Žurnalistas Rimas Bružas. Asmeninio archyvo nuotr. www.voruta.lt Šių metų pavasarį istorijos gerbėjai, mylėtojai per LRT televiziją galėjo pamatyti dar vieną žurnalisto, keliautojo, istorinių dokumentinių filmų režisieriaus ir autoriaus Rimo Bružo filmą – „Burmistras. Konstantinas Stašys“. Pokalbio pabaigoje www.voruta.lt ir šio dokumentinio filmo autorius maloniai kviečia paspausti nuorodą ir pasižiūrėti LRT Mediatekoje įkeltą filmą. Konstantinas Stašys...
Vilnija
Generolo Želigovskio „maištas“ ir Vilniaus užėmimas. Vertėjo pastabos
Liucijanas Želigovskis. Lenkų karo veikėjas, generolas, tautinis didvyris. lt.wikipedia.org nuotr. Zenon KRAJEWSKI Juzefas Pilsudskis buvo sumanus politikas, gebąs numatyti ateitį ir blaiviai vertinti realią padėtį Būdamas valstybės galva jis galėjo praktiškai įgyvendinti federacinę programą, kurios jis pirmiausia siekė dėl pragmatinių sumetimų ir dėl asmeninių sentimentų: svajojo savo gimtąjį kraštą – Lietuvą sujungti su Lenkija. Tačiau...
Aušra Virvičienė. Naujas Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ šimtmetis
Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius, www.voruta.lt Prieš šimtą metų Vilniuje, Visų Šventųjų bažnyčios klebonijoje… Sausio 31-ąją, lygiai prieš 100 metų Vilniuje, Visų Šventųjų bažnyčios klebonijoje, įvyko pirmasis Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ steigiamasis susirinkimas. Valdybos pirmininku išrinktas kun. dr. Jonas Steponavičius. Švietimo draugija gavo teisę steigti ir laikyti pradedamąsias mokyklas, mokytojų seminarijas ir kitas mokymo įstaigas. Reikia priminti,...
Vilniaus rajono savivaldybė ignoruoja, o Švietimo ir mokslo ministerija steigia naujas ikimokyklinio ugdymo grupes, kuriose vaikai galės mokytis valstybine lietuvių kalba
Buivydiškių pagrindinės mokyklos Sudervės skyriaus modulinių pastatų įrengimas ir montavimas. ŠMM nuotr. Filomena VILŪNAITĖ, Vilniaus rajonas, www.voruta.lt Vilniaus rajono savivaldybė jau seniai ignoruoja savo gyventojų prašymus steigti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes patiems mažiausiems savo rajono gyventojams. Problemos nebūtų, jei tėveliai pageidautų ugdyti vaikus lenkų kalba. Prašome – lopšeliuose darželiuose vietų kiek nori ir kada...
Dėl Sūduvos vardo vartojimo
Pasirašius Melno taikos sutartį 1422 m., buvo patvirtintos Lietuvos sienos ir tuomečiuose dokumentuose buvo paminėtas Sūduvos vardas. Kalbininkas Kazimieras Būga nemažai rašė apie Sūduvą, sūduvius (jo vadintus sūdais), tačiau niekur šio krašto jis nevadino Suvalkija. Apie šio žodžio netaisyklingą darybą yra paaiškinęs kalbininkas Antanas Salys. Kalbininkas teigia, kad iš miestų vardų kraštų pavadinimai su priesaga -ija...
Autonomija de facto, arba lietuvi, čiuožk
Vydas ASTAS Pradėsiu nuo antrosios dalies. Tai buvo… patys nesunkiai atspėsit kur. Stovėjau kieme. Laukiau išeinant vyro, kurį prieš dvidešimt minučių užkalbinau kaimo gatvėje ir mudu sutarėm dėl vieno darbelio. Kai užsukau į kiemą su savo automobiliu, gal keturi vaikiukai sukurnėjo iš kiemo į trobą, be abejo, pranešdami tėvui apie nepažįstamojo, tai yra mano, atvykimą....
Pasitinkant „Ryto“ draugijos 100-metį
Libertas KLIMKA Ši savaitė reikšminga lietuviškojo švietimo istorijai. Prieš šimtą metų 1913 m. sausio 31 d. Vilniuje įvyko „Ryto“ draugijos steigiamasis suvažiavimas. Iš esmės tai buvo vienas iš būsimos nepriklausomos valstybės kūrimo darbų. „Ryto“ draugija Vilnijos krašte užsibrėžė tikslus steigti ir išlaikyti lietuviškas pradines mokyklas, rengti vakarinius ir šventadienius kursus suaugusiems, rūpintis mokytojų parengimu, įkurti...
Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ šimtmečio paminėjimui skirta konferencija ir paroda
2013 m. sausio 31 d. minėsime Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ šimtmetį. 11 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3) vyks konferencija, o 16 val. Naujajame arsenale (Arsenalo g. 1) bus atidaryta paroda „Lietuvių švietimo draugija „Rytas“. Parodoje eksponuojamos „Ryto“ draugijos švietėjišką veiklą liudijančios fotografijos ir dokumentai, senųjų vilniečių išsaugotos istorinės relikvijos. Pateiktą istorinę medžiagą...
Dr. kun. Jonas Steponavičius: kovotojas dėl lietuvybės Vilnijos krašte
Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ, Vilnius Jonas Steponavičius (1880 03 10–1906–1947 12 08) – dvasininkas, filosofijos mokslų daktaras, pedagogas, administratorius, politikas, aktyvus 1920–1926 m. Lietuvos Seimų narys, visuomenės veikėjas, Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmasis pirmininkas, aktyvus kovotojas dėl lietuvybės Vilnijos krašte, vienas iš Tėvynės apsaugos rinktinės organizatorių ir aktyvus veikėjas, apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu...
Knyga „Kova už Šalčininkų kraštą ir lietuvybės išsaugojimą“
Antanas LESYS, Jovita NIŪNIAVAITĖ-LESIENĖ, Vilnius Knygą „Kova už Šalčininkų kraštą ir lietuvybės išsaugojimą“ išleido VšĮ „Versmės“ leidykla (www.versme.lt), Vilnius, 2012. (153 p. : iliustr. – ISBN 978-9955-589-40-2). Spausdino UAB „Petro ofsetas“ Knygos atsakingasis redaktorius Andrius Biziulevičius Kalbos redaktorius Violeta Baltušytė Maketuotoja Nijolė Juozapaitienė Viršelio dailininkas Rimantas Tumasonis Viršelyje panaudota Klaudijaus Driskiaus nuotrauka Antroji autorių knyga...
Akad. Z. Zinkevičiaus paskaita-pokalbis „Lietuviški elementai šiaurės rytų Lenkijos ir Vilnijos pavardės“
2012 m. spalio 17 d., trečiadienį, 16.30 val. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) mažojoje salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) vyks akad. prof. habil. dr. Zigmo Zinkevičiaus paskaita-pokalbis „Lietuviški elementai šiaurės rytų Lenkijos ir Vilnijos pavardės“. Daugiau informacijos: Z. Zinkevicius_paskaita-pokalbis_2012-10-17
Bažnyčios riteris
Jovita NIŪNIAVAITĖ-LESIENĖ, Vilnius Bažnyčios riteris: knyga skirta 625-osioms Lietuvos Krikšto metinėms, prisimenant kunigą Juozą Zdebskį (Vilnius: Petro ofsetas, 2012. – 240 p.: iliustr., faks. – ISBN 978 – 609 – 420 – 244 – 5) Ši istoriko Antano Lesio knyga yra apie kunigo Juozapo Antano Zdebskio gyvenimą, veiklą, jo nudeginimą ir žūtį, sovietinį ir dabartinį dvasininko...
Paberžės „Verdenės“ vidurinei mokyklai Vilniaus rajone – dvidešimt
Valė ČEPLEVIČIŪTĖ Vilniaus rajono Paberžės „Verdenės“ vidurinė mokykla švenčia gražų 20-mečio jubiliejų. Europarlamentarė Laima Andrikienė, gavusi kvietimą atvykti į šventę, atidėjo svarbius susitikimus ir darbus, kad 2012 m. rugsėjo 14 d. galėtų dalyvauti jubiliejaus šventėje ir pasveikinti šią puikią mokyklą nuo įkūrimo 1992 metais išaugusią į svarbų lietuvybės židinį Vilnijos krašte. Mokyklos direktorė Vanda Nivinskienė...
Juozapas Ignotas Kraševskis – istorikas, rašytojas, leidėjas
Libertas KLIMKA Lankantis Vilniuje, žingsniuojant pagrindine senamiesčio Pilies gatve, priešais Šv. Jonų bažnyčią ir varpinę dėmesį patraukia keletas stilingų pastatų. Vienas iš jų – signatarų namai. Čia buvo pasirašyta Lietuvos Nepriklausomybės Vasario 16-osios aktas. Ir gretimas, pažymėtas paminkline lenta, skirta Juozapui Ignotui Kraševskiui. 2012 m. liepos 28 dieną buvo šio iškilaus rašytojo, poeto, leidėjo, istoriko...
Lietuviai: praeities didybė ir sunykimas
„Vorutos“ pokalbis su akad. prof. habil. dr. Zigmu Zinkevičiumi, parengusiu spaudai knygą „Lietuviai: praeities didybė ir sunykimas“, kurioje pateikiami svarbiausi istorijos faktai bei žymiausio Lietuvoje kalbos mokslo specialisto išvados Taigi įvardykime, kas buvo baltai arba kur buvo baltų pasaulis? Naujausi hidronimijos tyrimo duomenys rodo, kad priešistorinė rytinė baltų gyvenamo ploto riba vestina per Volgos, Maskvos...
Lietuvių kalba gujama iš Lietuvos
Danas NAGELĖ Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė siūlo papildyti Valstybinės kalbos įstatymą nauja nuostata, suteikiančia galimybę Lietuvos kariuomenės tarptautinius dokumentus rengti tik užsienio kalba, taip atimant iš lietuvių galimybę sužinoti, ką jų vardu šalis yra įsipareigojusi. Tačiau žinomas kalbininkas, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas habil. dr. Kazimieras Garšva sako, kad tai – tik žiedeliai, mat lietuvių kalbai...
R. Miknys: prarandame galimybę turėti Lietuvos lenkus, o ne lenkus Lietuvoje
Virginijus SAVUKYNAS Kiek lietuvių žino kad Lietuvos konstitucinės teisės tėvu vadinamas Mykolas Riomeris (Mykolas Romeris) save labiau laikė ne lietuviu, o Lietuvos lenku? Apie „Lietuvos lenko“ sąvokos kilmę ir prasmę LRT laidoje „Įžvalgos“ Virginijus Savukynas kalbėjosi su Istorijos instituto direktoriumi Rimantu Mikniu. Knygą apie M. Riomerį parengęs žinomas istorikas atskleidžia, kad XIX-XX amžiaus sandūroje buvo galimybė...
Č. Iškauskas. Vidurio Lietuva: lenkų okupacijos aidai…
Česlovas IŠKAUSKAS Jau ne kartą tvirtinome, kad savo krašto istorijos pažinimas yra tas skiedinys, kuris sutvirtina valstybės ateities pamatus, padeda atskirti grūdus nuo pelų, įžiebia patriotizmo kibirkštį. Vargu ar kam reikia sakyti, kad šiame paviršutiniškumo amžiuje dominuoja abejingumo savo istorijai mada, nuodingas kosmopolitizmo virusas, paverčiantis tautą beforme mase ir stumiantis ant išnykimo bedugnės. Kita vertus,...
Atsiminimai apie poetą Justiną Marcinkevičių: jo asmenybės dvilypumas
Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Mes susipažinome apie 1950 m., kai a. a. Justinas Marcinkevičius įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti lituanistikos, o aš, tik ką baigęs tas studijas, buvau paliktas Universitete dėstyti. Jis už mane buvo 5 metais jaunesnis. Skaičiau lietuvių dialektologijos, istorinės gramatikos ir kitas kalbines disciplinas. Savo studentus gerai pažinojau. Studijos...
Pasėta lietuvybė augina vaisius Šalčininkų krašte
Vidmantas ŽILIUS, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos direktorius Vidmanto Žiliaus pasisakymas, nuskambėjęs 2011 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusioje konferencijoje „Iššūkiai valstybės vientisumui prieš dvidešimt metų ir šiandien“, skirtoje pietryčių Lietuvos problemoms aptarti. Praėjo 20 metų, kai buvo sukurta Valstybinė komisija Rytų Lietuvos problemoms nagrinėti, iškilus didelė grėsmei Lietuvos valstybei. Iš šio laiko nuotolio...
Visi bijo Bumblausko
Vytautas VISOCKAS Pastaruoju metu dalyvavau dvejose konferencijose Seimo Konstitucijos salėje lietuvių ir lenkų santykių tema. Kalbėjo Lietuvai ir lietuviams palankus lenkas Ryšardas Maceikianecas, kelios lenkės iš lietuviams jau beveik prarastų Vilniaus ir Šalčininkų rajonų, bet daugiausia lietuviai, kuriems ne vis tiek, kas dedasi minėtuose rajonuose, kodėl ten neveikia Lietuvos įstatymai. Buvo konkrečiais pavyzdžiais konstatuojama daugeliu...
Lenkų skansenas Lietuvoje
Maria WIERNIKOWSKA „Tiesa apie Vilnijos lenkus nebūtinai mums maloni. Tačiau geriau nemitologizuokime patriotinio pasipriešinimo prieš lietuvių priespaudą.“ „Nemesim žemės, iš kur esame kilę“, – per garsiakalbius skamba fonas, bet protestuojančių lenkų minia, susirinkusi prie Vilniaus valdžios būstinės, nedainuoja. Plakatą su užrašu „Sakome NE mūsų vaikų nutautinimui“ laiko patys vaikai. Aš tokiomis demonstracijomis kažkodėl netikiu. Kažkada...
J. Karosas. Lietuva ir Lenkija: adekvačios užsienio politikos mįslės (II)
Prof. Justinas KAROSAS, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime narys Kultūrinis tautos elitas yra ta jos viršūnė, kuri natūraliai skleidžia savo įtaką apačion, jis yra autoritetas vadinamajai prastuomenei, kuri iš jo kad ir negeba mokytis, tai dažnai bent mėgina jį pamėgdžioti. Taip palengva ir plėtėsi niekinantis požiūris į savo tautos kalbą, ir beveik stebuklu galima laikyti...
J. Karosas. Lietuva ir Lenkija: adekvačios užsienio politikos mįslės (I)
Prof. Justinas KAROSAS, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime narys Dviejų kaimyninių valstybių santykiuose radosi įtampa. Nesiimkime, bent jau iškart, nurodinėti, kuri pusė yra šios įtampos iniciatorius. Tokiuose nurodymuose jau savaip slypi kaltinimai, o jų nesunkiai suranda ir viena, ir kita pusė. Abi jos tariasi tiktai reaguojančios į nepriimtinus kitos valstybės veiksmus. Tokiais konfliktiniais atvejais valstybės...
„Duok durniui kelią“
Prof. Bronislovas GENZELIS (Iš lietuvių folkloro) Ir duodame. Visur jam keliai atviri. Išrinkom dabartinį Seimą, Vyriausybę. Turime Andrių Šedžių, planuojanti atkurti LLDP ir save matantį Lietuvos prezidento kėdėje. Turime Mantą Adomėną, „Naujojo židinio“ puslapiuose kviečiantį „stabdyti lietuvinimą“. Mes humaniški. Negi skriausi tą, kuriam Dievulis pagailėjo protelio? Lietuviai mėgsta folklorą. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) veikėjai...
Lenkai nėra pavojingesni už žemaičius
Į Lietuvos televizijos laidos „Įžvalgos“ vedėjo Virginijaus Savukyno klausimus atsakinėja Kultūros ministro patarėjas Imantas Melianas. Jūs daug metų tyrinėjate etninius santykius. Kodėl paaštrėjo santykiai su Lietuvos lenkais, o ne, pavyzdžiui, Lietuvos rusais ar kitomis etninėmis grupėmis? Turbūt nebūtų visai teisinga pasakyti, kad tie santykiai pastaruoju metu ypatingai paaštrėjo. Tiksliau būtų įvardinti problemą, kuri nebuvo sprendžiama...
Kas dar turėtų atsitikti?
Prof. Romualdas OZOLAS, Vilnius Kas dar turėtų atsitikti, kad Lietuva pagaliau suprastų, ką pasakė Lenkija? Suprastų visa Lietuva, bet visų pirma Lietuvos valdžia. Apie svarbiausią tautinės nesantaikos kurstytoją Lietuvoje, Lenkų rinkimų akcijos vadovą Valdemarą Tomaševskį lenkai nėra pasakę nė vieno oficialaus sakinio, o ką tai reiškia politiškai, aiškinti nereikia – V. Tomaševskis šiandien yra neformalus...
A. Lapinskas. Jeigu lenkų švietimo padėtis Lietuvoje geriausia pasaulyje, tai kuriems galams tie streikai?
Anatolijus LAPINSKAS Apie galimus Lietuvos lenkų moksleivių streikus atidesni DELFI skaitytojai galėjo sužinoti dar pernai vasarą iš mano rašyto straipsnio. Priminsiu, apie kokius streikus tuomet kalbėjo Lietuvos lenkų vadas Valdemaras Tomaševskis: „Lietuvos lenkų rinkimų akcija neatmeta galimybės rengti mokyklų streiką, panašų į tą, kurį prieš mokyklų germanizavimą suorganizavo lenkų vaikai iš Września miestelio“. Tas streikas...
Ultimatumas yra. Ko trūksta dar?
Romualdas OZOLAS, Vilnius Kas dar turėtų atsitikti, kad Lietuva pagaliau suprastų, ką pasakė Lenkija? Suprastų visa Lietuva, bet visų pirma – Lietuvos valdžia. Apie svarbiausią tautinės nesantaikos kurstytoją Lietuvoje Lenkų rinkimų akcijos vadovą Valdemarą Tomaševskį lenkai nepasakė nė vieno oficialaus sakinio. Tai reiškia, kad V. Tomaševskis šiandien yra neformalus diplomatiniu nutylėjimu sankcionuotas Lenkijos penktosios kolonos...
„Misija būti lietuviu“
Su Romu Vorevičiumi, pedagogu metodininku, socialinių mokslų magistru kalbasi žurnalistas Mantas Šaltenis – 20 brandos metų Vilnijoje, Šalčios krašte. – Taip, pasirinkimo, aktyvaus darbo ir jaunystės metų… Seniai čia mano namai, puikūs draugai ir kaimynai. Tuomet savanoriškas sprendimas vykti dirbti mokytoju į Šalčininkų rajoną aplinkiniams buvo nesuprantamas – negi nėra ramesnių, paprastesnių vietų gyventi ir...