Asociatyvi Freepik nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Nei Donaldo Trumpo nesėkmės atkuriant taiką aplink Hormūzo sąsiaurį, nei Rusijos ekonomikos nuopuolis ir krintantis Putino populiarumas artėjant Dūmos rinkimams rugsėjį, net nei pasaulio futbolo čempionatas negali pritraukti tiek dėmesio, kiek pastarieji įvykiai aplink Lietuvą. Turiu galvoje keistus „paskutinio Europos diktatoriaus“ Lukašenkos viražus ir „medalių...
Lenkija
Apie Vilnijos lietuvių skaičių ir jų gyvenimo realijas Lenkijos okupacijos laikmečiu (1920–1939 m.) II dalis
Lietuvių mokslo draugijos valdyba. Sėdi iš kairės: Povilas Karazija – knygininkas, Marcelinas Šikšnys – pirmininkas, Danielius Alseika – iždininkas, Stovi iš kairės: Adomas Juškevičius, Stasys Matjošaitis – sekretorius, Bronius Untulis ir Jurgis Šlapelis – abu vicepirmininkai. 1931 m. – J. Cicėnas, Vilnius tarp audrų, Vilnius, 2010, įklija Prof. Dr. Bronius Makauskas, lietuvių istorikas, Lenkijos lietuvių...
Apie Vilnijos lietuvių skaičių ir jų gyvenimo realijas Lenkijos okupacijos laikmečiu (1920–1939 m.) I dalis
Lenkijos kariuomenė Vilniaus Katedros aikštėje 1919 04. Nacionalinis skaitmeninis archyvas © Jan Bułhak Prof. Dr. Bronius Makauskas, lietuvių istorikas, Lenkijos lietuvių visuomenės veikėjas, Punskas, www.voruta.lt Sakoma, esame su Lenkija geros kaimynystės apogėjuje, tai gal jau liaukimės minėti skaudžius mūsų santykių įvykius. Pirmiausiai, lenkams tai nėra skaudūs įvykiai, apie tą agresijos laikmetį gausu heroizmu dvelkiančios jų...
Konferencija „BALTIJOS ALJANSAS-2026“ Gdanske
Organizatorių nuotr. Prof. dr. Jonas Jakaitis, Tremčių ir deportacijų istorinės atminties asociacijos „BALTIJOS ALJANSAS“ prezidentas, LPKTS Tarybos ir valdybos narys, „Inter-Asso“ prezidiumo narys, www.voruta.lt Asociacijos „BALTIJOS ALJANSAS“ ištakos, nūdienos raida ir ateities perspektyvos“ Gdanske 2026 m. kovo mėn. 27 d. įvyko Tremčių ir deportacijų istorinės atminties asociacijos „BALTIJOS ALJANSAS“ (toliau tekste Aljansas) konferencija, skirta Aljanso...
Iš Lietuvos į Aušvicą buvo vežti ne tik žydai, bet ir kitų tautybių politiniai kaliniai bei asmenys priverstiniams darbams
Išlaisvinti Aušvico koncentracijos stovyklos kaliniai. 1945 m. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 2005 m. lapkričio 1 d. priėmė rezoliuciją, kurioje sausio 27-oji skelbiama Tarptautine Holokausto aukų atminimo diena. Šią dieną, 1945 m. Raudonoji armija išlaisvino Aušvico (Osvencimo) koncentracijos stovyklą. Didžiausia nacistinės Vokietijos koncentracijos ir naikinimo stovykla buvo įkurta 1940 m. okupuotos Lenkijos teritorijoje, netoli...
Gdanske paminėtos SSRS 1939 metų rugsėjo 17 dienos invazijos į Lenkiją 85-osios metinės
Jonas JAKAITIS, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos tarybos narys, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Vilniaus sk. pirmininkas, Vilnius tech prof. 1939 m. rugsėjo 17 diena kaip SSRS invazijos į Lenkiją pradžia Prieš 85-erius metus, 1939 m. rugsėjo 17 d. SSRS pradėjo Lenkijos Respublikos rytinių vaivadijų aneksiją. Gyvenantys lenkai po 1939 m. rugsėjo 17...
„Visi kiti bus tik toleruojami…“
Petras Maksimavičius, http://e-ausra.pl Pulkininkas Marianas Turkovskis (Marian Turkowski) 1939 m. sausio 24 d. savo pavaldiniams išsiuntė nurodymus, kaip jie turėtų elgtis siekdami polonizuoti pietrytinėje tuometinės Lenkijos dalyje gyvenančius ukrainiečius. Jis tuo metu vadovavo šiai valstybės aparato vykdomai akcijai. „<…> Laikytis nuostatos, kad Lenkijoje tik lenkai yra šeimininkai, visaverčiai piliečiai ir tik jų nuomonės bus paisoma....
Paminėtos Augustavo gaudynių metinės
www.punskas.pl Trečiąjį liepos sekmadienį Gibuose buvo paminėta Augustavo gaudynių 79 metų sukaktis. Rusų žudynių aukas po Antrojo pasaulinio karo pagerbė aukų šeimos, vietos bendruomenė ir svečiai. 1945 m. liepos viduryje per SSRS vykdytą partizanų naikinimo operaciją, pavadintą „Augustavo gaudynėmis“, šiose vietovėse buvo suimti tūkstančiai, nužudyti šimtai žmonių – lenkų ir lietuvių. Augustavo gaudynės vyko 1945...
Sovietų nukankintas sušaudytas legendinis Lietuvos karininkas Teodoras Balnas
Teodoras Balnas. [1919–1926 m.] Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-20159 Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis Šiemet minime Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvio, kapitono Teodoro Balno 135-ąsias gimimo metines. Teodoras Balnas gimė 1889 m. vasario 17 d. Rusijoje, Tomsko gubernijoje, Barnaule, ištremto 1863 m. sukilimo dalyvio šeimoje. Nuo 1911 m. tarnavo carinės Rusijos...
Pirmas įspūdis apsilankius Abiejų Tautų Respublikos kresų muziejuje Seinuose
Darius Vilimas, e-ausra.pl Kaip žinoma, šių metų gegužės 12 d. Seinų mieste iškilmingai atidarytas Abiejų Tautų Respublikos kresų muziejus. Tai nėra vienintelis tokio tipo muziejus Lenkijos Respublikoje. Šalyje dar yra keletas tokių, dauguma rytinėje Lenkijos dalyje – Liubline, Liubačuve, Bžege ir kt. Seinų muziejus įrengtas suremontuotame dominikonų vienuolyno pastate, aprūpintas modernia technika – interaktyviais teminiais...
Ramūnas Aušrotas. Tokia ji jau yra
Ramūnas Aušrotas. Asmeninė nuotr. Ramūnas Aušrotas, www.traku-zeme.lt Prieš porą savaičių Lietuvos lenkų rinkimų akcijai – Krikščioniškų šeimų sąjungai (toliau – LLRA) priklausantis Zbignevas Jedinskis sukėlė skandalą, savo asmeninėje feisbuko paskyroje pareiškęs, kad Lenkija turi palikti NATO bei ES ir sukurti sąjungą su Rusija. “Tai būtų stipriausia slavų šalių sąjunga, paremta krikščioniškomis ir šeimos vertybėmis, kuri...
Bronius Makauskas. Suvalkų sutartis – žvilgsnis po šimtmečio. III dalis
Juzefo Pilsudskio paminklas Suvalkuose Dr. hum. m. Bronius Makauskas, e-ausra.pl Lenkija ėmėsi derybų pirmiausiai dėl Tautų Sąjungos spaudimo, nepripažindama status quo ir neplanuodama Vilniaus klausimo spręsti politiniu būdu. Taigi kyla klausimas, kam buvo griebtasi tokios diplomatinės apgavystės. Atrodo, reikėjo švelninti blogą įspūdį, susidariusį užsienyje dėl lenkų kariuomenės agresijos, kai ji žygiavo per Lietuvos teritoriją. Be to, derybos leido...
Bronius Makauskas. Suvalkų sutartis – žvilgsnis po šimtmečio. II dalis
Šaltinis: sirvinta.net Dr. hum. m. Bronius Makauskas, e-ausra.pl Lenkija, spaudžiama Raudonosios armijos (RA), buvo priversta šauktis Vakarų valstybių pagalbos. Aplinkybių verčiama pagaliau liepos 4 d. pripažino Lietuvą de facto. Spa konferencijoje (ji vyko 1920 07 05–16 Belgijoje) Lenkijos premjeras Vladislovas Grabskis (Władysław Grabski) santarvininkų spaudžiamas už žadamą paramą prieš bolševikus pasižadėjo perduoti Vilnių Lietuvai iki tol, kol jo priklausomybė...
Bronius Makauskas. Suvalkų sutartis – žvilgsnis po šimtmečio
Suvalkų sutartis. istorineprezidentura.lt nuotr. Dr. hum. m. Bronius Makauskas, e-ausra.pl Šiemet sukanka 100 metų, kai buvo pasirašyta Suvalkų sutartis tarp Lietuvos ir Lenkijos, sulaukusi ir tebesulaukianti prieštaringų atgarsių ir vertinimų. Lenkija, išnaudodama savo geopolitinį, demografinį ir karinį pranašumą, klaidindama Santarvės nares, kad Lenkijos šiaurės ir pietryčių kaimynai nesubrendę valstybiniam gyvenimui, ir naudodamasi jų parama, stengėsi atkurti...
Vladas Turčinavičius. Ar Lietuvos valdžios naudojasi tarptautine teise?
Jonas Basanavičius (A. Jurašaičio fotografija, 1907). Vladas TURČINAVIČIUS, www.voruta.lt Lietuva jau 30 metų nepriklausoma valstybė, bet stebint mūsų valdžių elgesį vidaus ir užsienio srityje, susidaro vaizdas, kad jie dar nepribrendo savarankiškai valdyti valstybės, gal jie nesuvokia, kad Lietuva yra istorijos ir tarptautinės teisės subjektas. Stebėtina, kad mūsų istorikai nerašo, o valdžios atstovai nesiremia svarbiausiu santykių...
Česlovas Iškauskas. Pirmojo vizito – į Lenkiją. Ar tai pateisinama?
Išrinktasis Prezidentas Gitanas Nausėda. SEB nuotr. Česlovas IŠKAUSKAS, www.iskauskas.lt Išrinktojo Lietuvos Prezidento užsienio politikos vektoriai nėra gana aiškiai išryškinti, todėl atsiranda visokiausių spėlionių. Bet tai, kad Gitanas Nausėda pirmojo vizito kaip šalies vadovas nutarė vykti į Lenkiją daugelį privertė nerimauti. Jis vyks liepos 16 d., praėjus keturioms dienoms po jo inauguracijos. Po susitikimo su Prezidentu...
F. Kauzonas. Brolystės su lenkais niuansėliai
Mykolas Biržiška | respublika.lt nuotr. Ferdinandas Kauzonas, www.respublika.lt Nešvarios kortos politikų rankovėse Prieš keletą metų Gdansko uoste mačiau piratą – vidutinio amžiaus lenkas, apsirėdęs it jūrų plėšikas, net akį juodu pirato raiščiu pridengęs, kvietė žmones į ekskursiją. Pasirodo, mes, trys bičiuliai iš Lietuvos, jo dėmesį irgi patraukėme. Išgirdęs mus, tris atklydėlius, lietuviškai besišnekančius, priėjo: „kas?“, „iš kur?“, „kuo...
Česlovas Iškauskas. Kaip Lenkija pretendavo į Klaipėdos kraštą
Česlovas Iškauskas Česlovas IŠKAUSKAS, www.voruta.lt Manęs nė kiek nenustebino vieno radikaliai nusiteikusio lietuvių veikėjo pasakymas: Rusija mums priešiškumą demonstruoja atvirai, o Lenkija visais laikais mėgino įkąsti iš pasalų… Šiaip jau kaimyniškuose santykiuose pabrėžti vien negatyvias valstybių santykių aplinkybes nėra priimtina, tačiau ir nutylėti jų nevalia. Ypač dabartinėje geopolitinėje trintyje. Pradėsiu nuo to, kad lankiausi keliuose...
Hab. dr. Kazimieras Garšva. Lenkijos užsienio reikalų ministro klaidos
Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Czaputowiczius ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. urm.lt nuotr. Hab. dr. Kazimieras GARŠVA, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas, www.voruta.lt Rugsėjo 13 d. lankydamasis Vilniuje, Lenkijos užsienio reikalų ministras pasakė septynis klaidingus teiginius. Neteisingas ministro teiginys, esą „Lietuvos lenkų mažuma negali rašyti savo pavardžių asmens dokumentuose originaliai“ (BNS; alkas.lt, delfi.lt, lzinios.lt)! Lietuvos...
Iš DRAUGO archyvo 1931: Prisimenant spalio 9 d.
Lietuvos – Lenkijos demarkacinės linijos 1919–1920 metais žemėlapis: 1) Lietuvos-Sovietų Rusijos siena pagal 1920 m. taikos sutartį, 2) pirmoji demarkacinė linija su Lenkija, nustatyta 1919 m. birželio 18 d., 3) Maršalo Fošo 1919 m. liepos 27 d. nustatyta Lietuvos-Lenkijos demarkacinė linija, 4) Kerzono linija, nustatyta 1919 m. gruodžio 8 d., 5) Suvalkų sutarties sienos linija,...
Liudvikas Narcizas Rasimas. Suverenitetas ir valstybių tarpusavio santykiai
Liudvikas Narcizas RASIMAS, www.voruta.lt Pasibaigė Vasario 16-osios minėjimas, išsivažinėjo svečiai. Pasirodė eilė straipsnių, raginančių elgtis europietiškiau, nurodoma, nuo ko priklausys Lietuvos ir Lenkijos santykiai, pasidžiaugta, kad pagaliau po krūvos metų kaimynų prezidentas apsilankė Lietuvoje. Tad kas vyko per tuos metus? Tiek lietuviai, tiek lenkai masiškai pradėjo važinėti vieni pas kitus, pažino vieni kitus, įsitikino, kad...
Jūratė Laučiūtė. Lietuviška dilema: Lietuva ir Lenkija Europoje, ar Lenkija Lietuvoje?
Jūratė Laučiūtė, www.propatria.lt nuotr. Jūratė LAUČIŪTĖ, www.slaptai.lt Vasario 16-sios Aktu atkurtosios Lietuvos valstybės šimtmečio jubiliejiniai renginiai bent kuriam laikui prislopino dirbtinai sureikšminamų smulkių skandaliukų bruzdesį ir paskatino, nusukus nosį nuo savo virtuvėse verdamų košių smarvės, iškišti ją į platųjį pasaulį. Juolab, kad tas pasaulis įvairių aukštų ir dar aukštesnių svečių pavidalu pats apsireiškė Lietuvoje. Ilgiausiai...
R. Alaunis. Suvalkų krašto ir rytų Lietuvos etninių žemių aneksijos: kur dingo 22,800 kv. km. Lietuvos etninių žemių?
Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos teritorijos, kurios pagal Lietuvos-Sovietų Rusijos taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikiwand.com nuotr. Ramūnas Alaunis, www.alkas.lt Jei pažiūrėsime į žemėlapį, pamatysime, kad prieš šimtą metų 1918 vasario 16-ą paskelbus Lietuvos valstybingumo atstatymą, po Lietuvos-Sovietų Rusijos taikos sutarties pasirašymo 1920 metais ir net iki Antrojo Pasaulinio karo pradžios 1940 metais Lietuvos...
Česlovas Iškauskas. Lenkų autonomijos idėjos – kaip nenumalšinamas troškulys…
Česlovas Iškauskas. Asmeninio albumo nuotr. Česlovas IŠKAUSKAS, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Lenkijos ir Lietuvos santykiai nuo neatmenamų laikų buvo ir yra sudėtingi. Istorikai primena, kad galbūt keletas Abiejų Tautų Respublikos (ATR arba Žečpospolitos) egzistavimo šimtmečių – nuo 1569 m. pasirašytos Liublino unijos iki III ATR padalijimo 1795 m. ir bendros 1791 m. gegužės 3-osios Konstitucijos –...
Linas V. Medelis. Į vienus vartus – žaidimas su Lenkija
Linas V. MEDELIS, www.voruta.lt 2017 metų pabaigoje tarp daugybės padorų skaitytoją į depresiją stumiančių antraščių pasirodė ir vertų didesnio optimizmo. Gruodžio 28 dieną vienur nuskambėjo – „Lietuvos santykiai su kaimyne Lenkija yra konstruktyvūs, teigia užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius“. Netrukus kitu pavadinimu ir kitur L. Linkevičiaus optimizmas perfrazuojamas taip: „Lietuvos ir Lenkijos santykiuose – didžiulė...
V. Valiušaitis. J. Pilsudskio „genijus“
Iš kairės į dešinę: Žiulis Larošas, Juzefas Pilsudskis Prancūzijos užsienio reikalų ministro Lui Bartu (Louis Barthou), Lenkijos užsienio reikalų ministras Juzefas Bekas (Józef Beck) ir Janas Šembekas (Jan Szembek), L. Bartu vizito Lenkijoje metu, 1934 m. balandžio mėn. | Wikipedia.org nuotr. Vidmantas Valiušaitis, www.alkas.lt 1920 m. spalio 9 d. Lenkija pažeisdama prieš dvi dienas pasirašytą...
Kazimieras Garšva. „Šventoji Marija, atleisk mums už Vidurio Lietuvos okupaciją!”
Kazimieras Garšva. www.voruta.lt nuotr. Kazimieras GARŠVA, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas, www.voruta.lt Jeigu toks užrašas prie Aušros vartų paveikslo būtų, gal tai ir galėtų būti naujajame Lenkijos piliečio pase, tik dėl to reikėtų gauti ir katalikų bažnyčios leidimą. Jei šis paveikslas siūlomas tikybine prasme, tikybos kontekstui Lenkijos pusei labiau tiktų Vatikano paveikslas su Jonu Pauliumi II, Betliejus, Jasna...
Kam Lenkijai prireikė Aušros Vartų?
www.traku-zeme.lt Lenkijoje surengta didelė propagandinė kampanija, viešųjų ryšių akcija, kuria galima drąsiai vadinti paslėpta teritorine pretenzija Lietuvai, dėl Aušros Vartų atvaizdo įrašymo į Lenkijos naujojo pavyzdžio piliečių pasus. „Trakų žemės“ redakcija kreipėsi į LR Seimo narį dr. LAURYNĄ KASČIŪNĄ, prašydama pakomentuoti tokį Lenkijos akibrokštą Lietuvai. Kam Lenkijai prireikė Aušros Vartų? Laurynas Kasčiūnas: Tai siečiau...
A. Lapinskas. Lenkijos ministras vėl trenkė Lietuvai
Anatolijus Lapinskas. Asmeninė nuotr. Anatolijus LAPINSKAS, www.alkas.lt Lenkijos užsienio reikalų ministras Vitoldas Vaščykovskis (Witold Waszczykowski) praeitą savaitę trenkė Ukrainai, Vokietijai ir Lietuvai. Į Ukrainą dėl skirtingai vertinamo nacionalistinio judėjimo lyderio Stepano Banderos (Ukrainoje jis didvyris, Lenkijoje – nusikaltėlis), pagrąsinęs Ukrainai „su Bandera jūs į Europą neįžengsite“. Vokietijai ir Lietuvai dėl ten gyvenančių lenkų. „Nekartosime 1990-ųjų...
Ryšard Maceikianec. Pats laikas atsiprašyti Lietuvos
Ryšard MACEIKIANEC, www.pogon.lt – Ot, duočiau jūsų malonybei ramybės… bjauru klausyti! – Lionginas Podbipienta. Šių metų vasario pabaigoje – kovo pradžioje savaitraštyje „Gazeta polska“ ir internetinėje svetainėje www.niezalezna.pl buvo paskelbtas Przemysława Žurawskio vel Grajewskio straipsnis „Lietuva, laikas veikti, „moskalinimo“pakęsti neketiname“ („Litwo, czas na działanie. Moskalenia cierpliwie znosić nie będziemy”). Kaip ir reikėjo tikėtis, į šį...

















