2013 sausio

Įrašas

Vladivostoko lietuviai

Alfonsas KAIRYS, Vilnius Daug metų skiria mūsų prisiminimus… daug metų… tada tai buvo keleri metai iki 2000-ųjų, tada – Vladivostoke (įkurtas 1860 m.), mieste Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, prie Japonijos jūros Amūro įlankos, 9302 km į rytus nuo Maskvos, … tada iš Prienų kilusi Laima ir visai dar ne Meščeriakova, o Drazdauskaitė, ieškojo tų, kurie savo...

Įrašas

1863 metų sukilimas – ATR tradicijos tąsa

Zigmas VITKUS Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2013-aisiais sukanka 150 metų nuo 1863-ųjų metų sukilimo ir pažymėdamas istorinę bei kultūrinę šio sukilimo reikšmę lietuvių, baltarusių ir lenkų tautoms, nutarė paskelbti 2013-uosius 1863-ųjų sukilimo metais. Ką žinome apie šį sukilimą, kas tai buvo – nacionalinio išsivadavimo judėjimas, socialinis judėjimas, o gal kova už Lietuvos...

Įrašas

Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ šimtmečio paminėjimui skirta konferencija ir paroda

2013 m. sausio 31 d. minėsime Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ šimtmetį. 11 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3) vyks konferencija, o 16 val. Naujajame arsenale (Arsenalo g. 1) bus atidaryta paroda „Lietuvių švietimo draugija „Rytas“. Parodoje eksponuojamos „Ryto“ draugijos švietėjišką veiklą liudijančios fotografijos ir dokumentai, senųjų vilniečių išsaugotos istorinės relikvijos. Pateiktą istorinę medžiagą...

Įrašas

Ir uždavinynuose teko meluoti…

Habil. dr. Algirdas AŽUBALIS, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija Prieškario nepriklausomoje Lietuvoje buvo išleista nemaža originalių, lietuvių autorių parengtų aritmetikos vadovėlių ir uždavinynų pradžios mokykloms bei gimnazijų pirmosioms klasėms. Paskutiniuosius uždavinynus I–III pradžios mokyklos skyriams (1937–1939 m.) spėjo šleisti mokytojas Mikas Petrauskas. M. Petrauskas gimė 1908 m. vasario 12 d. Žaslių vls. Talpūnų kaime...

Įrašas

Kiek lietuvaičių ištekėjo už Lietuvoje internuotų lenkų?

Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius 2013 m. sausio 24 d. Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejuje atidaryta paroda „1939–1940 m. Lietuvoje internuoti lenkai“. Joje panaudota medžiaga yra iš Lenkijos, Lietuvos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Danijos institutų, muziejų ir privačių asmenų kolekcijų. Paroda veiks iki vasario 28 d. Dvidešimtyje chronologiškai išdėstytų parodos stendų eksponuojamos fotografijos, spaudos publikacijos, dokumentai, žemėlapiai ir...

Įrašas

Aleksandras Astramovičius – kunigas, poetas, švietėjas

Vytautas ŽEIMANTAS, Baltarusijos rašytojų sąjungos narys, Vilnius Nuo Vilniaus iki Kamčiatkos Vilnietis, žinomas baltarusių švietėjas ir kunigas Adomas Stankevičius po kunigo ir poeto Aleksandro Astramovičiaus mirties apie jį parašė: „Nešė jis tiesos spindulį, baltarusių tautinio supratimo šviesą. Ir gyvu žodžiu, ir per gimtąją knygą, laikraštį (…) Jis tikras idealistas, kankinys už gimtąją idėją“. Gimė A.Astramovičius...

Įrašas

Prielinksnis „na“ ir „w“ lenkų kalboje. Dėl prielinksninių junginių „na Litwie“ // „w Litwie, na Litwę“ // „do Litwy“

Nijolė BIRGELIENĖ, Punskas Atsakymas į skaitytojos paklausimą dėl Vinco Martinkėno straipsnio „W Litwie czy na Litwie?“* Universaliame lenkų kalbos žodyne (Uniwersalny słownik języka polskiego, t. 1–4, red. S. Dubisz, Warszawa: PWN, 2003) prielinksnio w reikšmių suskaičiuojama 27, o na – 28. Taip pat nurodoma, kad prielinksnis na vartojamas sakiniuose, kurie informuoja vykstant ką nors vietoje,...

Įrašas

Klaipėdos krašto sukilimo ir jo išvadavimo 90-osioms metinėms

Dr. Algirdas MATULEVIČIUS, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro vyresn. moksl. redaktorius Daugiau kaip 40 metų tyrinėju Mažąją Lietuvą, prūsus ir visą Prūsiją, 40 metų rengiu lietuviškas enciklopedijas, tad laikau save to fronto kariu savanoriumi. Jau sovietinės okupacijos laikotarpio enciklopedijose (išleidom neseniai ir pirmąją pasaulyje 4 tomų Mažosios Lietuvos enciklopediją),  moksliniuose veikaluose, publicistikoje daug dėmesio skyriau Mažajai...

Įrašas

Lietuvos žemių integralumas

Lietuvos istorijos instituto direktoriaus Antano Tylos įžanginis žodis atidarant konferenciją „Vilniaus krašto grįžimas Lietuvai – lietuvių tautos kovos rezultatas“ 1994 m. spalio 14 d. šios dienos konferencija, kuri pavadinta „Vilniaus krašto grįžimas Lietuvai – lietuvių tautos kovos rezultatas“, yra skirta ištisos epopėjos prisiminimui ir jos istoriniam įvertinimui. 1939 m. rudenį nedidelės dalies Lietuvos rytinių etninių...

Įrašas

Gyvenimas, paskirtas istorijai

  Garbingo jubiliejaus proga ANTANĄ TYLĄ kalbina etnologas Petras KALNIUS Spalio 29 dieną žymiam Lietuvos istorikui, Lietuvos Mokslų akademijos nariui ekspertui, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikui ir šios akademijos Prezidiumo nariui profesoriui humanitarinių mokslų habilituotam daktarui, VDU garbės profesoriui Antanui Tylai sukanka 80 metų. Tai vienas iš nedaugelio istorikų, kuris, išėjęs į dimisiją, toliau aktyviai...

Įrašas

Vasario 16 – osios reikšmė Lietuvai ir Rytų Europai

Antanas Tyla Kalba pasakyta iškilmingame Vasario 16 minėjime Lietuvos operos ir baleto teatre 1991 02 16 Šiandien visa Lietuva mintimis susėdo prie bendro, lyg prie Kūčių stalo prisiminti, pagerbti ir įvertinti prieš 73 metus pradėto mūsų valstybės atkūrimo darbo, paminėti Vasario 16-osios arba Lietuvos Nepriklausomybės šventės. Pats faktas, kad mes čia, tokioje iškilmingoje aplinkoje pažymime...

Įrašas

Žymus Lietuvos istorikas profesorius Zenonas Ivinskis 1908 05 25 – 1971 12 24

Habil. dr. prof. Antanas TYLA Lietuvą amžinam poilsiui pargabenti istoriko profesoriaus Zenono Ivinskio (1908-1971) palaikai. 1998 m. spalio 2 d. 13 val. prof. Z. Ivinskio palaikai buvo perlaidoti Antakalnio kapinėse. Kasmet parvežami tai vienų, tai kitų mūsų išeivių tėvynainių, svajojusių bent atgulti amžinam poilsiui savo Tėvynėje, palaikai. Tai mūsų šalies istorinio likimo rezultatai. Lietuvos inteligentija,...

Įrašas

Istorijos vaidmuo patriotiniam savo vaidmens supratimui

Dr. Antanas Tyla, Lietuvos istorijos instituto direktorius Pranešimas skaitytas rugsėjo 4 d. Punsko Kovo 11-osios gimnazijoje per B. Makausko Lietuvos istorijos vadovėlio pristatymą Žinomas filosofas Friedrichas Nietzsche, kalbėdamas apie istorijos naudingumą ir žalą, pažymėjo, kad žmogus „neįstengia išmokti pamiršti ir kad jis visuomet priklausytas prie praeities: kad ir kaip greitai, kad ir kaip toli jis...

Įrašas

Vilniaus ir Rytų Lietuvos netektis bei jos susivienijimas su visa Lietuva

Hab. dr. prof. Antanas Tyla Vilnius glaudžiai suaugęs su mūsų praeitimi, su visais svarbiausiais mūsų tautos ir valstybės išgyvenimais. Daugelį metų iš jo sklido mūsų valdovų – Lietuvos didžiųjų kunigaikščių – valia. Vilnius buvo Lietuvos ir jos kaimynų religijos, kultūros, šveitimo, mokslo, prekybos, amatų, pramonės centras. Mūsų žiniomis istorikas Zenonas Ivinskis rašė, kad vargu ar...

Įrašas

Prof. Vaciui Miliui – 70 metų

Prof. hab. dr. Antanas Tyla, Lietuvos istorijos instituto direktorius čia susirinkusi gausi visuomenė rodo, kad šiandienos šventė – prof. Vacio Miliaus 70-mečio jubiliejaus minėjimas – yra ne tik Lietuvos istorijos instituto darbuotojams, bet ir daugeliui su institutu nesusijusių žmonių. Visiems jo bendradarbiams tai nekelia nuostabos. Prof. Vacys Milius – aktyvus visapusiško kultūrinio gyvenimo praktikas, dalyvis,...

Įrašas

Ganytojų laiškas katalikiškos spaudos reikalu

Gerbiami broliai Kunigai, brangūs Tikintieji! „Imkiet mane ir skaitykiet, ir tai skaitydami permanykiet“ – tokie buvo pirmosios lietuviškai spausdintos knygos žodžiai. Ir štai jau įpusėja penktas dešimtmetis, kaip lietuviai spausdintame žodyje ieško žinių pastiprinimo. Per spausdintą žodį plito mūsų tautoje tikėjimo šviesa bei paduoda. Kaip reta kuri tauta esame patyrę net du spaudos draudimus: visų...

Įrašas

Vasario 16-oji ir dabartis

Dr. Antanas Tyla Skaityta Latvijos lietuvių Bendruomenės surengtame Vasario 16-osios minėjime Rygoje Kiekvienos tautos ar valstybės gyvenime yra reikšmingų įvykių, kurių negalima užmiršti. Jie tampa šventėmis, kurios ne tik primena praeitį, bet pastoviai funkcionuoja mūsų kasdieniniame gyvenime, kaip simbolis. Lietuvai ir lietuviams tokia šventė yra Vasario 16-oji, Lietuvos valstybės atkūrimo ir Nepriklausomybės paskelbimo šventė. Tai...

Įrašas

Mirė kunigas Algimantas Keina (1937–1962–2013)

Trečiadienį, 2013 m. sausio 16 d., į amžinojo Tėvo namus iškeliavo Vilniaus arkivyskupijos kunigas Algimantas Keina. Kun. A. Keina gimė 1937 m. vasario 21 d. valstiečių šeimoje Moliakalnio kaime (Ignalinos raj.). Gimtojoje N. Daugėliškio parapijoje buvo pakrikštytas, vėliau joje gavo tvirtus krikščioniško gyvenimo pagrindus. 1955 m. baigė Ignalinos vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais įstojo į...

Įrašas

Be Klaipėdos krašto nebūtų ir Lietuvos?

Martynas VAINORIUS 2013 m. sausio 15-ąją minimų 90-ųjų Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos proga „Vakarų ekspresas“ paprašė įvairių sričių atstovų įvardinti, ko dabar neturėtų mūsų šalis, ir kokia ji galėtų būti, jei prieš devynis dešimtmečius valstybės vadovai nebūtų įvykdę to, kas dabar vadinama viena sėkmingiausių šalies karinių operacijų. Jei ne 1923-iųjų įvykiai, Lietuvos politiniame pasaulio...

Įrašas

Primicijos Bagaslaviškio parapijoje

Primicijos – kunigo pirmųjų šv. Mišių, aukojamų savo parapijoje, šventė. Tai – kunigo svajonių diena, kai jis žengia prie Dievo altoriaus atnašauti padėkos auką toje bažnyčioje, kurioje brendo ir augo būsimojo kunigo tikėjimas bei pasišventimas Dievo tarnybai. Snieguotą 2012 m. gruodžio 16-osios sekmadienį Bagaslaviškio šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje įvyko kun. Tado Piktelio pirmosios šv. Mišios. Kunigu jį Kaišiadorių Katedroje...

Įrašas

Dėl karių ir civilių gyvybės

Algimantas JAZDAUSKAS, Vilnius Nepaisant visų savo trūkumų žmonės labiausiai verti meilės. (J. V. Gėtė) Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninė (1919 01 31 – 1920 05 11) 1918 m. gruodžio pabaigoje Ministras pirmininkas Mykolas Sleževičius kreipėsi į Lietuvos piliečius kviesdamas ginti Tėvynę. Puolė bolševikai. Raudonojo Kryžiaus draugijos Vyriausioji valdyba, nors dar neturėjo oficialiai patvirtinto statuto (jį Ministrų...

Įrašas

Už tikėjimą mirti nebijau…

Jovita NIŪNIAVAITĖ-LESIENĖ, Antanas LESYS, Vilnius Straipsnis skirtas Žemaitijos Krikšto 600 m. jubiliejui, prisimenant kunigą Leoną Jurkų Kunigo šeima, branda ir mokslai Leonas Jurkus, s. Leono, gimė 1905 m. sausio 6 d. Kretingos aps. Skuodo vls. Būdvietės k. Jo tėvai – Leonas Jurkus ir Elena Steponavičiūtė-Jurkienė turėjo gražų, tvarkingą apie 40 ha žemės ūkį. Kun. L....

Įrašas

Pirmieji Europos karališkieji ordinai

Violeta RUTKAUSKIENĖ, Čikaga, JAV XIV amžiaus pradžioje Europa išgyveno naują riterystės tradicijų etapą – plūstelėjusią pasaulietinių ordinų kūrimosi bangą, pasiekusią ir Lietuvos žemę, darusią įtaką Lietuvos valdovų dvaro papročiams, ritualams, pasitarnavusią ir padėjusią formuotis europietiškoms Lietuvos didikų manieroms, riteriškų tradicijų kultūrai, veikusiai LDK kilmingųjų savimonę, bei Lietuvos diduomenės gyvenimą. Pasaulietinių karališkųjų riteriškų ordinų atsiradimui pradžią...

Įrašas

Varėnos rajono laukuose aptiktas miręs poetas Stasys Stacevičius

2012 m. gruodžio 22 dieną Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariate gautas pranešimas telefonu, kad 2012 m. gruodžio 18-ąją iš namų išėjo ir iki šiol negrįžo žymus poetas Stasys Stacevičius, gim. 1959 m., gyv. Merkinės seniūnijos Merkinės viensėdyje. Gavus šį pranešimą, tą pačią dieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dingusio be žinios ir paskelbta paieška....

Įrašas

Kaip savi šaudo (tiksliau – spjaudo) į savus

Prof. Alvydas BUTKUS, Kaunas Gal ir atsibodusi ši tema, tačiau ryškėja vienas įdomus aspektas – Lietuvoje yra du atkaklūs spjaudytojai į savo šalies istoriją, kurie šiaip jau turbūt nesusėstų prie bendro stalo. Vienas iš jų – VU istorikas ir Lietuvos TV šoumenas, kiekviena patogia proga kartojantis Varšuvos kolegų nuomonę, kad 1920 m. spalio mėn. jokios...

Įrašas

T. Baranauskas. 2013-ųjų metų Lietuvos istorijos jubiliejai padės prisiminti savo kilmę

Tomas BARANAUSKAS, Vilnius Kalendorinės sukaktys dažnai mums suteikia progą suaktualinti sau vieną ar kitą istorijos epizodą. Antai 2009-aisiais vienu iš svarbiausių įvykiu, apie kurį buvo rašomi straipsniai, mokslinės ir grožinės knygos buvo tapęs pirmasis Lietuvos paminėjimas istorijos šaltiniuose ir su juo susijusi šventojo Brunono misija baltų žemėse. Praėjo metai ir šį, rodėsi, svarbiausią Lietuvos istorijos įvykį (kaip...

Įrašas

Kelkime istorinę vėliavą! Tik kurią?!

Violeta RUTKAUSKIENĖ, Čikaga, JAV Valstybės vėliava yra kiekvienos šalies gyventojus ar jos piliečius vienijantis simbolis, įkūnijantis valstybės statusą, esmines jos vertybes, tikslus bei siekius.Kiekviena šiuolaikiška valstybė, besididžiuojanti turtinga istorine praeitimi, šalia savo valstybės oficialios vėliavos turi ir daugybę margaspalvių istorinių vėliavų, kurios smagiai plazdėdamos, reprezentuoja šalies istoriją, kartu atspindėdamos įvairius valstybės raidos etapus, epochas, dinastijas...

Įrašas

Ir Lietuvos Karalius atvyks per Kalėdas…!

Violeta RUTKAUSKIENĖ, Čikaga, JAV Gruodžio 25-oji diena daugeliui pasaulio žmonių yra viena iš svarbiausių metų švenčių, kuria simboliškai pažymimas Kūdikelio Jėzaus gimimas Betliejuje. Seniausia kalėdinė istorija, aprašyta Šventuose raštuose, pasakoja, kaip, tąsyk danguje sužibus ryškiai žvaigždei, pasaulis sužinojo džiugią žinią apie Kristaus ir tautų Karaliaus – visų karalių Karaliaus – gimimą. Iš jos sužinome, kaip...

Įrašas

Domas Kaunas: „Reikia jausti atsakomybę už tai, ką perduosime ateities kartoms“

Viena iš formalių priežasčių susitikti su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesoriumi ir vienu žymiausių šiuolaikinės knygotyros Lietuvoje atstovų profesoriumi habil. dr. Domu Kaunu – tai neseniai išleista jo monografija „BIBLIOTHECA GEORGII COMITIS DE PLATER. Jurgio Platerio biblioteka – Lietuvos knygos kultūros ir mokslo paminklas“. Tačiau norint suprasti, kuo naujasis veikalas yra reikšmingas Lietuvos kultūros paveldui, šalies tautinio tapatumo...