www.voruta.lt Kaišiadorių r. , Guronių rekolekcijų namuose, pristatyta knyga „Mokėkime laukti ir augti. Kardinolo Vincento Sladkevičiaus asmenybės ir veiklos bruožai“, kurią išleido viešoji įstaiga ,,Vorutos“ fondas. Knygoje publikuoti interviu su kardinolu V. Sladkevičiumi, taip pat – su kitais vyskupais: Juozu Matulaičiu, Juozu Žemaičiu. Atspausdintos kardinolo pasakytos kalbos, sveikinimai, pasakojimai apie kardinolo butą – muziejų Kaune,...
2014
Istorikas: sovietmečiu skundai buvo viešojo gyvenimo nuotekos
Giedrė Trapikaitė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Sovietmečiu valdžia ypač skatino žmones skųstis, nes tai buvo vienas iš būdų sužinoti, ką jie galvoja ir kuo gyvena, sako istorikas Tomas Vaiseta. „Pavyzdžiui, žmonės, kurie neturėjo „blato“, įtakingų pažįstamų, nepažinojo kokios sandėlio arba parduotuvės vedėjos ar kito žmogaus, kuris per jubiliejų galėtų parūpinti žirnelių, rašydavo skundus...
Pasivaikščiojimai po Lietuvos bažnyčias. Rūta Janonienė. Skarulių bažnyčia
Redakcijos prierašas: prieš beveik dešimtmetį, dar visai ką tik pradėjusiems veiklą Bernardinai.lt menotyrininkė Rūta Janonienė parengė ciklą pasakojimų apie Lietuvos bažnyčias. Neabejojame, kad jis neprarado aktualumo ir šiandien, o nemažai daliai skaitytojų tai bus malonus atradimas. Skarulių Šv. Onos bažnyčia, dabar kukliai prisiglaudusi Jonavos pakraštyje, tarp kelių benykstančio kaimo trobų, yra viena įdomiausių Lietuvoje tiek...
Knygos apie kardinolą Vincentą Sladkevičių pristatymas Guronyse
2014 m. rugpjūčio 24 d. (sekmadienį) kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškėje Guronyse (Guronių k., Žaslių sen. Kaišiadorių r.) įvyks knygos apie kardinolą Vincentą Sladkevičių „Mokėkime laukti ir augti. Kardinolo Vincento Sladkevičiaus asmenybės ir veiklos bruožai“ pristatymas. Programa: – 15 val. – šv. Mišios Guronių koplyčioje. Mišioms vadovaus Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis. – 16 val. –...
N. Kitkauskas: restauruojant Gedimino pilį žengta atgal
Karolis Baltaduonis, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Gedimino pilies restauraciją galima vertinti teigiamai, tačiau nereikėjo nuo pilies nuimti stogelių, kurie saugojo autentiškas liekanas. Taip mano architektas Napoleonas Kitkauskas. Tačiau architektas Jakovas Mendelevičius tikina, kad pilies mūras yra saugus, o stogeliai esą kėlė pavojų žmonių saugumui. „Kai tie stogeliai buvo Gedimino kalne, pusės čerpių jau...
Šeši Josifo Brodskio patarimai, kuriuos derėtų išgirsti kiekvienam
Poetas, eseistas Josifas Brodskis (1940–1996) Keletas paprastų Nobelio premijos laureato, poeto Josifo Brodskio (1940–1996) patarimų, kuriuos verta perskaityti kiekvienam, norinčiam šiek tiek palengvinti sau gyvenimą. Ištrauka iš žymiosios Josifo Brodskio kalbos stadione 1988 metų gruodį, pasakytos Mičigano universiteto absolventams. Tuo metu kritikai ir kiti protingi žmonės laikė šią kalbą „netinkama“, „politiškai nekorektiška“, kai kas net...
R. Adomaitis: H. Vancevičiaus dėka tapau aktoriumi
Živilė Kropaitė, LRT Radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Režisieriaus Henriko Vancevičiaus indėlis į Lietuvos teatrą buvo didžiulis, tačiau nepelnytai užmirštas. Taip, prisimindamas antradienį Anapilin išėjusį režisierių, teigia garsus aktorius Regimantas Adomaitis. „H. Vancevičius buvo iš tų, kurie nesugebėjo sukurti mito ar legendos ir kovoti už savo suvokimą, savo supratimą, savo teatrą. Jis buvo atsidavęs teatrui ir...
Paminėtos pirmojo Lietuvos Prezidento Antano SMETONOS 140-sios gimimo metinės
2014 m. rugpjūčio 9 d. 9 val. 50 vietų autobusas nuo Vilniaus įgulos karininkų ramovės pajudėjo Lėno miestelio, Ukmergės rajone link. Netoli Lėno, Užulėnio kaimelyje neturtingo, bet darbštaus ūkininko daugiavaikėje, septynių vaikų šeimoje gimė įžymus valstybės veikėjas Antanas Smetona. Atvykome į Lėną porą valandų anksčiau negu numatyta pagal programą, todėl majoras Antanas Burokas pasiūlė nuvykti...
Seimo narys Arvydas Anušauskas: „Nuimkime okupantų ženklus“
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys, parlamentinės grupės „Už istorinę atmintį ir teisingumą“ grupės pirmininkas dr. Arvydas Anušauskas siūlo savivaldybėms nuimti visus okupantų paliktus ženklus, kurie nėra įrašyti į kultūros vertybių registrus. „Rugpjūčio 23 dieną minėsime Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti. Dabartinės Rusijos agresyvios politikos ir stalinizmo balinimo fone manau, kad reikia...
LDK pilių fenomenas: kaip didžiajam kunigaikščiui pavykdavo išlaikyti galybę
Vaida Ražaitytė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikais įkurtos pilys atlikdavo kelias funkcijas, tačiau istoriografiniuose šaltiniuose iki šiol jų niekas neskirstė, sako istorikas Vytautas Volungevičius. Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad pilis gali simbolizuoti ne tik valdžią, bet ir teritoriją bei visuomenę. „Kunigaikščių ir diduomenės pilis reiktų suvokti kaip jų galios taškus, pagrindinius centrus...
Iš „Amerikos balso“ archyvų. K. Lukšys: daugelis lietuvių Amerikoje gyvena iš nekilnojamojo turto
Čikaga 1957 metais, chuckmanchicagonostalgia.files.wordpress.com nuotr. LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt „Čikagoje […] lietuvių galbūt daugiau, nei buvo Kaune – maždaug 100 000. 75 proc. atvykėlių turi savo namus. Daugelis jų verčiasi nekilnojamuoju turtu“, – 1957 metais „Amerikos balsui“ pasakojo kinematografas ir lietuviškos kultūros Amerikoje puoselėtojas Kazimieras Lukšys, dirbęs ir nekilnojamojo turto sferoje. Pašnekovas taip...
Leideno universiteto bibliotekoje – galbūt seniausio pasaulyje Korano rankraščio fragmentas
Liepos pabaigoje Leideno universitetas Olandijoje paskelbė, kad jo saugomi Korano fragmentai gali būti šimtmečiu senesni nei manyta. Remiantis raštu ir stiliumi, buvo manyta, kad fragmentas galėjo būti parašytas 770 – 830 metais. Tačiau atlikti radioaktyviosios anglies tyrimai rodo, kad fragmentas, naudojant papirusą ir odą, galėjo būti parašytas 650 – 715 metų laikotarpiu, praėjus nuo 30...
Ketverius metus trukęs sostinės simbolio restauravimas – į pabaigą
Giedrė Baltrušytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Sostinės simboliu vadinamos Gedimino pilies bokštą uždengė žalias audeklas. Gedimino kalno teritorijoje baigiami prieš ketverius metus pradėti pagrindiniai tvarkymo ir restauravimo darbai. Architektai džiaugiasi vėl atsivėrusiu istoriniu kraštovaizdžiu. 2010-aisiais pradėjus pirmuosius Gedimino kalno ir aukštutinės pilies tvarkymo darbus, norėta sutvarkyti ir užkonservuoti aukštutinės pilies pietinio ir šiaurinio bokštų...
Mirė Endrius Kristupas Jankus
2014 m. liepos 23 d. Australijoje mirė Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus vaikaitis, Endrius Jankus. Su jo išėjimu amžinybėn baigėsi vyriškoji šios giminės linija. Endrius Jankus gimė Martyno Jankaus sūnaus Martyno šeimoje 1929 m. birželio 7 d. Drevernoje. Čia jis baigė pradinę mokyklą. Iš trijų atžalų Endrius buvo jauniausias, tad ir jo gyvenimas Lietuvoje buvo...
Kad knygos rastų kelią į namus
Neringa Jarmalienė, exlibris.lt Idėja Knygų mugių ir švenčių populiarumas liudija, kad ir šiandien žmonės daug skaito, o spausdintos knygos neužleidžia vietos elektroninei erdvei. Naujomis knygomis mielai dalijamasi, jos skolinamos, tačiau kartais atsitinka taip, kad kažkurios nerandame, nors žinome, kad ji turėtų būti mūsų lentynoje. Vietoj jos surandame kitą, kuri mums nepriklauso ir … nepamename, kam...
Teismas „atvėrė duris“ Kretingos dvaro rūmų priestato pašalinimui
Daugiau negu du dešimtmečius kretingiškius ir Kretingos dvaro sodybos (Kretinga) svečius neraminantis klausimas – kada rūmų ir viso ansamblio grožio nebeniokos sovietinis svetimkūnis – artėja prie atomazgos. Liepos 4 d. Klaipėdos apygardos teismas (toliau – Teismas) paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, įpareigojusį priestato nuomininką UAB „Ąžuolų sodas“ iškraustyti savo turtą iš patalpų. Tai grąžino...
Užmirštas dzūkas daraktorius Karolis Kunsevičius (1858–1925)
Šių metų liepos 6-ąją Alytuje, Statybininkų – Aukštakalnio – Kurpių gatvių sankryžoje, vyko stogastulpio, įamžinančio Likiškių kaimo daraktoriaus Karolio Kuncevičiaus atminimą, pristatymas. Stogastulpį (autorius – skulptorius Saulius Lampickas) pašventino Alytaus Švč. Mergelės Marijos Krikščionių pagalbos bažnyčios klebonas Leonas Jakimavičius. Daraktoriaus proanūkė Irena Česynaitė-Busilienė įgyvendindama idėją, pagerbė ne tik savo prosenelį, bet ir Likiškių kaimą. Siekiant...
Tarpukario Tauragės bankai
Banko pastate 1957 m. atidarytas viešbutis-restoranas „Tauras“. 1960 m. E.Mažrimo rinkinio nuotrauka Edmundas MAŽRIMAS Sukurti Nepriklausomą Lietuvos Respubliką reikėjo didelio atsidavimo, patriotizmo ir meilės gimtajam kraštui. Reikėjo sukurti nacionalinį švietimą, kultūrą, sureguliuoti tarptautinius santykius, ūkį, prekybą, organizuoti krašto apsaugą, išsiugdyti kvalifikuotus specialistus. Tai padaryti Pirmojo pasaulinio karo sugriautoje Lietuvoje nebuvo paprasta. Besikuriančioje Lietuvoje beveik ištisą dešimtmetį...
Monsinjoras Alfonsas Svarinskas mūsų atmintyje
Pačiame vidurvasario karštymetyje, liepos septynioliktąją dieną, netekome pasišventėlio, bolševikinės imperijos pamatų griovėjo, Tiesos, blaivios ir laisvos Lietuvos gynėjo, daugiamečio politinio kalinio monsinjoro Alfonso Svarinsko. Vos prieš pora mėnesių, 2014 metų balandžio 29 dieną, Vilniaus įgulos karininkų ramovėje mons. Alfonsas Svarinskas pilnutėlei salei žmonių, jo knygos ,,Nepataisomasis“ pirmos dalies sutiktuvėse, pasakė, kad nemokame naudotis išsikovota laisve,...
Kurtuvėnuose atstatyta senoji dvaro ratinė
Kurtuvėnų dvaro svirnas, 2009 m. Wikimedia Commons nuotrauka. Šaltinis – lrt.lt Kurtuvėnų regioniniame parke atstatyta senoji dvaro ratinė. Joje archeologai surengė parodą, kurioje eksponuoja bene penkerius metus vykdytų kasinėjimų radinius. Kurtuvėnų dvaro sodyba – viena seniausių mūsų šalyje, minima nuo 1495 metų. Šimtmečius čia šeimininkavo garsios didikų šeimos. Pastaraisiais metais dvaro pastatai atgyja – jau atstatyta dvaro oficina, sudegęs...
Šviesiaplaukis Vokietijos riteris
R. F. Toliver, T. J. Constable. Šviesiaplaukis Vokietijos riteris. Iš anglų kalbos vertė Vytautas Leščinskas. – Vilnius: Briedis [2014]. – 368 p.: iliustr. Leidykla „Briedis“ pristato naujausią serijos „Antrasis pasaulinis karas“ knygą „Šviesiaplaukis Vokietijos riteris“. Tai Vokietijos liuftvafės aso, įžymiausio naikintuvo lakūno per visą aviacijos istoriją Ericho Hartmano biografija, kurią parašė R. F. Toliveris (R....
Kaip atrodė Jūros šventės ištakos?
„Vakarų ekspreso“ inf. PRIE MOLO. Jūros dienos metu prezidentas Antanas Smetona ir Klaipėdos organizacinio komiteto pirmininkas Jonas Šimoliūnas eina pro minias ties šiauriniu molu. © Lietuvos jūrų muziejaus archyvo nuotr. Vienas iš prasidedančios jubiliejinės, 80-metį šiemet mininčios Jūros šventės akcentų – Turgaus gatvėje šiandien 14 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus kartu su VšĮ „Klaipėdos šventės“...
J. Žilys. Pietryčių Lietuvos regioninė autonomizacija 1988–1990 metais
Autonomininkų plakate užrašas: „Sąjūdis etnonacizmas“ Juozas Žilys, „Nepriklausomybės sąsiuviniai“, alkas.lt 1988 m. rudenį ir 1989 metais lenkų nacionalines teritorijas skelbė Šalčininkų ir Eišiškių miestų, Eišiškių, Dainavos, Kalesninkų, Jašiūnų, Turgelių, Akmenynės, Gerviškių, Pabradės, Butrimonių, Dieveniškių apylinkių vietinės tarybos. Pagal tą patį šabloną vyko procesas ir Vilniaus rajone, kuriame savivaldiškus darinius skelbė dauguma apylinkių. Priimtų sprendimų apibendrinanti...
Ką pasakoja prisikeliantys Žemaitijos dvarai
Ivona ŽIEMYTĖ VIRSMAS. Pavirvyčio dvaro (Telšių r.) virsmas iš paliegusio medinuko į šiuolaikinę dvarininko trobą. XIX – XX a. sandūroje Lietuvoje buvo apie 3300 dvarų, Žemaitijoje – stambiausi, didingiausi ir turtingiausi šalyje. Dabar jų liko apie 500, ir šį kultūros paveldą iš karų, politinių sukrėtimų paliktų griuvėsių prikelia naujieji savininkai, atgaivindami jų kultūrines bei ūkines...
Pakruojo dvare – vestuvių spektaklis kartu su žiūrovais
Ar teko autentiškoje šimtmečių senumo dvaro aplinkoje dalyvauti neįprastame spektaklyje? Netradicinės formos užstalės spektaklį galite pamatyti ir net jame dalyvauti Pakruojo dvaro svirno teatre vykstančiose Gyvojo muziejaus savaitgalių programose, rašoma pranešime žiniasklaidai. Svirno teatras įkurtas viename Pakruojo dvaro komplekso pastatų, šienu ir medžiu kvepiančiose erdviose, buvusiose ūkinėse, dvaro patalpose. Dvaro kumečiai, svirno teatro aktoriai, dvariškų...
Netekome monsinjoro, dim. plk. Alfonso Svarinsko
2014 m. liepos 17 d. Lietuva neteko kunigo, Katalikų Bažnyčios teisių gynėjo, Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto steigėjo, atkaklaus kovotojo už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, Lietuvos laisvės kovų dalyvio, Lietuvos Sąjūdžio tarybos Garbės nario, pirmojo atkurtos Lietuvos kariuomenės kapeliono, Vyčio kryžiaus ordino komandoro kryžiaus kavalieriaus, monsinjoro, dim. plk. Alfonso Svarinsko (1925-2014). Palydime į amžinybę žmogų,...
Pasaulio lietuvių bendruomenės vadovai lankėsi Kaliningrade
Liepos 10-11 d. Kaliningrado srityje viešėjo Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Danguolė Navickienė, valdybos nariai iš Šveicarijos, Vokietijos ir Ukrainos, Ispanijos ir Kolumbijos lietuvių bendruomenių lyderiai. Delegaciją lydėjo Užsienio reikalų ministerijos patarėjas Vaclovas Stankevičius. Vizitas prasidėjo Zelenogradske (buv. Krantas), kur padėta gėlių prie atminimo lentos lietuvių kalbai nusipelniusiems Mažosios Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjams Frydrichui ir...
Atsisveikinimas su mons. Alfonsu Svarinsku
Monsinjoro Alfonso Svarinsko palaikai atsisveikinimui bus pašarvoti 2014 metų liepos 19 dieną, šeštadienį, Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčios (Šv. Ignoto g. 6) kriptoje. Atsisveikinimas šeštadienį nuo 11 iki 22 valandos ir sekmadienį nuo 9 iki 13 valandos. Sekmadienį, liepos 20 dieną, 13 valandą, palaikai bus perkelti į Šv. Ignoto bažnyčią. Atsisveikinimas bažnyčioje sekmadienį nuo 13 iki...
Dalius Stancikas. Be teisės pasikeisti: kun. A. Svarinsko prisiminimui
„Tai čia tas žurnalistas, kuris rašo apie mirtį“, – tokiais žodžiais po šešerių metų bendravimo pertraukos sykį viename protesto mitinge mane pasitiko monsinjoras Alfonsas Svarinskas. Sutrikau, bet greit supratau, kad tai komplimentas, nes prisiminiau kažkur skaitęs, kaip kun. Alfonsas Svarinskas su jam būdinga žaisminga ironija kritikavo dabartinę žurnalistiką: vyrauja pramogų, linksmybių, vartotojiškos temos, pasaulis nušviečiamas...
A. Komarovskis. Su hienos plėšrumu
Skaitytojai jau bus pastebėję, kad didžiausia XX a. karų auka ir narsiausia kovojanti valstybė Europoje mums pristatoma Lenkija. Neseniai – (2011 m. – vert. past.) balandžio 13 d. – laikraštis „Neatkarīgā Rīta Avīze“ Lenkijos kančioms atminti ir JAV rūpesčiui šia „neteisybės auka“ skyrė pirmuosius savo puslapius. Reaguojant į tą interviu, „Dienos“ bloguose pasirodė straipsnis „Alenas Polas...