Pasaulis

Įrašas

„Amerikos balso“ archyvai. K. Griniaus žmona: mano vyras nebuvo tikras masių vadovas

Laikotarpis, kuriuo prezidentavo Kazys Grinius, jam netiko, sakė trečiojo Lietuvos prezidento žmona Kristina Grinienė. „Tas laikas buvo pilnas intrigų, į kurias jis nesikišo ir netikėjo, kad jos atneš ką nors gero“, – tikino ji 1981 metais duodama interviu „Amerikos balsui“. Vėliau, K. Grinienės teigimu, prezidento nepersekiojo ir bolševikai. Tačiau buvo visaip stengiamasi patraukti jį savo...

Įrašas

S. Rubinson-Ginaitė: žydų ir lietuvių tragedijos negali būti sudėtos į vieną knygą

Indrė ANSKAITYTĖ, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Holokaustas nepalyginimas su eiliniu genocidu, tvirtina Kanadoje gyvenanti litvakė Sara Rubinson-Ginaitė, kategoriškai pasisakanti prieš dvigubo genocido teoriją. „Ar žuvo lietuvių kalba? Ar žuvo tauta? Kultūra? Labai smarkiai nukentėjo. […] Gal yra ryšių su žydų Holokaustu, galima palyginti, kad sovietai irgi prisidėjo prie to. Bet abi tragedijos negali...

Įrašas

Savaitraštis „Tremtinys“ – Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės metraštininkas

Virginija MAKSVYTYTĖ, Kaunas Iš mūsų šalies į Sibiro platybes buvo ištremta apie 120 tūkstančių žmonių, tačiau iki šių dienų nėra tikslaus skaičiaus, galinčio įvardinti trėmimų mastus. Prasidėjęs tautinis Atgimimas paskatino jungtis į organizacijas buvusius sovietinių konslagerių politinius kalinius ir Sibiro tremtinius. 1988 m. liepos 30 dieną buvo įkurtas „Tremtinio“ klubas. Vėliau organizacija buvo pavadinta Lietuvos...

Vilniaus getas 1941–1943 m.*
Įrašas

Vilniaus getas 1941–1943 m.*

Vilniaus getas. LGGRTC archyvo nuotr.   Dr. Arūnas Bubnys, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius, www.voruta.lt Straipsnis skirtas Vilniaus geto sunaikinimo 70-mečiui Vilniaus žydų bendruomenės istorija susilaukė didelio pasaulio istorikų dėmesio. Iki Antrojo pasaulinio karo Vilnius buvo vienas iš svarbiausių Europos žydų kultūros, mokslo, švietimo ir rabiniškojo mokslingumo...

Įrašas

Kapitonas Balys Mikaila

Dr. Vincas MIKAILA, Vilnius, www.voruta.lt Net ir sunkiais carizmo okupacijos ir spaudos draudimo metais nemažai gabių ir veržlesnių valstiečių vaikų savo jėgomis siekė mokslo. Ne visiems, žinoma, pavyko išvengti anuometinės skaudžios rykštės – plaučių tuberkuliozės. Tačiau nemažai jaunimo įgydavo ne tik vidurinį, bet ir aukštąjį išsilavinimą. Rasdavosi ir laimingųjų, kuriems ištiesdavo pagalbos ranką tautiškai susipratęs...

Įrašas

Pirmokų pasai – JAV gyvenantiems lietuvių vaikams

Sekmadienis, 2013 m. rugsėjo 1 d. (Vašingtonas) Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė naujų mokslo metų proga įteikė pirmokų pasus Vašingtono aštuonmetės Kristijono Donelaičio lituanistinės mokyklos pirmaklasiams. „Labai džiaugiuosi, kad Lietuva yra ir čia. Šis dokumentas tai dar kartą patvirtina. Nepamirškite savo šaknų ir kalbos bei žinokite, kad Lietuva visada jūsų laukia“, – įteikusi pasus sakė...

Įrašas

Pristatomas albumas „Trakai. Praeities veidai“

Rugpjūčio 2 d. (penktadienį) 15 val. Užutrakio dvaro sodybos rūmuose įvyks albumo ir parodos „Trakai. Praeities veidai“ pristatymas.Minint žymaus karaimų mokslininko, dvasinio vadovo, hachano Hadži Seraja Šapšalo (1873–1961) 140-ąsias gimimo metines Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija išleido karaimų portretinių nuotraukų albumą ir rengia parodą. Albumą ir parodą „Trakai. Praeities veidai“ sudaro Hadži Seraja Šapšalo ir...

Įrašas

Lietuva dalyvaus pasaulinėje parodoje „EXPO 2015“

Irma JANAUSKAITĖ, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuva dalyvaus pasaulinėje parodoje „EXPO 2015“, o pinigų tam ieškos ir versle. Kiek konkrečiai lėšų reikės iš privačių investuotojų, kiek iš valstybės biudžeto, pasak finansų ministro Rimanto Šadžiaus, dar nežinia.  Preliminariai skaičiuojama, kad 6 parodos Milane mėnesiai Lietuvai kainuos beveik 14 mln. litų. Dalį sumos reikėtų skirti kitų metų biudžete. Kaip Lietuva...

Įrašas

„Amerikos balso“ archyvai. K. Bobelis: prezidentas G. Fordas padarė didelę klaidą

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt „G. Fordas padarė pareiškimą apie Rytų Europos valstybes, kuriame jis padarė didelę klaidą kalbėdamas apie tų valstybių nepriklausomybę ir laisvę“, – 1976 m. pokalbyje sakė Amerikos lietuvių tarybos pirmininkas dr. Kazys Bobelis. Kviečiame paskaityti prezidento Geraldo Fordo kalbą Rytų Europos nepriklausomybės klausimu ir dr. K. Bobelio bei Amerikos lietuvių...

Įrašas

„Amerikos balso“ archyvai. Niujorko universitetui pradžią davė lietuvis

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Liepos 4-ąją, JAV nepriklausomybės dieną, Niujorke atidengta paminklinė lenta Aleksandrui Karoliui Kuršiui, pirmajam lietuviui, atvykusiam į Niujorko miestą, tada žinomą Naujojo Amsterdamo vardu, ir pirmajam miesto aukštesniosios mokyklos mokytojui. Reportažą 1976 m. parengė žurnalistas Kęstutis Čižiūnas, o įspūdžiais iš iškilmių dalijasi žurnalistas iš Niujorko Paulius Jurkus. Toje vietoje, kur...

Įrašas

Evelina Kislych: „Žiniasklaida skatina jaunimą emigruoti“

Emigracija kaip problema išryškėjo ne 2004 (Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą), bet 2010 metais, kai iš Lietuvos išvyko 83 tūkstančiai gyventojų. Didesne problema šis judumas tapo 2011 metais, kai tarp 53 tūkst. emigrantų beveik pusė (44 proc.) užfiksuota jaunimo (asmuo nuo 14 iki 29 m.). Situacijai tęsiantis, kai 2012 metais iš 41 tūkst. emigravusių gyventojų...

Įrašas

„Amerikos balso“ archyvai. Iš kur kilęs Lietuvos vardas?

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Siūlome paskaityti diskusijų ištrauką po lietuvių kalbininko prof. Antano Salio paskaitos „Lietuvos vardo kilmė“. Įrašas padarytas 1967 m. per Lituanistikos instituto suvažiavimą Filadelfijoje. A. Salys sudarė detalią lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją ir parengė pirmąjį lietuvių kalbos tarmių žemėlapį. – Visų susirinkusiųjų į Lituanistikos institutą vardu pirmiausia norėčiau padėkoti daktarui...

Įrašas

Juodasis birželis

2013 m. birželio 14 d. sukanka 72 metai, kai pradėtas masinis Lietuvos gyventojų trėmimas į Sibirą. Sovietams okupavus Lietuvą, pradėta terorizuoti ir naikinti šalies gyventojus. Represijos buvo taikomos žmonėms, kuriuos okupacinis režimas pripažino pavojingais sovietų politinei santvarkai. Trėmimai apėmė Lietuvos politikus, valstybės tarnautojus, įvairių įstaigų darbuotojus, politinių ir visuomeninių organizacijų narius, karininkus, mokytojus, dvasininkus, ūkininkus,...

Įrašas

Vaizdai iš Sibiro: ekskavatoriaus perskrostas karstas ir ant kalinių kaulų statomi gyvenamieji namai

Kęstutis CEMNOLONSKIS Kaulais nuklotos Laptevo jūros pakrantės ir ant Sibiro kalinių kaulų statomi gyvenamieji namai – tokius vaizdus teigia regėjęs beveik 40 ekspedicijų į Sibirą surengęs žymus keliautojas, fotografas ir operatorius Gintautas Alekna. „Tai, kad lietuvių kapinės Sibire vis dar išlikusios, turime būti „dėkingi“ netvarkai, kuri yra Rusijos kapinėse“, – sako daugelio ekspedicijų į lietuvių...

Įrašas

„Amerikos balso“ archyvai. 1960 m. pokalbis su rašytoju ir žurnalistu A. Gustaičiu

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Kviečiame paskaityti žurnalisto Povilo Labanausko parengtą pokalbį su rašytoju ir žurnalistu Algirdu Gustaičiu. Pašnekovas buvo aktyvus kultūrininkas ir lietuvybės puoselėtojas JAV. Taip pat – ilgametis Amerikos kino meno akademijos narys, kartu su kitais Los Andželo lietuviais menininkais organizavęs Dailiųjų menų klubą. Būtent A. Gustaitis išeivijoje atrado garsųjį krepšininką Praną...

Įrašas

Norilsko sukilimas į istoriją įėjo kaip svarbi kalinių pergalė

Irma Janauskaitė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Praėjo 60 metų, kai Norilsko lageriuose Rusijoje sukilo politiniai kaliniai, tarp jų buvo ir tūkstančiai lietuvių. Buvę norilskiečiai dabar patys stebisi, kaip ištvėrė vergiškas sąlygas, kaip per šaudymus nejuto baimės. Pirmasis po Stalino mirties protestas lageryje nusinešė šimtus aukų, bet kaliniams pavyko išsireikalauti šiek tiek pagarbos ir geresnių...

Įrašas

Lietuviai prie Jenisejaus upės

Krasnojarsko kraštas – tai Sibiro platybėse paskendęs kraštas, besiribojąs su Tomsko, Irkutsko ir Kemerovo sritimis, Chakasijos, Tuvos ir Jakutsko respublikomis bei šiaurėje skalaujamas ne visada ramiomis Arkties vandenyno bangomis. Šio pasakiškų turtų krašto sostinė – milijoninis Krasnojarskas, uostas prie Jenisejaus, miestas, skaičiuojantis 385 metus nuo savo įsikūrimo. 2002 m. surašymo duomenimis Krasnojarsko krašte gyveno 3829...

Įrašas

Klastotės anatomija

Prieš beveik trejus metus spaudoje pasirodė ir iki šiol nuolat eksploatuojamas teiginys, kad pokario metais partizanai nužudė 25 tūkst. žmonių. Kaip rašo K. Girnius: „pradėjus atviriau rašyti apie komunistų terorą, tuojau paskelbta, kad partizanai nužudė ne 13 tūkst. žmonių, kaip buvo skelbiama beveik tris dešimtmečius, bet 25 tūkstančiai“. Tad iš kur šis skaičius ir kiek...

Įrašas

„Amerikos balso“ archyvai. Apie 1973 m. Lietuvos žemėlapį

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Kviečiame paskaityti interviu su topografu Juozu Andriumi apie 1973 metą parengtą Lietuvos žemėlapį. Mėnesinis kultūros žurnalas „Aidai“ tuomet rašė, kad „tai fizinis, geografinis žemėlapis su politinėmis sienomis, skirtas Lietuvos geografijai mokyti lituanistikos mokyklose, būtinas mūsų jaunimui ir jų draugams amerikiečiams“. J. Andrių, kuris parengė ir išleido ne vieną Lietuvos...

Įrašas

Geografas K. Pakštas Hondūre naktimis gaudė vampyrus

„Tinklais naktimis pagavome daug vampyrų. Manoma, kad vampyrai turi pasiutimo ligos nuodų, jie gana pavojingi – gali savo aštrius kaip ylos dantis suvaryti į pirštus. Todėl mes su jais apsieidavome labai švelniai, atsargiai“, – 1958 metų interviu savo įspūdžiais iš ekspedicijos į Hondūrą dalinosi mokslininkas, geografas ir keliautojas Kazimieras Pakštas. Profesorių K. Pakštą 1958 m....

Įrašas

Iš „Amerikos balso“ archyvų. Pokalbis su Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininku Kaziu Škirpa

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Kviečiame paskaityti pokalbį su Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininku, pulkininku, pirmuoju Lietuvos kariuomenės savanoriu Kaziu Škirpa. Jis buvo vienas iš lietuvių tautinių dalinių organizatorių Rusijoje, stengėsi Rusijos lietuvių kariuomenės dalinius perkelti į Lietuvą. 1919 m. sausio 1 d. su būriu Lietuvos savanorių Gedimino pilies bokšte jis iškėlė Lietuvos vėliavą. Pulkininką...

Įrašas

„Amerikos balso“ archyvas. 1986 m. pokalbis su istoriku Sauliumi Sužiedėliu

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Šiemet minimos 150-osios 1863 metų sukilimo metinės. Iš „Amerikos balso“ archyvų siūlome paskaityti interviu su istoriku Sauliumi Sužiedėliu. Apie visuomenės nuotaikas po 1863 metų sukilimo ir laikraščio „Aušra“ vaidmenį išlaikant lietuvių kalbą bei kuriant lietuvių inteligentiją S. Sužiedėlį kalbino Linas Rimkus. Pokalbis įrašytas 1986 metais. Turbūt vienas iš didžiausių...

Įrašas

Vladivostoko lietuviai

Alfonsas KAIRYS, Vilnius Daug metų skiria mūsų prisiminimus… daug metų… tada tai buvo keleri metai iki 2000-ųjų, tada – Vladivostoke (įkurtas 1860 m.), mieste Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, prie Japonijos jūros Amūro įlankos, 9302 km į rytus nuo Maskvos, … tada iš Prienų kilusi Laima ir visai dar ne Meščeriakova, o Drazdauskaitė, ieškojo tų, kurie savo...

Įrašas

Prisiminimai apie Lietuvoje internuotus lenkus

Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius 2012 m. lapkričio 22 d. LR Seimo II rūmų parodų galerijoje iškilmingai atidaryta paroda „1939–1940 m. Lietuvoje internuoti lenkai“. Kilnojamąją parodą parengė Tautos atminties institutas (IPN, Lenkija), Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) ir Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejus. Parodoje panaudota medžiaga iš Lenkijos, Lietuvos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Danijos institutų,...

Įrašas

Pasiilgau lietuviškos kalbos…

LPKTB Valdybos pirmininkas Vytas MILIAUSKAS, Vilnius Kai du nusikaltėliai plėšikauja individualiai, jų galimybės ir norai yra kuklesni, o nusikaltimai – lokalinio pobūdžio. Abiem sutarus veikti drauge, apetitai didėja, o „darbeliai“ tampa dar žiauresni ir įžūlesni. Tokie draugai, pavydėdami vienas kitam padidėjusios įtakos arba didesnio grobio, neišvengiamai susipeša. Visuomenėje tokie reiškiniai vadinami „gaujų karais“. Nesena istorija...

Įrašas

Ekspedicija Altajuje – skaudi praeitis ir jos ženklai ateičiai

Tomas KAZULĖNAS, Vilnius Altajus – tai pavadinimas, praeities kartoms sukeliantis skaudžias asociacijas, o šių laikų kartai – pasigėrėjimą bekraščiais kalnais, jų snieguotomis viršūnėmis, srauniomis upėmis ir neaprėpiamais Sibiro toliais. Ne veltui Altajaus pavadinimas mongoliškai Altain ula reiškia „aukso kalnai“, todėl jau nuo seno čia lankosi aštrių pojūčių mėgėjai iš viso pasaulio. Mes į Altajų vykome...

Įrašas

Konferencija karaimikos klausimais Haliče

Dr. Halina KOBECKAITĖ 2012 m. rugsėjo 17 d. Haličo mieste (Ivano Frankivsko sritis, Karpatų papėdė, Vakarų Ukraina) buvo surengta konferencija „Karaimai ir jų vaidmuo pasaulio bendrijos kontekste“. Tai jau trečia konferencija karaimikos klausimais, kurią rengė Ukrainos nacionalinis draustinis „Senasis Haličas“, įsteigtas 1994 m. Draustinio tikslas rūpintis senosios Haličo ir Haličo Voluinės kunigaikštijos sostinės Haličo kultūriniu...

Įrašas

Užmiršta dar viena valkšna per mūsų tautą

Ričardas KALYTIS, Vilnius Nesenai savo bute išgirdau skambutį. Apysenis žmogus pasiklausė ar čia gyvena toks žmogus. Paminėjo mano pavardę ir paklausė ar pažįstu Henriką Sodonį. Supratau, apsikabinome. Prisiminiau tą šaltą Sibiro žiemą, kai prakiurus valčiai, skendome Angaroje. Prie kranto dar priplaukiau, bet ant ledo užsiropšti jau nebegalėjau, jėgos seko. Nors tai buvo gyvenvietė ir žmonių...

Įrašas

Romualdas Čaprockis. Lietuva ne Krymas, bet gimta šalelė…

Romualdas ČAPROCKIS Nuostabiame Trakų ežerų ir pilių krašte nuo seno gyvena viena iš Lietuvos tiurkų tautelių – karaimai. Per ilgus metus gyvendami šalia kitų Lietuvos tautų jie dalijosi vargais ir džiaugsmais, ilgainiui kultūriškai supanašėjo su vietiniais. Išlikusi sena tiurkų kalba visiškai kitoje kalbinėje aplinkoje, lyg inkliuzas gintare, stebina tyrinėtojus… Maža tauta žinoma ir savo patiekalais...

Maža Lietuva aplankė Australijos lietuvius
Įrašas

Maža Lietuva aplankė Australijos lietuvius

Australijos lietuviai per demonstraciją už Baltijos šalių laisvę (1990) © Lietuvių išeivijos instituto, Išeivijos studijų centro archyvas Sigita Nemeikaitė, Sidnėjus, Australija www.voruta.lt Lietuvos Nepriklausomybės dieną paminėjo Sidnėjaus lietuviai. 2012 m. vasario 19-ąją Lietuvių klube „Dainava“, įsikūrusiame Bankstown rajone, susirinko ypač daug tautiečių. Erdvus klubas vos sutalpino apie 200 lietuvių bendruomenės narių. Įprasta, kad į Vasario 16-osios...