Atminimo lenta su bareljefu (Maironio g. 25). 2014 m. Fotogr. A. Skrockaitė, Kauno apskrities viešoji Ąžuolyno biblioteka Šių metų lapkričio 5 d. minime 140-ąsias Vlado Jurgučio gimimo metines. Šia proga pristatome tekstą, publikuotą V. Jurgučio 120-osioms gimimo metinėms. Jo autorius – Kovo 11-osios Akto signataras, mokslininkas, pedagogas ir istorikas Vladas Terleckas, tris kartus pelnęs Vlado...
Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje (Seimo I rūmai) atverta Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus parengta fotografijų paroda, skirta vieno iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio lyderių, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputato ir Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojo, 1996–2000 metų kadencijos Seimo nario, profesoriaus Bronislavo Juozo Kuzmicko (1935–2023) 90-osioms gimimo metinėms paminėti. Paroda parengta bendradarbiaujant...
A. Grotgeris. Žygis į Sibirą 1867 m. Šiaulių „Aušros” muziejus archyvo nuotr. Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt XIX amžiaus pradžioje vienai didžiausių Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčios parapijai priklausė šv. Stepono bažnyčia su šalia veikusiomis kapinėmis, kartu šv. Stepono gatvė, Salininkų filijinė bažnyčia, Salininkų kvartalas bei Salininkų dvaras, Panerių koplyčia, Paneriai, Panerių dvaras, Baltosios Vokės bažnyčia, Baltosios...
Pranas Dzimidavičius tremtyje. Autorės asm. archyvo nuotr. Laimutė Dzimidavičiūtė, Prano Dzimidavičiaus dukra. Istorijos žurnalas „Voruta” Nr.3, 2025 Šimtmečio žmogus – Tėvelis, kuris nepasidavė Šių metų rugsėjo 27-ąją mūsų šeima minėjo ypatingą datą – mūsų tėvelio Prano Dzimidavičiaus, gimusio 1925-aisiais Kaišiadorių rajone, Jačiūnų kaime, 100-ąjį gimtadienį. Tai liūdna šventė šeimai – jis nesulaukė laisvos Lietuvos, bet...
Pasiuntinys Italijoje Jurgis Šaulys darbo kabinete Romoje 1921–1923 m. Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvo nuotrauka Dainora KANIAVIENĖ, www. voruta.lt Jeigu reikėtų tik šiek tiek papasakoti apie Vasario 16 – osios Nepriklausomybės akto signataro Jurgio Šaulio veiklas, trumpai galėtume jį įvardinti kaip valstybės, visuomenės, žiniasklaidos veikėją. Pradėjęs dar moksleivis rašyti į spaudą, vėliau, tapo legendinių laikraščių...
Filmo „Irena” „stop” kadras Giedrės Žickytės filmui „Irena“ keliaujant per šalies kino teatrus, netyla prisiminimai apie jo heroję – iškilią Lietuvos kultūros asmenybę Ireną Veisaitę. Ją pažinojusieji sutartinai kartoja – Irena taip nuoširdžiai domėjosi žmonėmis, kad kiekvieną priversdavo pasijusti pačiu svarbiausiu ir unikaliu, o jos siela visuomet išliko jauna. Donatas Puslys, Gailė Butvilaitė ir Saulius...
Vasario 16-osios akto signataras Jokūbas Šernas. Nuotr. iš LNM fondų Algirdas Grigaravičius, Vilnius, www.voruta.lt Martynas Yčas atsiminimuose signataro veiklą Lietuvių nukentėjusių dėl karo šelpti draugijos Centro komitete 1914–1915 m. apibūdina kaip uolaus ir negailinčio savo laiko inteligento atliekamą pareigą: „Pirmas bendradarbis ir reikalų vedėjas buvo Jokūbas Šernas. Jis visą savo laiką atidavė tiktai C[entro] Komitetui:...
Paulina Burokaitė-Grabauskienė. XX a. 3-4 deš. Fot. K. Ilterns, Ryga. Iš Lietuvos švietimo muziejaus rinkinių Karolina Jociūtė, Lietuvos švietimo muziejaus muziejinės veiklos kuratorė, www.voruta.lt Paulina Burokaitė-Grabauskienė gimė 1896 m. rugsėjo 8 d. Girvalakių kaime, dabartiniame Kupiškio rajone. Apie jos vaikystę išlikę nedaug duomenų – žinoma, kad tėvai Juozas ir Ieva buvo valstiečiai, valdę nedidelį ūkį....
Povilas Girdenis, Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas, www.archyvai.lt Spalio 29 d. minime poetės, dailininkės, Lietuvos laisvės kovotojos Dianos Romualdos Glemžaitės-Bulovienės 100-ąsias gimimo metines. D. R. Glemžaitė gimė Zarasų apskrities Degučių kaime. 1944 m. baigusi Kupiškio gimnaziją, įstojo į Kauno universiteto Filologijos fakultetą, studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, lankė paskaitas Kauno taikomosios dailės institute,...
Ugnė Užtupienė ir Jonas Leika. U. Užtupienės asmeninio archyvo nuotr. Giedrė Maskeliūnaitė, VMU Komunikacijos skyriaus specialistė, www.voruta.lt Valstybinių miškų urėdijoje (VMU) dirba ne viena miškininkų karta. Kalbamės su dviem iš jų – tėčiu ir dukra. Jonas Leika – Krekenavos girininkijos girininkas, Panevėžio regioniniame padalinyje miškus prižiūrintis jau daugiau nei keturis dešimtmečius. Jo dukra Ugnė Užtupienė – Gamtos apsaugos, gamtotvarkos,...
Rekonstruota sodyba Gaižėnų kaime (Kauno raj.). KTU nuotr. Europos šiuolaikinės architektūros konkursas „EUmies Awards“ tarsi architektūros srities „Oskarai“ – čia kas dvejus metus išrenkami ir apdovanojami geriausi architektūros kūriniai Europoje. Šiemet pirmąjį laiptelį link prestižinio apdovanojimo žengė ir Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) docentas, architektas Vytautas Baltus. Jo rekonstruotos sodybos Gaižėnų...
Adelės Dirsytės Lietuvos Respublikos pasas. Lietuvos ypatingasis archyvas Valdas Selenis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Adelė Dirsytė gimė 1909 m. balandžio 15 d. Kėdainių aps., Šėtos vls., Pramislavos k. Tėvai, Antanas Dirsė ir Agota Ragaišytė, buvo ūkininkai. Tėvas, susitaupęs pinigų, nusipirko 30 hektarų žemės Nevėžio žemumoje, pusiaukelėje tarp Šėtos ir Kėdainių, prie senojo vieškelio vingio. 1904 m. toliau...
Vytautas Šliūpas Jono Šliūpo archyvo atidaryme Šiaulių universiteto bibliotekoje, 2009 m. VUB ŠAIC Aušrininko dr. Jono Šliūpo archyvo nuotrauka Mindaugas Surblys, Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus, www.voruta.lt Sukanka 95 metai, kai gimė inžinierius, išeivijos veikėjas, jauniausias Jono Šliūpo sūnus Vytautas Jonas Šliūpas. Jis gimė 1930 m. spalio 24 d. Palangoje, čia...
Mato Šalčiaus atvykimo ir išvykimo iš gyvenvietės ekstremalios situacijos metu užsienio pasas. XX a. 4 deš. išduotas Šanchajaus policijos Matas Šalčius – spalvinga asmenybė, kurio pernelyg trumpam, bet įdomiam gyvenimui nušviesti žodžių niekada nepritrūks. Nors dažniausiai atsimenamas kaip vienas žymiausių tarpukario Lietuvos keliautojų, tačiau jo visuomeninio gyvenimo pėdsakus galime sekti nuo pedagoginės veiklos dar carinės...
Kazimiera Dabregaitė-Jasiulienė (1912–1972) su savo mama Anastazija Aleksandras Sakas, https://resfamiliaris.blogspot.com Yra dar Lietuvoje miestelių ir kaimų su namais be žmonių, su užkaltomis langų ir durų angomis, su brūzgynais gėlių darželių vietoje. Kartais nė kaimynai nežino, kas ten anksčiau gyveno. Jei ir žinotų, ar buvusių gyventojų vardai ką nors besakytų? Kazytė – mano mamos pusseserė, šiek...
Sofijos duktė Margarita Naimska iš Bočkovskių. Iš Annos Mojeckos šeimos albumo Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Šiais metais Vilniuje atgijo Sapiegų rūmai, 1689–1692 m. pastatyti LDK didžiojo etmono, Vilniaus vaivados Kazimiero Jono Sapiegos užsakymu. Minėti rūmai Sapiegų giminei priklausė nuo pastatymo ir per visą XVIII amžių. Vilnius – daug senųjų istorijų ir paslapčių turintis miestas....
Kauno knygų mugės 2025 sustabdyta akimirka, albumą „Partizanų Vytautas. Jono Žemaičio-Vytauto gyvenimo ir atminties vaizdai“ pristato istorikai Arūnas Bubnys ir Darius Juodis Rita Pauliukaitienė, www.voruta.lt Pirmoji Kauno knygų mugė, vykusi 2025 m. spalio 10–12 dienomis, pradžiugino skaitytojus gausybe įvairių leidinių ir susitikimų su jų autoriais. Spalio 10 dieną šioje mugėje buvo pristatyta istoriko, humanitarinių mokslų...
Birutė Paltanavičienė. Asmeninė nuotr. Birutė Paltanavičienė, Lietuvos šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo 10-osios rinktinės Trakų 1006-osios kuopos šaulė, www.voruta.lt Pamatę mane su šaulio uniforma, vieni nustemba, kiti apsidžiaugia ir sveikina, treti atlaidžiai šypteli ir numoja ranka: moteris ir kariška apranga – nesuderinama. Skeptiškai nusiteikę dažniausiai tie, kurie apie Lietuvos šaulių sąjungą mažai girdėję arba melagienų prisiklausę....
1951-11-14, Tomsko sritis. Raimundo Kaminsko asmeninio archyvo nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, Kaunas, www.voruta.lt 2025 m. spalio 3 d. Kaune įvyko 1951 metų spalio 2–3 d. sovietinio trėmimo, kodiniu pavadinimu „Ruduo”, 74-osioms metinėms atminti skirtas renginys. Kauno šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios. Po Šv. Mišių LPKTS salėje vyko...
Joseph M., Lucy Kazickas, Jurgita Karvelė. Sorainen nuotr. Ką reiškia turtą matuoti ne pinigais, o vertybėmis? Apie tai Kazickų šeimos fondo ir teisės firmos „Sorainen“ surengtoje diskusijoje kalbėjo vos savaitei į Lietuvą sugrįžę Josephas M. ir Lucy Kazickai – fondo valdytojai, tęsiantys a. a. dr. Juozo Kazicko pradėtą filantropijos tradiciją. Tuo pat metu „Sorainen“ partnerė,...
Dailininko Mindaugo Skudučio sukurtas signataro Donato Malinausko portretas Raimonda Sutkaitienė, Alvitas, Vilkaviškio raj., www.voruta.lt Europos paveldo dienos – tai kiekvieną rugsėjį vykstantys nemokami kultūros paveldo pažinimui skirti renginiai, kurie kasmet kviečia tyrinėti ir atrasti mūsų kasdienėje aplinkoje esantį kultūros paveldą. Šių metų tema – „Architektūrinis paveldas: langas į praeitį, durys į ateitį“ priminė, kad paveldas – tai...
Lietuvoje nupirkti autobusai šimtams bombarduojamo Mariupolio žmonių suteikė šansą gyventi Kai 2022 m. vasarį Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą, Mariupolis netrukus tapo vienu kruviniausių šios agresijos simbolių. Miestas, kuriame prieš karą gyveno daugiau kaip 400 tūkstančių gyventojų, buvo atkirstas, nuolat bombarduojamas, o žmonėms liko vis mažiau galimybių išsigelbėti. Vis dėlto, bendromis verslo ir...
Vilniaus katedra – Laurynas Gucevičius, 1786 m. Varšuvos universiteto bibliotekos rinkiniai Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Lauryno Gucevičiaus žmonos ir vaikų likimai pagal metrikines knygas Visiems nors kiek besidomėjusiems žinoma, jog Vilniaus arkikatedros architektas Laurynas Gucevičius gimė Masiulio pavarde 1753 m. rugpjūčio 5 d. valstiečių Simono ir Kotrynos Žekonytės-Masiulienės šeimoje Migonyse (Kupiškio kraštas). Tai, jog...
Pajūris. Asociatyvi Povilo Virvičiaus nuotr. Vida Mišeikytė-Juknelienė, Elektrėnai, www.voruta.lt Kasmet protėvių žemės, ten gyvenusių ir dabar esančių giminaičių ilgesio vedama, važiuoju prie Baltijos jūros, į buvusias baltų genčių vietas: kuršių, žemaičių ir skalvių. Viskas ten man sava, artima ir miela. Gargždai – mano mamos Justinos Sudmontaitės-Mišeikienės gimtinė, Vėžaičiuose – gimęs tėvas Konstantinas Mišeikis, o...
Konstantinopolio patriarchato egzarchato Lietuvoje Ortodoksų Bažnyčios kunigas Gintaras Sungaila „Marijos radijuje”. Asmeninė nuotr. „Vorutos“ pokalbis su Konstantinopolio patriarchato egzarchato Lietuvoje Ortodoksų Bažnyčios kunigu Gintaru Sungaila. Istorijos žurnalas „Voruta”, Nr.3, 2025 Prašau, pasakykite keletą žodžių apie save Esu iš tautiškai ir religiškai mišrios šeimos, mano tėvas – lietuvis katalikas, motina – ukrainietė ortodoksė (stačiatikė). Gyvenau...
Gražina Banienė (centre) su turistų grupe. Asmeninio albumo nuotr. Neseniai buvo minima Pasaulinė turizmo diena. Tai proga parodyti, kad miškininkai – ne tik rūpinasi miškais, bet ir kviečia žmones juos atrasti. Viena jų – Gražina Banienė, Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio miško auginimo specialistė ir profesionali gidė. Ji jau daugiau nei penkiolika metų gidauja...
Jaroslav Ivanets. Asmeninė nuotr. Šiandien Ukrainoje jau yra apie 936 tūkst. veteranų – 3 proc. visos suaugusiųjų populiacijos, kuriems reikia įvairaus lygio pagalbos. Tačiau tai – tik ledkalnio viršūnė, nes eilė vis ilgėja. Nuo karo nukentėjusių ukrainiečių gyvybes kasdien gelbsti medikai, tačiau į gyvenimus sugrąžina reabilitacija. Šiame kelyje Lietuva – partnerė, kartu su ukrainiečiais kurianti veiksmingą reabilitacijos ekosistemą: atnaujinami centrai...
Advokatas, filomatas Kazimieras Piaseckis (dailininkas Valentas Vankavičius, 1836 m.). Nuotraukos šaltinis – vikipedija Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Kada į Vilnių atsikėlė gyventi bajorai Piaseckiai sunku pasakyti, jų įrašų XVIII a. pabaigos ir XIX a. pradžios miesto bažnyčių metrikų knygose yra visiškai nedaug, vos vienas kitas. Iš šaltinių žinoma, jog Vilniuje 1798 metais lapkričio 1...
Rūta Jagutytė. Asmeninė nuotr. Česlovas Iškauskas, www.silales-artojas.lt Europa jau senokai dūsta nuo visokio plauko migrantų. Antai, tik ką Londone nuošė daugiau kaip 100 tūkst. žmonių demonstracija, kurios dalyviai protestavo prieš liberalią ir dosnią britų valdžios migracijos politiką. Mes prisimename, kaip buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel agitavo vokiečius priimti apie milijoną naujų atvykėlių, o Europos Sąjunga...
Prieš 70 metų 1955 m. rugsėjo 26 d. Chabarovsko ligoninėje mirė GULAGo lageryje kalinta mokytoja, krikščionė pasaulietė, maldynėlio ”Marija, gelbėk mus” autorė Adelė Dirsytė. Jos atminimui Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą, kurioje A. Dirsytės gyvenimo istorija pasakojama remiantis Lietuvos ypatingajame archyve ir Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomais dokumentais ir nuotraukomis. 1946 m....