Lenkijos Berznyko kapinėse palaidoti 1920 m. žuvę Lietuvos kariai staiga tapo Raudonosios armijos kolaborantais. Kaip praneša Punskas.pl, tokį titulą jiems suteikė vietos lenkų valdžia, nutarusi gana dviprasmiškai įamžinti lietuvių atminimą. Anot Punskas.pl, Berznyko kapinėse rugsėjo pabaigoje, 25-ąją, iškilo obeliskas, turėjęs įamžinti 1920 m. Lietuvos-Lenkijos konflikte žuvusių karių atminimą. Tačiau paminkle išraižytame tekste vietos užteko ir lietuviams,...
Naujienos
Įrašas
Apie pavardžių rašymą lenkiškomis raidėmis
Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Reikalavimas rašyti lenkiškomis raidėmis aplenkintas lietuviškas Vilnijos lenkakalbių gyventojų pavardes yra nekorektiškas, siekiantis polonizacinių tikslų – galutinai nutautinti buvusią okupuotą Lietuvos dalį. Prisiminkime carinės Rusijos draudimą vartoti įprastines lietuvių raides, keisti jas rusiškomis. Tada carinis valstybės sekretorius N. Miliutinas rašė generalgubernatoriui M. Muravjovui: „Ką pradėjo kardas, tai dabar...
Įrašas
J. A. Herbačiausko bandymas švelninti lietuvių ir lenkų santykius 1927/28 metais (1)
Prof. Bronius MAKAUSKAS, Vilnius Lietuvos Mokslų akademijos rankraščių skyriuje Liudviko Abramovičiaus kolekcijoje saugomas įdomus Juozapo Albino Herbačiausko atviras laiškas Lenkijos kultūros atsovams reiškiantis nusivylimą dėl nepavykusios sondažinės kultūrinių santykių atgaivinimo misijos Lenkijoje 1927 ir 1928 metais. Laiškas parašytas lenkų kalba. J. A. Herbačiausko laišką iš Kauno į Lenkiją pervežė Tadeušas Schummer‘is (2) ir jį perdavė...
Įrašas
Stanislovo Rapolionio premija įteikta „Vorutos“ leidėjui Juozui Vercinkevičiui
Sigita NEMEIKAITĖ, Vilnius 2011 m. gegužės 13 dieną, penktadienį, šalies mokslo ir kultūros visuomenės, Švietimo ir mokslo ministerijos, Prietryčių Lietuvos švietimo, kultūros organizacijų, Vilnijos krašto šviesuomenės atstovai susirinko į tradicinės Stanislovo Rapolionio premijos įteikimo iškilmes Eišiškėse. Graži šventė buvo surengta Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijoje. Erdvioje, modernioje salėje į susirinkusius mąsliai žvelgė vieno iš lietuviškos raštijos pradininkų S....
Įrašas
Knygos „Knygius Petras Jaunius“ sutiktuvės
2011 m. gegužės 12 d. (ketvirtadienis) 17.30 val. Vilniaus mokytojų namuose Svetainės salėje (Vilniaus g. 36/1) vyks vakaras, skirtas kultūrinio gyvenimo mecenatui, Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos rėmėjui, LERB kuratoriui Petrui Jauniui-Januševičiui (1913 02 17 – 2010 05 02) atminti. Bus pristatoma knyga „Knygius Petras Jaunius“ asmeninio archyvo medžiaga, atsiminimai Dalyvauja: Knygos sudarytoja rašytoja Astrida Petraitytė, doc. habil. dr....
Įrašas
Etnografiniai kaimai − prie mirties slenksčio
Feliksas ŽEMULIS Liūdna ir pikta. Taip kalbėjo garsiajame Varėnos rajono Zervynų kaime architektas paveldosaugininkas Edmundas Misiulis. Pasak jo, tai, kas liko iš Zervynų – pasityčiojimas iš liaudies architektūros, nors neseniai Kultūros ministerija šį kaimą paskelbė valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Zervynos – kaimas Gudų girioje prie Ūlos upės, ilgai išlaikęs XVIII-XIX amžiais susiformavusį planą ir...
Įrašas
Atminimo ženklas Vilniaus lietuvių dviklasei mokyklai*
Kazys Kęstutis ŠIMAS, Vilnius „Šiandien čia susirinkome atidengti paminklinės lentos pirmajai oficialiai Vilniaus lietuvių pradinei dviklasei mokyklai. Kalbant apie ją negalima nepaminėti Vilniaus lietuvių šelpimo draugijos, tos pirmosios lietuvių organizacijos, kuri įsikūrė dar 1904 m. Bene vienas iš svarbiausių jos rūpesčių buvo įsteigti nors pradinę mokyklą neturtingų lietuvių vaikams. Tai įgyvendinti tada buvo be galo...
Įrašas
Lenkai, kas Jus kursto prieš Lietuvą?
„Vilnijos“ draugijos pirmininkas hum. m. dr. Kazimieras GARŠVA Prieš 100 metų lenkais save laikę žmonės kūrė Lenkiją, lietuvybės neatsisakę – kūrė ir atkūrė Lietuvą. Vėlesnės tų darbų korekcijos buvo nesėkmingos ir vertėtų jas nutraukti. Nebeverta nei Vilnijos autonomiją kurti, nei į valstybinės kalbos įstatymą besikėsinti, kaip mes, lietuviai, nekeliame Lenkijai pretenzijų nei dėl ten esančios...
Įrašas
G. Songaila. Lenkijos draugiškumo kaina: lietuvybės išsižadėjimas? (II)
Šarūnas Liekis savo straipsnyje „Lenkija Lietuvoje – Lietuva Lenkijoje“ (Delfi, 2011-01-08) prieškarinius tautininkus kaltina, kad šie sukūrė neistorišką tautiškumo tradiciją. Esą tokia „tradicija, nereikalaujanti nuoseklaus žvilgsnio į praeitį, suteikė nuoseklios raidos regimybę naujajai lietuvių kultūrai [paryškinta mūsų], pasiūlydama neistorišką tautinės kultūros amžinumo viziją“. Jo mintį turbūt reikia taip suprasti, kad nuoseklus žvilgsnis į praeitį tai...
Įrašas
Gintaras Songaila. Lenkijos draugiškumo kaina: lietuvybės išsižadėjimas? (I)
Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas profesorius Šarūnas Liekis savo straipsnyje „Lenkija Lietuvoje – Lietuva Lenkijoje“ guodžiasi, kad „Lietuvos istorikų publikacijos, pranešimai konferencijose „sukasi“ tik uždarame profesionalų rate, sunkiai surasdamos atgarsį ir praktiškai nekeisdamos nusistovėjusių klišių, kurias replikuoja tiek vidurinio mokslo sistema, tiek viešai kalbantys politikai.“ Štai ponas Š. Liekis ir išėjo...
Įrašas
Kas yra istorija ir ko ji mus moko*
Bronius MAKAUSKAS, Kaunas Istorija yra vienas iš seniausių mokslų, lydėjusių žmoniją nuo jos lopšio iki šių dienų. Jos vaidmuo nuolat keitėsi ir keičiasi. Istorijoje slypi didžiulės galios. Jos pagalba galima kurti, ugdyti, tačiau ir griauti bei niekinti, net žiauriai žudyti. Kartais mums istorija panaši į solidžią damą, sukeliančią pasitikėjimą, o kartais lengvo būdo mergaitę, vis...
Įrašas
Lietuviškas kraujas, purpurinė širdis, Holivudas
Psk. Alvydas TAMOŠIŪNAS, Šiauliai Poeto, dainininko ir aktoriaus Vladimiro Visockio žmona Marina Vladi atsiminimų knygoje „Vladimiras arba nutrūkęs skrydis“ (Vilnius: leidykla „Muzika“, 1992) pasakoja apie pažintį su žmogumi, kurio tuometinio populiarumo visoje Sovietų Sąjungoje ir daugelyje pasaulio šalių niekas neprilygo, jų vedybinį gyvenimą Maskvoje, išvykas į Prancūziją, Italiją, JAV ir kitas šalis. Knygoje aprašomas epizodas,...
Įrašas
Durbės mūšis romano puslapiuose
Vygandas RAČKAITIS, Anykščiai Prieš daugiau nei šimtą metų pasirodžiusi Vinco Pietario knyga „Algimantas“ davė pradžią lietuvių istorinio romano žanrui. Šiandien jau galime priskaičiuoti kelias dešimtis šio žanro kūrėjų. Tarp jų tokie mūsų literatūros klasikai kaip A. Vienuolis-Žukauskas, V. Mykolaitis-Putinas bei kiti žinomi lietuvių rašytojai. Atsiranda ir istorikų, panorusių beletrizuota forma pasakoti apie reikšmingus praeities įvykius,...
Įrašas
Nešventas lenkų melas
Prof. dr. Alvydas BUTKUS, Vytauto Didžiojo universitetas, Kaunas Pasak psichoterapeuto Olego Lapino, „kuo labiau skriaudėjas žemina ir skriaudžia auką, tuo stipriau jis jos nekenčia. /…/ Skriaudėjas auką žemina, o pamatęs, kokia ji nusižeminusi, dar labiau ją skriaudžia: juk tuomet ji visai neverta pagarbos ir jokios vertės neturi! Taip skriaudėjas įtikina save, kad gali elgtis be...
Įrašas
Padėka ir pagarba išeivijos kultūrininkei Marijai Remienei
2010 m. birželio 17 d. Širvintų rajono savivaldybės tarybos iškilmingame posėdyje Marijai Remienei įteiktos Širvintų krašto Garbės pilietės regalijos. Rajono meras Kęstutis Pakalnis, pradėjęs posėdį padėkojo Marijai Remienei, specialiai atskridusiai iš JAV į tėvų žemę, ir suteikė žodį Musninkų seniūnei Birutei Jankauskienei, kuri posėdžio dalyviams nušvietė musninkietės Marijos Aliodijos Bareikaitės, jos sesers Margaritos bei...
Įrašas
Habil. dr. J. Šyvokienės pranešimas Seime, minint partizano A. Kraujelio žūties 45-metį
Habil. dr. Janinos Šyvokienės pranešimas Seime (2010-02-23) minint partizano Antano Kraujelio žūties 45-metį Dar tie miškai rytais teberasoja Stambiais, skardžiais, kaip krištolas lašais. Ir kaip vaikystėj rasos gelia kojas – Juk čia širdies dalelę palikai. Jo kraują žemė tėviškės sugėrė. Šermukšni, čia dar klaidžioja tava kančia. Kai draskė kūną žmonės sužvėrėję, Ir kaulus...
Įrašas
Šalčios aleliumai – lietuvybės šventė lietuvių žemėje
Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje vienuoliktąjį kartą surengta rajono lietuviškų mokyklų lietuvių liaudies folkloro šventė, kurioje dalyvavo 12-os mokyklų atstovai. Negalėjo atvykti Rimdžiūnų lietuviškos mokyklos moksleiviai. Šventės proga dalyviams pateikėme, keletą klausimų. Žemiau spausdiname atsakymus. Vytautas Dailydka – Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijos mokytojas Kaip, Jūsų požiūriu, vyksta Šalčininkų rajono viešojo gyvenimo integracija į Lietuvos Respublikos gyvenimą?...
Įrašas
Kunigas Juozas Bakšys (1884-1925)
Juozas Bakšys gimė 1884 m. rugsėjo 4 d. Utenos apskrityje Kuktiškių valsčiuje Asmalų kaime, ūkininkų Jurgio ir Cecilijos Bakšių šeimoje. Be jo šeimoje augo dar dvi seserys ir brolis. Tėvai iš Asmalų sodžiaus prieš 1898 m. persikėlė į Suolelius (Utenos parapijoje), kuriuose įsigijo apie 50 ha žemės. Prieš 1908 m. tėvas nusipirko Paraudės vienkiemį su...
Įrašas
Menas išeivei M. Remienei – lyg oras ir vanduo
Marija Remienė tituluojama neoficialia Amerikos lietuvių kultūros ministre. Lietuvoje viešinčiai kultūros veikėjai įteiktos ir Širvintų krašto garbės piliečio regalijos. Meno mecenatės M. Remienės viešnagės proga praėjusią savaitę buvo surengtas vakaras Vilniaus Radvilų rūmuose – juose veikiančioje išeivijos dailininkų parodoje „Dovana nepriklausomai Lietuvai“ rodoma nemažai šios Amerikos lietuvės dovanotų kūrinių. „Kai jauni lietuviai, turintys...
Įrašas
Pro memoria: Romualdas Lankas (1940–2010 m.)
Į amžinybę išlydėjome Pilietį, kovotoją dėl laisvės ir Nepriklausomybės Romualdą Lanką. Šį kuklų ir paprastą žmogų iš Trakų – Sąjūdžio muškietininką – pažinojo visa Nepriklausomybės Sąjūdžio Lietuva. Jo gyvenimas buvo pavyzdys, kad mažas, bet didis žmogus gali nuveikti labai daug. Šio eilinio žmogaus pilietinė pozicija kuriant valstybę buvo labai svarbi. R. Lankas gimė 1940...
Įrašas
Atsiminimai apie Ažagų kautynes (1945 m. kovo 27 d.)
Pasakoja Bronius Urbonas, buvęs slapyvardis Uranas, Laimėjimų būrio partizanas Miškas, kuriame 1944-1945 metais būrėsi partizanai, yra tarp buvusių Pušaloto, Smilgių ir Panevėžio valsčių. Šis miškas iš šiaurės į pietus driekiasi apie 20 km. Plotis labai nevienodas – nuo 8-9 iki 2 km. Šis nemažas miškas neturi vardo (arba aš jo nežinau), žmonių vadinamas arčiausiai esančių...
Įrašas
Balninkų bažnyčiai – 100 metų
Iškilmingai paminėta Balninkų šv. vyskupo Stanislovo bažnyčios 100 metų sukaktis. Graži šventė šeštadienio, 2010 m. rugpjūčio 7 dieną, popietę prasidėjo iškilmingomis šv. Mišiomis, kurias aukojo trys kunigai – neseniai su Balninkų bažnyčia atsisveikinęs kunigas Rimantas Laniauskas, dabartinis kunigas Ladislovas Baliūnas ir Lietuvos jėzuitų provincijolas bei Nacionalinės katalikiškų gimnazijų asociacijos pirmininkas kunigas Gintaras Vitkus. ...
Įrašas
48-eri metai kartu su VLIK“u
Tautos fondo veiklos apžvalga Tautos fondą pagimdė Antrojo pasaulinio karo metu įsižiebusi kova už prarastą Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Tokio Fondo idėja buvo organiškai susijusi su pačiu Lietuvos valstybingumu. Vokiečių okupaciniams organams 1941 m. rugpjūčio 15 d. suspendavus laikinąją Lietuvos vyriausybę, buvo įsteigtas rezistencinis Vyriausiasis Lietuvių Komitetas. Jis pakvietė socialdemokratų partijos veikėją Kiprą Bielinį sudaryti...
Įrašas
Pokaris Sūduvoje
Šiandien džiaugdamiesi, kad Lietuva ir Lenkija yra nepriklausomų valstybių šeimoje, kad abi žengia geros kaimynystės ir bičiulystės link, prisiminkime nors prabėgomis, kaip dar neseniai teko verstis mūsų tėvams ir seneliams, kai po Antrojo pasaulinio karo audros jie rinkosi po gimtinės stogu mieloje Sūduvoje, kaip jiems teko vargti nesuprastiems galingesnio kaimyno, kurį taip pat slėgė sovietinio...
Įrašas
Prieš 90 metų pasirašyta Suvalkų sutartis ir jos išniekinimas
Akad. prof. habil. dr. Antano Tylos kalba pasakyta 2010 m. spalio 9 d. Vilniaus rotušėje įvykusiame Suvalkų sutarties sudarymo ir jos sulaužymo 90-ečio paminėjime: „Prieš 90 metų pasirašyta Suvalkų sutartis ir jos išniekinimas“ 1918 m. atkurta Lietuvos valstybė pergyveno kelias šiurpias invazijas, kurios buvo panašios tuo, kad siekė sunaikinti Lietuvos valstybę ir lietuvių valstybinę savimonę. ...
Įrašas
Kur teka Angara
„Vai, ko nusižvengei, bėrasai žirgeli, Ko dairais aplinkui vidur kieto kelio“. (Iš dainos) www.voruta.lt Trys kinkiniai juda mėnulio šviesoje gana nerealiai atrodančiu landšaftu. Iš dešinės – upės skardis, apaugęs tamsiu mišku, su kur-ne-kur prasišviečiančiomis vertikalių uolų sienomis, kurios, tarsi barzdotų žmonių veidai, stebi slenkančią pro šalį vilkstinę. Iš kairės, kiek besimato – sustingusios ižo lyčių...
Įrašas
Tai buvo sunkios derybos
Prieš dešimt metų, 1994-ųjų balandžio 26 dieną, Lietuva ir Lenkija pasirašė draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartį. Sutarties derinimas truko dvejus metus, jį lydėjo didelis lenkų žiniasklaidos ir visuomenės susidomėjimas. Daugiausiai aistrų įžiebė Vilniaus pasiūlymas sutartyje įvertinti Lenkijos agresiją prieš Lietuvą tarpukariu ir dėl jos daugiau nei du dešimtmečius trukusią Vilniaus ir Rytų Lietuvos...
Įrašas
1956-ųjų protesto dalyvis Z. J. Tamakauskas: „Tai buvo taikus pasipriešinimas sovietinei okupacijai“
Prieš 54 metus Lietuvą sudrebino Vilniuje bei Kaune įvykusios spontaniškos protesto prieš sovietų okupaciją manifestacijos. Solidarizuodamiesi su Vengrijos sukilėliais Lietuvos studentai bei moksleiviai Vėlinių vakarą, rizikuodami savo ateitimi, viešai išreiškė laisvės siekį. Sovietų režimas protesto akcijų dalyviams neatleido, buvo sulaikyta nemažai studentų, dalis jų – nuteisti bei pašalinti iš aukštųjų mokyklų. Šių akcijų dalyvis...
Įrašas
„Vorutos“ dešimtmetis išeivijoje gyvenančių lietuvių akimis
Prieš dešimt metų Lietuvai atgavus politinę nepriklausomybę, reikėjo dar atgauti ir tautinę nepriklausomybę. Tuometinė Lietuvos spauda, per visą pusšimtį metų auklėta sovietinio kosmopolitizmo ir rusiško nacionalizmo dvasioje, dar nebuvo pajėgi šį darbą vykdyti. Reikėjo naujos jėgos. Ta nauja jėga atsirado. Dvasiškai nepaliegusių patriotų grupė su vyr. redaktoriumi Juozu Vercinkevičiumi įsteigė naują savaitraštį „Voruta“. „Voruta“ pradėjo...
Įrašas
Kelios mintys, kurios kyla skaitant Alfredo Bumblausko „Senosios Lietuvos istoriją 1009-1795 m.“
Tai ne recenzija. Istoriko knygą tegu recenzuoja istorikai. Kaip kalbotyros specialistas, noriu pasamprotauti tik dėl vieno kito teiginio, susijusio su kalbos istorija, anaiptol nesiekdamas autoriaus kritikuoti. Lietuvių istorikų darbuose įprasta painioti šalių pavadinimus (Kijevo) Rusia ir Rusija, antrąjį vartoti vietoj pirmojo. Tai sovietinės istoriografijos palikimas, kuriam pradžią davė Rusijos imperialistiniai siekiai. Tokio netikslaus vartojimo pasitaiko...