Švietimo įstatymas

Pagrindinis puslapis Švietimo įstatymas
„Talka kalbai ir tautai“ siūlo pereiti prie mokymo valstybine lietuvių kalba visose Lietuvos mokyklose
Įrašas

„Talka kalbai ir tautai“ siūlo pereiti prie mokymo valstybine lietuvių kalba visose Lietuvos mokyklose

A.Virvičienės nuotr. www.voruta.lt Visuomenininkai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą ir paprašė jo inicijuoti LR Švietimo įstatymo pakeitimus taip, kad Lietuvos tautinių bendrijų bendrojo lavinimo mokyklose būtų pereita prie mokymo lietuvių kalba. Piliečių asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ rašte teigiama, kad Lietuvos tautinių bendrijų mokyklose tebetęsiama sovietmečiu įdiegta ydinga kalbinės izoliacijos politika, dėl kurios jų absolventai...

Įrašas

Konferencija „Suvienodintas lietuvių kalbos egzaminas – iššūkis ir pasekmės abiturientui, mokytojui, mokyklai“

Balandžio 24 d., penktadienį, Konferencijų salėje (Seimo III r.) Seimo Pirmininko pavaduotojas Jaroslavas Narkevičius organizuoja konferenciją „Suvienodintas lietuvių kalbos egzaminas – iššūkis ir pasekmės abiturientui, mokytojui, mokyklai“. Pradžia – 11 val. Konferencijos tikslas – aptarti Švietimo įstatymo pakeitimų įtaką tautinių mažumų švietimo procesui, atsižvelgiant į problemas ir iššūkius, su kuriais susidūrė tautinių mažumų mokyklų mokiniai,...

Įrašas

A. Lapinskas. Lenkai vis dar pyksta ant Lietuvos

Anatolijus LAPINSKAS Pirmosiomis liepos dienomis, Varšuvoje pristatytas solidus Lenkijos užsienio reikalų ministerijos dokumentas „Pranešimas apie lenkų padėtį užsienyje – 2012“ (Raport o sytuacji Polonii i Polaków za granicą – 2012), apžvelgia padėtį trisdešimt trijose pasaulio šalyse, t.y. visame pasaulyje, kur yra reikšmingesnės lenkų bendruomenės. Šalys vertinamos pagal dviejų šaltinių: Lenkijos ambasados ir vietos lenkų organizacijos...

Įrašas

Rašytojas Edmundas Malūkas – ko palinkėsiu?

Jau žinau: susitikimai su skaitytojais daugmaž vienodi. Kai nuvažiuoju į kokį Lietuvos kaimą, bažnytkaimį ar miesto biblioteką, manęs klausinės visko nuo XIII-XVI a. Lietuvos istorijos iki šiandienos Lietuvos politikos. Žodis „rašytojas“ žmonėms asocijuojasi su „protingu“, daug žinančiu ir be galo atviru žmogumi. Būna išimčių, tarkim, Vilniaus universiteto filologus domino tik kūrybos proceso ypatumai, o Alantos...

Įrašas

G. Steponavičius: tautinių mažumų vaikams prasčiau sekasi lietuvių kalbos rašyba, bet rašinius jie rašo gerai

Eglė SAMOŠKAITĖ 2012 metų pavasarį vykusio bandomojo lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultatai atskleidė, kad tautinių mažumų mokyklose besimokantys mokiniai geba rašyti rašinius tomis pačiomis temomis kaip ir lietuviai, tačiau lenkų bei rusų mokinių rašyba, gramatika ir kalbinė raiška yra prastesnė. Tokius bandomojo egzamino rezultatus ketvirtadienį, 2012 m. rugsėjo 27 d., pateikė švietimo ir mokslo ministras...

Įrašas

Apie sisteminę paramą etninėms žemėms

2012 m. rugsėjo 7–8 d. Punsko ir Seinų krašte lankėsi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo viceministras VaidasBacys. Viceministras ir jį lydėjusi švietimo politikos analitikė dr. Vaiva Vaicekauskienė aplankė Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklą, Navinykų pagrindinę mokyklą, kur susitiko su Pristavonių ir Vidugirių pagrindinių mokyklų bendruomenėmis, Punsko Dariaus ir Girėno gimnaziją ir pagrindinę mokyklą bei Punsko Kovo 11-osios...

Įrašas

Formalusis užsienio lietuvių švietimas

Algirdas VAICEKAUSKAS Kas yra formalusis švietimas? Į šį klausimą iki galo lyg ir neatsakyta. Pagrindiniai jo požymiai: mokykloje mokymas vyksta kiekvieną dieną, o lituanistinė tematika yra integruota, t. y. numatyta mokyklos mokymo planuose. Kiekvienoje šalyje, kur gyvena lietuviai, yra skirtingos sąlygos lietuviškai veiklai, skirtingas pačios lietuvių bendruomenės statusas. Tarkim, kai kuriose šalyse lietuviai turi tautinės...

Įrašas

R. Sikorskis: Lenkija yra pasirengusi perkrauti santykius su Lietuva

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi naujam atsivėrimui santykiuose su Lietuva, pranešė naujienų agentūra PAP. Tačiau, pasak pranešimo, R. Sikorskis pridūrė, kad toks „perkrovimas“ turi būti susijęs su Lietuvos įsipareigojimų, įvardintų dvišalėje sutartyje dėl draugiškų santykių, įvykdymu. Lenkijos užsienio reikalų ministerijos vadovas, kalbėdamas Lenkijos radijo pirmajai programai, pažymėjo, kad...

Įrašas

Lietuvių kalba gujama iš Lietuvos

Danas NAGELĖ Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė siūlo papildyti Valstybinės kalbos įstatymą nauja nuostata, suteikiančia galimybę Lietuvos kariuomenės tarptautinius dokumentus rengti tik užsienio kalba, taip atimant iš lietuvių galimybę sužinoti, ką jų vardu šalis yra įsipareigojusi. Tačiau žinomas kalbininkas, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas habil. dr. Kazimieras Garšva sako, kad tai – tik žiedeliai, mat lietuvių kalbai...

Įrašas

Po rinkimų bus šilčiau…

Živilė MAKAUSKIENĖ Populiarumo reitinguose pirmaujančių opozicinių partijų – Darbo partijos (DP) ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderiai neatmeta galimybės, kad po rinkimų į valdančiąją koaliciją bus pakviesta Lietuvos lenkų rinkimų akcija, o jos siūlomas kandidatas gali tapti ir švietimo ministru. Jei socialdemokratai taps valdančiaisiais, po rinkimų šildys santykius su Lenkija, o nuo šiltų santykių „sušils“...

Įrašas

A. Lapinskas: J. Widackio mintys – kelias į santarvę

Anatolijus LAPINSKAS Janas Widackis – vienas iš nedaugelio žinomų Lenkijos politikų (1992-1996 metais Lenkijos ambasadorius Lietuvoje, šiuo metu Lenkijos Seimo narys), sugebėjusių per du dešimtmečius pakilti nuo įprastų Lenkijos pretenzijų Lietuvai skleidėjo iki protingų minčių apie mūsų valstybių ir tautų santykius propaguotojo ir netgi su pastebima simpatijos mūsų kraštui gaidele. Pažvelkime į šią evoliuciją. Štai...

Įrašas

A. Lapinskas: dar viena Lenkijos ataka prieš Lietuvą

Anatolijus LAPINSKAS Prie gausybės Lenkijos skundų prieš Lietuvą Europos institucijoms neseniai prisidėjo dar vienas: Lenkijos piliečių Tomaszo Snarskio ir Jozefo Slomos peticijos dėl Lietuvos lenkų padėties. Jas 2012 m. balandžio 24 dieną nagrinėjo Europos Parlamento Peticijų komitetas. Apie ką kalba T. Snarskio peticija (panaši yra ir antroji)? Apie tą patį: tragišką lenkų padėtį Lietuvoje. „Kreipiuosi...

Įrašas

A. Lapinskas: reikia kalbėtis, o ne rodyti ambicijas

Anatolijus LAPINSKAS Pritariu politikos apžvalgininkui Kęstučiui Girniui, pavadinusiam prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimą 2012 m. balandžio 17 d. nevykti į Lenkijos prezidento inicijuotą susitikimą su Baltijos šalių vadovais apmaudžiu nesusipratimu. „Manau, kad reikia kalbėtis net ir su priešais, jau nekalbant apie sąjungininkus. O Lenkija yra ir NATO, ir Europos Sąjungos partneris“, – sakė K. Girnius. Pridurkime – istorinė...

Įrašas

R. Maceikianecas. Apie lenkišką „Delfi“, kurį valdo raudonųjų nacių anūkėliai

Ryšardas MACEIKIANECAS Daug kartų rašėme apie pragaištingą informacijos monopolio įtaką visuomenės ir žmonių grupių sąmonei. Juoba, kad tai prieštarauja Lietuvos Konstitucijos 44 str., draudžiančiam  politinėms partijoms, organizacijoms ir privatiems asmenims monopolizuoti informaciją. Deja, tokia situacija jau kelerius metus egzistuoja Vilniaus regione, kuriame informacija lenkų kalba turi visus ne tiktai monopolio, bet netgi informacinio teroro bruožus, kai...

Įrašas

Ambasadoriaus laiškas „The Economist“: lenkų mažuma Lietuvoje turi išskirtinai geras sąlygas

Lietuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Oskaras Jusys savaitraščio „The Economist“ redakcijai atsiųstame laiške pabrėžė, kad lenkų mažuma Lietuvoje nėra diskriminuojama, o švietimo srityje mokytis lenkų kalba sudarytos išskirtinai geros sąlygos. Reaguodamas į savaitraščio neseniai paskelbtą straipsnį apie dvišalius Lietuvos-Lenkijos santykius, diplomatas teigė, kad galimybės mokytis lenkų kalba Lietuvoje yra geresnes nei bet kur kitur. „Vertėtų pažymėti,...

Įrašas

V. Keršanskas. Dvigubi Lenkijos standartai Lietuvai

Vytautas KERŠANSKAS, judėjimas „Dešinioji mintis“ Nesiliaujantys ginčai tarp Lietuvos ir Lenkijos politikų dėl tautinių mažumų, šiuo atveju – lenkų, padėties Lietuvoje ne tik neišsisprendžia, bet ir grimzta gilyn. Esama padėtis, atrodo, negali pajudėti iš mirties taško teigiamo susitarimo link, o tam priežasčių galima rasti daug. Deja, verta pastebėti didelę skirtį, esančią tarp realios situacijos ir...

Įrašas

A. Lapinskas: „Rzeczpospolita“ gina Lietuvos lenkus. Nuo ko?

Anatolijus LAPINSKAS Dar prieš metus naiviai maniau, kad Lietuvos lenkų agresyvius veiksmus skatina tik keli vietos vadukai, o pačios Lenkijos žmonės kur kas blaiviau žvelgia į Lietuvos lenkų reikalus. Todėl pernai pavasarį pamėginau užmegzti ryšį su kaimynais – nusiunčiau Lenkijos laikraščio „Rzeczpospolita“ redaktoriui laišką „Kaip gyventi ir sugyventi?“ („Jak żyć i współżyć?“), kuriuo atsakiau į...

Įrašas

Dar viena Tomaševskio provokacija?

Žymiems visuomenininkams Vilniaus valdžia atsisakė išduoti leidimą protestuoti 2012 m. kovo 17-ąją. Esą jokių „alternatyvių renginių“ būti negali, nes jie trukdytų Lietuvos lenkų rinkimų akcijos protestui prieš Lietuvos švietimą. Įspėjama, kad renginyje gali dalyvauti šimtai įžūlių lenkų futbolo sirgalių. Keistas sutapimas – 1938-aisiais kovo 17-ąją Lietuvai Lenkija paskelbė ultimatumą. Varšuvoje vykusiame mitinge pradėtas organizuoti desantas...

Įrašas

Ko siekia Lenkija Lietuvoje

1. Ko nori Lenkija Lietuvoje? Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas ir Užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis pareiškė: „Lenkijos ir Lietuvos santykiai bus tokie geri, kokie bus Lietuvos Vyriausybės santykiai su lenkų tautine mažuma. Tai kodėl tie santykiai tarp abiejų valstybių nėra geri, nors lenkų kultūros padėtis Lietuvoje geriausia pasaulyje, o lenkai čia užima ko gero daugiausia aukštų...

Įrašas

A. Lapinskas. Lietuvos įstatymai tik su Lenkijos aprobacija?

Anatolijus LAPINSKAS 2011 m. lapkričio 28 dieną, paskelbus Lietuvos ir Lenkijos švietimo ekspertų grupės tautinių mažumų švietimo klausimams aptarti Lenkijos pusės atskirąjį komunikatą, net nesulaukę Lietuvos pusės pareiškimo, jam puolė pritarti gana įtakingais tapę „Lietuvos lenkiškų mokyklų tėvų atstovai“ (Przedstawiciele Rodziców Szkół Polskich na Litwie), paskelbę savąjį pritarimo Lenkijos nuomonei pareiškimą. Apskritai, to galima buvo...

Įrašas

A. Butkus. Baltiškos pastabos

Alvydas BUTKUS, Kaunas Stebint kaimyninių slavų šalių santykius su Baltijos šalimis, krinta į akis Lenkijos politikos dvilypumas: Lenkija neturi jokių pretenzijų Latvijai dėl latvių kalba dėstomų dalykų mokyklose, nepaisant to, kad kai kuriose Latgalos vietovėse lenkų gyvena pakankamai daug. Kodėl Latvijos vykdoma politika Lenkijai nerūpi? Gal Latvija neturi savų tomaševskių? Iš tikrųjų į Latvijos reikalus...

Įrašas

Lenkijos švietimo ministerija: Švietimo įstatymas pažeidžia Lietuvos lenkų interesus

„Lenkijos pusė, po kruopščios analizės ir diskusijų su Lietuvos puse, mano, kad Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo nuostatos (…) yra diskriminacinės Lenkų mažumos mokyklų Lietuvoje atžvilgiu“, – skelbiama Lenkijos nacionalinio švietimo ministerijos interneto svetainėje. Šis pareiškimas buvo paskelbtas po praėjusį penktadienį (2011-11-25) Trakuose įvykusio abiejų Lietuvos ir Lenkijos švietimo ekspertų grupės susitikimo. Punskas.pl primena, kad paskutiniame...

Įrašas

Apie Lietuvos ir Lenkijos santykius

2011 m. lapkričio 14 d., pirmadienį, į Lietuvą atvyko už tautines mažumas atsakingas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) komisaras Knutas Vollebaekas. Jis susitiko su Lietuvos politikais. Lapkričio 15-ąją keliaus į Šalčininkų rajoną ir lankysis tautinėse lenkų ir rusų mokyklose. Komisaro vizito Lietuva sulaukė, kai jau kuris laikas tarp Lietuvos ir vietos lenkų bendruomenės tvyro...

Įrašas

Pasėta lietuvybė augina vaisius Šalčininkų krašte

Vidmantas ŽILIUS, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos direktorius Vidmanto Žiliaus pasisakymas, nuskambėjęs 2011 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusioje konferencijoje „Iššūkiai valstybės vientisumui prieš dvidešimt metų ir šiandien“, skirtoje pietryčių Lietuvos problemoms aptarti. Praėjo 20 metų, kai buvo sukurta Valstybinė komisija Rytų Lietuvos problemoms nagrinėti, iškilus didelė grėsmei Lietuvos valstybei. Iš šio laiko nuotolio...

Įrašas

Lenkų mokyklose Lietuvoje ir toliau mokoma tik lenkiškai

Nijolė DRUTO Nepaisant naujo Lietuvos švietimo įstatymo, visos pamokos Lietuvos lenkų mokyklose ir toliau vyksta tik lenkų kalba. Tai Lenkijos naujienų agentūrai PAP pareiškė Vilniaus rajono vicemeras Janas Mincevičius. „Niekas nepasikeitė. Taip, kaip ir iki šiol, visi dalykai lenkų mokyklose dėstomi lenkų kalba“, – teigė J. Mincevičius ir pabrėžia, kad „įstatymo nepaisymas yra pilietinio nepaklusnumo...

Įrašas

Lenkų skansenas Lietuvoje

Maria WIERNIKOWSKA „Tiesa apie Vilnijos lenkus nebūtinai mums maloni. Tačiau geriau nemitologizuokime patriotinio pasipriešinimo prieš lietuvių priespaudą.“ „Nemesim žemės, iš kur esame kilę“, – per garsiakalbius skamba fonas, bet protestuojančių lenkų minia, susirinkusi prie Vilniaus valdžios būstinės, nedainuoja. Plakatą su užrašu „Sakome NE mūsų vaikų nutautinimui“ laiko patys vaikai. Aš tokiomis demonstracijomis kažkodėl netikiu. Kažkada...

Įrašas

J. Karosas. Lietuva ir Lenkija: adekvačios užsienio politikos mįslės (II)

Prof. Justinas KAROSAS, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime narys Kultūrinis tautos elitas yra ta jos viršūnė, kuri natūraliai skleidžia savo įtaką apačion, jis yra autoritetas vadinamajai prastuomenei, kuri iš jo kad ir negeba mokytis, tai dažnai bent mėgina jį pamėgdžioti. Taip palengva ir plėtėsi niekinantis požiūris į savo tautos kalbą, ir beveik stebuklu galima laikyti...

Įrašas

„Duok durniui kelią“

Prof. Bronislovas GENZELIS (Iš lietuvių folkloro) Ir duodame. Visur jam keliai atviri. Išrinkom dabartinį Seimą, Vyriausybę. Turime Andrių Šedžių, planuojanti atkurti LLDP ir save matantį Lietuvos prezidento kėdėje. Turime Mantą Adomėną, „Naujojo židinio“ puslapiuose kviečiantį „stabdyti lietuvinimą“. Mes humaniški. Negi skriausi tą, kuriam Dievulis pagailėjo protelio? Lietuviai mėgsta folklorą. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) veikėjai...

Įrašas

Lenkai paniekino švietimo ekspertų išvadas

Nenorintys, kad jaunoji Lietuvos lenkų karta mokėtų valstybinę kalbą, politikai paniekino net abiejų šalių švietimo ekspertų išvadas. Nors šie pripažino, kad Švietimo įstatymo pataisos nėra diskriminacinės, dviejų tautų nesantaikos kurstytojams tai ne priežastis liautis kaitinus aistras. Jau antrą protesto akciją suorganizavę Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai tikriausiai pamiršo pasidomėti, kokias išvadas padarė neseniai posėdžiavę abiejų...

Įrašas

Lenkai ir kiti tautinių mažumų atstovai mitingavo prie Seimo, moksleiviai pamažu traukėsi

Šarūnas ČERNIAUSKAS 2011 m. rugsėjo 23 d., penktadienį, lenkų organizacijos rinkosi į didžiulį mitingą prie Seimo. Renginį, kuriame galėjo dalyvauti iki 5,3 tūkst. žmonių, stebėjo gausios policijos pareigūnų pajėgos. Šiuo mitingu tautinės mažumos reiškia nepasitenkinimą Švietimo įstatymo nuostatomis. Renginio organizatoriai reikalavo visų dalykų tautinių mažumų mokyklose dėstymo gimtąja kalba, lietuvių gimtosios ir valstybinės kalbos egzamino...