Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis  patarėjas, www.voruta.lt

Nuotraukoje – Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugijos vadovės, Lietuvos karininkų ramovės valdybos ir tarybos nariai, renginio svečiai organizacijos dešimtmečio minėjimo dieną Ramovėje, Kaunas, 1935 m. kovo 3 d. LCVA, P-16318.

 

Fotografijoje penkta iš kairės sėdi draugijos pirmininkė Sofija Oželienė,  karo gydytojo Kazio Oželio žmona, šalia jos – Lietuvos valstybės pirmojo prezidento žmona Sofija Smetonienė.

 

Pirmoje eilėje sėdi (iš kairės): 1 – Marija Tumienė, 3 – Vincenta Lozoraitienė, 4 – Jadvyga Tūbelienė, 5 – draugijos pirmininkė Sofija Oželienė, 6 – garbės pirmininkė Sofija Smetonienė, 7 – Vladislava Grigaitienė, 8 – Lietuvos kariuomenės vadas, gen. Stasys Raštikis, 9 – Elena Raštikienė, 10 – Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas, Vasario 16-osios Akto signataras,  kun. Vladas Mironas, 11 – draugijos garbės narė Agnietė Ambraziejūtė-Steponaitienė (rašytoja Žvirgždė).

 

Trečioje eilėje stovi Lietuvos karininkai (iš kairės): 1 – gen. Vladas Nagevičius, 3 – Vincas Vitkauskas, 4 – Antanas Gustaitis, 6 – gen. Julius Čaplikas, 11 – Vladas Karvelis, 12 – Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. Pranas Saladžius.

 

Istoriniai šaltiniai liudija, kad beveik prieš 100 metų Lietuvos karininkų šeimų moterų sąjunga įkurta 1925 m. kovo 15 d. Vėliau 1935 m. ji buvo pavadinta Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugija ir veikė iki 1940 m. Jos   tikslas buvo doriškai, tautiškai ir kultūriškai lavinti karininkų šeimų moteris ir visą lietuvių visuomenę, auklėti jaunąją kartą, padėti savo vyrams per karą, globoti sužeistus ir ligotus karius. Birutietės turėjo Švietimo ir kultūros, Pedagoginę bei Kariams ligoniams ir invalidams globoti sekcijas. Draugijos skyriai buvo steigiami kiekviename didesniame kariniame dalinyje, 1939 m. jų buvo 22 su 630 narių.

 

Birutietės finansiškai rėmė Ginklų fondą, steigė vaikų darželius, 1939 globojo Klaipėdos krašto ir lenkų pabėgėlius, rėmė lietuvius Vilniuje ir Vilniaus krašte, savo narėms rengė paskaitas, ekskursijas, kalbų, rankdarbių, kulinarijos kursus. Glaudžiai bendradarbiavo su kitomis moterų draugijomis ir karininkų ramove.

 

1940 m. vasarą SSRS okupavus Lietuvą  draugija buvo uždaryta. Sovietų okupacijos metais nemaža dalis narių  buvo ištremti, pasodinti į kalėjimus ar buvo nužudyti. Dalis draugijos narių pasitraukė į Vakarus.

 

1951 m. draugija buvo atkurta JAV – Čikagoje, o skyriai įsteigti Detroite, Clevelande, Los Andžele ir Niujorke. JAV birutietės dirbo pagal  įstatus, kurie galiojo Lietuvoje iki 1940 m.

 

1990 m. kovo 11-ąją atkūrus Lietuvos nepriklausomybę atskiros birutiečių draugijos buvo atkurtos 1991 m. Kaune (su padaliniu Linkaičiuose 1999), 1993 m. – Vilniuje, 2004 m. – Alytuje.

 

2000 m. Vilniuje įvyko visų birutiečių konferencija, kurioje įsteigta Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjunga, išrinkta jos centro valdyba ir priimti įstatai.

 

Tai sovietų okupantų buvo naikinti/slėpti mūsų istorinės atminties fragmentai, kurie yra svarbūs ne tik šiandien, bet ir ateities Lietuvai.