8 d. minime Broniaus Saplio šimtmetį. Praėjo septyni metai, kai teko atsisveikinti su Broniumi Sapliu, daug metų įtemptai ir sumaniai dirbusiu Tėvynės labui – garsiu lietuvių tautinės kultūros ir lietuvybės puoselėtoju, gimtosios rytų Lietuvos...
Kazimieras Garšva. propatria.lt nuotr. Hab.dr. Kazimieras GARŠVA, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas, www.voruta.lt Nuo karalių Jogailos ir Vytauto laikų Lietuvos santykiai su Lenkija ir Rusija iki galo liko nesureguliuoti. Dabar daugelis spėlioja, ką Varšuvoje darys penktasis Lietuvos prezidentas: ar paminės nepasiteisinusios Liublino unijos sukaktį ir gaus Lenkijos apdovanojimą (kaip V. Pranckietis), ar atsiprašys už nepakankamą paklusnumą Lenkijai...
Jei reikės, bus referendumas dėl kalbos | S. Žumbio nuotr. Danas NAGELĖ, www.respublika.lt Neaišku, kas taps naujuoju prezidentu (straipsnis www.respublika.lt buvo publikuotas gegužės 24 d. – red.pastaba), dar labiau neaišku, ar jis atsilaikys prieš politikų brukamą idėją įteisinti nelietuviškas raides lietuviškame žodyne. Spaudimas bus iš dviejų pusių, nes spaus ne tik prieš lietuvybę nusistatę politikai....
Vilniaus Gedimino kalne rasti 1863 metų sukilimo prieš carinę Rusiją vado Zigmanto Sierakausko palaikai. lnm.lt nuotr. Hab. dr. Kazimieras GARŠVA, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas, www.voruta.lt Rengdamiesi sutikti 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines kapų užrašais negalima vaizduoti, esą jis buvo už nepriklausomas demokratines Lietuvos, Lenkijos, Gudijos ir Ukrainos Respublikas su valstybinėmis lietuvių, lenkų, gudų, ukrainiečių kalbomis....
Kazimieras Garšva. propatria.lt nuotr. Kazimieras GARŠVA, Lietuvių kalbos institutas, www.voruta.lt Vietų vardai su asmenvardžiais, tautovardžiais, pravardėmis, slapyvardžiais ir kitais pavadinimais priklauso tikriniams vardams – kalbos daliai. Tikriniai vardai seniai yra susiję su mūsų valstybės kultūra, istorija, net ir teise, kai atsiduria dokumentuose. Po 2018-06-14 d. Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Vietovardžių metais 2019-01-16 d....
Jono Vaiškūno nuotr. Habil. dr. Kazimieras GARŠVA, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas, www.voruta.lt 1920 m. Lenkijos įkurta „Vidurio Lietuva“ greitai buvo prijungta prie Lenkijos. Iki 1991 m. Vilniaus ir Šalčininkų „lenkų nacionaliniai rajonai“ buvo sujungti į teritorinę Vilniaus krašto autonomiją, kuri panaikino 1990 m. kovo 11 d. aktą ir prašė M. Gorbačiovą įvesti tiesioginį valdymą...
Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Czaputowiczius ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. urm.lt nuotr. Hab. dr. Kazimieras GARŠVA, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas, www.voruta.lt Rugsėjo 13 d. lankydamasis Vilniuje, Lenkijos užsienio reikalų ministras pasakė septynis klaidingus teiginius. Neteisingas ministro teiginys, esą „Lietuvos lenkų mažuma negali rašyti savo pavardžių asmens dokumentuose originaliai“ (BNS; alkas.lt, delfi.lt, lzinios.lt)! Lietuvos...
www.voruta.lt Nuoširdžiai sveikiname visus su draugijos šešiasdešimtmečiu Per 200 metų Suvalkų–Seinų–Punsko tarmės plotas sumažėjo pusiau, per metus jis dabar nutirpsta gal net procentu, bet Jūsų pastangomis išlaikome etninių lietuvių žemių kultūros perlą. Iš 20 mokyklų, kur buvo dėstoma gimtąja lietuvių kalba ar buvo tik jos pamokos, tokių dabar liko vos trijose Lenkijos vietose (kaip Baltarusijoje)....
Kazimieras Garšva. www.voruta.lt nuotr. Kazimieras GARŠVA, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas, www.voruta.lt Jeigu toks užrašas prie Aušros vartų paveikslo būtų, gal tai ir galėtų būti naujajame Lenkijos piliečio pase, tik dėl to reikėtų gauti ir katalikų bažnyčios leidimą. Jei šis paveikslas siūlomas tikybine prasme, tikybos kontekstui Lenkijos pusei labiau tiktų Vatikano paveikslas su Jonu Pauliumi II, Betliejus, Jasna...
Kazimieras Garšva | Alaks.lt, J. Vaiškūno nuotr. Lietuvių kalbos sąjūdžio vardu – hab. dr. Kazimieras GARŠVA, „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos“ abėcėlės skyriaus autorius, www.voruta.lt Lietuvos Respublikos Prezidentei Lietuvos Respublikos Seimo valdybai Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo komitetui Konstitucinio Teismo pirmininkui ...
Kazimieras Garšva, J.Vaiškūno nuotr. Kazimieras GARŠVA, www.propatria.lt Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIIIP–535 (2017–04–04) numato, kad nelietuviškomis raidėmis būtų galima rašyti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžius, taip pat užsienio valstybių piliečių ir su jais susijusių asmenų, gyventojų be pilietybės ir keičiančių pilietybę gyventojų asmenvardžius. Lietuvoje asmenvardžius rašyti nelietuviškai galėtų visi, pateikę dokumento šaltinį,...
Juozo Vercinkevičiaus knygos „Laisvi su laisvais, lygūs su lygiais“ pristatymo Trakų viešojoje bibliotekoje dalyviai (iš kairės): Irma Stadalnykaitė, mons. Vytautas Pranciškus Rūkas, habil. dr. Kazimieras Garšva, Juozas Vercinkevičius. Jolantos Zakarevičiūtės nuotr. Nuostabus tas mūsų Trakų kraštas, ne tik ežerais, puikia gamta, šimtmečius skaičiuojančia Lietuvos istorija, bet ir darbščiais, savo Tėvynę mylinčiais ir garsinančiais, garbingus...
VDU HMF Letonikos centras LATVIJOS LIETUVIŲ ŠNEKTOS (Vilnius, 2015, 352 p. + CD) Lietuvių kalbos institutas išleido K. Garšvos knygą „Latvijos lietuvių šnektos“ – unikalią Latvijos lietuvių kultūros ir istorijos enciklopediją. Joje aprašytos Latvijos lietuvių gyvenamos vietos, jų istorija, lietuvių ir kitų kalbų vartojimas, tautiečių skaičius regionuose ir valsčiuose, baltų vienybė, senbuvių lietuvių šnektų fonetika,...