Įrašas

Šventųjų raštų tyrinėtojas: dabar tapti šventuoju beveik neįmanoma

Violeta MELNIKIENĖ, LRT Klasikos laida „Kasdienybės kultūra“, LRT.lt Atrodytų, tapti šventuoju nėra sudėtinga – pirmiausia reikia to norėti, sako šventųjų raštų tyrinėtojas, inžinierius projektuotojas Gražvydas Paukštė. „Kai matau, kiek žmonės padaro dėl olimpinio medalio, kiek atsisako, kiek jėgų, prakaito išlieja, galiu pasakyti, kad tikrai taptum šventuoju, jei įdėtum tiek pastangų“, – pastebi jis. Vis dėlto,...

Įrašas

Dar kartą apie užmirštus Lietuvos didvyrius. Sušaudytas ministrų kabinetas

Tokio pavadinimo Gedimino Adomaičio straipsnis buvo išspausdintas 2005 02 17 d. laikraštyje „Lietuvos Aidas“, nr. 39 (9528). Čia teikiamas straipsnis su pakeitimais ir papildymais. Per visą Nepriklausomybės laikotarpį (1918 m. lapkričio 11 d. – 1940 m. birželio 15 d. dvidešimt vienoje vyriausybėje dirbo 100 Ministrų kabineto (MK) narių. Okupacijos pradžioje 17 kabineto narių jau buvo...

Įrašas

Viešai nedemonstruotinas paveldas

2013 m. gruodžio 18 d. visuomeninės organizacijos kreipėsi į Prezidentę, Seimo pirmininkę, Ministrą pirmininką ir Vilniaus merą dėl viešai nedemostruotino, žeidžiančio Laisvės kovotojų jausmus, paveldo žemiau pateiktu raštu: Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto 2013 m. gruodžio 11 d. posėdyje, kuriame dalyvavo ir kai kurių visuomeninių organizacijų atstovai, buvo svarstytas Žaliojo tilto skulptūrų...

Įrašas

Lietuvos valstybės metraštis 1990–2010

Tokio pavadinimo didelė ir puošni knyga neseniai pasirodė kaip specialus serijos „Kas yra kas Lietuvoje“ leidinys. Skirta Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui. Vyr. redaktorė Vaidonė Tamošiūnaitė. Knygą sudaro 2 dalys: I metraštis (p. 5 tt.) ir II Biografijos (p. 155 tt.). Pirmojoje dalyje (Metraštis) aptariamas Lietuvos valstybės valdymas, teisėsauga ir teisėtvarka, mokslas ir švietimas, medicina ir sveikatos...

Perlojos Respublika
Įrašas

Perlojos Respublika

Perlojos Respublikos vadas Juozas Lukoševičius Stasys IGNATAVIČIUS ir Gintautas TAMULAITIS, Lietuvos šaulių sąjungos Kauno apskrities Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės šauliai, www.voruta.lt Pietinėje Lietuvoje prie pagrindinio Vilniaus-Druskininkų plento, abiejuose Merkio krantuose, beveik pusiaukelėje tarp Varėnos ir Merkinės, 40 km. nuo Alytaus, 7 km nuo Nedzingės yra Perlojos miestelis, kuris prieš 90 metų buvo pasiskelbtas savivalda ir...

Įrašas

Veriškių pradinė lietuviška mokykla laimėjo bylą prieš Vilniaus rajono savivaldybę

LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO 2013-12-03 SPRENDIMAS ADMINISTRACINĖJE BYLOJE A-756-2049/2013 2013-12-03 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) trijų teisėjų kolegija priėmė sprendimą administracinėje byloje A-756-2049/2013, kuriuo patenkinio Veriškių pradinės mokyklos apeliacinį skundą, panaikino Vilniaus r. savivaldybės tarybos (toliau – VRST) 2010-06-25 sprendimo T3-207 kai kurias dalis, tame tarpe visas šio sprendimo dalis, susijusias su Veriškių...

Įrašas

Pagoniška pilis Vilniaus apylinkėse

Trakų istorijos muziejaus Medininkų skyriaus muziejininkas Martynas TININIS Jau praėjo daugiau nei metai nuo Medininkų pilies atidarymo (pilis veikia nuo 2012 m. rugsėjo 27 dienos). Ji stūkso 30 kilometrų į pietryčius nuo Vilniaus netoli aukščiausios Lietuvos vietos – Aukštojo kalno (293,60 m), visai netoli Baltarusijos sienos. Dabar ši tvirtovė (nuo 2004 m.) priklauso Trakų istorijos...

Įrašas

Švietimo ir ugdymo literatūra lietuvių kalba XX a. pradžioje

Arida RIAUBIENĖ, Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Bibliografijos ir knygotyros centro bibliografė, Vilnius  Spaudos draudimo panaikinimas, 1905-1907 m. revoliucinis sąjūdis Rusijoje pradėjo naują etapą Lietuvos politiniame ir kultūriniame gyvenime. Didysis Vilniaus Seimas paskelbė Lietuvos valstybės atkūrimo jos etnografinėse ribose programą, kurioje tarp kitų reikalavimų buvo iškeltas ir tautinės mokyklos klausimas. Pasikeitusi politinė ir kultūrinė situacija leido...

Įrašas

Svetimo karo nublokšti

Vidmantas VALIUŠAITIS Sukilėlio prisiminimų kaleidoskope – lenkai, bolševikai, naciai, žydai, lietuviai. Mindaugas Julius Bloznelis – inžinierius, technologijos mokslų daktaras, antinacinio ir antisovietinio pasipriešinimo dalyvis. Aštuoniolikmetis dalyvavo 1941 m. birželio sukilime, vokiečių okupacijos metais veikė Lietuvių fronto antinaciniame pasipriešinime. Vienas iš 1944 m. pabaigoje įkurtos nelegalios organizacijos „Lietuvos išlaisvinimo taryba“ steigėjų ir vadovų. 1945 m. balandį...

Įrašas

Lietuvos lenkas R. Maceikianecas: Mes su lietuviais – tos pačios genties žmonės

Vartant žiniasklaidos puslapius dažnai visiškai nebeaišku, ką iš tiesų slepia Lietuvos lenkų klausimas. Ar čia išties slypi grėsmės Lietuvai? Apie tai, kaip save suvokia, kaip jaučiasi ir ko siekia Lietuvos lenkai, su Lietuvos lenku, leidinio www.pogon.lt redaktoriumi Ryšardu Maceikianecu kalbasi Audronė Daraškevičienė. Jūs užsiminėte apie tai, kad šiuo metu vyksta Lietuvos lenkų nutolimo nuo Lietuvos...

Įrašas

J. Basanavičiaus premija įteikta architektams M. ir M. Purvinams

Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius Lapkričio 22 d., J. Basanavičiaus gimimo dienos išvakarėse, Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje buvo įteikta 2013 metų Valstybinė Jono Basanavičiaus premija. Vyriausybės nutarimu ji paskirta architektams Martynui Purvinui ir Marijai Purvinienei už etninės architektūros, Mažosios Lietuvos kultūros tyrimus ir populiarinimą. Jų darbai yra itin reikšmingi Mažosios Lietuvos etnokultūros tradicijos tęstinumui. Jų kandidatūrą...

Įrašas

Klaipėdos dekanas monsinjoras Jonas Gedvila

Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ, Vilnius 1997 m. gegužės 28 d. Šventajam Tėvui Lietuvoje įkūrus naują – Šiaulių – vyskupiją, Telšių vyskupijoje darbuojasi 151 kunigas, tarp jų 7 diakonai, 79 klebonai, 32 vikarai, 12 altaristų. Už pasiaukojamą darbą – tarnybą Dievui, žmonėms ir Lietuvai 7 Telšių vyskupijos kunigai yra gavę monsinjoro vardą. (Telšių vyskupijos kurijos 1997 m....

Įrašas

Apie Pivašiūnų vardo kilmę

Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius  Pirmasis Lietuvos kalbininkas, vienas iš žymiausių lietuvių kalbos tyrinėtojų, pof. Kazimieras Būga buvo teisus maždaug prieš 90 metų paneigęs Pivašiūnų vardo kilmę iš žodžių pieva ir šienas. Tačiau jis tada dar neturėjo tiek lietuvių vardyno duomenų, kiek mes dabar turime, todėl bažnytkaimio vardą laikė padarytą iš lenkiško asmenvardžio...

Įrašas

J. Basanavičiaus premija skirta architektams dr. M. Purvinui ir M. Purvinienei

Antradienį, 2013 m. lapkričio 5 d., posėdyje Vyriausybė pritarė siūlymui valstybinę Jono Basanavičiaus premiją už etninės architektūros, Mažosios Lietuvos kultūros tyrimus ir populiarinimą skirti dr. Martynui Purvinui ir Marijai Purvinienei. Pasak tyrėjus premijai pristačiusios Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos, dr. M. Purvinas ir M. Purvinienė savo darbais daug prisidėjo, kad Mažosios Lietuvos kultūros paveldo...

Įrašas

Baltųjų gandrų poetas, publicistas ir fotografas Eugenijus Skipitis

Žinomas Lietuvoje žurnalistas, fotografas Eugenijus Skipitis iš Bitėnų (Pagėgių sav.) 2012 m. balandį minėjo gražų savo 60-ties metų jubiliejų. Ta proga buvo surengta jo fotografijų paroda ir kūrybos vakaras Pagėgių savivaldybės viešojoje bibliotekoje. „Voruta“ irgi nori prisidėti prie Mažosios Lietuvos kūrėjo, poeto, eseisto ir fotografo pagerbimo. Pernai jubiliatui nusiuntėme klausimus, o šiemet rugpjūčio 10 d....

Įrašas

Išsiaiškino, kad nacių lyderis palaidotas žydų kapinėse

Algirdas ACUS, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vokietijos istorikas sako atskleidęs paslaptį, kur dingo nacių slaptosios policijos Gestapo vadas Heinrichas Muelleris, pranykęs be žinios Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Tiesa, vargu ar atsakymas patiks nuo nacių nukentėjusiems žydams – Muellerio palaikai esą ilsisi žydų kapinėse Berlyno centre. Policijos pareigūnas H. Muelleris į valdžią atėjus naciams tarnavo...

Įrašas

Hadži Seraja Chano Šapšalo karaimų tautos muziejus

Simona GUDABSKAITĖ, Robertas STANEVIČIUS Karaimų tautos papročiai ir buitis Tarp daugybės kalvų ir ežerų stovi garsūs Trakai. Istorijos amžiai bėga į priekį, o miestas ir toliau gyvuoja savitu unikalumu bei gamtos grožiu. Skirtingų tautinių tradicijų bei papročių sintezė paverčia šį kraštą ypatingu ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Viena iš jo unikalumo priežasčių yra karaimų...

Įrašas

Tauragiškiai prof. Vaclovo Biržiškos gyvenimo keliu

Daiva KINIULIENĖ, Lietuvos bibliotekininkų draugijos Tauragės skyriaus pirmininkė Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos bibliotekininkai, kaip konkurso „Metų geriausias Lietuvos bibliotekininkų draugijos skyrius“ paskatinamosios premijos laimėtojas nutarė aplankyti Lietuvos bibliotekininkų draugijos įkūrėjo Vaclovo Biržiškos gimtinę. Kitąmet kultūrinė bendruomenė švęs šio iškilaus žmogaus, bibliografo ir knygotyrininko 130-ąsias gimimo metines. Šiltą rudens dieną V. Biržiškos gimtieji Viekšniai mus...

Įrašas

Dar vienas sugrįžimas

Skirmantas VALIULIS, Vilnius 1994 m. Vilniuje Architektūros muziejuje ir 1997 m. Nacionaliniame muziejuje veikė žymaus lietuvių fotografo Vytauto Augustino parodos. Šiandien tik dideli fotografijos entuziastai žino, kad jis 1933 m. kartu su bendraminčiais įkūrė Lietuvos fotomėgėjų sąjungą, kartu su aštuoniais kolegomis gavo aukso medalius 1937 m. Paryžiaus parodoje. Tai buvo Lietuvos meninės fotografijos greito kilimo...

Įrašas

Iš kur Zanavykuose atsirado Kuraičiai?

Bernardas ALEKNAVIČIUS, Klaipėda Manytina, jog Kuraičiai į šiandieninius Zanavykus gyventi galėjo atsikelti iš Prūsijos. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje gyveno 61 Kuraičių šeima. Daugiausia Kuraičių gyveno Klaipėdos krašte, Jurbarko apylinkėse ir Zanavykuose. Zanavykuose gyvenę Kuraičiai sudarė daugiau kaip 25 proc. Visų Lietuvoje gyvenančių Kuraičių. Turėjome ir du šios pavardės paplitimo „lizdus“: Zanavykuose – Sintautai, o...

Įrašas

Z. Zinkevičius: tautinės mokyklos idėja buvo apleista pačių jos kūrėjų

Bu­vęs švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­tras Zig­mas Zin­ke­vi­čius pa­sa­ko­ja, kad jo san­ty­kiai su len­ka­kal­biais Vil­niaus kraš­to gy­ven­to­jais bu­vo la­bai ge­ri. „Yra bu­vę to­kių at­si­ti­ki­mų, kai ko­kia­me nors ren­gi­ny­je, jei at­va­žiuo­da­vo Val­de­ma­ras To­ma­ševs­kis ar pa­na­šūs į jį ir pra­dė­da­vo šne­kė­ti prieš ma­ne, žmo­nės at­sis­to­da­vo ir iš­ei­da­vo iš sa­lės pa­si­pik­ti­nę“, – pri­si­me­na Z. Zin­ke­vi­čius.   – Esa­te sa­kęs,...

Įrašas

Neišnarpliota Lietuvos karalystės byla

Jūratė MIČIULIENĖ   Li­te­ra­tū­ro­lo­gas Al­gi­man­tas Bu­čys, pa­ly­gi­nęs še­šis po­pie­žiaus laiš­kų Min­dau­gui ori­gi­na­lus ir šių die­nų is­to­ri­kų ver­ti­mą, kons­ta­ta­vo: „Fal­si­fi­ka­tas. „Lit­hua­niae reg­num“ (ka­ra­lys­tė) są­mo­nin­gai iš­vers­ta į „Lie­tu­vos kraš­tas“. Moks­li­nin­kų eli­tas ne­se­niai aiš­ki­no­si, ko­dėl va­di­na­mo­sios Lie­tu­vos ka­ra­lys­tės by­los iki šiol ne­si­se­ka iš­nag­ri­nė­ti.   Bend­ra­me Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­jos ir Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės or­ga­ni­zuo­ta­me se­mi­na­re „Lie­tu­vos vals­ty­bės sta­tu­sas XIII-XIV am­žiu­je“...

Įrašas

Zanavykiškoji dvasia K. Donelaičio „Metuose“

Bernardas ALEKNAVIČIUS, Klaipėda   Jeigu kas atkakliai teigs, jog mūsų didysis grafikas, Kristijono Donelaičio „Metų“ iliustracijų autorius Vytautas Kazimieras Jonynas ne zanavykas – sutikite. Grafikos dainius gimė Dzūkijoje. „Tai kas, kad aš gimiau Dzūkijoje, bet mano siela zanavykiška“, – sakydavo V. K. Jonynas. Tikrai, nuo kūdikystės dienų Vytautas K. Jonynas gyveno Zanavykuose. Ir pradinius mokslus...

Įrašas

„Amerikos balso“ archyvai. K. Griniaus žmona: mano vyras nebuvo tikras masių vadovas

Laikotarpis, kuriuo prezidentavo Kazys Grinius, jam netiko, sakė trečiojo Lietuvos prezidento žmona Kristina Grinienė. „Tas laikas buvo pilnas intrigų, į kurias jis nesikišo ir netikėjo, kad jos atneš ką nors gero“, – tikino ji 1981 metais duodama interviu „Amerikos balsui“. Vėliau, K. Grinienės teigimu, prezidento nepersekiojo ir bolševikai. Tačiau buvo visaip stengiamasi patraukti jį savo...

Įrašas

S. Rubinson-Ginaitė: žydų ir lietuvių tragedijos negali būti sudėtos į vieną knygą

Indrė ANSKAITYTĖ, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Holokaustas nepalyginimas su eiliniu genocidu, tvirtina Kanadoje gyvenanti litvakė Sara Rubinson-Ginaitė, kategoriškai pasisakanti prieš dvigubo genocido teoriją. „Ar žuvo lietuvių kalba? Ar žuvo tauta? Kultūra? Labai smarkiai nukentėjo. […] Gal yra ryšių su žydų Holokaustu, galima palyginti, kad sovietai irgi prisidėjo prie to. Bet abi tragedijos negali...

Įrašas

Novužės krašto pasakų senelis

Bernardas Aleknavičius Lietuvos širdelė – Zanavykai Zanavykai, kurių didžioji dalis – mažlietuvių palikuonys, XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje lietuvių tautiniam atgimimui suvaidino patį svarbiausią vaidmenį. Tikriausiai ir klaipėdiškis poetas ir aktorius Bronius Gražys (1934–2013) kilęs iš Aukštaitijos „Odėje Zanavykams“, kuri tapo Klaipėdos zanavykų bendrijos himnu (muz. Z. Rinkevičiaus), neatsitiktinai rašė: „Zanavykai, Zanavykai Lietuvos...

Įrašas

Stasys Lozoraitis – Vilties Prezidentas

Jonas GINEIKA, Klaipėdos Baltijos vidurinė mokykla, istorijos mokytojas metodininkas Kunigas Pranciškus Račiūnas knygos „Mūsų švyturiai“ pratarmėje rašo: „Mūsų tautos himnas Lietuvą vadina didvyrių žeme ir ragina iš praeities semtis stiprybės.“ Iš tiesų! Senovės ir ypač pastarųjų laikų Lietuva yra išugdžiusi daug dvasios milžinų, kurių gyvenimas turėjo didelės įtakos mūsų religinei, dorovinei ir tautinei kultūrai. Žodžiai...

Įrašas

Dvigubas Holokaustas

Dr. Rūta GAJAUSKAITĖ, kriminologė „Atmintinų ir švenčių dienų“ sąraše, spalio 16 diena pažymėta kaip „Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena“. Tačiau ji praėjo tyliai ir ramiai, taip lyg milijonas mūsų gentainių ir neverti atjautos, pagarbos, atminties. Dviejų okupantų nukankinti, numarinti, šiuolaikinių išdavikų užslopinti ir iš istorijos ištrinti! Argi leisime, kad Mažosios Lietuvos ir visų Ryprūsių genocidas...

Įrašas

Savaitraštis „Tremtinys“ – Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės metraštininkas

Virginija MAKSVYTYTĖ, Kaunas Iš mūsų šalies į Sibiro platybes buvo ištremta apie 120 tūkstančių žmonių, tačiau iki šių dienų nėra tikslaus skaičiaus, galinčio įvardinti trėmimų mastus. Prasidėjęs tautinis Atgimimas paskatino jungtis į organizacijas buvusius sovietinių konslagerių politinius kalinius ir Sibiro tremtinius. 1988 m. liepos 30 dieną buvo įkurtas „Tremtinio“ klubas. Vėliau organizacija buvo pavadinta Lietuvos...

Įrašas

Partizanas Bėda atstatė bunkerį, kuriame gimė jo sūnus

Šį partizanų bunkerį visai neseniai atkūrė buvęs Algimanto apygardos partizanas Jonas Kadžionis-Bėda. Stovėdamas lygioje miško aikštelėje J. Kadžionis sako, kad jo atstatytas bunkeris užmaskuotas labai prastai ir sovietų kariai jį nesunkiai aptiktų. Tuomet, pasilenkęs prie žemės jis atkapsto du metalinius žiedus ir truktelėjęs atgal ištraukia miško paklote užmaskuotą liuką. Bunkerio vidus ankštas. Čia sugulti gali...