Jonas Dapkūnas su anūku, jau sugrįžus iš tremties Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Šioje ištraukoje (ji rašyta 1978 m., likus trejiems metams iki J. Dapkūno mirties) – pagaliau ilgai lauktas Dapkūnų šeimos susijungimas: tėvai gauna leidimą pasimatyti su katorgininke dukra Kazyte. Jaudinantis rašinys… Parengė Česlovas Iškauskas. 1955-ieji: kelionė pas Kazytę Dukrelė Kazytė dar buvo lageryje. Taišete...
Žurnalistė, fotografė, menininkė Lilija Valantkienė. Artūro Staponkaus nuotr. www.traku-zeme.lt Pas Liliją Valatkienę sodyboje, Karaliūnuose (Trakų raj.), lankėmės saulėtą, bet dar kiek vėsoką ankstyvo pavasario dieną. Jaukioje gamtos apsuptyje su vyru Vytautu Jonu Juška įsikūrusi žurnalistė, fotografė, menininkė sako, jog tokios gyvenamosios vietos ieškojusi, kol radusi tai, apie ką svajojo – daug gamtos, toliau nuo šurmulio...
Įvairių tautybių Taišeto tremtiniai Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Šioje ištraukoje iš Sūduvos šviesuolio ir tremtinio Jono DAPKŪNO prisiminimų – tolesnės artimųjų paieškos Sibiro platybėse. Bet darbščių ir rūpestingų tretinių gyvenimas irgi gerėja: Dapkūnai pagaliau nusipirko ožkelę… Ištrauką parengė Česlovas Iškauskas. Šalti 1954-ieji: užverbuotas į Čeremchovą Atėjo 1954 – ųjų ruduo, ilgi vakarai ir rytai. Apie...
Religinio kulto tarnautojo Juozo Zdebskio anketa. 1953 m. Originalas. Dokumentas lietuvių kalba. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. R-181, ap. 5, b. 40, l. 42 Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis Evangelijos žodį nešu tartum giedantį paukštį Šiam pasauliui kurčiam ir vis skurstančiam, rodos, aršiau… Bernardas Brazdžionis ...
Rimas Šapauskas Rokas Simanavičius, www.voruta.lt „Dabar viską vertinu iš krikščioniškos perspektyvos“, – pokalbį apie priklausomybes pradeda XFM radijo tinklalaidės „Gabrielius“ svečias Rimas Šapauskas. Ne vienerius metus „Dviračio šou“ peliuką Surskį vaidinantis, laisvalaikiu plokšteles prie didžėjaus pulto leidžiantis Rimas teigia, kad įmanoma išlikti tikinčiu ir pramogų kultūroje. Visa keičianti krikščioniška perspektyva Rimas Šapauskas įsitikinęs,...
Gegužės 8 d. Signatarų namuose oficialiai atidaroma Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Lozoraičių Lietuva: kai asmeniška tampa politiška“. 2024-ieji yra paskelbti Diplomatų Lozoraičių metais. Lietuvos nacionalinis muziejus, prisidėdamas prie šios išskirtinės šeimos istorijos įprasminimo, siūlo į istoriją pažvelgti ne tik per politikos ir diplomatijos plotmę, bet ir pamatyti daugiabriaunį šių žmonių gyvenimą. Parodą apie tris Lozoraičių...
Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr. Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentų skyriaus vedėja Nijolė Maslauskienė 1952 m. Lietuvos komunistų partijos (LKP) centro komitetas (CK) gavo kelis poeto Kosto Kubilinsko (1923–1962) skundus dėl atleidimo iš darbo žurnalo „Žvaigždutė“ redakcijoje. Skunduose jis išliejo apmaudą dėl menkai įvertintų nuopelnų sovietų valdžiai, atvirai aprašė savo gyvenimo vingius, apsisprendimą dėl...
Straipsnis iliustruotas prof. dr. Remigijaus Venckaus tapybos darbais www.voruta.lt Vilnius Tech (Vilniaus Gedimino technikos universiteto) profesorius dr. Remigijus Venckus Voruta.lt portale ne kartą publikavo savo rengtus kritinius straipsnius šiuolaikinio meno ir kultūros temomis. Paminėtina, kad profesoriaus akademinė darbo patirtis jau siekia 20 metų. Jis surengė 10 autorinių parodų užsienyje, 78 – parodas Lietuvoje; yra 49...
Miško darbai tremtyje. Iš Balio Ptakausko (centre) archyvo Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Tremtinį nuo Marijampolės iš tremties paleido kiek anksčiau – 1953 metų gruodžio 16 dieną. Bet jis neskubėjo grįžti namo, o puolė ieškoti savo artimiausių žmonių – žmonos Konstancijos ir dukters Kazimieros. Šioje prisiminimų ištraukoje – ilgos J. Dapkūno klajonės Sibiro platybėse. Parengė Česlovas Iškauskas....
Gyvybės ir Mirties keliu Vilniuje. Giedrės Nakutienės asmeninio archyvo nuotr. Aušra Garnienė, Komunikacijos skyriaus vedėja, Lietuvos šaulių sąjunga, www.voruta.lt Myliu tai, ką darau: ir mokytojos darbą, ir šaulišką veiklą, ir darbą su jaunaisiais šauliais. Viską darau su užsidegimu, su ūpu, nes visuose darbuose matau prasmę, prisipažįsta trijų vaikų mama ir dviejų anūkėlių močiutė, mokytoja,...
Partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas „Tėtis savo rankraščiuose aprašė daug veiksnių, kurie lėmė jo apsisprendimą tapti laisvės kovotoju. Pirmieji susitikimai su partizanais įvyko mano mamos, Birutės Mažeikaitės tėviškės apylinkėse prie Ūdrijos, Alytaus rajone. Juos, Tėčio prašymu, organizavo mano senelis Motiejus Mažeika. Vėliau tų susitikimų buvo ir kitose vietose“, – pasakoja Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė – paskutinio su okupacija...
A. Seikalis prie lagerio griuvėsių. Asmeninio A. Seikalio archyvo nuotraukos Enrika GECAITĖ, www.voruta.lt 2018 m. liepos 20 d. „Misijos Sibiras“ dalyviai nuvyko į Kazachstaną. Nors su XX a. viduryje sovietų sistemos vykdytais trėmimais pirmiausia siejamas Sibiras, Kazachstanas taip pat labai svarbi šių įvykių atminimo vieta. Kalinių gabenimas vagonuose, sunkumai lageriuose, tardymai ir menka viltis giliai...
Taip Sibire vežiojamas vanduo Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Prasidėjo Jono Dapkūno tremties vargai. Pagal NKVD sukurptą bylą ir 1946 m. rugpjūčio 13 d. tribunolo paskelbtą nuosprendį jis su šeima buvo išsiųstas į Krasnojarsko sritį. Bet Sibiro lageriai šykščiai – tik keliomis eilutėmis – atsispindi jo kaimiška kalba prisodrintuose prisiminimuose. Pažadėjęs aprašyti savo 8 metų katorgišką gyvenimą,...
P. Cidzikas neša kryžių Maskvoje. 1990 m. rugsėjo 12 d. Zenono Nekrošiaus nuotrauka. Iš svetainės Bernardinai.lt Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Petras Cidzikas gimė 1944 m. balandžio 25 d. Marijampolės aps. Krosnos vls. Šeštokų k. ūkininkų šeimoje. Šeštokuose baigęs septynmetę mokyklą, 1958 m. persikėlė į Kauną. Čia mokėsi ir baigė Kauno 4-ąją statybos mokyklą,...
Kristina Bieliakova „Gyvenu Lietuvoje, noriu suprasti žmones ir aplinką, kurioje gyvenu, jau daug išmokau, tačiau kalbėti dar ne visai drąsu“, – ukrainietė Kristina Bieliakova ne tik sveikinasi lietuviškai, bet ir jau gali susikalbėti. Šiuo metu ji mūsų kalbos mokosi A2 lygiu. Prasidėjus rusų invazijai į Ukrainą 2022-aisiais, moteris su dviem vaikais, motina ir seserimi išsiruošė,...
Iš kairės: vysk. J. Kauneckas, kan. S. Krumpliauskas, apaštališkasis nuncijus Lietuvoje L. Bonazzi, kun. A. Pipiras. Kan. Stanislovo Krumpliausko asmeninio archyvo nuotr. Giedrė Mičūnienė, www.voruta.lt Kasdieniai mūsų darbai – tik mažyčiai laipteliai, kuriais kildami, mokomės suprasti, kad mūsų gyvenimas yra pasiaukojimas dėl paties gyvenimo, ir tada prasmingiausia tarnystė. Pašaukimas – tai tarnavimas Žmogiškumui, svetimos sėkmės...
Senasis Marijampolės paštas, kur dirbo J. Dapkūnas. Vietoj sudegusio pašto pastatytas „Spindulio“ kino teatras Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Tai paskutiniai Sūduvos šviesuolio Jono DAPKŪNO prisiminimai prieš tardymus NKVD požemiuose Kaune ir tremtį. Paskui jie nutrūksta, o tęsiasi jau lageriuose. Tekste nemažai tarmybių, svetimybių, paaiškinimų, išnašų. Parengė Česlovas Iškauskas. Suėmimas. Prasideda vargai… Vieną dieną į tą mano...
Edvardas Šiugžda. 2021 m. Raimundo Kaminsko nuotrauka Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Edvardas Šiugžda gimė 1944 m. balandžio 17 d. Vilkaviškio aps. Vilkaviškio vls. Žaliosios k., vargonininko šeimoje, buvo vyriausias iš keturių vaikų. Kadangi tėvas dirbo skirtingose vietose (Vilkaviškyje, Žaliojoje, Pajevonyje, Alvite, Gražiškiuose), tai ir šeimai teko kilnotis iš vienos vietos į kitą, o Edvardas...
Dėl tokios rašomosios mašinėlės „Continental“ J. Dapkūnas turėjo didelių bėdų… Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Tęsiame Jono DAPKŪNO prisiminimus. XV-oje ištraukoje – šio Sūduvos šviesuolio vargai dėl rašomosios mašinėlės. Juos žmogus patyrė tiek nuo vokiečių, tiek nuo sovietų. Artėjo vargani tremties metais, išsiskyrimas su šeima… Abu okupantai – ant vieno kurpalio Slinko laikai, kilo ir dar didesnių...
Broliai Gataveckai. Laimos Penek (LRVK) nuotr. Iš Alytaus kilusių brolių menininkų Algirdo ir Remigijaus Gataveckų vardai ir jų darbai žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, įvertinti reikšmingais apdovanojimais, o brolių profesiniai ir asmeniniai keliai, regis, klostosi pavydėtinai sklandžiai. Vaikų namuose augusių brolių istorija ne vien rožėmis klota. Jų kelyje būta ir daug nerimo, baimės,...
Dilarai Bogdanovič (dešinėje) svarbu, kad būtų puoselėjamos romų tradicijos. Asmeninio albumo nuotr. Vaikystėje Dilara Bogdanovič žaidė slėpynes, gaudynes, „Klases“, „Ali Baba“, „Sugedusį telefoną“ ir daugelį kitų visiems žinomų žaidimų, lankė mokyklą, o lietuvių vaikai su ja bendravo kaip su sau lygia. Prisimindama vaikystę, šiandien ji klausia: „O gal draugaukime? Nejau nenorite pamėginti?“ Dilara – romė,...
Jau pirmosiomis karo dienomis buvo subombarduotas Vilkaviškis. Nuotrauka iš Arvydo Žardinsko archyvo (http://rytufrontas.net/?page_id=1288) Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Tęsiame Sūduvos šviesuolio Jono DAPKŪNO prisiminimus. Keturioliktasis pasakojimas – apie karo pradžią Suvalkijoje. Nors 43-ijų sulaukęs vyras ir toliau mėgino užsiimti verslu, tačiau ir naciai jam ėmė lipti ant kulnų… Bet netrukus grįžo sovietai. Antrojo pasaulinio karo sūkuriuose...
Menininkė Jolita Vaitkutė. Joanos Suslavičiūtės nuotr. Visai neseniai dalijomės žinia, kad mūsų šalies jaunimas laimingiausias pasaulyje, o šiomis dienomis Eurostat paskelbė, kad Lietuvoje valandiniai atlyginimai pastaraisiais metais augo bene sparčiausiai Europos Sąjungoje. Sakote, skaičiai meluoja? Mažos Europos valstybės sėkmę liudija ir žymių šalies žmonių patirtys: garsi menininkė Jolita Vaitkutė tvirtina, kad pastarųjų dešimtmečių Lietuvos...
Antanas Juknevičius, 1936 m. gegužės 2 d. Fot. B. Brudner, Wilno www.voruta.lt Žymaus prieškario Vilniaus krašto advokato ir žurnalisto Antano Juknevičiaus prisiminimai Anot mano motinos pasakojimų, kai 1903 m. rugpjūčio 8 d. paryčiais pradėjau žemiškąją kelionę, Karužalaukio kaime, prie Giedraičių (tuomet Vilniaus aps.), virš mano galvos siautusi sunki ir grėsminga audra. Ištisą naktį žaibai raižę...
Margarita 1966 m. gauna B. A. kolegijos baigimo diplomą Annhurst College. Ji dėvi vienuolišką rūbą Marija Aliodija Bareikaitė-Remienė, JAV, www.voruta.lt Žmogaus gyvenimo kloniai Kiekvienas gyvas žmogus bendrauja su Dievu. Ir ne tik bendrauja. Dievas dalyvauja formuojant žmogaus sąmonę, protą. Žmogus savo gyvenimą dažniausiai vertina metais. Bet žmogaus gyvenimas – tai Dievo ir žmogaus bendravimas. „Toli nuo Tėvynės, be gimtosios...
Lietuvos kariuomenės paradas 1938 m. Vasario 16-ąją Nepriklausomybės 20-mečio proga Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Sovietinę okupaciją Jonas Dapkūnas prisiminė kaip slogius laikus. „Nuotaika prislėgta“, – rašė jis rankraštyje. Nors jis nepolitikavo, o vertėsi visokiais darbai, statybomis, galų gale į jo biblioteką-knygyną vis tiek užsuko sovietinis saugumas… Netrukus įsiliepsnojo karas. Atsiminimuose daug sodrios, kaimiškos, tarmiškos kalbos. Gale...
Vytauto gatvės atkarpa, kurios viename pastate veikė J. Dapkūno knygynas. Nuotrauka iš Benjamino Mašalaičio kolekcijos Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Dvyliktoji ištrauka iš Jono DAPKŪNO prisiminimų. Tai brandžiausias šio Sūduvos šviesuolio prieškario veiklos etapas – nuo transportininko iki knygyno savininko, žurnalisto ir leidėjo. Bet artėjo sovietinė okupacija… Parengė Česlovas Iškauskas. Kaip aš įsteigiau knygyną… Vieną...
J. Žemaičio- Vytauto dukterėčia Aušra Marija Vilkienė. Nuotrauka iš asmeninio šeimos albumo Kovo 15-ąją minint 115-ąsias legendinio Lietuvos partizanų vado, pasipriešinimo sovietų okupacijai koordinatoriaus ir valstybės vadovu pripažinto generolo Jono Žemaičio-Vytauto (1909 -1954) gimimo metines, politikai ir šeimos nariai kviečia prisiminti J. Žemaičio auką dėl Lietuvos laisvės ir išsaugoti jo atminimą. Plačiau visuomenei pasakoti apie...
Maršrutu Marijampolė – Kaunas pradėjusi kursuoti J. Dapkūno mašina K-25 Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Šeštadienio skaitymuose – vienuoliktoji ištrauka iš Jono DAPKŪNO prisiminimų. Joje paaiškėja, kad šis Sūduvos šviesuolis jau imasi ir savo verslo, tampa svarbus Marijampolės apskrities veikėjas, apie kurį rašo tuometinis verslininkų leidinys „Verslas“. Parengė Česlovas Iškauskas. Kaip tapau tikru verslininku Nuo 1926 iki...
Aušros Virvičienės nuotr. Nerijus Šiaulys, „Trakų žemės“ laikraštis Jeigu karas vis dėlto ateis: Pastarąsias kelias dienas labai rimtai susimąsčiau, ką aš daryčiau, jeigu karas vis dėlto ateitų į Lietuvą. Be abejo, vertinau visus tris galimus pagrindinius variantus. 1. Tik priartėjus grėsmei, susirenku šeimą, susipakuoju ką galiu ir nešu mieles kuo toliau iš čia. Ispanija, Skandinavija,...