Kopėčios-trapas, nuo kurių į laužą Panerių miške buvo metami lavonai. XX a. 5 deš. http://www.jmuseum.lt nuotr. Dr. Arūnas BUBNYS, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius Iki Antrojo pasaulinio karo Vilnius buvo vienas iš svarbiausių Europos žydų kultūros, mokslo, švietimo ir rabiniškojo mokslingumo centrų. Nacių-sovietų karo išvakarėse Vilniuje gyveno apie 58 tūkstančius žydų. Karo ir nacių...
Lietuva – Lenkija
Įrašas
Abėcėlės keitimas – lietuvių pažeminimas
Povilas GYLYS, Vilnius Daug lietuvių mano, jog mes neturime išmintingo, patriotiško elito. Ne tik politikų, bet ir žurnalistų, analitikų. Daugelio iš jų mentalitetas yra tarniškas. Galią turintys ir mus valdantys turi stiprų tarno instinktą. Tačiau tai ne tarnystės savo šaliai ar tautai instinktas. Mus valdantieji dairosi ne tiek į tai, ką galvoja ir ko nori Lietuvos...
Įrašas
Lietuva – jubiliejinio Krokuvos kino festivalio garbės viešnia ir pagrindinė partnerė
2015 m. gegužės 31 d. Krokuvoje (Lenkija) prasidėjo 55-asis Tarptautinis kino festivalis, kurio garbės viešnia ir pagrindinis partneris šiais metais buvo Lietuva. Šia proga vienas iš žymiausių ir seniausių Lenkijoje kino festivalių suorganizavo specialią programą „Lietuva dėmesio centre“ (Focus on Lithuania). Šioje programoje buvo pristatyta plati Lietuvos kino panorama, kurioje žiūrovai pamatė režisierių iš Lietuvos pastaraisiais metais...
Įrašas
Vytauto Landsbergio mintys
Noriu jus pasveikinti svarbią Lietuvai dieną, kuomet minimos 75-osios Vilniaus grįžimo Lietuvai metinės, nors ji šiemet nebuvo paryškinta ir deramai iškelta. Aš tuomet jau gyvenau ir kai ką atsimenu. Ši diena mūsų istorijoje turėtų būti nepaprastai svarbi. Jeigu mes to nejuntame, kas nors mums turėtų padėti, o jei ne, tuomet bandykime patys domėtis ir ginti...
Įrašas
Kaip Vilnių atgavome ir kaip jį išsaugosim?
(Jaunimo sambūrio „Pro Patria“ nario Pauliaus Kruopio kalba, pasakyta 2014 m. spalio 28 d. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje Vilniaus atgavimo 75-ųjų metinių proga) 1939-ųjų metų spalio 28 diena – iš tiesų, yra viena svarbiausių mūsų valstybės datų. Toji diena, kai ilgai Lenkijos ir Rusijos imperijos okupacijose buvęs kraštas sugrįžo savo teisėtam šeimininkui – lietuvių tautai....
Įrašas
Kaip Varšuva klupdo Vilnių
Lietuva neturi tikro elito, beveik neturi galingų dvasios aristokratų. Ją valdo naujoji nomenklatūra. Egoistiška, savo interesų rate užsidariusi, nepatriotiška, baili, vasališka, instinktyviai ieškanti pono, kuriam galėtų paklusti. Neturėdama gilaus ir autentiško nacionalinių interesų suvokimo ji neturi aiškios valstybės reikalų tvarkymo strategijos nei šalies viduje, nei tarptautinėje arenoje. Štai naujausias pavyzdys. Lenkijos Senato pirmininkas Bogdanas Borusevičius...
Įrašas
A. Rudys. Teritorinis vientisumas asmenvardžių rašymo kontekste
Visuomenę Lietuvoje sujaudino vėl atsinaujinęs dirgiklis – ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymo klausimas. Blogiausia, kad šis klausimas aptariamas labai siaurai, tik lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statuso požiūriu. O turėtų būti matomas ir vertinamas žymiai platesniame – Lietuvos kaip valstybės teritorinio vientisumo ir net išlikimo – kontekste. Aš būtent taip matau šį...
Įrašas
Ž. Makauskienė. Tikrosios ir tariamos diplomatijos žvaigždės
Gegužės pradžioje vietos spauda paskelbė, kad Seinuose veikiančio „Pogranicze“ centro steigėja, vadovo Kšištofo Čiževskio (Krzysztof Czyżewski) žmona Malgožata Čiževska (Małgorzata Czyżewska) buvo apdovanota Lietuvos užsienio reikalų ministerijos garbės ženklu „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“ už Lietuvos ir Lenkijos kultūrinių santykių plėtojimą. Apdovanojimą įteikė Lietuvos Respublikos konsulato Seinuose vadovė Vida Bagdonavičienė Kaimynų dialogo forume, kurį surengė Lietuvos Respublikos...
Įrašas
Kviečiame dalyvauti seminare-diskusijoje „Lenkų ir Lenkijos vaidmuo lietuvių tautos ir jos savarankiško valstybingumo kūrimo ir stiprinimo kelyje“
„Lenkų ir Lenkijos vaidmuo lietuvių tautos ir jos savarankiško valstybingumo kūrimo ir stiprinimo kelyje“. Renginys vyks š.m. gegužės 20 d. (antradienį) nuo 13 val. LR Seimo III rūmų I aukšte Europos informacijos biure. Įėjimas be leidimo iš Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos pusės. Seminaras – diskusija skirta istoriko dr. Algimanto Liekio knygoje „Svetimi lietuvių namuose“ pateikiamiems...
Įrašas
Kelionės įspūdžiai iš Lenkijos sostinės Varšuvos
Projektas „Rūpinamės 1863 m. sukilimo paveldu“ Kaip jau buvome informavę gerb. skaitytojus, kad 2013 m. gruodžio 12 d. Kauno Vytauto Didžiojo universitete vyko baigiamasis projekto „Rūpinamės 1863 m. sukilimo paveldu“ etapas. Projekte dalyvavo 37 mokyklos, 260 mokinių ir 40 mokytojų. Projekto tikslas – skatinti mokinių iš mokyklų su skirtingomis dėstomomis kalbomis tarpusavio bendravimą, atkreipti dėmesį...
Įrašas
M. M. Kolionko. Ar įmanoma Lenkijos sienų revizija?
Oficialių Lenkijos politikų tikinimai esą „kresų“ (liet. „pakraščių“; taip lenkai vadina prieš II pasaulinį karą valdytas teritorijas Lietuvoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje; beje, į šią sąvoką patenka ir Lietuvos sostinė Vilnius) nostalgija gyvena ir jos idėjas kursto vien kadaise ten gyvenę žmonės ar jų palikuonys, yra tik tuščios nepagrįstos kalbos, skirtos nebent naiviam strateginiam partneriui užliūliuoti....
Įrašas
M. Jučas. Nauja knyga apie Vytautą Didįjį
Nikodem J. Witold wielki książę litewski (1354 lub 1355 – 27 października 1430), Kraków: Avalon, 2013. Vis dar neslūgsta įvairių šalių istorikų dėmesys lietuvių tautos didvyriui Vytautui. Apie jį rašo ne tik savi, bet ir svetimi autoriai, ypač lenkų ir vokiečių mokslininkai, literatai. 2013 m. Krokuvoje buvo išleista ir Poznanės Adomo Mickevičiaus universiteto profesoriaus Jaroslavo...
Įrašas
T. Baranauskas. Apie amžiną lietuvių ir lenkų tautų meilę…
2014 m. balandžio 29 d. 15:03 www.delfi.lt Įvairių būna priežasčių masinės meilės proveržiams. Vieną keisčiausių stebėjome pastarosiomis dienomis. Viskas prasidėjo rugpjūčio 9-ąją, kuomet Poznanės „Lecho“ futbolo komandos sirgalių asociacija „Wiara Lecha“ iškėlė didžiulį plačiai nuskambėjusį plakatą su užrašu „Litewski chamie, klęknij przed polskim panem“ („Lietuvių chame, nusilenk prieš lenkų poną“). Kai kurie lenkai po tokio...
Įrašas
Krzysztof Pomian paskaita apie apie europinę atmintį ir jos formas
Krzysztof Pomian (g. 1934), lenkų istorikas ir filosofas. Lenkijos instituto, Vilniaus universiteto ir Europos humanitarinio universiteto kvietimu prof. K. Pomianas 2014 m. balandžio 29 d. Vilniaus universitete (17.30 val., Mažoji aula, Universiteto g. 3) skaitys viešą paskaitą apie europinę atmintį ir jos formas. 1952-1957 m. studijavo Varšuvos universiteto filosofijos fakultete; ten apgynė daktaro disertaciją (1965)...
Įrašas
K. Garšva. Kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus geresni?
Hum. m. dr. Kazimieras GARŠVA Mes gerbiame lenkus, linkime geriausios sėkmės Lenkijai ir laukiame, kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus iš tikro geri. Kad taip būtų, reikia padaryti nelabai daug – laikytis Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties, pasirašytos prieš 20 metų, balandžio 26 dieną. Pagal Sutarties 1 straipsnį...
Įrašas
A. Piročkinas. Ar įmanomas lenkiškas įrašas Lietuvos piliečio pase?
Pasaulio istorijoje turbūt nerasime kito atvejo, kai kuri tauta, kaip lenkų, su tokiu įtūžiu būtų reikalavusi jos tikrinius vardus nepakeistus vartoti juos pasisavinusioje kalboje. Kas ne kas pasakys, kad to nė nereikia reikalauti, nes daug kalbų savaime taip daro. Tačiau atidžiau apsidairykime: argi iš tikrųjų visos kalbos išlaiko nepakeistą įsigytų vardažodžių rašybą? Paimkime anglų kalbą,...
Įrašas
R. Ozolas. Kada nustosit tyčiotis iš Lietuvos?
Romualdas OZOLAS, Vilnius Kas darosi mūsų valstybėje? Net tarptautinės institucijos pripažįsta, kad Lietuvos lenkų bendruomenės sąlygos Lietuvoje – geriausios pasaulyje: išsilavinimą gimtąja kalba kiekvienas Lietuvos lenkas gali gauti nuo pradžios mokyklos, netgi nuo vaikų darželio, iki pat aukštosios mokyklos. Švietimo lenkų kalba išlaidas, kaip ir visiems Lietuvos piliečiams, Lietuvos lenkams skiria Lietuvos valstybė. Švietimo...
Įrašas
Lyg raudonai baltos kumelės sapnas
Linas V. MEDELIS Ne naujiena, kad pasitaiko ganėtinai keistų (negražu būtų sakyti – kvailų) įstatymų. Pavyzdžiui: JAV Oklahomos valstijoje šunys, norintys burtis į didesnę nei trijų gaują, privalo gauti raštišką miesto mero sutikimą; Viskonsino valstijoje vyrui, mylintis su partnere, draudžiama šaudyti pistoletu ar kitu šaunamuoju ginklu; Džordžijoje įstatymas draudžia rišti žirafą prie telefono stulpo arba...
Įrašas
„Paminklams – ne, kapams – taip“
Petras MAKSIMAVIČIUS Neseniai „Aušra“ rašė apie Berznyko kapines ir ten vykdomą neįprastą istorinės atminties žadinimo politiką. Daug kas sako, kad tokiu būdu ir tokioje vietoje jokios politikos vykdyti nederėtų. Kapinės ir mirusiųjų pagerbimas užima svarbią vietą Europos (o gal reikėtų sakyti – mūsų įsivaizduojamo civilizuoto pasaulio) kultūroje. Dėl Berznyke vykdomos istorinės atminties politikos girdėjome įvairių...
Įrašas
Lenkų rinkimų akcija žada skubiai prastumti antikonstitucinį Tautinių mažumų įstatymo projektą
Jonas VAIŠKŪNAS Trečiadienio, 2013 m. spalio 9 d., vakare nacionalistinės Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) išplatintame pranešime spaudai, piktinamasi spalio 9 d. grupės Seimo narių kreipimusi įteiktu ministrui pirmininkui Algirdui Butkevičiui reikalaujant laikytis Konstitucijos ir neteikti Seimui svarstyti Konstitucijai prieštaraujančio Tautinių mažumų įstatymo naujosios redakcijos projekto. Trečiadienį spaudos konferenciją Seime surengę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD)...
Įrašas
Aldona Prašmantaitė. Rūdninkų girios epizodas 1863 metų sukilime
Šeštadienį, 2013 m. rugsėjo 14 d., nemažas būrys vilniečių turėjo progos dalyvauti išvykoje į Rūdninkus (kaimą ir girią), dedikuotoje 1863-ųjų m. sukilimo 150-mečiui. Tai žurnalistės Aurelijos Arlauskienės inicijuotas ir vadovautas renginys, įsiterpęs į šiemečių Europos paveldo dienų programą. Rūdninkų kaimo pakrašty, ant Merkio kranto prie 1975 m. pastatyto medinio paminklo, ženklinančio sukilėlių susidūrimą su caro...
Įrašas
Galutinis teismo sprendimas: lenkiški užrašai yra neteisėti
Dainius SINKEVIČIUS Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos atsisakymas pakeisti nelietuviškus gatvių pavadinimų užrašus, yra nepagrįstas: nacionaliniai teisės aktai aiškiai nustato, kad gatvių pavadinimų užrašai turi būti pateikiami tik valstybine kalba. Taip galutinėje ir neskundžiamoje nutartyje paskelbė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), Šalčininkų valdžiai nurodęs, jog rajone gatvių pavadinimai negalės būti nurodomi lenkų ir rusų kalbomis. Pakeisti...
Įrašas
Apie amžiną lietuvių ir lenkų tautų meilę…
Tomas BARANAUSKAS, Vilnius Visokių būna priežasčių masinės meilės proveržiams. Vieną iš keisčiausių stebėjome paskutinį šių metų vasaros mėnesį. Viskas prasidėjo 2013 m. rugpjūčio 8-ąją, kai Poznanės „Lecho“ futbolo komandos sirgalių asociacija „Wiara Lecha“ iškėlė didžiulį plačiai nuskambėjusį plakatą su užrašu „Litewski chamie, klęknij przed polskim panem“ („Lietuvių chame, nusilenk prieš lenkų poną“). Kai kurie lenkai...
Įrašas
Lietuvybė trypiama su savų palaiminimu
Per praėjusį mėnesį (2013-08-08) Poznanėje vykusias futbolo rungtynes antilietuvišką plakatą išskleidę lenkų sirgaliai sulaukė adekvačios savo tautiečių reakcijos. Aukšti Lenkijos pareigūnai atsiprašė mūsų šalies, interneto erdvę užliejo šio išpuolio pašiurpintų lenkų pasipiktinimas savo tautiečiais ir lietuviams skirti atsiprašymai, o prokurorai jo autoriams pateikė kaltinimus dėl lietuvių įžeidimo tautybės atžvilgiu. Tačiau trintis tarp lietuvių ir lenkų...
Įrašas
Pareiškimas dėl europarlementaro Valdemaro Tomaševskio veiksmų
KAUNO SENJORŲ TARYBA (Patvirtinta Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. spalio mėn. 20 d. Sprendimu Nr. T-564) Lietuvos Respublikos Generaliniam prokurorui Dariui Valiui Rinktinės g. 5A, LT-01515 Vilnius P A R E I Š K I M A S dėl europarlementaro Valdemaro Tomaševskio veiksmų 2013-09-02 Kaunas Kauno miesto Senjorų taryba, atstovaujanti 85 tūkstančiams senjorų, gyvenančių...
Įrašas
Ar Lenkiją valdęs karalius Jogaila buvo chamas?
Dar ilgai dviejų tautų atmintyje išliks prisiminimas apie tai, kaip ekstremistiškai nusiteikę lenkų futbolo fanai iškabino lietuvius įžeidžiantį plakatą. Apie šį įvykį nuomonę pareikšti paprašėme vieną iš iškiliausių Lietuvos žmonių – žymų mokslininką, kalbininką, baltistą, lietuvių kalbos istoriką, akad., prof., habil. dr. Zigmą Zinkevičių. Gerb. Profesoriau, nacionalinio Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ skaitytojai domisi Poznanėje (2013-08-08)...
Įrašas
A. Lapinskas. Kol lenkai skųsis, gerų santykių nebus. Lenkai skundžiasi
Anatolijus LAPINSKAS 2013 m. vasaros pradžioje Kėdainiuose įvyko jau vienuoliktas lenkų kultūros festivalis „Znad Issy“ (galėtume versti „Nuo Nevėžio krantų“). Toks pavadinimas susijęs su dabartiniame Kėdainių rajone, Šetenių kaime daugiau kaip prieš 100 metų gimusiu žymiu lietuvių kilmės lenkų rašytoju, literatūros mokslininku Czesławu Miłoszu (Česlovu Milošu), savo autobiografinio pobūdžio romane „Isos slėnis“ vadinusiu Nevėžio upę...
Įrašas
Ko nepasakė V. Tomaševskis
Poznanės futbolo sirgalių klubas 2013 m. rugpjūčio 8 d. per žaidynes viešai laikė didžiulį šūkį „Lietuvių chame, klaupkis prieš lenkų poną“. Chamas buvo įrašytas Lietuvos valstybinėje vėliavoje, o ponas – Lenkijos valstybinėje vėliavoje. Taip pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucija, ginanti valstybinę vėliavą, ir įstatymai, draudžiantys kurstyti tautinę nesantaiką. Lenkijos policija nesiėmė jokių veiksmų per žaidynes įstatymus...
Įrašas
Reikia prisiminti ne tik atgautą Vilnių, bet ir prarastus Suvalkus
Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS Lenkijos tarpukario politika Lietuvos atžvilgiu palengvino Berlynui ir Maskvai Europos pasidalijimo užduotį. Lygiai prieš 20 metų iki sovietams su hitlerininkais sudarant Molotovo-Ribbentropo paktą, sunaikinusį Baltijos šalių ir Lenkijos valstybingumą, Lenkija, pasinaudojusi tuo, kad Lietuva kovėsi su rusų bolševikais, atsiplėšė istorinį baltišką Suvalkų kraštą. Rugpjūčio 23 d. Lietuvoje minima Juodojo kaspino diena, primenanti šaliai ...
Įrašas
Poznanės stadione – lietuvius žeidžiantis plakatas: „Lietuvių chame, klaupkis prieš lenkų poną“
Ketvirtadienį, 2013 m. rugpjūčio 8 d., „Lech“ sirgaliai besibaigiant pirmajam kėliniui tribūnoje išskleidė didžiulį lietuvius žeidžiantį plakatą. „Lietuvių chame, klaupkis prieš lenkų poną (Litewski chamie, kleknij przed polskim panem – lenk.)“ – toks užrašas buvo ant lenkų sirgalių plakato. Lenkijos naujienų tinklalapis gloswielkopolski.pl tokį savo komandos „Lech“ sirgalių elgesį pavadino skandalu. „Poznanės „Lech“ pralošinėja stadione. Deja,...