Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio karūna ir kardas, rasti Vilniaus katedroje 1931 metais. Creative Commons Attribution-Share Alike 2.5 Generic Ištrauka iš naujos dr. Algimanto Bučio studijos „Lietuvos karaliai ir karalienės. Istorinis žinynas, sudarytas remiantis pirminių šaltinių faktografiniais duomenimis“ (Leidykla ALIO, Vilnius, 2024) antrojo tomo. Vilniaus katedra dviejų civilizacijų sąlyčio centre Paskutinieji Gediminaičių karališkos dinastijos palikuonys Abiejų Tautų Respublikoje,...
Istorija
Įteikta Vasario 16-osios Akto signataro Donato Juozo Malinausko kultūros premija
Po Vasario 16-osios Akto signataro Donato Juozo Malinausko kultūros premijos įteikimo Onuškio Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje. Iš kairės: „Trakų žemės“ redaktorius Juozas Vercinkevičius, Onuškio seniūnė Zita Aniulienė, istorikas Vaidas Banys, Onuškio klebonas Algimantas Gaidukevičius, gyd. Viktoras Jencius, dailininkė Vėtrė Markevičiūtė ir Onuškio Donato Malinausko pagrindinės mokyklos direktorė Rima Blikertienė Rasa Jakubauskienė, „Trakų žemės”...
„Aš laisvės nesulaukiau, bet žmonės sulauks”. Antano Kraujelio-Siaubūno žūties 60-osioms metinėms
Antanas Kraujelis-Siaubūnas. Ne vėliau kaip 1964 m. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47457/3, t. 1, l. 218 Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis Kovo 17-ąją minime paskutinio Lietuvos laisvės kovotojo Antano Kraujelio-Siaubūno 60-ąsias žūties metines. Vytauto apygardos Liūto rinktinės partizanas vienuolika metų vienas slapstėsi nuo jį persekiojusių sovietinių...
Česlovas Iškauskas. Kaip SSKP neteko vienos savo galvos…
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Prieš 35 metus, 1990 – ųjų kovo 14 d., praėjus vos keletui dienų po Nepriklausomybės atkūrimo akto priėmimo Lietuvoje, Sovietų Sąjungoje buvo priimtas įstatymas dėl SSRS prezidento posto įsteigimo ir 6 – ojo konstitucijos straipsnio pakeitimų. Pagal jį SSKP neteko vadovaujančio vaidmens statuso, o komunistai turėjo pasitraukti į istorijos paribį....
Irma Randakevičienė. Dar šiek tiek apie kunigaikščius Vitgenšteinus ir Verkių rūmus. Verkių rūmai 1851 metų inventoriniuose dokumentuose
Leonila Bariatinskaja Vitgenštein Verkių šeimininkė – šaltinis wikipedia. com Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Verkių rūmai – vieni vertingiausių klasicizmo statinių Lietuvoje ir yra vienas seniausių Lietuvos dvarų, beveik keturis dešimtmečius buvęs Vilniaus vyskupų užmiesčio rezidencija, tai rašoma ne viename šaltinyje. Dabartiniai rūmai sukurti XVIII a. antroje pusėje architektų – Martyno Knakfuso ir Lauryno Stuokos-Gucevičiaus, visa...
Dr. E. Kazakėnaitė: „Jei žvilgterėtume į ilgą lietuvių kalbos istoriją, matytume, jog už ją reikėjo pakovoti, visai kaip už laisvę“
Vyskupo Motiejaus Valančiaus knygnešiai ir jų keliai. Iliustracija iš Lietuvos kultūros fondo Knygnešio draugijos spaudai parengto leidinio „Žemaičių (Telšių ) vyskupija vysk. M. Valančiaus laikais“. Žemėlapį sudarė K. Misius. Schemą rengė B. Kaluškevičius. Vilnius, 2000 Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatės dr. Ernestos Kazakėnaitės kalba Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 35-mečio minėjime ir Valstybės Nepriklausomybės stipendijos įteikimo...
Suomijos Parlamento Pirmininkas Jusis Hala-aho: „Laisvos Europos tautos turi parodyti drąsą ir ryžtą, jos turi būti vieningos, kad nebūtų prarytos viena po kitos“
Seimo kanceliarijos nuotrauka (autorė Olga Posaškova) Suomijos Eduskuntos Pirmininko Jusio Hala-aho (Jussi Halla-aho) kalba Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime: Gerbiamieji Seimo nariai, kolegos parlamentų pirmininkai, man, kaip aukščiausiam Suomijos Eduskuntos atstovui, teko didelė garbė kreiptis į Jus šiandien, kai minime 35-ąsias Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Nepriklausomybės atkūrimo metines. Tuo metu man buvo 19 metų ir aš...
Steigiama Birželio sukilimo kolegija
Lietuvių karių rikiuotė Katedros aikštėje 1941 m. birželio 28 d.. Petro Stankero asm. archyvas Šiandien, kovo 11 d. Seimo Lietuvos Tarybos salėje steigiama Birželio sukilimo kolegija. Kaip teigia prof. Vytautas Landsbergis, šios kolegijos tikslas – pripažinti 1941 m. Lietuvos vasaros sukilimą prieš okupantę SSRS įžymiu Lietuvos ir Europos, tad ir tarptautiniu, istorijos faktu. Renginio metu bus...
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė Birutė Valionytė: tada žmonės suprato: „mes turime pakentėti, taip pat turime aukotis, nes kuriame valstybę“
Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarė Birutė Valionytė Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarė Birutė Valionytė puikiai prisimena tą lemtingą kovo dieną prieš 35-erius metus, tvyrojusią įtampą, vėliau sekusius nelengvus, bet žmonių vienybe įveiktus išbandymus. Artėjant Kovo 11-ąjai, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šventei, su B. Valionyte kalbamės apie būtinybę būti vieningiems, laisvės skonį ir Lietuvą, kuri kaip mažas tvirtas žirnis...
Česlovas Iškauskas. Kovo 11-oji: už ką buvo kovota?
Laukiant Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo. Vilnius, 1990 m. kovo 11 d. | Fotografas Romualdas Jurgaitis Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. VI-030-104 Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Kovo 11-osios 35-osios metinės mums primena ne tik kaip buvo sunku, bet ir kaip reikėjo skubėti, būti ryžtingiems ir vieningiems. Siūlome kiek pataisytą ir papildytą ankstesnių metų komentarą, skirtą šiai iškiliai...
Lietuvos centrinio valstybės archyvo virtuali paroda „Australijos lietuviai. I dalis“
Šiemet Australijos lietuvių bendruomenė švenčia garbingą sukaktį – 75-uosius gyvavimo metus. Sudėtingomis sąlygomis susiformavusi, bet stipri Australijos lietuvių bendruomenė aktyviai puoselėja lietuvybę, laikosi tradicijų, jas perduoda iš kartos į kartą. Bendruomenė veikia įvairiose srityse ir, kas ypač svarbu, deda dideles pastangas išsaugoti emigravusių lietuvių kolektyvinę atmintį. Lietuviško paveldo išsaugojimas yra aktualus ne tik diasporai, bet...
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 35-mečiui. Jonas Trumpa: laisvėje gali susikurti tokį gyvenimą, kokio nori
Jonas Trumpa, Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) prezidentas Jonas Trumpa – Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) prezidentas, šiuo metu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute studijuojantis politikos mokslų bakalaurą. Jau maždaug aštuonerius metus jis veikia įvairiose nevyriausybinėse organizacijose, prisideda prie įvairių iniciatyvų, o dabar daugiausia laiko skiria LMS veikloms. Nepriklausomoje Lietuvoje gimęs Jonas sako,...
Prezidentas, Lietuvos garbę pakėlęs viso pasaulio akyse
Istorinės prezidentūros sodelyje prie Prezidento Aleksandro Stulginskio paminklo. Aidos Valinskienės nuotr. Zigmas Tamakauskas, TS-LKD bendrijos LKD Kauno skyriaus pirmininkės pavaduotojas, LŠS Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės ŠAK Kultūros ir meno būrio šaulys, www.voruta.lt Prieš keletą dienų būrelis žmonių, kuriems matyt tikrai rūpėjo Lietuvos istorija, ginčijosi, kuris buvo pirmasis Lietuvos Prezidentas – Antanas Smetona ar Aleksandras...
Kaip prieš 35-erius metus atkūrėme Nepriklausomą Lietuvą
Kairėje viršuje: Pirmasis Kovo 11-osios minėjimas prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmų. Vilnius, 1991 m. kovo 10 d. | Fotografas Kęstutis Svėrys. Kairėje apačioje – Tūkstantinis mitingas Vingio parke. Vilnius 1988 m. liepos 9 d. | Fotografas Antanas Ališauskas. Dešinėje – Lietuvos studentų manifestacija remianti Lietuvos Nepriklausomybę. Vilnius, 1990 m. balandžio 12 d. | Fotografas...
Pagerbta lietuvybės puoselėtoja, pasaulio tautų teisuolė ir diplomatė Birutė Verkelytė-Fedaravičienė (1915-2017)
Raimundo Kaminsko nuotraukose – atminimo lentos atidengimo iškilmės akimirkos Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, Kaunas, www.voruta.lt 2025 m. kovo 4 d. Kaune, ant namo K. Donelaičio g. 14 buvo atidengta atminimo lenta, skirta lietuvybės puoselėtojai ir švietėjai, pasaulio tautų teisuolei ir diplomatei, visuomenininkei Birutei Verkelytei-Fedaravičienei (1915-2017). Atminimo lentą pašventimo ir atminties žodžius apie Birutę...
Pusšimtis metų Lietuvos Helsinkio grupei
Grupė Lietuvos disidentų, susirinkusių palaikyti teisiamą kovotoją dėl žmogaus teisių Romualdą Juozą Ragaišį. Pirmoje eilėje iš kairės klūpo: Algimantas Andreika, Robertas Grigas, Jonas Volungevičius ir Kęstutis Subačius. Antroje eilėje stovi: kunigas Jonas Kastytis Matulionis, neatpažinta moteris, Mečislovas Jurevičius, Sigitas Tamkevičius, Antanas Terleckas, Algirdas Statkevičius, Liutauras Kazakevičius, Leonora Sasnauskaitė ir neatpažintas vyras (Vilnius, 1979 11 19)....
Istorinė 1935 m. kovo 3 d. renginio nuotrauka
Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, www.voruta.lt Nuotraukoje – Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugijos vadovės, Lietuvos karininkų ramovės valdybos ir tarybos nariai, renginio svečiai organizacijos dešimtmečio minėjimo dieną Ramovėje, Kaunas, 1935 m. kovo 3 d. LCVA, P-16318. Fotografijoje penkta iš kairės sėdi draugijos pirmininkė Sofija Oželienė, karo gydytojo Kazio...
Raguvos miškuose tvarkytos Lietuvos partizanų atminties vietos
Ona Striškienė, Panevėžio žygeivių klubo narė, www.voruta.lt Vasario 22 d. Lietuvos laisvės kovos įamžinimo sąjūdžio (LLKĮS) nario Algimanto Stalilionio pakviesti krašto istorijai neabejingi asmenys vyko į talką, į Raguvos miškus tvarkyti Lietuvos partizanų atminties vietų. LLKĮS yra pilietinė iniciatyva, jungianti akademinės bendruomenės narius, kraštotyrininkus, kūrėjus ir visus geros valios žmones, kurie puoselėja 1944–1953 m. Lietuvos...
Alfonsas Kairys. Istorija tapusi praeitis (VIII)
Alfonsas Kairys, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, buvęs Valstybinės komisijos Rytų Lietuvos problemoms išnagrinėti referentas švietimo klausimams, www.voruta.lt Manau, kad ne vienas yra girdėjęs apie Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir jo atliktus gerus darbus, rūpinantis tautinėmis mažumomis Lietuvoje ir lietuviais, esančiais už jos ribų. Ir retas bus girdėjęs apie šios institucijos...
Klausimas dėl Vytauto Didžiojo palaikų paieškos ir jų identifikavimo
Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Džoja Gunda Barysaitė) Darius Jakavičius, LRS Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl Vytauto Didžiojo palaikų paieškos ir identifikavimo. Katedros požemiuose rasta apie 800 palaikų. Juos ketinama tirti, atliekant bioarcheologinius ir paleogenetinius tyrimus. Komisijos pirmininko Dariaus Jakavičiaus...
Iškentęs Gulago pragarą. Prezidento Aleksandro Stulginskio 140-osioms gimimo metinėms
Lietuvos Respublikos Prezidentas Aleksandras Stulginskis (centre) Žemės ūkio ir pramonės parodoje. Kaunas. 1924 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-22087 Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis Vasario 26 d. minime Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Lietuvos valstybės kūrėjo, Lietuvos krikščionių demokratų partijos steigėjo, pirmojo konstituciniu būdu išrinkto, Gulag‘o pragarą iškentusio...
Minime Augustino Povilaičio, sovietinių okupantų sušaudyto Butyrkų kalėjime, 125-ąsias gimimo metines
Raimundo Kaminsko nuotraukose – pažintinė-tiriamoji ekskursija Augustino Povilaičio gyvenimo takais Jurbarko rajone, vykusi 2023 metų rugpjūtį Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, Kaunas, www.voruta.lt Prieš 125 metus, (1900 m. vasario 24 d.) Pašventyje (Jurbarko r.) gimė Lietuvos kariuomenės savanoris, ilgametis Lietuvos saugumo institucijų karininkas, buv. Valstybės saugumo departamento direktorius Augustinas Povilaitis. Lietuvos Nepriklausomybės kovų...
Antanas Gedvilas. Pilėnai–Ivangėnai
Karšuvos valdovas Alminas. Autorius dailininkas Artūras Slapšys Antanas Gedvilas, VšĮ „Karšuvos būtovė“ prezidentas, www.voruta.lt 2025 metais minime 689-ąsias Pilėnų žūties metines. Lietuvoje prisiminimas vis labiau blėsta bėgant metams, bet yra svarbu išsaugoti istorinę atmintį. Atrodo jau ne ką galime pasakyti apie tokius senus praeities įvykius, bet vis tik. Šiais metais iš lotynų kalbos pabandyta išversti...
Iš Vasario 16-osios istorijos
Dalia Poškienė, LŽS narė, Kaunas, www.voruta.lt Istorinės atminties puoselėjimo renginys, skirtas Vasario 16-ajai, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungoje, subūrė nemažą būrį lankytojų. Pristatyta unikali Europos Parlamento nario, XXVII knygos mėgėjų draugijos nario prof. Liudo Mažylio kolekcija „Vasario 16-osios akto signatarų autografai”. Ši sukaupta kolekcija atspindi įvairialypes Signatarų asmenybes, visai nežinomas ar mažiau pažįstamas...
Kai kurie Kietaviškių bažnyčios faktai. XIX a.
Byla pradėta 1886 m. birželio 17 d. ir užbaigta 1888 m. gruodžio 15 d. Visi dokumentai rašyti rusų kalba Virgilijus Poviliūnas, istorikas, www.voruta.lt Neseniai į autoriaus rankas pateko kelios Vilniaus Romos katalikų dvasinės konsistorijos bylos, kuriose minima Kietaviškių Švč. Trejybės bažnyčia (Elektrėnų sav.). Šią medinę bažnyčią 1676 m. fundavo Vitebsko vaivada Leonardas Gabrielius Pociejus¹. 1782...
Laisvės kovotojo ir muziko Antano Padleckio 100-ųjų gimimo metinių minėjimas
Intos lagerio kaliniai: iš kairės ant motociklo sėdi Antanas Padleckis (muzikos mokytojas ir chorvedys), šalia Algimantas Kapturauskas. Nuotrauka iš Europeana, Kauno IX forto muziejaus archyvas Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, Kaunas, www.voruta.lt 2025 m. Vasario 16 d. Kaune, LPKTS salėje vyko antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo dalyvio, kompozitoriaus, mokytojo, Dainų švenčių dirigento Antano Padleckio...
„(Pra)Rasta karta” tai knyga apie mus – ištvėrusius sovietmetį ir nepasilikusius jame. Arba likusius
Č. Iškausko nuotr. www.voruta.lt „Aš, krikštyta Lenino spaliukė, Pirmą Komuniją priėmusi pionierė, Sutvirtinimo sakramentą gavusi komjaunuolė, kartą grįžau iš mokyklos ir savo močiutei pasakiau, kad Dievas – tai Leninas, visur ir visame kame”… „(Pra)Rasta karta” tai knyga apie mus – ištvėrusius sovietmetį ir nepasilikusius jame. Arba likusius,“ – savo knygą pristato žurnalistė, LRT televizijos laidų...
Česlovas Iškauskas. Miunchenas Nr. 2
Iš kairės į dešinę: Nevilis Čemberlenas, Eduaras Daladjė, Adolfas Hitleris ir Benitas Musolinis prieš susitarimo pasirašymą. 1938 m. rugsėjo 30 d. Bundesarchiv, Bild 183-R69173 / CC-BY-SA 3.0, CC BY-SA 3.0 DE Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Miuncheno saugumo konferencija galėjo tęstis ne tris dienas, bet tik vieną, ir tai būtų užtekę triukšmo, juokauja apžvalgininkai....
Jaunatviškai paminėta Lietuvos valstybės atkūrimo diena Paįstryje
Ona Striškienė, Paįstrio gyventojų bendruomenės centro narė, www.voruta.lt Paįstrio Juozo Zikaro gimnazijos skautai su vadove Gedma Nakvosiene iš anksto suplanavo dviejų dienų renginį, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo 107-oms metinėms paminėti. Vasario 15 d. nuo Piniavos prasidėjo pėsčiųjų žygis, buvęs laukuose, paskui pasukta link Žaliosios girios, aplankant atmintinas vietas, pasibaigęs Paįstryje. Pilni įspūdžių, nugairintais veidais visi...
Varėnos krašte išskirtiniu antkapiniu ženklu „Lietuvos partizanas“ pažymėti partizanų kapai
Živilės Puidokaitienės nuotr. Artėjant Vasario 16-ajai – Lietuvos nepriklausomybės dienai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbe žengtas svarbus istorinis žingsnis. Varėnos rajono Milioniškių kaimo kapinaitėse išskirtiniu antkapiniu ženklu „Lietuvos partizanas“ pradėti žymėti partizanų kapai. Šie ženklai – tai ne tik fizinis atminimo įamžinimas, bet ir priminimas apie svarbų istorinį laikotarpį, kai Lietuvos partizanai...





























