Nuotrauka iš svoboda.org Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Ašaromis apsipylęs penkerių metų vaikutis, su mama lindintis metro tunelyje, virpančiu balseliu į TV kamerą sako, kad jį gąsdina bum-bum, jam baisu, karas yra blogai… Ir tai ne propaganda: siaubingas Rusijos karas, pradėtas prieš slavų ir tikėjimo brolius, negali palikti nieko abejingo. V. Putinas primena Staliną ir...
Žemėlapis, sudarytas 1996 m. dr. A.Matulevičiaus ir Vilniaus universiteto kartografo Petro Gaučo Ona Voverienė, www.alkas.lt Atsiliepimas apie Povilo Kušnerio-Knyševo knygą „Pietryčių Pabaltijo etninė praeitis“ Miela bičiulė žurnalistė Laima Pangonytė įdomiai ir intriguojančiai papasakojo apie lietuvišką seną miestą Karaliaučių, jame studijavusį Martyną Mažvydą, pirmosios mūsų lietuviškos knygos autorių, ir kitus Mažosios Lietuvos šviesuolius, kurie prieš 500...
Europos liaudies partijos Europos parlamente frakcijos pirmininkas Manwredas Weberis www.voruta.lt Rusijos karinės grėsmės akivaizdoje Europos Parlamento Europos liaudies partijos (ELP) frakcijos vadovybės nariai Lietuvoje išreiškė solidarumą ir vieningumą su Ukraina ir Baltarusijos opozicija. Europos liaudies partijos, Europos parlamente frakcijos pirmininkas Manwredas Weberis Rusijos agresijos kontekste kėlė naujos realybės klausimą, kurioje agresyvus Kremliaus režimas pažeidžia kitų...
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt Šiai savaitės apžvalgai, kurią dabar pradėsiu (ji rašoma prieš keletą dienų pasirodant laikraščiui), kažin ar tiktų posakis „Savi marškiniai arčiau kūno“. Bet, kita vertus, tai kas dedasi prie Ukrainos sienų, betarpiškai liečia ir mus. Ne todėl, kad Kijevas nuo Vilniaus nutolęs mažiau (750 km) negu Maskva (950 km), kad mus...
Pavel Ablamski, www.gudija.lt 2022-ieji Baltarusijoje yra paskelbti istorinės atminties metais. Kelios dienos prieš šios naujienos paskelbimą buvo paviešintas Konstitucijos pakeitimų projektas, kuriame nedviprasmiškai užsimenama, kad „istorinė atmintis“ oficialiajam Minskui – tai beveik visada apie „Didįjį Tėvynės karą“. Į naująją Konstituciją („referendumas“ jai priimti numatytas vasario 27 dieną) planuojama įtraukti tokią formuluotę: „Valstybė įsipareigoja išsaugoti...
www.punskas.pl Jungtinė vyriausybės ir tautinių bei etninių mažumų komisija išreiškė pasipiktinimą dėl vokiečių tautinės mažumos diskriminavimo Lenkijoje. 2022 m. vasario 4 d. Lenkijos edukacijos ir mokslo ministras pasirašė potvarkį, kuris keičia vokiečių tautinės mažumos gimtosios kalbos mokymą. Nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. Lenkijos mokyklose įvedami du tautinių mažumų kalbų mokymo standartai: vienas vokiečių mažumai, kitas – likusioms mažumoms. Šis...
www.voruta.lt Seimo Pirmininko pavaduotoja, Europos reikalų komiteto (ERK) pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia, kad autoritarinių šalių bandymai paveikti visuomenių nuomonę, sumenkinti piliečių pasitikėjimą institucijomis ir suskaldyti Europos Sąjungą (ES) šiuo sudėtingu metu kelia ypatingą nerimą. ERK pirmininkė džiaugiasi, kad Europos Parlamento (EP) specialiajame komitete priimtas pranešimas ir pasiūlymai dėl užsienio kišimosi į demokratinius procesus ir ES...
„Įsidėmėk! 1946-1975 m. mes, lietuviai, meldžiame Lenkijos bažnyčios dvasininkiją, kad Seinų parapijos bažnyčioje mišios būtų laikomos lietuvių kalba” Petras Maksimavičius, e-ausra.pl Kartais girdžiu klausiant, kodėl Lenkijos lietuviai nerengia piketų ar kaip nors kitaip viešai nedemonstruoja savo nepasitenkinimo. „Jeigu Lietuvoje gyvenantiems lenkams savivaldybė trukdytų steigti lenkišką darželį ar bandytų uždaryti veikiančią mokyklą, jie tuoj pat triukšmingai demonstruotų...
Arkivyskupas Visvaldas Kulbokas www.vaticannews.va Popiežiaus Pranciškaus paraginti, šį trečiadienį, sausio 26 d., katalikai visame pasaulyje meldžiasi už Ukrainą. Maldos dienos išvakarėse mūsų kolegos iš Vatikano radijo laidų ukrainiečių kalba redakcijos kalbėjosi su apaštališkuoju nuncijumi Ukrainoje arkivyskupu Visvaldu Kulboku. Kaip popiežiaus kreipimasis buvo sutiktas Ukrainoje? Čia, Ukrainoje, popiežius Pranciškus yra vienas labiausiai gerbiamų religinių vadovų, todėl...
Ignat Vitaženec, www.gudija.lt 1939 metų rugsėjo 1 dieną nacistinė Vokietija užpuolė Lenkiją. Taip prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Po 17 dienų Sovietų Sąjungos kariuomenė – tuometinis Trečiojo Reicho sąjungininkas – irgi įsiveržė į Lenkijos valstybę. Viena iš šios agresijos pasekmių buvo gudų žemių, 1921 metų Rygos sutartimi padalintų tarp Sovietų Sąjungos ir Lenkijos, suvienijimas. Tačiau šis...
www.punskas.pl 2021 metų gruodžio 17 dieną Lenkijos Seimas priėmė sprendimą sumažinti subsidijas tautinių mažumų švietimui. Šiais metais jos bus beveik 40 mln. zl mažesnės nei pernai. Taip pasielgta ne ekonominiais ar taupymo, bet politiniais sumetimais (2022 m. subvencijos Lenkijos mokykloms numatytos 1 milijardu zlotų didesnės nei pernai). Lenkijos Seimo sprendimas buvo taikytas pirmiausia vokiečių tautinei...
Nuo XVII a. itin populiarios tapo margažiedės tulpės. Jas galime išvysti to laikotarpio tapyboje. Tokios tarsi liepsnojančios yra ekspresyvaus olandų tapytojo Rembrandto vardu pavadintos gėlės Povilas Sigitas Krivickas, www.voruta.lt Įsidrengus žiemai, mintys grįžta į šiltą ir saulėtą vasarą, kai teko smagiai pakeliauti. Ak, ta Olandija… Graži, švari, žalia. Ši šalis gali būti mums pavyzdžiu ne tik senomis bankininkystės...
Pavel Ablamski ir Rūstis Kamuntavičius, www.gudija.lt Lietuvos sostinė turi keletą vardų. Tai yra natūralu miestui, kuris ne vieną šimtą metų buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centru. Šiame tautų katile gyveno dabartinių gudų, lietuvių, lenkų, žydų ir daugybės kitų tautų protėviai. Lietuviai savo sostinę vadina Vilniumi. Lenkai vyksta į Wilno, kur lanko Aušros vartų Dievo motiną ir...
„Žemėlapių artelės“ ir Lietuvos istorijos instituto žemėlapis, parengtas pagal J. Wikander, Översikt över Sveriges krig under 1700-talet, Stockholm, 1920, s. 202 Dr. Mindaugas Šapoka, Vilnius 2021 m. rugsėjo 10 d. sukanka lygiai 300 metų, kai dabartinėje Suomijoje esančiame Nystado (Ūsikaupunkio) mieste buvo pasirašyta taikos sutartis tarp Rusijos ir Švedijos, užbaigusi Didįjį Šiaurės karą....
1 pav. Kremliaus XVII a. pradžioje planas. Serpuchovo kunigaikščių valdos buvo išsidėsčiusios tarp Arkangelo soboro (nr. 12) ir Mstislavskių valdų (nr. 8). Iliustr. iš dr. Tatjanos Dmitrijevnos Panovos asmeninio archyvo Dr. Tatjana Dmitrijevna Panova (д-p Татьяна Дмитриевна ПАНОВА), Maskvos kremliaus muziejaus vyriausioji mokslo darbuotoja, Maskva, Rusijos Federacija, www.voruta.lt Dr. Tatjana Dmitrijevna Panova (д-p Татьяна Дмитриевна...
Sigitas Birgelis, www.punskas.pl Pirmasis masinis Suvalkų krašto lietuvių iškeldinimas vyko 1941 m. ankstyvą pavasarį. Per du mėnesius perkelta į Sovietų Lietuvą maždaug pusė Suvalkų krašto lietuvių. Nuo tų įvykių praėjo jau 80 metų. Antrasis masinis Suvalkų krašto lietuvių iškeldinimas buvo planuojamas pasibaigus Antrajam pasauliniam karui. Komunistinė lenkų valdžia bandė įgyvendinti vienalytės tautiniu atžvilgiu valstybės viziją....
Pavel Ablamski, www.gudija.lt Baltarusija yra vienintelė posovietinės erdvės šalis, kurioje „Spalio revoliucijos“ diena vis dar yra valstybinė šventė net 2021 metais. Lapkričio 7 diena – „raudonoji diena kalendoriuje“ taip pat ir niekieno nepripažintoje Padniestrėje, bet tai jau atskiras istorijos atvejis. Ne kiekviena valstybinė šventė Baltarusijoje yra poilsio diena. Pavyzdžiui, ką tik Lukašenkos režimo išrasta tautos...
Jurgita Žąsinaitė–Gedminienė, www.voruta.lt Apie Rūsčio Kamuntavičiaus mokslo monografiją Gudijos istorija. Baltarusijos istorija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2021 „Kodėl iki šiol neparašėme Gudijos istorijos?“ – tokiu įvadiniu klausimu prasideda neseniai pasirodžiusi Rūsčio Kamuntavičiaus mokslo monografija Gudijos istorija. Šis esminis klausimas pagrindžia mokslinio tyrimo svarbą, jo atsiradimo priežastis, net pasirinktą metodologiją: lyginti ir suprasti. Išties,...
Karaliaučius. commons.wikimedia.org, Aleksander Kaasik nuotr. Darius Jurevičius, Onutė Gaidamavičiūtė , www.voruta.lt Būdama menotyrininkė, nusprendžiau pakalbinti eruditą kultūrologą, architektūros žinovą klaipėdietį Darių Jurevičių apie žymius ir strategiškai nuo LDK laikų svarbius uostamiesčius – Gdanską ir Karaliaučių, apie vokiškos architektūros elementus. Visgi šiek tiek lietuvių istorikų, menotyrininkų dėmesio šie miestai pelnė. Pvz., istorikas Aivas Ragauskas nagrinėjo Karaliaučiaus...
Pagrindinės žinutės pagal pasiektą potencialią kontaktų auditoriją, 2021 m. rugsėjis www.voruta.lt Lietuvos veiksmai stabdant pigios elektros srautą iš Astravo AE Baltijos regione elektros kainą kelia į neregėtas aukštumas. O Latvija ir Estija spauja į solidarumą ir prašo pagalbos iš Rusijos šią žiemą ateinančios energetinės krizės akivaizdoje. Štai tokias žinutes rugsėjo mėnesį apie Lietuvos vyriausybės veiksmus...
Sigitas Birgelis, www.punskas.pl Tęsiame pasakojimą apie priverstinį Suvalkų lietuvių iškeldinimą. Trečiąją šio pasakojimo dalį galima skaityti ČIA. Svarbiausias surinkimo punktas perkeliamųjų į sovietinę teritoriją buvo Lazdijai. Perkeliamieji iš pradžių buvo apgyvendinti mokyklos pastate ir vietos sinagogoje, o vėliau išskirstyti į paskirties vietas. Visi gavo vienkartinę pašalpą: po 80 rublių suaugusiesiems ir po 40 rublių nepilnamečiams....
Lietuvos ambasadorius Berlyne K. Škirpa Sigitas Birgelis, www.punskas.pl Tęsiame pasakojimą apie Suvalkų krašto lietuvių priverstinį iškeldinimą. Pirmąją dalį galima skaityti ČIA.Antrąją – ČIA. Lietuvos ambasadorius Berlyne K. Škirpa, norėdamas padėti Suvalkų krašto lietuviams, siūlė jiems kreiptis į patį Hitlerį su tokio turinio tekstu[1]: „Mes, žemiau pasirašiusieji lietuviai iš Suvalkų srities, drįstame kreiptis į Jus, pone Fuehreri ir...
Sigitas Birgelis, www.punskas.pl Tęsiame pasakojimą apie Suvalkų krašto lietuvių priverstinį iškeldinimą. Pirmąją dalį galima skaityti ČIA: Kaip rašo istorikas dr. Bronius Makauskas[1], perkeliamieji iki 1941 m. kovo 18 d. turėjo pateikti dokumentus, įrodančius jų tautybę. Perkeliamųjų sąrašai buvo sudaromi rusų ir vokiečių kalbomis. Ten įrašydavo gimimo vietą ir datą, tautybę, pilietybę, šeimos sudėtį, profesiją, gyvenamąją vietą....
Česlovas Iškauskas, apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Pabėgėliai, nors jų vos per 4200 kirto sieną, baigia išbalansuoti ne tik Lietuvos ekonomiką, bet ir teisinę sistemą, supriešinti ją su Europos Sąjunga. Prieš šešerius metus, kai Europą užplūdo milijonas migrantų, o Lietuva sutiko priimti daugiau kaip 1000, mūsų pastangos atrodė tokios geranoriškos, kad Briuselis mus net pagyrė. Dabar gi jis...
Lietuva 1943 m., Pirmoje eilėje trečia iš dešinės sėdi Ona Jančenė (mano prosenelė, močiutės Onos mama).Už jos, antroje eilėje, su balta skara stovi jos mama – Katarina Mikalickienė. Dešinėje pusėje stovinti moteris laiko mažą mergaitę – mano močiutę Oną Jančaitę. Močiutės tėtis (Antanas Janča) stovi antras iš kairės Danielius Vaina, Punsko Kovo 11-osios bendrojo lavinimo licėjus,...
Paroda „1939–1940 m. Lietuvoje internuoti lenkai“. 2012 m. Česlovas Iškauskas, apžvalgininkas, www.voruta.lt Santykiai su kaimynine Lenkija per visą mūsų valstybių egzistavimo istoriją buvo permainingi ir nelygiaverčiai. Tiesa, kovose su slavais, totoriais ar kitais priešais mes demonstruodavome vienybę ir joje tvyrančią jėgą, tačiau vidiniame tautų bendravime nuo pat Liublino unijos sutartimis formalizuoti santykiai, ypač pastarąjį šimtmetį,...
Sigitas Birgelis, www.punskas.pl 80 metų skiria mus nuo priverstinio Suvalkų krašto lietuvių iškeldinimo į rusų okupuotą Lietuvą. Per du mėnesius buvo iškeldinta didelė dalis šio krašto lietuvių tautybės žmonių. Gyventojams buvo padaryta didžiulė moralinė ir materialinė žala, pakirstos tautinės šaknys. Apie Suvalkų krašto lietuvių iškeldinimą rašyta ne kartą. 1997 m. Punsko „Aušros“ leidykloje pasirodė Onutės...
www.voruta.lt Rugsėjo 23 dieną, minint Lietuvos žydų genocido atminimo dieną, Lietuvos ambasada Prancūzijoje pirmą kartą surengė litvakų istorijai ir jų ryšiams su Prancūzija skirtą dieną Paryžiuje. „Lietuvos žydų įtaka Prancūzijos politiniam ir kultūriniam gyvenimui vis dar nėra žinoma plačiajai visuomenei, todėl litvakų diena Paryžiuje – puiki proga apie tai priminti. Neatsitiktinai renginys vyksta šiandien –...
Vincas Baliūnas, Julija Baliūnaitė, Juozukas Jonas Baliūnas, motina Rožė Pečiulytė-Baliūnienė, Emilija Baliūnaitė ir Veronika Baliūnaitė, apie 1933 m. Ronaldas Jankauskas, Punsko Kovo 11-osios bendrojo lavinimo licėjus, www.voruta.lt LGGRTC Konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ Žmogaus būtis lageriuose ir tremtyje Mokytoja: Alicija Krakauskienė Dar ir dabar atsimenu, kai būdamas šešerių metukų vieną dieną atsikėliau labai...
Prof. Mykolas Romeris Sigitas Birgelis, www.punskas.pl Tęsiame pasakojimą apie Mykolą Romerį, kuris 1920 m. lapkričio mėnesį, vykdamas į Lietuvą, apsilankė Suvalkuose. Suvalkuose Jonas Kasakaitis jį pakvietė į namus. Vakarienė buvo su degtine. Be šeimininkų, dalyvavo dar keliolika svečių, tarp jų dr. T. Nonevičius. Tai buvo gydytojas, visuomenės veikėjas, daug šiam miestui nuveikęs žmogus. Dėkingi miesto...