Iniciatyvinė grupė „Talka už Lietuvos valstybinę kalbą“ Vyriausiojoje rinkimų komisijoje (VRK) užregistravo įstatymo projektą, kuriuo numatoma, kad pagrindiniame asmens dokumentų puslapyje galimi įrašai tik valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis pagal tarimą, o įrašai nevalstybine kalba gali būti rašomi paso papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės antroje pusėje. Prie iniciatyvos parašais, jų rinkimu ar vieša parama...
Lietuva
Įrašas
Vaitojantis prioritetas
Ignas MEŠKAUSKAS, advokatas, ordino“ Už nuopelnus Lietuvai“, medalininkas Pradėjus laužyti Europos valstybių sienas, stabili saugumu nerūpestinga era pasibaigė.. Nuvilnijo saugumu susirūpinimo banga. Piliečiai kelia gynybinio pobūdžio problemas, stoja į karinę – patriotinę organizaciją – Šaulių sąjungą. Aktyvesni Seimo nariai į dienotvarkę kelia priemones kaip atgaivinti, plėtoti Lietuvos šaulių sąjungą, kuri turi kovines tradicijas, kurios įvertintos...
Įrašas
„Nepriklausomybės sąsiuviniai“. Gintautas Alksninis. 1989 m. rugpjūtis – 1990 m. gegužė
lrt.lt Tai yra trečioji ir paskutinė atsiminimų ciklo „Sąjūdžio informacinė agentūra prieš ketvirtį amžiaus“, publikuoto leidinyje „Nepriklausomybės sąsiuviniai“, dalis. Į Sąjūdžio informacijos agentūrą – SIA – buvau pakviestas 1989-ųjų vidurvasarį, kai dalis startinio SIA branduolio patraukė darbuotis į pirmąjį Sąjūdžio dienraštį „Respublika“. Įšokau į jau pramintas SIA paliekančių žinomų žurnalisčių Brigitos Balikienės, Ritos Miliūtės, Ramunės...
Įrašas
Pagerbėme 1655 08 08 Lietuvos gynybinį mūšį ir jame žuvusiuosius ant Žaliojo tilto Vilniuje
Doc. dr. Romas BATŪRA Pasaulio tautų laisvės kovose plačiai žinomi graikų Termopilai, kur per tarpeklio siaurumą ėjusį kelią į Vidurinę Graikiją, į Europą 480 m. pr. Kr. didviriškai gynė nuo milžiniškos daugiatautės Persijos karaliaus Kserkso armijos nedidelis graikų Spartos karių būrys. Mūšio vietoje Termopiluose buvo pastatytas paminklas „mirtį sutikusiems mūšyje“, nors įsiveržęs priešas nuniokojo Graikiją,...
Įrašas
K. Garšva. Asmenvardžių rašyba: nesąmonės ir prošvaistės
Kazimieras Garšva, www.alkas.lt, Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr. Nemažai žurnalistų ir šiaip „pranašų“ vėl virkauja, kad Seimas nepažeidė Konstitucijos, įstatymų, valstybės interesų, daugumos piliečių teisių ir dar nepriėmė „Jedinstvos“ sugalvoto ir socialdemokratų stumiamo naujo vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo. Konstitucinis Teismas Seimą įpareigojo remtis kalbininkų (vardyno specialistų) duomenimis, bet prieškonstitucinio projekto entuziastai remiasi...
Įrašas
Antanas ir Janina Bilkiai – Aukštaitijos partizano ir tremtinės likimai
Tremtinių gyvenvietė Sibire jau po Stalino mirties. LGGRTC nuotr. Rūta SUCHODOLSKYTĖ, www.voruta.lt Kai atvykstu į mamos gimtąjį kraštą, Aukštaitijos Linkmenų kaimą, jaučiuosi lyg pati būčiau čia gimusi (mama, po mokslų ir darbo Vilniuje atitekėjo į Trakus, bet visuomet ilgėjosi tėviškės). Klausausi giminaičių tarmiškai pasakojamų iš praeities gelmių ataidinčių istorijų ir vėl prisiliečiu prie giminės medžio...
Įrašas
Vorkutos sukilimo 60-metės sukakties minėjimas
Algimantas Zolubas, www.voruta.lt, Istoriniai šaltiniai byloja, kad vergovinės santvarkos svarbiausiais objektais tapo kilmingieji visuomenės sluoksniai, užėmę išskirtinę padėtį ir valdę valstybę bei žemiausiasis ir beteisis sluoksnis – vergai. Ekspansiniai valstybių planai tarp jų gimdė karus. Pralaimėjusios šalies gyventojai arba būdavo išvaromi į vergiją ar kitaip represuojami, arba gaudavo siauresnių nei šalies laimėtojos gyventojų politinių...
Įrašas
Vytautas Sinica. Kodėl Tomaševskis slepia savo pasididžiavimą?
Vytautas SINICA, propatria.lt Lyg ir pakankamai seniai, bet tyliai ir nieko visuomenėje per daug nepapiktinusi nuėjo žinia, kad Šalčininkų rajono taryba pripažino savo narės Julijos Mackevič elgesį neetišku ir įpareigojo ją viešai atsiprašyti. Rajone ji išvadinta Velnio advokate, taip tarsi supriešinant ją su „nuo Dievo“ esančia LLRA valdžia. Rūsti rajono valdžios reakcija verčia klausti, už kokias kalbas...
Įrašas
Vilniaus miesto burmistro Konstantino Stašio drama
Konstantinas Stašys. Nuotr. iš Dainoros Vaivadienės asmeninio archyvo 2014 m. „Vilnijos“ draugija pakvietė Lietuvos Respublikos piliečius paminėti Vilniaus grįžimo 75-ąsias metines. Tų renginių buvo nemažai. Galima būtų minėti 94-ąją Vilniaus dieną ir naujų knygų pristatymą, LR Seime vykusį moksleivių koncertą „Vilnius – mūsų valstybės centras“, renginį Maišiagalos Algirdo gimnazijoje, šv. Mišias Lietuvos kariuomenės Ordinariato pagrindinėje...
Įrašas
Vytautas Radžvilas. Amžinosios Lietuvos sargybinis
Vytautas Radžvilas, „Nepiklausomybės sąsiuviniai“ Galima ilgai vardyti Romualdo Ozolo nuveiktus darbus ir nuopelnus Lietuvai. Tačiau jis buvo žmogus, kuris pats mokėjo kalbėti ir visada norėjo, kad būtų kalbama iš esmės. Tad norint apie jį pasakyti ką nors iš esmės, dera kalbėti apie Jo – Žmogaus rangą. Žmogaus rangas nėra gyvenime sukauptas turtas, išsikovota ir turėta...
Įrašas
Z. Tamakauskas. Tai žinotina kiekvienam Lietuvos piliečiui
Parengė Zigmas TAMAKAUSKAS Su nesulaikoma tėkme bėga laikas. Štai ir liepos mėnuo. Liepos mėnesio kalendoriaus lapeliai žymi dvi mūsų tautai svarbias datas – Valstybės dieną, susijusią su Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimu ir liepos 15-ją – Žalgirio mūšio 605 metų sukakties dieną. Vėl bursis žmonės į šventines sueigas, bus keliamos vėliavos....
Įrašas
Libertas Klimka. Vladas Nagevičius-Nagius – didis Lietuvos patriotas
Birželio 17-ąją sukako 135 metai, kai gimė iškilus nepriklausomos Lietuvos veikėjas, vienas jos kūrėjų ir gynėjų Vladas Nagevičius-Nagius. Visas jo gyvenimas – uoli tarnystė tėvynei ir tautai, o veikla – stulbinančiai įvairi. Malonu tai priminti. Gimė V. Nagevičius Kretingos muitinės tarnautojo šeimoje. Mokėsi Palangos progimnazijoje, bet buvo iš jos pašalintas už atsisakymą dalyvauti privalomose pamaldose...
Įrašas
Kazachstane bendruomenė „Lituanika“ vienija 7000 lietuvių
Reda Gilytė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Šią savaitę Kazachstane lankydamasis premjeras Algirdas Butkevičius susitiko su ten gyvenančiais ir dirbančiais lietuviais. Dalis jų, dar vaikystėje po karo išvykusieji arba ten gimusieji, pripažįsta jau primiršę lietuvių kalbą, todėl buriasi į bendruomenes, kad išsaugotų tradicijas ir nori artimesnių ryšių su Lietuva. Tuo metu naujai atvykstantieji sako matantys...
Įrašas
Diplomatai – pranašai. Baltrušaitis ir Milašius
Rosita GARŠKAITĖ Didysis karas Oskarą Milašių, poetą, išleidusį jau ne vieną knygą savo lėšomis, užklupo Prancūzijos sostinėje, kur imtos niokoti vokiečių parduotuvės, prie Invalidų rūmų nusidriekė virtinės vyrų, norinčių tapti savanoriais. Kur kas žinomesnis Rusijoje eiliuotojas, simbolistas Jurgis Baltrušaitis tuo metu su šeima vasarojo Petrovkoje, o Maskvoje vokiečių parduotuvės taip pat neišvengė nusiaubimo. Abiem vyrams...
Įrašas
Sveikiname gydytoją Viktorą Jencių
Gerb. gyd. Viktorai Jenciau, „Trakų žemės“ ir „Vorutos“ redakcijų vardu sveikiname gražaus 60 – ojo jubiliejaus proga. „Voruta“ ir „Trakų žemė“ populiarina Jūsų kilnius darbus, įamžinant Vasario 16 – osios akto signataro Donato Malinausko atminimą. Prisimename Jūsų paramą „Vorutos“ laikraščio redakcijai, „Trakų žemės“ laikraščiui, ypač atmintina Vasario 16 – osios akto signataro Donato Malinausko palaikų...
Įrašas
Monsinjoro Vytauto Rūko, Trakų Taikos prezidento, 90-asis jubiliejus įvyko!
Trakų merė E. Rudelienė su monsinjoru V. P. Rūku. Juozo Vercinkevičiaus nuotr. Rūta SUCHODOLSKYTĖ Skambant varpams ir šviečiant kaitriai, gegužės žiedus išsprogdinusiai saulutei, skubėjome į monsinjoro Vytauto Rūko šventę, prasidėjusią iškilmingomis mišiomis Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje. Monsinjoras kartu su kitais baltomis apeiginėmis albomis pasidabinusiais kunigais sėdėjo obelų ir neužmirštuolių žiedais papuošto altoriaus kairėje. Šv....
Įrašas
90-metį švenčiantis mons. Vytautas Pranciškus Rūkas juokauja: „Prižadu, kad gyvensiu, kol nenumirsiu
Sveikiname Trakų monsinjorą, kleboną Vytautą Rūką gegužės 7 dieną sulaukusį 90 metų jubiliejaus. Savaitę prieš sukaktuves „Trakų žemė” netikėtai išdygo prie monsinjoro durų, o straipsnio autorė gali pasidžiaugti akis į akį pasikalbėjusi su kunigu prieš beveik keturis dešimtmečius sutuokusį jos tėvus Kazimierą ir Almą Suchodolskius, mokykloje dėsčiusį tikybą…… Monsinjorui Vytautui Rūkui teko klebonauti ne tik...
Įrašas
Č. Iškauskas. Kam mums reikalinga suniokota Karaliaučiaus žemė?
Česlovas Iškauskas, www.iskauskas.lt Lygiai prieš 70 metų, 1945-ųjų balandžio 6-osios, penktadienio, vidudienį prasidėjo paskutinis tūkstantmečio istoriją turėjusios Prūsijos egzistavimo etapas – jos sostinės Kionigsbergo šturmas. 81 valandą vokiečiai beviltiškai priešinosi, o Raudonoji armija barbariškai naikino šį seną prūsų miestą. Išdegintos žemės principu Vokiečių „Die Welt“ ta proga rašo, kad iš maždaug 5200 pabūklų, iš daugybės...
Įrašas
Libertas Klimka. Lietuvių mokslo draugija Vilniuje
1907 m. balandžio 7 d. Vilniuje buvo įkurta Lietuvių mokslo draugija. Mokslo minties židiniai Lietuvoje po Vilniaus universiteto uždarymo 1832 m. nebuvo visiškai išblėsę, veikė keletas visuomeninių organizacijų: Vilniaus archeologijos komisija (1865 m.), Rusijos geografų draugijos Šiaurės vakarų skyrius (1867 m.), Medicinos draugija (1805 m.), taip pat Tilžės literatūros draugija (1879 m.). Tačiau šie mokslo...
Įrašas
Valentas Šiaudinis. „Ryto mokyklas susirasdavo patys gyventojai“
Šį mėnesį 85-ąjį gimtadienį švenčiančio mokytojo Valento Šiaudinio vaikystė prabėgo Lenkijos okupuotame „Vilniaus krašte“, Ignalinos apylinkėse. Už 52 matematikos mokytojo (kaip pats sako, „makýtojo“) darbo metus 2012 metais jam įteikta garbinga Stanislovo Rapolionio premija. Tačiau nepaisant tiksliųjų mokslų profesijos Valentas Šiaudinis visada buvo pirmiausiai Lietuvos ir gimtojo krašto patriotas, istorijos puoselėtojas, parašęs ne vieną istorinį...
Įrašas
Vytautas Sinica. Lietuviškasis Vilnius ir paminklų politika
Vytautas Sinica, www.propatria.lt, Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondas Neseniai nuvilnijusi nauja Žaliojo tilto skulptūrų dramos banga baigėsi skulptūrų pergale. Jos kol kas lieka stovėti, jas ginti pasirinko ir esamas Vilniaus meras. Nepaisant to, atsižvelgiant į geopolitinę padėtį ir viešąją nuomonę, komunizmo statybų simbolių griūtis yra laiko klausimas – įdomu tik, ar tai įvyks iki valstybingumo šimtmečio 2018...
Įrašas
„Tėveliai himną dainuoja jau seniai, tai ir aš kartu. Kartais tik eilutės susipina…“
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 25 -ečio akimirkos. A. Virvičienės nuotr. Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius, www.voruta.lt „Mama sakė, kad okupantai nenorėjo Lietuvos paleisti…kad būtume nepriklausomi.“ „Taigi aš pati piešiau tą vėliavytę. Turiu pieštukų. Geltoną, žalią ir raudoną“. „Aišku, kad moku. Tėveliai himną dainuoja jau seniai, tai ir aš. Kartais tik eilutės susipina.“„Kodėl sūnaus vežimėlį apjuosėme trispalve? Mes...
Įrašas
Signataro D. Malinausko premija įteikta tautininkui G. Songailai
Kovo 8 d. 10 val. Vilniuje, Šv. Mikalojaus bažnyčioje, politikui ir visuomenės veikėjui, buvusiam Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės ir Lietuvos Respublikos Seimo nariui, tautininkui Gintarui Songailai buvo įteikta šių metų Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataro Donato Malinausko premija. Garbingą apdovanojimą G. Songailai įteikė signataro D. Malinausko giminaitis Viktoras Jencius-Butautas ir Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ vyr. redaktorius Juozas Vercinkevičius. Vienas...
Įrašas
Turgelių „Aistuvos“ gimnazijos inauguracijos šventė
„Branginkite lietuvišką žodį, mylėkite Tėvynę, saugokite laisvę“ – žodžiai, ištarti Turgelių „Aistuvos“ gimnazijos inauguracijos šventėje, kuri vyko Vasario 16-osios išvakarėse, š.m. vasario 13 dieną. Gimnazijos inauguracijos šventėje dalyvavo garbingi svečiai: profesorius V. Landsbergis, seimo narė V. Filipovičienė, seimo narės V. Filipovičienės padėjėja K.Bortko, seimo nario A. Patacko padėjėja N. Balčiūnienė, Švietimo ir mokslo ministerijos regioninių...
Įrašas
„Nepriklausomybės sąsiuviniai“. Nepriklausomybės punktyras Felicijos Bortkevičienės biografijoje
Danutė Blažytė-Baužienė, „Nepriklausomybės sąsiuviniai“ 2013 m. rugsėjo 1-ąją sukako 140 metų, kai gimė viena žymiausių lietuvių tautinio atgimimo veikėjų, politikė ir leidėja Felicija Bortkevičienė (Povickaitė), o 2015 m. spalio 21-ąją bus 70 metų, kai ji išėjo Amžinybėn. Šios unikalios moters biografija, nors įvairiomis progomis buvo sulaukusi istorijos tyrėjų dėmesio, yra pernelyg daugiabriaunė, kad galėtų būti...
Įrašas
Lietuvišką žodį iškėlęs. Kalbininko Zigmo Zinkevičiaus 90 metų jubiliejui paminėti
Loreta GLEBAVIČIŪTĖ, LMA Vrublevskių biblioteka, www.voruta.lt „Mano gyvenimo tikslas – lietuvių kalbos istorija“,- sako akademikas, profesorius habilituotas daktaras Zigmas Zinkevičius. Žymiausias Lietuvos kalbininkas, baltistas, dialektologas, akademikas, vadovėlių autorius, visuomenės bei politinis veikėjas šiais metais paminėjo garbingą 90 metų jubiliejų. Šiai progai skirtas renginių ciklas. Renginiai, skirti garbingai sukakčiai 2015 metų sausio mėnesį LMA Vrublevskių bibliotekoje veikė akademiko...
Įrašas
Monsinjoro Alfonso Svarinsko asmenybės bruožai
Pereitame amžiuje Nepriklausomoje Lietuvoje ir okupacijų metais išaugo daug asmenybių, kurių mentalitetas netelpa į jų nugyvento laikotarpio rėmus. Jie tęsia savo darbus ir būdami nebūtyje. Daugiausia tai rezistencinės kovos lyderiai – Jonas Žemaitis – Vytautas, Adolfas Ramanauskas – Vanagas, Antanas Slučka – Šarūnas, partizanų kapelionas Justinas Lelešius, paskutinis partizanas Antanas Kraujelis ir daugybė kitų. Tarp...
Įrašas
Ryšard Maceikianec. Pasvarstymai apie Laisvės premijos skyrimą A. Michnikui
Vilniuje 1907–1944 m. gyveno, subrendo ir kūrė Juozapas Mackevičius (1902–1985), žymus rašytojas, nominuotas 1975 m. Nobelio premijai, gilus analitikas ir nuosekliausias rašytojas – antikomunistas, vienintelis Lietuvos lenkas, 1939 m. spalio mėn. atvirai pasveikinęs į Vilnių įžengusią Lietuvos Respublikos kariuomenę. Pagrindinis jo kūrybos leitmotyvas buvo mintis, kad tiktai tiesa yra įdomi. Šia taisykle vadovavosi visą savo...
Įrašas
Lietuvių pėdsakai Miorų rajone
Miorų rajonas yra Vitebsko srities vakaruose, baltų ir slavų paribyje. Skirtingai nuo Breslaujos ir Pastovių rajonų, jis yra nutolęs nuo Baltarusijos ir Lietuvos sienos į rytus ir nesiriboja su Lietuva, nors savo istorijoje taip pat turi daug lietuviškų pėdsakų. Svarbu paminėti, kad iki Antrojo pasaulinio karo čia buvo keletas kaimų, kur buvo kalbama lietuviškai. Juos...
Įrašas
Įžymiausio Lietuvos kalbininko 90-metis
2015 m. sausio 7 d. (trečiadienį) 14 val. Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) susitiksime su pasaulinio garso baltistu, akademiku, profesoriumi Zigmu Zinkevičiumi. Bus rodomas režisieriaus A.Tarvydo dokumentinis filmas „Zigmas Zinkevičius. Pamilęs lietuvių kalbą“. Įžymiausiam ir darbščiausiam Lietuvos Respublikos kalbininkui akad. prof. Zigmui Zinkevičiui sukanka 90 metų. Jis yra parašęs apie 100...