Praėjus daugiau nei šešiasdešimt šešeriems metams po burlaivio pastatymo Suomijoje ir jau daugiau kaip dvejiems metams po jo išbraukimo iš Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registro (LR KVR), 2014 m. vasarą (liepos 19 d.) barkentina „Meridianas“ vėl prišvartuota miesto centrą į dvi dalis dalinančioje Danės upėje. Klaipėdos miesto simboliu tapusiu mediniu burlaiviu domisi ir į jį...
Lietuva
Skalvių žemėje, Pagėgių savivaldybėje, prie Nemuno, Tilžės ir Ragainės…
Pagėgių savivaldybė, įkurta 2000 metais, stengiasi neatsilikti nuo senųjų savivaldybių ir rūpinasi Mažosios Lietuvos kultūros paveldu bei jo išsaugojimu ir pritaikymu įvairiems kultūros bei socialiniams poreikiams. Pavyzdžių yra pakankamai ir pokalbį su meru Virginijumi KOMSKIU norisi pradėti nuo Lietuvos istorijoje gerai žinomų Bitėnų, kurie yra šalia Tilžės ir Ragainės, tik kitoje Nemuno pusėje. Voruta: Daugelį...
Takai abipus Nemuno
Paskutinėmis lapkričio dienomis, kai vis mažiau šviesos ir pačios trumpiausios dienos, Karaliaučiaus krašto (Kaliningrado srities) lietuvių bendruomenės, Baltų kultūros ir mokslo paramos fondo pirmininkas Sigitas Šamborskis, įgyvendindamas projektą „Mažoji Lietuva. Takai abipus Nemuno” sukvietė Karaliaučiaus krašto (Kaliningrado srities) lietuvių bendruomenės, jos meno kolektyvų vadovus, lietuvių kalbos ir etninės kultūros mokytojus į seminarą. Tas laikas pasirinktas...
Consice Encyclopaedia of Lithuania Minor pasitinka skaitytoją
Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras Vilniuje kartu su Mažosios Lietuvos fondu, veikiančiu JAV (Čikagoje) ir Kanadoje, parengė ir išleido Mažosios Lietuvos enciklopedinį žinyną anglų kalba – Consice Encyclopaedia of Lithuania Minor. Žinyno rengimą globojo Mažosios Lietuvos Fondo pirmininkai †Vilius Algirdas Trumpjonas ir prof. Jurgis Arvydas Anysas, jo turinį formavo Redakcinė kolegija, vadovaujama jos pirmininko ir...
Pranas Žižmaras ir Vilniaus skautai
Spalio 26 d. Vilniuje, Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje, buvo paminėtos prieškario Vilniaus lietuvių skautų draugovės įkūrėjo Prano Žižmaro bado mirties Sibiro lageriuose 70-tosios metinės. Minėjimo organizatoriai – aktorė ir režisierė Eglė Tulevičiūtė bei dailininkas Kristijonas Siparis. Šv. Mikalojaus bažnyčioje, kuri prieškario Vilniuje buvo lietuvių dvasios ir tikėjimo sergėtoja, aukotos rytmetinės Mišios. Jose dalyvavo ne...
S. Jegelevičius. Nepaskelbtas Lenkijos karas Lietuvai (1918 – 1920)
Sigitas Jegelevičius, www.aidas.lt, T.Vyšniausko nuotr. Šiemet minime Vilniaus ir jo apylinkių atgavimo 75-mečio sukaktį. Ta proga skelbiame doc. dr. Sigito Jegelevičiaus (1938-2014) rašinį apie Suvalkų sutarties pasirašymo aplinkybes ir Lenkijos okupacines užmačias Lietuvos atžvilgiu. Siekdami keisti Lietuvos įvaizdį Vakaruose, lietuvių diplomatai sutiko dalyvauti tarptautinėje konferencijoje Bulduriuose (Latvija), kur turėjo būti svarstomas Baltijos valstybių ir Lenkijos...
Gyvenimas ir gamta didaktinėse poemose
Birutė ŽEMAITAITYTĖ, Vilnius Kristijono Donelaičio poema „Metai“, Hesiodo „Darbai ir dienos“ ir Vergilijaus „Georgikos“ tai – trijų skirtingų istorinių epochų kūriniai. Hesiodas kūrė formuojantis vergovinei santvarkai, Vergilijus – jai pradėjus irti, o K. Donelaitis vos nesulaukė buržuazinės prancūzų revoliucijos, kuri simbolizuoja feodalizmo pabaigą. Todėl ieškoti tiesioginio idėjinio ryšio tarp šių antikos poetų ir K. Donelaičio...
V. Landsbergis: negalime nugalėti Rusijos, bet galime parodyti, kad tai brangiai kainuos
Deividas Jursevičius, LRT Radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Pirmasis po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos vadovas prof. Vytautas Landsbergis įsitikinęs, kad Rusija jau stovi ant bedugnės krašto. Tačiau vis dar kyla daug klausimų: kas nutiktų Rusijai sugriuvus ir kaip Lietuvai reaguoti į informacinę agresiją. V. Landsbergis mano, kad laukimas, priimant sprendimus, naudos neatneš. „Jeigu vyksta informacinė agresija,...
Pamiršta kovos su priešais 1655m. vieta. Sovietinių skulptūrų pašalinimo nuo Žaliojo tilto moralinė būtinybė
Nuo XVa. pabaigos Lietuvai vis sunkėjo karas su Maskvos Rusija, kol XVIIa. viduryje didžiulio jos antplūdžio metu labai nukentėjo didžioji Lietuvos dalis ir sostinė Vilnius. Nuo XVIa. vidurio Rusijos valstybė agresyviai plėtėsi į silpno valstybingumo rytus, užgrobdama Kazanės, Astrachanės ( taigi visą Pavolgį), Sibiro chanatus, Baškiriją, Užuralį, Vakarų Sibirą, daugybės tautų žemes, kurios galėjo caro...
Izabelė Pukėnaitė. Pasivaikščiojimas. XIX a. žydžių prekeivių Vokiečių gatvė
Vokiečių g. 1915 m. Tolumoje šv. Kotrynos bažnyčia. Vilniaus Vokiečių gatvė man visada asocijavosi su bent keliais sostinės pagrindinėms gatvėms būdingais bruožais ir ypač ritmais. „Vokiečių 10 – TSPMI!“ – kiekvienais metais Vilniaus universiteto (VU) pirmakursių eisenoje skanduoja VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto „fuksai“. Vokiečių gatvė gali didžiuotis plačiu dviračio taku, besidriekiančiu tarp...
Šaulių sąjunga – pilietinės atsakomybės pavyzdys
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su Lietuvos šaulių sąjungos vadovybe aptarė organizacijos svarbą aštrėjant geopolitinei situacijai regione ir pasirengimą šalies gynybai. Pasveikinusi vadovybę artėjančių 25-ųjų Lietuvos šaulių sąjungos atkūrimo metinių proga, Prezidentė pabrėžė, kad Lietuva bus stipri tol, kol patriotiški jos piliečiai bus pasiruošę ginti savo tėvynę. „Aštrėjant geopolitinei situacijai, sutelkdama patriotiškai nusiteikusius aktyvius žmones,...
Irena Petraitienė. Kun. Jonas Kipas SJ: žingsniai Lietuvoje
Sukanka 130 m., kai 1884 m. Raesfelde,Vestfalijos žemėje gimė vokiečių jėzuitas Jonas Kipas (Johan Gerard Kipp), nuo 1923 iki 1941 m. dirbęs Lietuvoje, pirmas 1923 m. Kaune įsikūrusių jėzuitų namų vyresnysis,1930–1936m. provincijolas, prieš 90 m. (1924) Kaune įsteigtos jėzuitų gimnazijos kūrėjas. Generolas: „ Naujoji dirva“ Aštuoniolikmetis Johanas Gerardas, nuo mažens žavėjęsis tėvo broliu misionieriumi kun....
Įsisenėjusi Karaliaučiaus grėsmė
Vytautas ŠILAS, MLRT pirmininkas Šiandien akivaizdžiai matome padidėjusią Rusijos militarizaciją ne tik šalia Ukrainos, bet ir Baltijos šalių pašonėje. Rusija užgrobė Krymą ir toliau ginklu kėsinasi į Ukrainos nepriklausomybę ir jos vientisumą. Rusijos militarizmo augimo tendenciją pamatėme 2000-aisiais, vos į jos valdžią atėjus KGB auklėtiniui V. Putinui. Noriu priminti apie 2000 m. rugpjūčio 2 d. Mažosios...
Pristatyta knyga ,,Mokėkime laukti ir augti. Kardinolo Vincento Sladkevičiaus asmenybės ir veiklos bruožai.“
www.voruta.lt Kaišiadorių r. , Guronių rekolekcijų namuose, pristatyta knyga „Mokėkime laukti ir augti. Kardinolo Vincento Sladkevičiaus asmenybės ir veiklos bruožai“, kurią išleido viešoji įstaiga ,,Vorutos“ fondas. Knygoje publikuoti interviu su kardinolu V. Sladkevičiumi, taip pat – su kitais vyskupais: Juozu Matulaičiu, Juozu Žemaičiu. Atspausdintos kardinolo pasakytos kalbos, sveikinimai, pasakojimai apie kardinolo butą – muziejų Kaune,...
J. Žilys. Pietryčių Lietuvos regioninė autonomizacija 1988–1990 metais
Autonomininkų plakate užrašas: „Sąjūdis etnonacizmas“ Juozas Žilys, „Nepriklausomybės sąsiuviniai“, alkas.lt 1988 m. rudenį ir 1989 metais lenkų nacionalines teritorijas skelbė Šalčininkų ir Eišiškių miestų, Eišiškių, Dainavos, Kalesninkų, Jašiūnų, Turgelių, Akmenynės, Gerviškių, Pabradės, Butrimonių, Dieveniškių apylinkių vietinės tarybos. Pagal tą patį šabloną vyko procesas ir Vilniaus rajone, kuriame savivaldiškus darinius skelbė dauguma apylinkių. Priimtų sprendimų apibendrinanti...
Tarp kūjo ir priekalo
Vytautas GULIOKAS, Kaunas Lietuvos piliečių šeimų tremtys į Sovietų Sąjungos tolimus Rytinius rajonus 1941 – 1953 metais mūsų šalies istoriją paženklino kraujuojančiomis žaizdomis. Tarp šių tremčių ypatingai išsiskyrė 1941 m. birželio mėn. 14 d. įvykdyta šeimų trėmimo akcija, prasidėjusi 4 val. ryto. Okupantams pavyko užslaptinti paruošiamuosius veiksmus ir šeimos, pakliuvusios į tremiamų asmenų sąrašus, buvo...
Ryšardas Maceikianecas. Apie Lietuvos lenkų pavardes – be jokios propagandos
Ryšardas MACEIKIANECAS, www.pogon.lt Hitlerui su Stalinu pasidalijus Rytų Europą, 1939-1940 metais čia įsibrovė sovietai su Raudonąja armija, ir tai buvo pradžia naujos epochos, apie kurią ankščiau niekas pasaulyje nežinojo, kaip išsigimsta kraštas ir žmonės, užvaldyti nūdienio bolševizmo. (Juzefas Mackievičius (Jozef Mackiewicz). Kelias į niekur.) Šiuo metu, kai nurimo emocijos dėl Lietuvos lenkų pavardžių rašymo ir...
Martynas Purvinas. Lietuviškieji kaimai už Deimenos
Mažąja Lietuva kaip savitu etnokultūriniu regionu domėjęsi XIX a. etnografai bandė nustatyti jos teritorines ribas, siedami su lietuvių kalbos vartojimu. Tuomet patogiu riboženkliu rodėsi vandeninga Deimenos upė, ties Labguvos miestu (dabar – Poleskas) įtekanti į pietrytinį Kuršių marių kampą. Rendės kaimo senasis švyturys Rendės iškyšulyje. 1990 m. rugpjūtis. M. Purvino nuotrauka Ta...
Žaslių kautynės (1919 m. balandžio 2-8 d.)
Vytautas BUDVYTIS, Kaišiadorių muziejaus muziejininkas Minime 95-ąsias Žaslių (Kaišiadorių raj.) kautynių, vykusių 1919 m. balandžio 2-8 d. tarp Lietuvos ir Sovietų Rusijos karinių pajėgų, metines. Šios kautynės buvo vienas svarbesnių 1918-1920 m. Lietuvos nepriklausomybės kovų bolševikų fronte etapų. Jų metu bolševikai buvo nustumti Mijaugonių kryptimi ir tuo būdu buvo galutinai sutrukdytos jų pastangos pro Alytų...
Dešimtoji Stanislovo Rapolionio premija įteikta dr. Aldonai Vasiliauskienei
Kaip ir kasmet, gegužės mėnesį, į Eišiškių S. Rapolionio gimnaziją suguža intelekto nestokojantys svečiai, kuriems Lietuva reiškia kur kas daugiau nei gyvenamąją vietą, inteligentai, savo darbais prisidedantys prie Tėvynės istorinės praeities tyrinėjimo, galiausiai – patys tikriausieji lietuviškosios kultūros puoselėtojai ir mylėtojai, gyvenimą paskyrę lietuvybės labui: jos akcentavimui, palaikymui bei skleidimui. O proga išties neeilinė –...
Lietuvos Šaulių sąjungai išeivijoje – 60 metų
Stasys IGNATAVIČIUS, Lietuvos šaulių sąjungos atkūrimo iniciatyvinės grupės steigėjas, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius Ernestas LUKOŠEVIČIUS, LSSI Centro Valdybos narys Irena SALAVIEJIENĖ, „Baltijos“ Jūrų šaulių kuopos šaulė Per dvidešimt vienerius metus praėjusi garbingą savo veiklos kelią ir suformavusi savo ideologiją, Šaulių sąjunga negalėjo būti užmiršta ir ji visuomet gyvavo į Vakarus pasitraukusių ir gyvų likusių šaulių...
Po kiek lietuvybė, ponai ir kiti Švonderiai?
Kai manipuliuojama politinėmis kortomis, amžinas Lietuvos priešas yra Rusija, ypač agresijos prieš Ukrainą fone. Rusija – vienintelė ir baisiausia. Tačiau priešas ar priešininkas gali tupėti ir visai kituose krūmuose. Pavyzdžiui, atkreipkime dėmesį: kova tarp lietuvių kalbos, lietuvybės puoselėtojų bei jos slopintojų įgauna vis labiau pasibjaurėtinas formas. Pavyzdžiui, Nacionalinis transliuotojas mėgsta „objektyvios diskusijos“ triuką, kai diskusija...
K. Garšva. Kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus geresni?
Hum. m. dr. Kazimieras GARŠVA Mes gerbiame lenkus, linkime geriausios sėkmės Lenkijai ir laukiame, kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus iš tikro geri. Kad taip būtų, reikia padaryti nelabai daug – laikytis Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties, pasirašytos prieš 20 metų, balandžio 26 dieną. Pagal Sutarties 1 straipsnį...
Vytautas Landsbergis: „Gal dabar laikas Rusijai priminti Karaliaučių?“
Kadenciją Europos Parlamente baigiantis ir iš aktyvios politikos pamažu besitraukiantis konservatorius Vytautas Landsbergis sako, kad kol kas Europa pasiduoda Rusijos primetamoms žaidimo taisyklėms ir leidžia jai talžyti Ukrainą, nelyginant klasės draugą, kurį paskui dar ir patį apkaltina sukėlus muštynes. Užuot pataikavusi, Europa, anot V.Landsbergio, galėtų pati priminti Rusijai, pavyzdžiui, Karaliaučiaus srities demilitarizavimo klausimą. – Šiuo...
Darbas – pagrindinis trijų poemų veiksnys
Birutė ŽEMAITAITYTĖ, Vilnius Darbų aprašymus galima palyginti trijose poemose: Hesiodo „Darbai ir dienos“, Vergilijaus „Georgikos“ ir K. Donelaičio „Metai“. Visų pirma, jeigu kalbėtume apie panašumą poemose, tai šiuo atžvilgiu K. Donelaitis daug panašesnis į Hesiodą, negu į Vergilijų. Mat, Vergilijus, nors ir negali pasigirti dideliu žemės darbo išmanymu, tačiau, palyginus jį su Hesiodu ir K....
Lenkakalbių lietuvių pavardžių kai kurios ypatybės
Akad. Zigmas ZINKEVIČIUS Iškelsime aikštėn tik tas pavardžių ypatybes, kurios susijusios su tam tikromis priesagomis, jų vartojimu. Tokios ypatybės sunkiai pastebimos, bet yra dažnos ir dėl to žinotinos. Aptarsime tik dviejų rūšių pavadines priesagas: 1) –avičius, -evičius (-owicz, -ewicz), pvz., Petravičius, Jurevičius (Petrowicz, Jurewicz), ir 2) –auskas, -iauskas (-owski, -ewski), pvz., Petrauskas, Vasiliauskas (Petrowski, Wasilewski)....
Lenkijoje išleistas Herkaus Kunčiaus romanas „Lietuvis Vilniuje“
Lenkijoje ką tik pasirodė į lenkų kalbą išverstas lietuvių rašytojo, dramaturgo ir eseisto Herkaus Kunčiaus romanas „Lietuvis Vilniuje“. Lietuvių autoriaus romaną į lenkų kalbą vertė Michalas Piątkowskis, Varšuvos universiteto Baltistikos katedros absolventas. Knygą išleido Kolegium Europy Wschodniej im. Jana Nowaka Jezioranskiego leidykla Vroclave, garsėjanti Vidurio ir Rytų Europos autorių knygų leidimu. Herkaus Kunčiaus kūryba lenkų...
Kun. Vincas Bobinas
Vytautas ČESNULIS, Vilnius Tai Vincas Bobinas. Tik archyvinės žinios apie jo gyvenimą ir veiklą kiek padrikos, šen ten ne visai suprantamai užrašytos. Yra apskritai baltų dėmių, kai kur apimančių po porą trejetą kunigo gyvenimo metų. Vincas Bobinas kilęs iš valstiečių. Lietuvis. Gimęs 1885 m. gegužės 5 d. tuometės Ašmenos apskrities Sedliškės valsčiuje. Gimtasis kaimas – Pereigónys,...
Alvydas Butkus. Baltijos šalių sostinių vardai
Lietuvos, Latvijos ir Estijos sostinės atsirado skirtingu laiku ir skirtingomis aplinkybėmis. Lietuvos sostinę įkūrė lietuviai, Latvijos ir Estijos būsimąsias sostines įkūrė ir statė svetimtaučiai. Vilnius Lietuvos sostine tapo jau XIV a. pradžioje, Ryga XIII-XVI a. buvo vokiečių įkurtos Livonijos valstybės sostine. Po Livonijos padalijimo 1561 m. Ryga 20 metų buvo laisvasis miestas, po to...
Lietuvos valdžios pastangos telkti JAV lietuvius 1939.09.01–1940.06.15 okupacijos pavojaus akivaizdoje
Straipsnis parengtas 2013 m. gruodžio 13 d. tarptautinėje mokslinėje konferencijoje Vilniaus universitete skaityto pranešimo „Lietuvos valstybingumo branda ir trapumas 1918–1940 m.“ pagrindu Lietuvoje kartais pasigirsta nuomonių, kad 1939–1940 metais Lietuvos vyriausybė išdavė tautą, neinformuodama jos apie sudaromų sutarčių su SSRS, gresiančių pavojumi nepriklausomybei. Kartu nusigręžė nuo tautos nekviesdama jos priešintis bolševikams. Tačiau kyla klausimas, ar...