2010 sausio

Įrašas

„Voruta“ mūsų gyvenime

Lietuvos istorijos laikraštis „Voruta“ šiemet (2009 10 24) švenčia savo 20–metį. Ta proga pristatome mūsų laikraščio autorius, prenumeratorius ir skaitytojus. Vienas iš jų yra Algirdas Mikas Žemaitaitis. Pateikiame interviu su juo ir jo dukra VšĮ „Vorutos“ fondas redaktore-žurnaliste Birute Žemaitaityte.   Iš kur esate kilę ir kas esate?   A. Ž.: Gimiau (1943 X 2)...

Įrašas

Trakai – kun. Vincento Taškūno tremties vieta

XX a. tarpukariu buvusiame Vilniaus krašte gerai žinomas kunigas visuomenininkas, lietuvių veikėjas Vincentas (Vincas) Taškūnas, pasak Vilniaus kunigų seminarijos klieriko asmens bylos (Mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyrius, fondas 342, byla 4885; toliau – MAB, o skaičiai reikš fondo ir bylos numerius), gimė 1880 m. spalio 29 d. (pagal Julijaus kalendorių, vad. senuoju stiliumi) Žąsinių kaime,...

Įrašas

Petras Jaunius

Petras Jaunius (Januševičius, 1913 02 17 – 2010 05 02) gimė Jokniūnų kaime, papilio valsčiuje, Biržų apskrityje. Jo tėvas Jonas Januševičius, vidutinis kaimo ūkininkas, laukė sūnaus – patikimo paveldėtojo.   Guvus vaikas, siekiantis mokslo, tėvo buvo taip pristabdomas: „Moki skaityti, žinai daugybos lentelę, gali pasirašyti – ko daugiau ūkininkui reikia?“. Mama, labiau rėmė sūnaus siekius,...

Įrašas

Danieliaus Kleino 400 metų sukakčiai

Šiemet, išskyrus tūkstantmečio nuo pirmojo Lietuvos vardo paminėjimo dokumentuose jubiliejų, nebuvo kitos žymesnės datos, nei Mažojoje Lietuvoje gyvenusio ir dirbusio lietuvių raštijos atstovo Danieliaus Kleino gimimo 400 metų sukaktis.   Lietuvių literatūros enciklopedijoje (p. 237) Leonas Gineitis, įžymus mūsų raštijos istorijos tyrėjas, D. Kleiną yra taip įvertinęs: „Organizaciniais užmojais, kūrybiškumu, literatūrinės kalbos ugdymu, eilėdaros reforma...

Įrašas

Naujausių laikų tvirtas, teisingas metraštininkas

Tautinių bendrijų namų svetainėje 2010 m. gegužės 19-ąją įvyko Alfonso Kairo knygos „Penkeri metai su Rytų Lietuva“ pristatymas. Buvo daug gėlių ir šiltų žodžių.   Nepriklausomybės akto signatarė Romualda Hofertienė pabrėžė: „Alfonsas Kairys – tikras Rytų Lietuvos žmogus – čia gimė, užaugo ir neliko jai abejingas. Ši knyga ir visa jo veikla – atkirtis daugeliui...

Įrašas

Arnionių (Pabradės) ir Karkažiškės dvarai Pabradės „Ryto“ gimnazija

Šio straipsnio tikslas – priminti tą kelią, kurį nuėjo mokykla nuo pirmosios šiame krašte įkurtos Karkažiškės parapinės mokyklos iki šių dienų gimnazijos, ir padėkoti Pabradės „Ryto“ gimnazijos mokytojams už pasiaukojamą, nuoširdų pedagoginį darbą.   Iki 1791 m. šiandieninės Pabradės apylinkių žemės, išsidėsčiusios dešiniajame Žeimenos upės krante, priklausė Vilniaus pavietui, o kairiajame – Ašmenos pavietui.  ...

Įrašas

Kun. P. Bieliausko biografijos netikslumai bei mįslės

Įvairiuose leidiniuose, kuriuose rašoma apie žymų XX a. Vilniaus kunigą Praną Bieliauską, esama klaidų ir netikslumų bei likusių neaiškumų. Niekur nepažymėta, kad datos iki 1915 m. rudens rašytos pagal Julijaus kalendorių (vad. senuoju stiliumi). Pats kunigas nebandė jų vėliau taisyti pagal Grigaliaus kalendorių, todėl jas tokias ir paliksime.   Kun. P. Bieliausko gyvenimo santrauką bandysime...

Įrašas

Krymo totorių tragedija

www.voruta.lt Vienas epizodas iš vienos tautos tragiškos istorijos 1783 m. Rusijos imperija ginklu užgrobė Krymo pusiasalį. Tai buvo ne paskutinis Rusijos grobis per keturis šimtmečius. Jekaterinos II favoritas Potiomkinas, išmokęs rusus visais laikais „teisingai“ meluoti, apgaule ir ginklu užgrobė Krymą, kuriame gyveno labai sena tauta Krymo totoriai. Po Krymo Rusijos carai planavo pasisavinti Dardanelus ir...

Įrašas

Šventė „Vilniaus jovarai“ – tautiškumo pamoka

2010 m. gegužės 21 dieną 12 val. Juodšilių „Šilo“ gimnazijoje (A. Mickevičiaus g. 10, Juodšiliai, Vilniaus rajonas) įvyks antroji Vilniaus rajono lietuviškų mokyklų meno šventė „Vilniaus jovarai“.   Daugiau nei 300 šventės dalyvių – šokėjų, dainininkų, muzikantų, pasakorių šventės metu sieks priminti lietuviškosios kultūros grožį ir žadins apsnūdusią tautiškumo dvasią. ,,Su gražiausiomis dainomis, tautinių šokių...

Įrašas

Romą Kalantą prisimenant

„(…) kam daugiau gyventi? Kad šita santvarka mane lėtai ir negailestingai užmuštų? Geriau jau aš pats save ir iškart… Čia niekad nebus laisvės. Net šitą žodį LAISVĖ uždraudė“, – prieš dramatišką mirtį samprotavo devyniolikmetis vakarinės mokyklos moksleivis iš Vilijampolės Romas Kalanta.   1953 m. vasario 22 d. Alytuje gimusio jaunuolio pasirinkta protesto forma sukrėtė lietuvių...

Įrašas

L. Donskio pamokslėliai

Lietuvoje rinktas europarlamentaras Leonidas Donskis, vaizduojantis didį tolerantą, tarsi „be pykčio“, tačiau dažnai vos ne su vėzdu grasinantis Lietuvai už homoseksualių santykių propagavimo ribojimą, iš Briuselio sakyklos pastaruoju metu prapliupo pamokslais Lietuvai.   Kadangi savo demagoginiu daugžodžiavimu jis sugeba sukelti tarp nesusivokiančių piliečių kovotojo už žmogaus teises įvaizdį, atitinkamai į jo postringavimus sureaguoja net mūsų...

Įrašas

Kur galėjo būti senoji Upytės gyvenvietė?

Šiuo straipsniu noriu atkreipti dėmesį į šiame regione priešistorėje vykusius procesus tiek gamtinėje, tiek istorinėje erdvėje, kurie dėl savo išskirtinumo, tyrimų duomenų stokos, yra prieštaringai vertinami ir šio klausimo sprendimas be abejonės archeologų, istorikų toliau bus tęsiamas.   Upytės žemėje, ypač jos centrinėje dalyje, Nevėžio vidurupyje nuo amžių gyventa, todėl natūraliai kyla susidomėjimas senųjų gyvenviečių...

Įrašas

Iš lietuvių pavardžių istorijos ir lenkiška jų rašyba

Prieš kurį laiką pasirodė įdomi knyga: Merkelis Račkauskas Užrašai. Dvidešimt metų (1885–1905) Žemaitijos užkampy. Parengė Tomas Venclova, Vilnius, 2008. Tai – autoriaus jaunystės prisiminimų knyga, kurioje lyg veidrodyje atsispindi XIX amž. pabaigos-XX amž. pradžios gyvenimas Žemaičių dvaruose, klebonijose, miesteliuose ir miestuose, daug mažiau – kaimuose. Rašančiam šį straipsnį knyga įdomi dar ir tuo, kad jis gerai pažinojo...

Įrašas

Ar polonizacija per valdininkus?

Kai kurie labai svarbūs valdininkai mus ramina: „Nieko baisaus, jei lenkai rašys savo pavardes lenkiškomis raidėmis“. Ponai, tas jau buvo prieš pusantro šimto metų. Ir „Auszrą“ šitaip rašėme, bet išprusę senai atsisakėme. Tada polonizacija ėjo per bažnyčią. Štai Utenos senosios kapinės kaip atversta istorijos knyga. Save laikę pranašesniais prieš kitus mužikus, tie patys prasiprausę mužikai...

Įrašas

Aistis, aisčiai, Aistija

Akad. prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius teigia (1), kad nors aisčių pavadinimas yra baltų kilmės, „žodžio aisčiai etimologija dar nėra galutinai paaiškėjusi. Dėl šio žodžio kilmės mokslininkai tebesiginčija. Anksčiau kai kurie iš jų žodį aisčiai buvo linkę laikyti germaniškos kilmės. Vieni iš jų bandė kildinti iš viduramžių vokiečių žemaičių este‚ „jauja“ (iš *aist-), manydami, kad aisčiai...

Įrašas

Lietuviškos mokyklos turi išlikti

Padėkime stabdyti lietuviškų mokyklų diskriminaciją Rytų Lietuvoje Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną minime 105-ąsias metines, kai buvo atgauta spauda lietuviškais rašmenimis. Bet 50-tyje Vilniaus ir Šalčininkų rajonų seniūnijų dar negalima pasirinkti pradinio, pagrindinio ar vidurinio mokslo valstybine kalba.   Dėl to 2010 m. gegužės 7 d. 10 val. prie Vilniaus rajono savivaldybės (Rinktinės g....

Įrašas

Aušros Vartai

Dar XVI a. pradžioje, 1503–1522 m. laikotarpiu, totoriams pradėjus puldinėti Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės teritoriją ir vis tebesitęsiant karams su Maskva, Vilniaus miestas buvo apjuostas gynybine siena ir įrengti penkeri vartai, vėliau jų būta dešimt. Pasikeitus kariavimo technikai, miesto siena neteko gynybinės reikšmės. Ji, caro Pavlo I įsakymu, 1799–1805 m. buvo nugriauta, nugriauti ir vartai. Iki...

Įrašas

Akad. Z. Zinkevičiaus monografija „Lietuvių asmenvardžiai“

2010 m. balandžio 14 d. Lietuvos Sąjūdžio būstinėje susirinkusiems pristatyta akad. prof. habil. dr. Zigmo Zinkevičiaus monografija „Lietuvių asmenvardžiai“, kurią išleido Lietuvių kalbos institutas. Nepaprastai gausia antroponimine medžiaga išsiskiriančiame veikale lietuvių kilmės asmenvardžiais laikomi tie, kurie tebeturi išlaikę lietuvių kalbos elementų.   Autoriaus atlikta lietuvių istorinių asmenvardžių analizė parodė, kad kilmės požiūriu juos sudaro trys...

Įrašas

Apginkime lietuviškas Vilnijos mokyklas

Pagal šiuo metu vykdomą Vilniaus bei Šalčininkų rajonų švietimo įstaigų reorganizacijos planą labiausiai nukenčia mokyklos (darželiai) lietuvių dėstomąja kalba.   Ypač kelia nerimą pastaruoju metu atsiradusi tendencija reorganizuojant lietuvišką mokyklą (arba mišrią mokyklą, kuriose gerokai skaitlingesnės lietuviškos klasės), ją prijungti prie lenkiškos arba mišrios švietimo įstaigos. Tuo tarpu nei viena „lenkiška klasė“ neprijungiama prie mokyklos...

Įrašas

Dėl Senųjų Trakų pagrindinės mokyklos vardo

LR Seimui Trakų rajono tarybai Trakų rajono merui Vincui Kapočiui Trakų rajono laikraščiui „Trakų žemė“ Senieji Trakai garsėja kaip buvusi Lietuvos valstybės sostinė ir lietuvių etninių žemių centras. Čia gyveno LDK valdovai Kęstutis, Birutė, Vytautas, Skirgaila, Švitrigaila, Žygimantas Kęstutaitis ir kiti. „Tai buvo grynai lietuviškas kraštas“ (1). Baltai čia gyvena daugiau kaip 4 000 metų....

Įrašas

Vartulėnai ir Didkiemis: istorija bei kultūros paminklai

Vartulėnai įsikūrę kairiajame patvenktos Jūros krante, pietiniame dabartinio Šilalės rajono pakraštyje. Kaimui vardą davė per jo žemes besivartantis upelis Vartulys. Čia paminėtina ir vakariniu Vartulėnų pakraščiu į Jūrą besiridenanti Urdena, kurios vardą kalbininkai laiko ypač archaišku, sieja su senu žodžiu urdulys, reiškiančiu verpetą, sūkurį. Ties Vartulėnais į Jūrą taip pat įteka Žiuržmotis – sunkiai paaiškinamą...

Įrašas

Maištingieji Kudrevičiai

Lietuvos bajorijos istorija Rinkdamas medžiagą Riškų giminės istorijai [1], aptikau, kad mano proprosenelį Juozapą Ryškevičių, Mykolo sūnų (1777 Bacaičiai – 1845 12 27 Mineikiai), Kuršėnų bažnyčios vikaras Mykolas Syškevičius 1817 m. birželio 2 d. sutuokė su bajore Barbora Kudrevičiūte, Roko Baltramiejaus dukterimi (1785 Akmenaičiai – 1835 03 18 Mineikiai) [2]. Iš enciklopedijų ir istorijos veikalų...

Įrašas

Rytų Lietuvai – su meile

Tik ką išėjusioje Alfonso Kairio knygoje „Penkeri metai su Rytų Lietuva“* pateikta plati kultūrinio ir švietėjiško darbo panorama šiame Lietuvos kampelyje. Šio darbo įkvėpėjas ir organizatorius pats knygos autorius.   2005-2009 metais dirbdamas Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Tautinių mažumų skyriaus Rytų Lietuvos programos poskyrio vedėju, autorius kartu su Vilniaus apskrities...

Įrašas

Elitas ir kalba

Muravjovas-Korikas buvo kareiva stuobrys ir veikė griežtomis kariškomis priemonėmis. Žiauriausiai nuslopinęs 1863 metų sukilimą ir už tai gausiai apdovanotas caro bei pašlovintas poeto Nekrasovo, žvėries letenomis čiupo suplėšyti lietuvių raštą: uždraudė lietuvišką raidyną, o vietoj jo įvedė slavišką, vadinamąją „graždanką“.   Tai būtų buvęs pirmas žingsnis sunaikinant lietuvių kalbą, o lietuvius surusinant. Čia Korikas ir...

Zigmas Zinkevičius. Apie žodį „boba“
Įrašas

Zigmas Zinkevičius. Apie žodį „boba“

Akad. prof. habil. dr. Z. Zinkevičius Akad. Zigmas ZINKEVIČIUS, www.voruta.lt Dingstį parašyti šį straipsnelį davė Seimo nario Arūno Valinsko „išsišokimas“, sukėlęs nemažą politikų (gal tiksliau politikierių) šurmulį, kurį išplatino žiniasklaida. Dėl to pykti ant jos nereikėtų, nes juk tai jos duona. Šių eilučių autorių, lietuvių kalbos istoriką, apie žodį boba ne kartą klausinėjo tiek pažįstami,...

Įrašas

Kova už Šalčininkų kraštą ir jo lietuvybės išsaugojimą

Skirta Lietuvos vardo tūkstantmečiui   Ant kalno mūrai, Joja lietuviai… (Lietuvių liaudies daina)   Šalčininkų kraštas nuo XI a. iki Lenkijos okupacijos 1920 m.   2009 metais minime pirmojo Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį. Pirmą kartą Lietuvos vardas paminėtas lotynų kalba parašytuose XI a. Kvedlinburgo (Vokietija) moterų vienuolyno analuose – pametiniame metraštyje (lot. Annales Quedlinburgenses) aprašant...

Įrašas

Ar įstengsime įvardyti visus partizanus?

Toks nerimas apniko paanalizavus vardyne „Lietuvos gyventojų genocidas“ ir Valento Šiaudinio knygoje „Nuo arklo – prie ginklo“ (Vilnius, 2008 m.) informaciją apie gimtojo Krivasalio (Ignalinos r., Linkmenų seniūnija) bei aplinkinių kaimelių partizanus.   Labai pagirtina, kad V. Šiaudinis paskelbė vertingų žinių apie lietuvius partizanus, kovojusius prieš lenkus okupantus, kad ryžosi dideliam darbui – sudaryti kiekvienos...

Įrašas

Geopolitikos akivare (2 d.)

Tęsinys   „Laisvas požiūris į praeitį įmanomas tik išlaisvėjusiose visuomenėse, todėl brandi istorinė kultūra ir pilietinė visuomenė žengia lygia greta“. (1) – Karl Schlogel   Du vanagai drasko Lietuvos žemę   Užsienio reikalų ministrui Juozui Urbšiui tik ką sugražintam iš atostogų ir Škirpai perdavus Ribbentropo kvietimą atvykti į Sopotą, 1939 m. rugsėjo 21d. ambasadorius buvo...

Įrašas

Po 165 metų Senųjų Trakų vienuolyne vėl atgijo vienuolinis gyvenimas

Belaukiant Velykų, Jėzaus Kristaus prisikėlimo dienos, Verbų sekmadienio išvakarėse Senuosiuose Trakuose vyko Viešpaties Apreiškimo vienuolyno atidarymo ir pašventinimo šventė. Šiame vienuolyne apsigyvenusios Šventojo Jono apaštalinės seserys visus nuoširdžiai kvietė švęsti drauge .   2010 m. kovo 27-ąją į seniai lauktą renginį sugužėjo gausybė svečių. Atvyko kardinolas Audrys Juozas Bačkis, Apaštališkasis nuncijus Baltijos šalims vyskupas Luigi...

Įrašas

„Svečias“ 1911–1914 metais Naumiestyje

„Svečias“ („Sweczias“) – savaitinis laikraštis (12 psl.), ėjęs 1911–1914 metais; iš pradžių buvo spausdintas Enzio Jagomasto spaustuvėje Tilžėje. Jo leidėjas ir redaktorius (Rēdytojis) – Lietuvos latvis, Naumiesčio (Raseinių aps., dabar Žemaičių Naumiestis) evangelikų liuteronų bažnyčios mokytojas (kantorius) Frydrichas Megnis (1873 12 24–1950 10 09). Laikraštis kas Nedēlę 1 Kartą išleidžiamas Knygutês formate Ewangēliško Tikējimo Lietuwininkams....