2018 spalio

Tilžės Akto 100-čiui skirti renginiai Lietuvoje
Įrašas

Tilžės Akto 100-čiui skirti renginiai Lietuvoje

www.voruta.lt Lietuvininkų bendrija ,,Mažoji Lietuva“ vykdo projektą ,,Tilžės Akto signatarai Lietuvos šimtmečio šviesoje“. Numatomi renginiai: Vilniuje – lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos III Seimo rūmų Europos informacijos biuro salėje įvyks Tilžės Aktui skirta konferencija, o lapkričio 30 d. Vilniaus įgulos Karininkų ramovėje – šventinis vakaras Vilniaus visuomenei. Priekulėje – lapkričio 30 d. Priekulės kultūros namuose...

In Memoriam. Žurnalistė Jūra Marija Baužytė (1931 – 2018)
Įrašas

In Memoriam. Žurnalistė Jūra Marija Baužytė (1931 – 2018)

Jūra Marija Baužytė – Štikelienė www.kaunozurnalistai.lt 2018-ųjų ruduo vieną po kito Amžinybėn pakviečia žurnalistikos senjorus. Spalio 24-ąją po ilgos ir sunkios ligos mirė puiki žodžio meistrė, profesionali žurnalistė, LŽS narė Jūra Marija Baužytė – Štikelienė. Velionės palaikai palydėti tenai, kur ilsisi jos vyras, buvęs Lietuvos radijo ir televizijos žurnalistas, redaktorius Stasys Štikelis (1934-1999). Baigė kolegė...

Semeliškių valsčiuje kovoję ir 1944-1946 m. žuvę partizanai (I)
Įrašas

Semeliškių valsčiuje kovoję ir 1944-1946 m. žuvę partizanai (I)

Didžiosios kovos apygardos vadas (1944-1947) Jonas Misiūnas-Žalias Velnias. Nuotrauka iš partizanai.org Jovita LESIENĖ, LGGRTC GRTD vyriausioji specialistė, www.voruta.lt Pagerbdami žuvusiuosius partizanus, pateikiame istorinę archyvinę medžiagą apie Didžiosios Kovos apygardos Trakų aps. Semeliškių valsčiuje kovojusius ir 1944-1946 m. tragiškai žuvusius partizanus. Trakų apskrities (aps.) Semeliškių valsčiuje (vls.) Prūsiškių, Noškūnų, Peliūnų ir kitų kaimų apylinkėse 1944 m....

Lietuvių santykiai su maskoliais ir lenkais S. Daukanto istorijoje
Įrašas

Lietuvių santykiai su maskoliais ir lenkais S. Daukanto istorijoje

Simonas Daukantas. Dekoratyvinis pano. Irena Vabalienė. 1985 m. Lietuvos dailės muziejaus eksponatas Prof. Saulius PIVORAS, www.bernardinai.lt Simono Daukanto 225 gimimo metinių proga būtina paneigti vis dar egzistuojančią ir kartas nuo karto viešumoje išlendančią klaidingą nuomonę, kad Simonas Daukantas buvo polonofobas ir todėl galimai simpatizavęs Rusijai. Apie Daukanto simpatijas Rusijai ypač trimitavo žinomas sovietinis lietuvių istorikas...

Gintaras Lučinskas. Šarūno Šimkevičiaus publikacijų bibliografija (2010 – 2017 metai)
Įrašas

Gintaras Lučinskas. Šarūno Šimkevičiaus publikacijų bibliografija (2010 – 2017 metai)

Šarūnas Šimkevičius. Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos nuotr. Gintaras LUČINSKAS, www.voruta.lt Neseniai skaitytojus pasiekė nauja Šarūno Šimkevičiaus knyga „Šarūno Šimkevičiaus publikacijų bibliografija (2010 – 2017 metai)“. Kadangi leidinio autorius mane tikino, kad tai – jau paskutinė jo knyga apskritai, tai nusprendžiau parašyt bent keletą žodžių apie šią knygą. Iš viso išleista tik 20 egzempliorių, visi...

Zigmas Tamakauskas. Audringų 1956 – ųjų Vėlinių prisiminimų gama…
Įrašas

Zigmas Tamakauskas. Audringų 1956 – ųjų Vėlinių prisiminimų gama…

Nuotraukų autorės: Justina Budžiūtė ir Aldona Grigaitienė Zigmas TAMAKAUSKAS, 1956 m. Vėlinių įvykių dalyvis, www.voruta.lt Šių metų mūsų  sūkuringo gyvenimo ratas ryškiomis spalvomis stabtelėjęs prie surasto Vasario 16-osios Akto stendo, prie popiežiaus Pranciškaus aukotų šv. Mišių altoriaus, prie sovietinių budelių nužudyto  partizanų vado Adolfo Ramanausko palaikų  suradimo duobės ir jų iškilmingo palaidojimo dvasinės šventės, vėl...

Kęstutis Pulokas. Reformacijos dieną pasitinkant
Įrašas

Kęstutis Pulokas. Reformacijos dieną pasitinkant

Kažkuriuo 1517 m. spalio 31 d. metu, Visų Šventųjų dienos išvakarėse, 33 metų Martynas Liuteris iškabino tezes ant Pilies bažnyčios Vitenberge durų Kęstutis PULOKAS, Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos valdybos narys Spalio 31 dieną drauge su visu evangeliškuoju pasauliu švęsime Reformacijos šventę. 1517 m. spalio 31-ąją Vitenberge augustinų vienuolis, kunigas, teologijos mokslų daktaras Martynas...

Išėjo Anapilin žinomas žurnalistas Liubomiras Viktoras Žeimantas
Įrašas

Išėjo Anapilin žinomas žurnalistas Liubomiras Viktoras Žeimantas

Docentui daktarui Liubomirui Viktorui Žeimantui – tik 85-eri. Vytauto Žeimanto nuotrauka www.voruta.lt 2018 metų spalio 24 dieną po sunkios ir ilgos ligos Vilniuje išėjo Anapilin žinomas žurnalistas docentas daktaras Liubomiras Viktoras Žeimantas. L.V. Žeimantas gimė 1931 m. balandžio 12 d. Dzūkijoje, tuometinės Seinų apskrities (dabar Lazdijų rajono) Dumblių dvare, kurį tuo metu valdė jo tėvai...

Paaiškėjo kandidatai gauti Nacionalinę Jono Basanavičiaus premiją
Įrašas

Paaiškėjo kandidatai gauti Nacionalinę Jono Basanavičiaus premiją

www.voruta.lt Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos komisija atrinko keturias kandidatūras gauti šią premiją. Premijos paskirtis – įvertinti asmenų arba bendrą veiklą vykdžiusių asmenų grupių išskirtinius nuopelnus etninės kultūros srityje, reikšmingą kūrybinę, mokslinę veiklą ir kitus darbus, susijusius su lietuvių etninės kultūros tradicijų plėtojimu, tautinės savimonės puoselėjimu ir etnokultūriniu ugdymu. Komisijos posėdyje nutarta, kad Nacionalinės Jono Basanavičiaus...

Fred Kaplan. Kibernetiniai karai
Įrašas

Fred Kaplan. Kibernetiniai karai

www.voruta.lt Leidykla „Briedis“ pristato naujieną – JAV žurnalisto Fredo Kaplano knygą „Kibernetiniai karai“. Joje – negirdėta istorija apie karininkus, pareigūnus, mokslininkus ir šnipus, išradusius naują karybos rūšį, planavusius ir kėlusius kibernetinius karus daug dažniau, nei žmonės nutuokė. Šiuo metu Lietuvoje daug diskutuojama apie kibernetinį saugumą. Neseniai spaudoje pasirodė informacija apie Lietuvai kylančią grėsmę patirti kibernetines...

Hab. dr. Kazimieras Garšva. Lenkijos užsienio reikalų ministro klaidos
Įrašas

Hab. dr. Kazimieras Garšva. Lenkijos užsienio reikalų ministro klaidos

Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Czaputowiczius ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. urm.lt nuotr. Hab. dr. Kazimieras GARŠVA, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas, www.voruta.lt Rugsėjo 13 d. lankydamasis Vilniuje, Lenkijos užsienio reikalų ministras pasakė septynis klaidingus teiginius. Neteisingas ministro teiginys, esą „Lietuvos lenkų mažuma negali rašyti savo pavardžių asmens dokumentuose originaliai“ (BNS; alkas.lt, delfi.lt, lzinios.lt)! Lietuvos...

Neteisingi pranešimai apie Kačinskio gatvę Vilniuje
Įrašas

Neteisingi pranešimai apie Kačinskio gatvę Vilniuje

www.voruta.lt               Spalio 19 d. Lietuvos televizijos bėgančia eilute pranešė, esą teismas patvirtino L.Kaczynskio gatvės pavadinimą. Šiuo vienu sakiniu paskelbtos trys neteisingos žinios: 1) teismas iš viso nesvarstė tokios gatvės pavadinimo tikslingumo, o tik padarė išvadą, kad „nagrinėjamoje byloje pareiškėjai neturi materialinio suinteresuotumo“, 2) kalbėta ne apie Kaczynskio, o apie Kačynskio pavadinimą, 3) teismo sprendimas...

Prezidento Valdo Adamkaus knygos „Esu vienas iš Jūsų. Rinktinės prezidento kalbos“ pristatymas
Įrašas

Prezidento Valdo Adamkaus knygos „Esu vienas iš Jūsų. Rinktinės prezidento kalbos“ pristatymas

www.voruta.lt 2018 m. lapkričio 9 d., 18.00–20.00 val. Valdovų rūmų Didžioji renesansinė menė Registruotis Valdovų rūmų muziejus ir leidykla „Tyto alba“ kviečia į PREZIDENTO VALDO ADAMKAUS knygos ESU VIENAS IŠ JŪSŲ. RINKTINĖS PREZIDENTO KALBOS sutiktuves Dalyvauja Prezidentas Valdas ADAMKUS Audrius MATONIS Marijonas MIKUTAVIČIUS Renginį moderuoja Rimvydas VALATKA Prezidento Valdo Adamkaus (šias pareigas Jo Ekscelencija ėjo...

Vilniaus lietuvių sanitarinės pagalbos draugijai, poliklinikai ir ligoninei – 100 metų. Atminimo lentos atidengimo iškilmės
Įrašas

Vilniaus lietuvių sanitarinės pagalbos draugijai, poliklinikai ir ligoninei – 100 metų. Atminimo lentos atidengimo iškilmės

  Birutė BIEKŠIENĖ, Vilniečių ainių klubo narė, www.voruta.lt                    Vilniečių ainių klubas vienija senųjų vilniečių palikuonis, tęsia tėvų pradėtus darbus, primena Vilniaus miesto istorijos primirštus faktus, leidžia atsiminimų knygas, rengia minėjimus, siekia atskleisti senųjų vilniečių veiklą Vilniaus labui.                  1918 m. paskelbus Lietuvos Nepriklausomybę, lietuviai sujudo steigti pačias reikalingiausias valstybei įstaigas. Viena jų Lietuvių...

Dr. Irma Randakevičienė. Trakų Jodkovskiai
Įrašas

Dr. Irma Randakevičienė. Trakų Jodkovskiai

Jodkovskių genealoginės bylos lapas Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Istoriniuose šaltiniuose teigiama, jog pirmą kartą Jodkovskių giminės vardas paminėtas 1480 – 1490 metais, kai  aukštas ir kūdas vyras arba pagal legendą žmogus iš eglynų „Jodka ar Jodko“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio buvo priimtas į tarnybą Raseinių apylinkėse kaip kunigaikščio Buivydo patikėtinis.                       Vėliau Jodko pavardė  keitėsi, pridėjus...

Viešasis transportas Lietuvos sostinėje 1940–1941 m.
Įrašas

Viešasis transportas Lietuvos sostinėje 1940–1941 m.

Mėnesinis bilietas du kartus per dieną važiuoti Vilniaus miesto autobusais. 1940 m. lapkričio 29 d. VRVA F. 761, ap. 4, b. 847, l. 534 Edita RIMKĖ, www.bernardinai.lt 1940–1941 m. kintant politinei ir socialinei situacijai Lietuvoje daug kas pasikeitė. Šis laikotarpis svarbus Lietuvos žmonėms ir tautos istorijai. Peržvelgę to laikotarpio dokumentus randame įdomių detalių apie transporto...

Kas lemia sėkmingą UNESCO pasaulio paveldo apsaugą: požiūris, ar teisės aktai?
Įrašas

Kas lemia sėkmingą UNESCO pasaulio paveldo apsaugą: požiūris, ar teisės aktai?

G. Oržikausko nuotraukos www.voruta.lt Kuršių nerija ir Vilniaus istorinis centras – UNESCO pasaulio paveldo vertybės, kuriomis Lietuva gali didžiuotis, todėl didelis dėmesys turėtų būti skiriamas vietos valdytojų indėliui saugant jų išskirtines visuotines vertes. Valstybinei kultūros paveldo komisijai įvertinus Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos veiklą, pastebėta, kad vienas jų neatlieka to,...

In Memoriam. LEU alumnė, ilgametė prorektorė Valerija  Aurylienė
Įrašas

In Memoriam. LEU alumnė, ilgametė prorektorė Valerija Aurylienė

www.voruta.lt Rudens variu besidengiant beržams, tyliu spalio taku eidama 92-sius metus, palikdama mums negęstamą gerumo ir vilties šviesą, Amžinybėn iškeliavo ilgametė Vilniaus pedagoginio instituto (Lietuvos edukologijos universiteto) prorektorė Valerija Aurylienė (Tamoševičiūtė). Valerija Tamoševičiūtė gimė 1927 m. birželio 14 d. Rokiškio raj. Obelių valsčiaus Kriaunėnų km. valstiečių šeimoje. Mokslus pradėjo 1936 m. Kriaunėnų pradžios mokykloje, 1942-47...

Dr. Vacys Bagdonavičius. Vydūnas ir vokiečių kultūra
Įrašas

Dr. Vacys Bagdonavičius. Vydūnas ir vokiečių kultūra

  Dr. Vacys BGDONAVIČIUS, Vydūno draugijos garbės pirmininkas,www.voruta.lt Šių metų kovo 22 d. suėjo 150 metų nuo didžio mūsų tautos kūrėjo, mąstytojo ir kultūros veikėjo Vydūno (1868-1953) gimimo. Lietuvos Respublikos Seimas 2018-uosius paskelbė Vydūno metais, ankstesnioji Vyriausybė patvirtino šios sukakties komisiją, kuri parengė renginių bei atliktinų darbų programą. Toji programa daugelyje Lietuvos vietų vykstančiais renginiais...

Niujorke – pirmasis Baltijos šalių kino festivalis
Įrašas

Niujorke – pirmasis Baltijos šalių kino festivalis

www.voruta.lt Spalio 18 d. prasidėjo pirmasis Niujorko Baltijos šalių kino festivalis. Keturias dienas truksiančioje kino šventėje bus parodyta aštuoniolika Lietuvos, Latvijos ir Estijos filmų. Iš jų – net 7-ios JAV ir 9-ios Niujorko premjeros. Pagrindinio festivalio partnerio „Scandinavia House“ kino salėje niujorkiečiai galės pamatyti naujausius Lietuvos, Latvijos ir Estijos trumpametražius ir ilgametražius vaidybinius filmus, dokumentikos...

Arvydas Juozaitis. Labanoras. Pradžia
Įrašas

Arvydas Juozaitis. Labanoras. Pradžia

V. Balkutės nuotr. Arvydas JUOZAITIS, www.voruta.lt Gali perskaityti šimtą knygų apie meilę, parašyti traktatų ir gauti premijų, bet nežinoti, kas tai yra. Nes kas tikra – pažįstama išgyvenimu. Labanore išgyvenau Lietuvą, pajutau plakant jos širdį, žmonių šypsenose ir akyse pamačiau jos šviesą. Pajutau gyvų žmonių nerimą ir gerumo galią. Ir tikrumą, išpažįstamą gyvenimu. Plazdėjo vėliavos...

In memoriam dr. Augustinui Idzeliui. Vidmanto Valiušaičio atsisveikinimo žodis ir interviu „Tautos atsakas sovietams – sukilimas“
Įrašas

In memoriam dr. Augustinui Idzeliui. Vidmanto Valiušaičio atsisveikinimo žodis ir interviu „Tautos atsakas sovietams – sukilimas“

Dr. Augustinas Idzelis. Maltz Museum nuotr. www.tiesos.lt Atėjo labai liūdna žinia iš Čikagos – mirė puikus istorikas ir advokatas dr. Augustinas Idzelis. Pažinojau jį gerą dešimtmetį, parengiau su juo ne vieną interviu spaudoje ir radijuje. Mano nuomone, tarp lietuvių tai buvo geriausias žinovas paties sudėtingiausio 1940–1941 m. Lietuvos istorijos tarpsnio. Kokia tai buvo asmenybė, gerai...

Knygos pristatymas „Vytautas Čibiras: vilnietis, režisierius, pedagogas“
Įrašas

Knygos pristatymas „Vytautas Čibiras: vilnietis, režisierius, pedagogas“

www.voruta.lt Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus 3 a. renginių salėje Knygos pristatymas 2018 m. spalio 18 d. 18 val.  Vakare dalyvaus: Knygos sudarytoja – Jūrate Kuodyte; Onute Pakėniene, V. Čibiro sūnus Martynas Čibiras, V. Čibiro sesuo – Birutė Biekšienė; aktorius Rimvydas Karvelis ir kt. Pristatymo renginį ves – aktorius Remigijus Vilkaitis. Vakaro metu galima...

Virginija Ruškienė. Vydūno kūrybinių galių slėpiniai
Įrašas

Virginija Ruškienė. Vydūno kūrybinių galių slėpiniai

Vydūnas apie 1930 m. V. Uždavinio nuotr. Iš J. Nekrašiaus archyvo Virginija RUŠKIENĖ, www.voruta.lt Vydūnas, kaip iškili asmenybė, paliko neišdildomą pėdsaką lietuvių tautos kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime. Filosofas savo idėjas skleidė per rašytinį ir gyvą žodį, todėl pelnytai įvardijamas kaip tautos ugdytojas ir gaivintojas. Jo straipsniai buvo spausdinami žurnaluose „Jaunimas“, „Darbymetis“, „Dienovidis“ bei kituose periodiniuose...

Irena Petraitienė. Pirmosios lietuviškos moterų vienuolijos veikla tarpukariu: nuo spaustuvės iki prieglaudos
Įrašas

Irena Petraitienė. Pirmosios lietuviškos moterų vienuolijos veikla tarpukariu: nuo spaustuvės iki prieglaudos

Šešupės“ spaustuvė. Vargdienių seserų vienuolijos nuotrauka Irena PETRAITIENĖ, www.bernardinai.lt Lygiai prieš šimtą metų, 1918 m. spalio 15-ąją, Teresės Avilietės dieną, įkurta pirmoji lietuviška moterų vienuolija – Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų kongregacija. Pirmąją Irenos Petraitienės pasakojimo apie jas dalį skaitykite čia. „Besistengdamos nuolat siekti didesnio savo gyvenimo šventumo, tegul atlikinėja savo kasdienines pareigas...

Nemirtingi Gulago partizanai
Įrašas

Nemirtingi Gulago partizanai

www.bernardinai.lt Šią savaitę knygynuose pasirodė Pauliaus Saudargo ir Godos Karazijaitės knyga „Gulago partizanai“ apie 1953–1955 metų didžiuosius sukilimus sovietiniuose lageriuose, privedusius prie viso gulago griūties. Kalbamės su knygos bendraautore GODA KARAZIJAITE. Pastaruoju metu visuomenė tarsi atranda partizaninio pasipriešinimo ir tremties istorijas iš naujo, rašomos knygos, kuriami filmai. Kaip jūs pasirinkote būtent šią temą? Tautai labai...

Urugvajus pagerbė Lietuvos nepriklausomybės 100-metį
Įrašas

Urugvajus pagerbė Lietuvos nepriklausomybės 100-metį

Planavimo komanda Alberto KALUŽEVIČIUS, Urugvajus, www.voruta.lt Aš labai susijaudinau išgirdęs, kai Urugvajaus lietuvių bendruomenės atstovas kviečiamas pristatyti naują pašto ženklą, kurį tądien išleido nacionalinio Urugvajaus pašto skyrius norėdamas pagerbti Lietuvos nepriklausomybės 100-metį. Aš šoktelėjau nuo kėdės, iškėliau ranką aukštyn ir sušukau: „Aš!“. Tuo momentu persikėliau į vaikystę ir pagalvojau apie du labai svarbius dalykus: filateliją...

Dėl naujienų portalo DELFI tendencingo manipuliavimo viešąja nuomone ir  kandidato į Lietuvos Respublikos prezidentus Arvydo Juozaičio teisių pažeidimo
Įrašas

Dėl naujienų portalo DELFI tendencingo manipuliavimo viešąja nuomone ir kandidato į Lietuvos Respublikos prezidentus Arvydo Juozaičio teisių pažeidimo

  www.voruta.lt   Arvydas Juozaitis šių metų birželio mėnesį pareiškė apie ketinimą dalyvauti artėjančiuose rinkimuose į Lietuvos Respublikos prezidentus. Rugsėjo mėnesį tai buvo padaryta oficialiai. Šiuo metu apie dalyvavimą rinkimuose yra pareiškę dar penki kandidatai. Tačiau vienintelis Arvydas Juozaitis tendencingai neįtraukiamas į naujienų portalo DELFI užsakymu atliekamas viešosios nuomonės apklausas. Tokiais veiksmais portalas DELFI pažeidžia...

Vėlinės – ne darbo diena?
Įrašas

Vėlinės – ne darbo diena?

www.voruta.lt Seimas pradėjo svarstyti Seimo narės Vandos Kravčionok pristatytas Darbo kodekso pataisas (projektas Nr. XIIP-4833), kuriomis siūloma lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną, įtraukti į švenčių sąrašą ir ją paskelbti ne darbo diena. „2006 m. Lietuva ratifikavo UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo konvenciją, pagal kurią būtent Vėlinės turėtų susilaukti išskirtinio statuso – kaip ypatingu savitumu ir...