Lietuvos kariuomenės šarvuotasis traukinys „Gediminas” Kauno geležinkelio stotyje, XX a. 3 deš. Geležimi klotas kelias kunigaikščiams Kol nebuvo geležinkelių, mūšiai trukdavo neilgai: arklių traukiamais vežimais atgabenti resursai kautynėms greitai išsekdavo. Geležinkeliai, tarsi žmogaus organizmą gyvybiškai svarbiomis medžiagomis aprūpinančios kraujagyslės, nuolatos tiekė ir pildė kariuomenes reikalingais syvais. XX a. pradžioje tai buvo esminis transportavimo kelias. Kokie...
Vokietijos padalijimas į zonas. 1947 m. Licensed with Cc-by-sa-3.0, GFDL Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Perfrazuojant 1929 m. parašytą Ericho Maria Remerque‘o romaną „Vakarų fronte nieko naujo“, vadinamose derybose dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, t.y. Rytų fronte – taip pat. Tik vis daugiau sveiku protu nesuvokiamų iniciatyvų ir išsireiškimų sklinda iš Vašingtono. Tuo metu...
Pozingių kaime išlikusi senovinė medinė lietuvininkų troba su aukštu stogu ir žemomis sienomis. M. Purvino nuotrauka 2006 m. vasara. Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Praėjusiais metais Lietuvos etnografijos muziejus (LEM, ilgai vadintas Liaudies buities muziejumi Rumšiškėse) atšventė savąjį penkiasdešimtmetį. Sovietų okupuotoje Lietuvoje atslūgus stalininėms represijoms, išlikę prieškario tautotyrininkai pamažėl ėmėsi anuomet nepabaigtų darbų, stengėsi kuo...
Prūsijos ir Žemaitijos pasienis ties Kretinga XVI a. (?) piešinyje. Marijos Purvinienės perpiešta iš dokumento GSTA rinkiniuose. Pavaizduota anuometinė valstybinės sienos trasa su jos ženklais – kapčiais (Schüttung), sieną kirtusi Danės/Dangės upė. Jos ir Tenžės (Timse) upelio santakoje vaizduoti rūmai ar pilaitė (Schlosse). Prūsijos pusėje rodyta Kretingos (Krottingen) gyvenvietė, o Žemaitjos pusėje – Lietuviškoji Kretinga...
Vladimiro Gulevičiaus / ELTA nuotrauka Šią dieną prieš 35-erius metus darbą pradėjo pirmoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė po šalies nepriklausomybės atkūrimo. Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas pažymi nueitą valstybės pažangos kelią ir pirmosios Vyriausybės narių darbą nepaprastomis aplinkybėmis. „Ant pirmosios Vyriausybės pečių gulė milžiniška atsakomybė. Jos nariams teko imtis skubių darbų atkuriant nepriklausomos ir demokratinės valstybės pagrindus,...
Regata Galvės ežere. Lietuva, 1939 m. Asmeninio archyvo nuotr. Virgilijus Poviliūnas, istorikas, www.traku-zeme.lt Didėjant nacistinės Vokietijos karinei grėsmei, Lenkijos valstybė siekė kraštutinėmis diplomatinėmis priemonėmis 1938 metais apsaugoti šiaurinės sienos saugumą, todėl stengėsi gerinti santykius su Baltijos šalimis, pirmiausiai sureguliuoti santykius su Lietuvos Respublika. Kadangi pastangos 1933–1936 m. ir 1938 metų pradžioje neoficialiomis derybomis normalizuoti santykius...
Minėdami Australijos lietuvių bendruomenės 75-metį, Lietuvos centrinis valstybės archyvas kartu su Australijos lietuvių archyvu kviečia prisiminti Australijos lietuvių įsikūrimo ir įsitvirtinimo šiame žemyne istoriją ir tęsia visus 2025-uosius truksiantį dešimties virtualių parodų ciklą, skirtą Australijos lietuviams. Australijos lietuvių bendruomenė neabejotinai yra didžiausias ir svarbiausias visus Australijos lietuvius jungiantis veiksnys. Pasak žinomos Australijos lietuvių visuomenės veikėjos...
Iš kairės: Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktorius Dalius Žižys, kardinolas emeritas, Jo Eminencija Audrys Juozas Bačkis, ministras Kęstutis Budrys. urm.lt nuotr. Balandžio 4 d. Užsienio reikalų ministerijoje Lietuvos diplomatijos šefo Stasio Antano Bačkio sūnus, buvęs Šventojo Sosto diplomatas, kardinolas emeritas, Jo Eminencija Audrys Juozas Bačkis pasirašė sutartį su Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktoriumi Daliumi Žižiu....
Alfonsas Kairys, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, buvęs Valstybinės komisijos Rytų Lietuvos problemoms išnagrinėti referentas švietimo klausimams, www.voruta.lt Manau, kad ne vienas yra girdėjęs apie Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir jo atliktus gerus darbus, rūpinantis tautinėmis mažumomis Lietuvoje ir lietuviais, esančiais už jos ribų. Ir retas bus girdėjęs apie šios institucijos...
Pagerbti amžino poilsio atgulę už Lietuvos laisvę kovoję partizanai. Raimundo Kaminsko nuotraukos Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, www.voruta.lt 2025 m. balandžio 5 d. Panevėžio r. Berčiūnų Lietuvos kankinių bažnyčioje vyko Ažagų-Eimuliškio kautynių 80-mečio minėjimas. Minėjimas prasidėjo Šv. Mišiomis, kurias aukojo ir pamokslą pasakė Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas kartu su kun. teol. lic....
Wojtkielewicz Wojciech nuotr. Kovo 27–29 dienomis Palangoje ir Plungėje vyko tarptautinis seminaras „Mokymas apie žydų istoriją ir Holokaustą Lietuvoje, naudojant žmonių istorijas ir lankant istorines vietas“. Renginyje dalyvavo 27 mokytojai ir švietimo darbuotojai iš visos Lietuvos. Seminaro metu vyko metodiniai užsiėmimai, paskaitos, diskusijos bei išvykos į svarbias atminties vietas. Dalyviai susipažino su „Centropa“ organizacijos edukacine...
Vasario 16-osios Akto signataras Jonas Vileišis Algirdas GRIGARAVIČIUS, Vilnius, www.voruta.lt Šioje istorijoje svarbus faktas, kad signataras 1922 m. gruodžio 7 d. pakeitė lapkričio 17 d. iš I seimo pasitraukusią mokytojauti rašytoją Gabrielę Petkevičaitę.[1] Mykolas Riomeris 1922 m. spalio 21 d. dienoraštyje fiksavo: „Pastaruoju metu krikščionys demokratai ir socialistai liaudininkai derasi dėl kompromiso. Kalbama, kad pastarieji siūlo...
varena.lt nuotr. Vytautas Saulėnas, www.voruta.lt Man, gimusiam ir augusiam Pirčiupių kaime, dažnai tekdavo girdėti kaimo žmones minint pirmąją ir antrąją žemės liustracijas. Kiek paaugęs, ganydamas karves su senyvais vyrais, būdamas smalsus, klausinėjau jų, ką visa tai reiškia. Iš jų pasakojimų supratau, kad pirmoji žemės liustracija – tai buvo žemės paskirstymas valakais kaimo gyventojams. Antroji liustracija –...
Prieš 50 metų, 1975 m. balandžio 4 d. Žaslių geležinkelio stotyje įvyko viena didžiausių Lietuvoje geležinkelio katastrofų. Iš Vilniaus į Kauną maždaug 70 km per valandą greičiu važiavęs keleivinis traukinys, netoli Žaslių geležinkelio stoties, trenkėsi į per daug išsikišusią, atsarginiame kelyje stovėjusio prekinio traukinio cisterną su benzinu. Stiprus smūgis prakirto cisterną, nuo kibirkščių kilo didžiulis...
Prezidentas Antanas Smetona prie darbo stalo savo kabinete. XX a. 4 deš. Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune Ingrida Jakubavičienė, Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune istorikė, istorijos žurnalas „Voruta“ Nr. 1 (887) 2025 Minint Antano Smetonos jubiliejinius metus, buvo daug kalbėta apie jį, kaip vieną svarbiausių valstybės kūrėjų, ilgametį Lietuvos Prezidentą, politiką ir visuomenės veikėją, tačiau...
Paminklas Kaniūkuose. J. Česnavičiaus nuotr. Gintautas Šapoka, www.alkas.lt, www.voruta.lt 1944 01 29 įvyko Kaniūkų kaimo Šalčininkų rajone tragedija. Sovietiniai partizanai nužudė keliasdešimt Kaniūkų kaimo gyventojų, o patį kaimą sudegino. Kaniūkų kaimas buvo Rūdninkų girios pakraštyje, o šiame miške nuo 1943 metų bazavosi Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) (LKP(b)) Genriko Zimano vadovaujami partizanai, viso čia slapstėsi apie...
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų bataliono kariai, 1993-2001 m. naudojantys „Terrängbil m/42 KP“ šarvuočius Lietuvos planai pirkti modernias švediškas pėstininkų kovos mašinas CV-90 – puiki proga prisiminti, kad švediškos šarvuotos technikos Lietuvos kariuomenė turėjo ir anksčiau. Anksčiau trumpai prisiminėme XX a. 4 deš. Lietuvos karių naudotus šarvuočius „Landsverk L-181-29/34“. O šį kartą prisiminkime atkurtos Lietuvos...
Istorikas Vaidas Banys. Gedimino Kartano nuotr. Kovo 10 d. Onuškio Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje įteikta Vasario 16-osios Akto signataro Donato Juozo Malinausko kultūros premija istorikui Vaidui Baniui. Po premijos įteikimo istorikas prisipažino nustebęs, kad ji jam buvo paskirta bei kuklinosi: „Niekada nemaniau (nemanau ir dabar), kad tokio apdovanojimo esu vertas“. Kviečiame iš arčiau...
Dr. Rūstis Kamuntavičius, Vytauto Didžiojo universiteto istorikas, LDK instituto direktorius, www.gudija.lt Pirmaisiais 2025-ųjų metų mėnesiais viešojoje erdvėje vėl kilo diskusijos apie litvinizmą, kurio apibrėžimų yra tiek daug ir tokių įvairių, dažnai tarpusavyje nesusijusių, kad net nesinori grįžti prie šio absurdiško žodžio prasmės aptarimo.[1] Nebejotinas tik vienas dalykas – jis kiršina lietuvius ir gudus. Akivaizdu, jog...
Pasakojimą parengė Vilma Ektytė, Lietuvos ypatingasis archyvas Sovietų saugumas akylai stebėjo į SSRS uostus atplaukiančių laivų, plaukiojusių su užsienio valstybių vėliavomis, įgulas, bandė verbuoti jų narius. Ypač daug dėmesio sulaukdavo su Vakarų valstybių vėliavomis atplaukiančių laivų įgulų nariai. Klaipėdoje kontržvalgybinį darbą tarp laivų iš užsienio įgulų vykdė Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų...
Kauno vokiečių gimnazijos mokytojai 1924-1925 mokslo metais. Foto: Kauno miesto muziejus, https://pries100metu.kaunomuziejus.lt/ Benediktas Šetkus, www.voruta.lt Kiekvienas bent kiek išmanantis istoriją žino, kad 1933 m. pavasarį Lietuva buvo nepriklausoma valstybė. Į rytus nuo jos neaprėpiamoje Sovietų sąjungoje viešpatavo Josifas Stalinas, o artimiausioje į vakarus valstybėje – Vokietijoje, ką tik prie valstybės vairo buvo stojęs Adolfas Hitleris. ...
Teodoro Narbuto veikalo „Dzieje Narodu Litewskiego”, išleisto 1840 m., viršelis. wikipedia.org nuotr. Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, Vilnius, www.voruta.lt Žymus lenkų poetas Vincentas Polis (Krokuvos universiteto profesorius), atvykęs prieš pat 1831 m. sukilimą į audringą Vilnių ir sukilimo metu kovojęs Rūdininkų girioje, taip pat Žemaitijoje, vėliau 1835 m. rimuota geografija pavadintame savo kūrinyje „Giesmė apie mūsų žemę“...
Pasaginė segė su aguoniniais galais. XIV a. pab.–XV a. pr. Vario lydinys Dydis 2,5 x 2,2 x 0,3 cm Ožalas E., Montvilaitė E., Žvirblys A. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. P korpuso prieigų archeologiniai tyrimai į rytus nuo Valdovų rūmų (trasa III) 2004–2006 m., radinio inv. Nr. M1982. Konservavo Dainius Šavelis, rest. prot. Nr. 72/5546 (Pilių...
Raimundo Kaminsko nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, Kaunas, www.voruta.lt Pirmoji lietuviška mokykla Kauno Vilijampolėje buvo pradėta statyti prieš 115 metų (1910 m.) lietuvių bendruomenės lėšomis ir pavadinta kun. Aleksandro Dambrausko (1860-1938) vardu. Mokyklai vadovavo lietuvių švietimo draugija „Saulė” veikusi 1906-1940 m. Iniciatyva statyti lietuvišką mokyklą Vilijampolėje kilo Kaune 1908 metais. Kun. A....
Baras, 1925, nr. 1. LMAVB RSS P-051138 Jolanta Stasytė Berniūnienė, Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus Senosios periodikos sektoriaus vyresnioji bibliografė, istorijos žurnalas „Voruta” Nr. 1 (887) 2025 Prieš šimtmetį, 1925 m. sausį, Kaune buvo išleistas mėnesinis literatūros ir meno žurnalas Baras. Jį leido „Dainavos“ bendrovė, redagavo Faustas Kirša, spausdino „Švyturio“ spaustuvė. Bendrovę „Dainava“ įsteigė Faustas...
Lietuvos kariai prie šarvuočio „Landsverk 181“, 1936 m. Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotr. Lietuvos planai pirkti modernias švediškas pėstininkų kovos mašinas CV-90 – puiki proga prisiminti, kad švediškos šarvuotos technikos Lietuvos kariuomenė turėjo ir anksčiau. Šiandien trumpai prisiminkime XX a. 4 deš. Lietuvos karių naudotus šarvuočius „Landsverk L-181-29/34“. Tai buvo švedų kompanijos AB „Landsverk“...
Palangos tiltas su Izraelio vėliavomis, 2023 metai. Mindaugo Surblio nuotr. Mindaugas Surblys, www.voruta.lt Palangos žydų bendruomenė skaičiuoja daugiau nei 500 metų. 1487 metais Palangoje jau veikė žydų laidojimo brolija Chevra Kadiša, todėl šis faktas leidžia teigti, kad miestelyje jau buvo žydų bendruomenė. XVII amžiuje žydai sudarė nemažą Palangos gyventojų dalį, jie savo darbais stengėsi nedidelę...
Prezidentas Aleksandras Stulginskis (1885-1969) (dešinėje su skrybėle) ir Jurgis Dobkevičius (sėdi lėktuve) apžiūrinėja lėktuvą, XX a. 3 deš. Prieš 125 metus, 1900 m. kovo 23 d. Sankt Peterburge gimė aviatorius Jurgis Dobkevičius. Talentingas lakūnas ir išradingas konstruktorius, drąsus ir užsispyręs, varomas jaunatviško polėkio ir adrenalino poreikio. Jau nuo mažų dienų braižęs lėktuvų modelius, savo gyvenimą...
Prasidėjęs pavasaris atnešė gerų žinių – kovo 15 d. rasti Lietuvos partizanų dokumentai. Nedidelis pluoštelis į ritinėlį susuktų ir į artilerijos sviedinio tūtą sudėtų dokumentų, rastas Raseinių rajone, buvusio Paserbenčio kaimo teritorijoje, šalia dabartinio Pašaltuonio III kaimo. Tūta su dokumentais buvo paslėpta po žeme, maždaug 20‒30 cm gylyje. Radinį aptikęs Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono karys...
Iš kairės į dešinę: Nevilis Čemberlenas, Eduaras Daladjė, Adolfas Hitleris ir Benitas Musolinis prieš susitarimo pasirašymą. 1938 m. rugsėjo 30 d. Bundesarchiv, Bild 183-R69173 / CC-BY-SA 3.0, CC BY-SA 3.0 DE Išėjo VORUTA žurnalo 2025 m. kovo (I ketvirčio) numeris (Nr. 1 – 887). Jame – Česlovo Iškausko įvadinis straipsnis aktualia tema: „Sąmokslo grandinė: Hitleris...