Partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas Kauno apygardos prokuratūros prokuroras surašė kaltinamąjį aktą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje trys užsienio valstybių piliečiai kaltinami padėjimu kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką, turto sunaikinimu ar sugadinimu ir kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimu. Ikiteisminis tyrimas dėl Merkinėje dažais aplieto ir išniekinto paminklo Lietuvos partizanų vadui Adolfui Ramanauskui–Vanagui...
Rūta Ribikauskaitė, dr. Ingrida Domarkienė, dr. Justina Kozakaitė, istorijos žurnalas „Voruta”, 2025, Nr. 2 (887) Armėnų atvykimas į Lietuvos Didžiąją kunigaikštystę (XV–XVIII a.) ir jų veikla nepakankamai išnagrinėta tema. Pirmieji lietuvių-armėnų prekybiniai ryšiai mezgėsi nuo X–XI a. Tuo metu armėnai dirbo amatininkais, vertėjais, užsiėmė prekyba. Į dabartinės Lietuvos teritorijas armėnų diaspora atvyko per ukrainiečių žemes,...
Baidoku „META“ atplaukusi grupė ekskursantų prie Karaliaus Vilhelmo kanalo šliuzo Lankupiuose. Šioje vietoje Vilhelmo kanalas jungiasi su Minija. Lietuvos jūrų muziejaus fotografija Ignas Giniotis, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorikas, istorijos žurnalas „Voruta”, 2024, Nr. 4 Karaliaus Vilhelmo kanalas, Klaipėdos kanalas, vienintelis dirbtinai sukurtas vandens kelias Lietuvoje, Klaipėdos ir Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje. Kelias jungia Miniją...
Prie paminklinio kryžiaus d. vyr. ltn. Zigmas Tamakauskas, Albina Veverskytė, d.mjr. Gediminas Reutas ir partizanų atminties skleidėjas Vytas Sinkevičius. Eglės Goštautienės nuotr. Zigmas Tamakauskas, Lietuvos laisvės kovų dalyvis, LŠS Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės Kultūros ir meno būrio šaulys, www.voruta.lt Minint dar 1989 metais tuometinės Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku paskelbtą birželio 14-ją kaip Gedulo bei...
Jano Mateikos paveikslas „Žalgirio mūšis“. 1878 m. Nacionalinis Varšuvos muziejus Seimas, siekdamas pažymėti Vytauto Didžiojo mirties 600-metį, nusprendė 2030-uosius paskelbti Vytauto Didžiojo metais. Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XVP-287(2) vieningai balsavo 103 Seimo nariai. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis, gimęs apie 1350 metus Senuosiuose Trakuose, miręs 1430 metais, buvo vienas žymiausių politikų ir karvedžių ne...
Pagerbti nužudyti Palangos žydai Parengė Mindaugas Surblys. Palangos žydų bendruomenės informacija, Palanga, www.voruta.lt Minint žydų žudynių Palangoje dieną, birželio 27-ąją, Palangos žydų bendruomenės pirmininkas Vilius Gutmanas kartu su LR Seimo nariais: Mindaugu Linge, Dalia Asanavičiūte-Gružauskiene, Paule Kuzmickiene, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky, Palangos miesto meru Šarūnu Vaitkumi, vicemere Akvile Kiljoniene, Palangos miesto savivaldybės...
Filibertas Tamoševičius ir Olegas Kasperovičius prie kruopščiai atkurtos P. Rimšos memorialinės lentos. 1989 m. Fotografija iš asmeninio F. Tamoševičiaus archyvo Vincas RUZAS, muziejininkas, numizmatas, istorijos žurnalas „Voruta” Nr.2, 2025 Vilniuje, Pilies gatve praeidami pro Signatarų namus, pastebėsime memorialinę lentą, liudijančią, kad šiame pastate 1918 m. vasario 16 d. buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas. Lentos viršuje...
SSRS NKVD apie padėtį Lietuvoje po Smetonos režimo žlugimo (1940-06-07). Pav. Nr. 1 Prof. Aleksandras Vitkus, istorijos žurnalas „Voruta”, Nr.2, 2025 Bet kurios valstybės žvalgybiniai duomenys yra kruopščiai saugomi ir paprastai iškilus bet kokiam pavojui, dažniausiai būna naikinami ir retai išlieka istorijai, tuo labiau Sovietų Rusijos NKVD tarnybų. Lietuvos ypatingajame archyve (LYA) surasta byla „Lietuvos...
Vievio šv. Onos bažnyčia, 1933 m. Autoriaus asmeninio archyvo nuotr. Virgilijus Poviliūnas, istorikas, www.voruta.lt 1925 metais buvo įkurta Vilniui vaduoti sąjunga (VVS). Tai visuomeninė politinė organizacija, kuri 1925–1938 metais veikė Lietuvoje ir užsienyje. Organizacijos centras buvo Kaune. VVS turėjo 612 skyrius Lietuvoje ir 60 skyrių užsienyje. Sąjungai vadovavo Centro komitetas. 1929–1938 metais sąjunga leido žurnalą...
Palangos didžioji sinagoga, 1922 metais. Fotografas Jonas Ansas Kunkis. Lietuvos nacionalinis muziejus Parengė Mindaugas Surblys, Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejaus vadybininkas, istorikas ir Palangos žydų bendruomenė,www.voruta.lt Palangos žydų bendruomenė aktyviai pristato šio miesto žydiškojo gyvenimo istorijas savo socialiniuose tinkluose. Bendruomenė dalijasi įvairiais pasakojimais, naujai atrastomis detalėmis ir faktais, kurie slypi kraštotyros darbuose bei senųjų archyvinių...
KPD (Rasuolės Kerbedienės) nuotraukose – Tarnavos ir Gačionių dvarai Kultūros paveldo departamento specialistai Tarnavos dvare (Rokiškio rajone) neseniai surengė konsultaciją „Ką daryti įsigijus dvaro sodybą?“ Su šiuo klausimu susiduria ne vienas dvarų sodybų savininkas ar valdytojas, naujai įsigijęs dvarą. Renginys vyko Tranavos dvaro sodyboje, vėliau dalyviai keliavo į Gačionių (taip pat Rokiškio rajone) dvaro sodybą...
Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos valstybės iškilmingas minėjimas Kaune, Valstybės teatre 1938 m. sausio 15 d. Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune archyvas Dr. Ingrida JAKUBAVIČIENĖ, Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune, istorijos žurnalas „Voruta”, Nr.2, 2025 Vertybės ir asmeniniai pomėgiai labai dažnai lemia daugelį mūsų sprendimų. Prezidentui Antanui Smetonai taip pat buvo būdinga vadovautis savo...
Eugenija de Bondi-Janušienė. Ne vėliau kaip 1934 m. lapkričio 2 d. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-9811, l. 52-2. Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis Lankydami įvairiose Lietuvos vietose dailiai restauruotus dvarus, girdime gidų pasakojimus apie architektūrines dvaro rūmų subtilybes, pažangius, geranoriškus dvarininkus, besirūpinusius dvaro darbininkų gerove ir...
Alma Jankauskienė, Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo vedėja, www.archyvai.lrv.lt Per kelerius metus Telšių archyvas yra įsigijęs ne vieną originalių fotografijų, atvirukų bei rašytinių dokumentų kolekciją, kurių įsigijimą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Klaipėdos regioninis valstybės archyvas. Neretai archyvo fondus papildo dovanos, t. y. kai privatūs asmenys padovanoja/atiduoda nuolatiniam saugojimui asmenines fotografijas ir dokumentus, kurie...
Vokiečių tankai J. Basanavičiaus g. Vilniuje. Tolumoje plevėsuoja Trispalvė. 1941 m. birželio 24 d. Sakalo Gorodeckio asmeninio archyvo nuotrauka Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Prieš 84-rius metus įvykęs Birželio sukilimas gali būti prilygintas nebent Vytauto Didžiojo žygiams, ryžtingam Klaipėdos atsiėmimui 1923-ųjų sausį, o gal ir Sąjūdžiui, atvedusiam į sovietinės imperijos laidotuves. Tiesa, su tam tikromis...
Pomost spacerowy na morzu. Połąga. Fotografė Paulina Mongirdaitė. [1906?]. Iš Palangos viešosios bibliotekos kraštotyros fondo Dainora Kaniavienė, Palangos viešosios bibliotekos vyriausioji bibliotekininkė kraštotyros darbui, istorijos žurnalas „Voruta”, Nr.2, 2025 Įvairiose šalies kultūros įstaigose saugomas Kauno gubernijos bajorų, herbo Wadwicz (Žuvų) atstovų, Mongirdų dukros, Paulinos Mongirdaitės (apie 1865–1924), švelniai artimųjų vadintos Pole, fotografijos paveldas. Iki šių...
Dr. Gintaras Šapoka, www.voruta.lt VšĮ ATMINTIES BRASTA išleido doc. dr. Jolantos Mažylės parengtą knygą Stasys Žakevičius-Žymantas „Tėvynėje liko širdis“ Praėjus 35 metams po Lietuvos valstybingumo atstatymo lietuvių išeivijos palikimas vis dar grįžta į Lietuvą, mūsų visuomenę, primindamas sudėtingus XX amžiaus Lietuvos valstybės, tautos istorijos ir asmenybių įvykius ir dažnai skaudžius likimus. Grąžinti šį palikimą –...
Lietuvos partizanas Vytautas Balsys, vienas iš Birželio sukilimo rengėjų – Lietuvos Laikinosios Vyriausybės pramonės ministras dr. Adolfas Damušis ir Lietuvos laisvės kovų dalyvis Zigmas Tamakauskas. Autoriaus asmeninio archyvo nuotr. Zigmas Tamakauskas, LLKS štabo viršininko pavaduotojas, LŠS Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės Kultūros ir meno būrio šaulys, www.voruta.lt Prasmingai Lietuva paminėjo savo istorijos tragiško tarpsnio...
Paminklinis akmuo, prie kurio pritvirtinta juodo granito lenta su iškaltu tekstu: ,, Čia 1946 metų balandžio 20 dieną MGB – KGB smogikai nužudė 14 Laumakių kaimo gyventojų: Vincą RIMDŽIŲ – 49 metų, Barborą RIMDŽIUVIENĘ – 49 metų, Vaclovą MEIRĮ – 38 metų, Petrą DŽIUGĮ – 56 metų, Roką ŠEPKŲ – 53 metų, Andrių ŠEPKŲ –...
1941 m. Tautos sukilimo memorialo „Kryžius medis“ Kauno senosiose kapinėse. Z. Tamakausko nuotr. Bronius Makauskas, Punskas, www.voruta.lt Šiais metais sukanka 84 metai nuo lietuvių tautos pasipriešinimo Sovietų Sąjungos brutaliai okupacijai, įvykdytai 1940 m. birželio 14 d., kai pasaulinis dėmesys buvo nukreiptas į Vokietijos invaziją į Prancūziją ir tą dieną įvykusią Paryžiaus kapituliaciją. Tamsūs...
Minėdami Australijos lietuvių bendruomenės 75-metį, Lietuvos centrinis valstybės archyvas kartu su Australijos lietuvių archyvu kviečia prisiminti Australijos lietuvių įsikūrimo ir įsitvirtinimo šiame žemyne istoriją, tęsia visus 2025-uosius truksiantį dešimties virtualių parodų ciklą ir šią dalį skiria Australijos lietuvių dienoms. Australijos lietuvių dienos buvo ir yra ypatingas reiškinys Australijos lietuvių bendruomenės gyvenime. Didžiausia lietuvių bendruomenės šventė...
Rasutė Peslekienė. Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Viktoriia Chorna) Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Apdovanojimų komisijos pirmininkės, vos 4 metukų į Tomsko sritį ištremtos Rasutės Peslekienės kalba, pasakyta minėjime, skirtame Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti: Sveiki, mielieji Lietuvos žmonės, garbingi svečiai ir bendro likimo broliai ir sesės. Savo kalbą norėčiau pradėti mokytojos...
Tremtinė Bronė Drumstienė. Rasos Jakubauskienės nuotr. Pokalbis su Brone Drumstiene apie tremtį, gyvenimą po jos ir tylų rūpestį atminimu Rasa Jakubauskienė, Trakų rajono laikraštis „Trakų žemė” Birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena – tai laikas, kai Lietuva susimąsto apie skaudžius istorijos vingius, apie šimtus tūkstančių išvežtų, ištremtų, prarastų. Tai diena, kai tylos akimirkos...
Konferencijos akimirka. Č. Iškausko nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, istorijos žurnalas „Voruta”, Nr.2, 2025 Litvinizmas – kaip skrandžio opa: gyvybei grėsmės gal ir nekelia, bet sveikatą gerokai trikdo. Tokia mintis buvo išsakyta pirmadienį, kovo 24 d., Seimo rūmuose vykusioje negausioje, bet įdomioje konferencijoje „Istorijos perrašinėjimas ir valstybės simbolių savinimosi grėsmės“. Diskusiją vedė žinomas TV laidų...
Nepriklausomybės kovos. Lietuvos kariai prie įtvirtinimo, 1920 m. Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotr. Karius eilėmis guldančio kulkosvaidžio išradimas ir ištobulėjusios artilerijos šrapnelio sviediniai vertė besiginančius karius ieškoti tinkamos priedangos. Pirmasis pasaulinis karas ryškiai atspindi šiuos karybos pokyčius, todėl drąsiai šį konfliktą galime vadinti tranšėjų karu. Karui užsitęsus žymiai ilgiau, nei pradžioje buvo tikimasi, ir...
Smėliu užpustytos 1941-ųjų metų tremtinių kapinės Tit Aruose. Jakutijos ASSR, 1989 m. (Iš Genocido aukų muziejaus rinkinių) Ignas Meškauskas, www.voruta.lt Ilgai ir sąžiningai, kaip būdinga lietuviško kaimo žmogui, triūsė Kazys Radzevičius užsieniuose: liejo prakaitą karštose plieno liejyklose, fabrikuose, kad galėtų sugrįžęs į Tėvynę, nusipirkti žemės pėdą, tapti jos šeimininku. Be trobesių, kad tik daugiau,...
„Lietuvos TSR istorijos“ (I tomas, 1985) II leidimo (1986) viršelis Sigitas Tutlys, Vilnius, www.voruta.lt 1940 birželio 15 d. Sovietų Sąjungai (SSRS) okupavus ir rugpjūčio 3 aneksavus Lietuvos Respubliką, prasidėjo ir iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990 tęsėsi Lietuvos istorijos mokslo raidos kt. laikotarpis. Jis čia ir apžvelgiamas[1]. Bendroji apžvalga Lietuvos istorijos mokslo natūralią plėtrą 1940 birželį nutraukė Sovietų Sąjungos okupacija....
Raudonosios armijos daliniai peržengia Lietuvos Respublikos sieną. 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-45730 Vytautas Landsbergis, www.voruta.lt Buvęs Lietuvos karys ir prezidentūros sargybinis Vincas Kubertavičius aprašė atsiminimuose, kas vyko aplink ir lemtingąją valstybės užgrobimo naktį, ir keletą dienų po to. Nurodo rašąs apie įvykius „lygiai prieš 69 metus“, tad jo rankraščio...
Partizanų priesaikos tekstas Lietuvos moksleiviai ir mokytojai baigia mokslo metus. Ar jie pajėgūs ir galėtų rinktis Vanago kelią? Šiemet sukanka lygiai 80 metų, kai 1945 m. birželio 2 d. Alytaus apskrityje, Nemunaičio miestelyje, Pranciškonų koplyčioje partizano priesaiką davė apie 120 partizanų kartu su Adolfu Ramanausku-Vanagu. Okupuotoje Lietuvoje Antrasis pasaulinis karas nesibaigė – vyko organizuotas, masinis...
Adomas Dominykas Bartuševičius iš Marijos Konopkos knygos Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Apie Bartuševičių šaknis iš Jiezno Jeigu reikėtų įvardinti šeimas, kurios labiausiai nukentėjo nuo visų trijų 1794 m., 1831 m. ir 1863 m. sukilimų Trakų apskrityje, tarp jų patektų ir Bartuševičiai (taip pat gali būti verčiama Bartoševičiai, Bartusevičiai), valdę Panemunio dvarą XIX amžiuje...