Kapinių tvarkymo talkininkų nuvalytos senųjų antkapinių paminklų liekanos Būbliškės dvaro kapinėse. M. Purvino nuotrauka 2017 m. liepos 8 d. Dr. Martynas PURVINAS, www.voruta.lt Sovietinės okupacijos laikais nusiaubtame ir ištuštėjusiame krašte įdomių senosios istorijos ženklų dar galima aptikti tenykštėse kapinaitėse.Nuo Reformacijos ir Martyno Mažvydo laikų plitęs lietuviškas raštas paliko tūkstančius lietuviškų įrašų antkapiniuose paminkluose, senųjų šnektų...
Lietuva
Pagrindinis puslapis
Lietuva
Įrašas
2017-07-172017-07-17Nuomonės, diskusijos, komentarai
A. Lapinskas. Lietuvos lenkai stoja į kovą su lietuvių kalba
Anatolijus Lapinskas. Asmeninė nuotr. Anatolijus Lapinskas, www.alkas.lt Maždaug prieš 20 metų pas tuometinį Vilniaus universiteto rektorių Rolandą Pavilionį užsuko įtakingų Lietuvos lenkų delegacija su prašymu: ar negalima būtų sumažinti studentams lenkams studijų reikalavimų, nes lenkų mokyklose gautos lietuvių kalbos žinios neleidžia jiems suprasti dėstomų dalykų. Į tai rektorius kategoriškai atsakė, kad universiteto lygio jis nežemins,...
Įrašas
2017-07-172017-07-17Kariuomenė
Ignas Meškauskas. Sugrįžusiųjų kerštas
Kėdainių šaulių kuopa Ignas MEŠKAUSKAS, advokatas, www.voruta.lt Birželio 23 d Seime, Konstitucijos salėje vyko konferencija: „Lietuvos šaulių sąjunga prieš 20-metį ir šiandien. Iššūkiai ir perspektyvos“. Gausus svečių būrys pažėrė šauliams daug gražių žodžių. Šauliai yra moralinis tautos kelrodis nuo pat valstybės įkūrimo ištakų, savo sveikinime pabrėžė Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis. LŠS valstybės istorijoje, pasipriešinimo...
Įrašas
2017-07-142017-07-14Nuomonės, diskusijos, komentarai
Algimantas Zolubas. Seimas žengė sveikintiną žingsnį
Algimantas ZOLUBAS, www.voruta.lt 1941 m. birželio sukilimo diena – Birželio 23-ioji kaip atmintina 1997 m. liepos 3 d. įrašyta tarp Lietuvos atmintinų dienų, tačiau „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ Respublikos teisės aktu nebuvo įteisintas. Ką gi minime, į ką atsiremiame? Ar į chaotišką, gal ir neblogą, tačiau neapibrėžtą, manipuliacijoms pasiduodantį, ar turime sukilimą skelbiantį, prieš okupaciją sukilti...
Įrašas
2017-07-132017-07-13Lietuva
Katalikių moterų konferencija “ant ratų“ Pasvalyje
Konferencijos dalyviai Vileišių gimtinėje – Medinių k .Pasvalio raj. Nuotraukos – Vlados Čirvinskienės, muziejininko Pauliaus Ramanausko. Vlada ČIRVINSKIENĖ, Pasvalys, www.voruta.lt Kvietimas dalyvauti konferencijoje ,,ant ratų‘‘ LKMS Pasvalio Katalikių Moterų skyriaus nares š.m. birželio 30 d. jau šešioliktą kartą pakvietė dalyvauti dvasinėje – kraštotyrinėje konferencijoje ,,ant ratų” „Parymokim prie tėviškės slenksčio”. Ši konferencija buvo skirta Palaimintojo Arkivysk....
Įrašas
2017-07-112017-07-11Nuomonės, diskusijos, komentarai
A. Lapinskas. Lenkijos ministras vėl trenkė Lietuvai
Anatolijus Lapinskas. Asmeninė nuotr. Anatolijus LAPINSKAS, www.alkas.lt Lenkijos užsienio reikalų ministras Vitoldas Vaščykovskis (Witold Waszczykowski) praeitą savaitę trenkė Ukrainai, Vokietijai ir Lietuvai. Į Ukrainą dėl skirtingai vertinamo nacionalistinio judėjimo lyderio Stepano Banderos (Ukrainoje jis didvyris, Lenkijoje – nusikaltėlis), pagrąsinęs Ukrainai „su Bandera jūs į Europą neįžengsite“. Vokietijai ir Lietuvai dėl ten gyvenančių lenkų. „Nekartosime 1990-ųjų...
Įrašas
2017-07-042018-12-11Nuomonės, diskusijos, komentarai, Zinkevičius Zigmas
Zigmas Zinkevičius. „Gana žemintis“
Prof. Zigmas Zinkevičius Dar prieš dvidešimt metų profesorius Zigmas Zinkevičius buvo tikras, kad lietuvių kalbos pozicijos įtvirtintos tiek, jog jai niekas nebegresia. Tačiau, baigiantis trečiajam nepriklausomos Lietuvos dešimtmečiui, su nuostaba stebime paradoksalią situaciją lituanistikos nebelieka tarp prioritetų. Galbūt nebeliko grėsmių lietuvių kalbai? 93-iuosius einantis vienas iškiliausių šių laikų lituanistų, dešimčių reikšmingų veikalų autorius, aštuntosios...
Įrašas
2017-07-032017-07-11Lietuva
Niurkoniai dar tebelaukia ir sulaukia žmonių
Pumpėniečiai dainuoja ir šoka kartu su svečiais Ona STRIŠKIENĖ, Pumpėnų kraštiečių asociacijos „Pumpėniečių viltys“ narė, www.voruta.lt Jau kuris laikas vieną kartą metuose birželio mėnesio viduryje Niurkonių koplyčioje yra švenčiami Šv. Aloyzo atlaidai. Šiame kaime tėra du gyventojai. Kaimas yra Panevėžio rajono pakraštyje, bet asmenys, kurie gimę, gyvenę Niurkonyse, dabar daugiausia gyvena Pumpėnuose, Pasvalio rajone. Šv....
Įrašas
2017-07-032017-07-03Nuomonės, diskusijos, komentarai
A. Lapinskas. Antilietuviškas V. Tomaševskio išsikalbėjimas lenkų švietimo tema
Anatolijus Lapinskas. Asmeninė nuotr. Anatolijus Lapinskas, www.alkas.lt Baigiantis mokslo metams Lietuvos lenkų sąjungos Vilniaus skyrius surengė konferenciją „Lenkų vaikas – lenkiškoje mokykloje“ („Polskie dziecko – w polskiej szkole“). Skyriaus pirmininkas, kartu ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkas, europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis apžvelgė Lietuvos lenkų švietimo padėtį su vienas kitą atmetančiais vertinimais, iš vienos pusės juodą, su...
Įrašas
2017-06-302017-06-30Mažoji Lietuva
Briedis simbolizuos Mažosios Lietuvos etnografinį regioną
Dailininkė J.Bizauskienė ir istorikas A.Baublys Saulius SODONIS, www.silaineskrastas.lt Tokį siūlymą pateikė jau daugiau kaip metus Mažosios Lietuvos etnografinio regiono herbą kuriantis Klaipėdos universiteto istorijos mokslų daktaras, heraldikos žinovas Arūnas Baublys. Drauge su dailininke Jūratė Bizauskienė trečiadienį jis savo siūlymus bei argumentus, dėl ko regioną žymėti pasirinko šiuo įspūdingu girių galiūnu, pirmiesiems pristatė Mažosios Lietuvos etninės...
Įrašas
2017-06-262017-06-26Nuomonės, diskusijos, komentarai
Vytautas Sinica. „Savi šaudė į savus“? Kas rašo Lietuvos istoriją?
Vytautas SINICA, www.propatria.lt Prasmingam pokalbiui apie istorijos politiką reikia tikėti, kad istorijoje konkrečiais klausimais egzistuoja ir tiesa, o ne vien tik įvairios nuomonės ir interpretacijos. Kiekviena interpretacija gali ir turi būti įvertinta santykyje su tiesa, ir kiekvienas vertinimas – su valstybinės sąmonės būtinybe. Istorijos politika vadinkime nuoseklias valstybės pastangas stiprinti konkrečius istorijos aiškinimus ir nustatyti,...
Įrašas
2017-06-212017-06-21Nuomonės, diskusijos, komentarai
Gintaras Karosas. Baltų vienybė ar nežinojimas?
Gintaras KAROSAS, www.voruta.lt Normindamas Lietuvos raštą, kalbininkas Jonas Jablonskis skolinosi abėcėlę iš mūsų šaliai beveik jokios įtakos neturinčios Čekijos, kad būtų išvengta lenkų kultūrinės įtakos per raštiją. Kalbininkas mąstė giliai ir valstybiškai: Lenkijos kultūrinė, ypač invazinė kalbos, įtaka per keletą šimtmečių sunaikino Lietuvos valstybę. Dabar gi tai užmirštama, kai kurie politikai panašūs į paauglius moksleivius,...
Įrašas
2017-06-092017-06-09Nuomonės, diskusijos, komentarai
Sofija Jūratė Laučiūtė. Laiškas A. Kubiliui dėl kalbos išdavystės
Dr. Sofija Jūratė Laučiūtė, www.propatria.lt nuotrauka www.propatria.lt Skelbiame kalbininkės, dr. Sofijos Jūratės Laučiūtės laišką – atsakymą Andriui Kubiliui. Kaip Tėvynės Sąjungos – Lietuvos Krikščionių demokratų partijos narė ji sureagavo į visiems partijos nariams siųstą A. Kubiliaus laišką, kuriame demagogiškai teisinamas jo paties ir kitų TS-LKD frakcijos narių palaikymas antikonstituciniam, tomaševskininkų reikalavimus tenkinančiam Vardų ir Pavardžių...
Įrašas
2017-06-072017-06-07Lietuva
Nykstančių kaimų vardų išsaugojimas
www.voruta.lt Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė dr. Daiva Vaišnienė birželio 5 d. dalyvavo konferencijoje „Vietovardžių (išnykusių kaimų vardų) išsaugojimo, įpaminklinimo sprendimai, pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį“, kurią surengė LRS Kultūros komitetas ir Etninės kultūros globos taryba. Gyvenamųjų vietovių vardai daugiausia fiksuoti tarpukariu. Dalis sovietmečiu išnyko dėl melioracijos ir kolektyvizacijos, dalis – jau atkurtoje...
Įrašas
2017-06-052017-06-05Lietuva
Galimybė asmeniui kreiptis į Konstitucinį Teismą turi tapti veiksminga teisių gynimo priemone
www.voruta.lt Seime svarstomos Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo įstatymo pataisos, suteikiančios asmenims teisę ginti savo konstitucines teises Konstituciniame Teisme. Galėtų kreiptis bet kuris asmuo Tokia galimybė egzistuoja daugelyje demokratinių valstybių. Ji atveria kelią asmenims prašyti įvertinti Seimo, Prezidento ar Vyriausybės priimtų teisės aktų, kuriais remiantis priimti sprendimai pažeidė asmens teises, atitiktį Konstitucijai. Tokią teisę turėtų kiekvienas...
Įrašas
2017-05-312017-05-31Nuomonės, diskusijos, komentarai
Algimantas Zolubas. WQX – triušis iš tuščios skrybėlės
Algimantas ZOLUBAS, TS-LKD eilinis, www.voruta.lt Joks cirkas neapsieina be fokusininkų, nes jie sugeba parodyti kas neįtikėtina, tačiau akivaizdu. Nesinorėtų mūsų Seimo lyginti su cirko arena, tačiau per jo veiklos 27-erius metus teko išvysti ne vieną fokusą, hipnozės ir net juodosios magijos seansą. Kadangi daugelis partijų, narių einant iš kadencijos į kadenciją, Seime išlieka, panašu, jog išlieka...
Įrašas
2017-05-312017-05-31Nuomonės, diskusijos, komentarai
Ryšard Maceikianec. Pats laikas atsiprašyti Lietuvos
Ryšard MACEIKIANEC, www.pogon.lt – Ot, duočiau jūsų malonybei ramybės… bjauru klausyti! – Lionginas Podbipienta. Šių metų vasario pabaigoje – kovo pradžioje savaitraštyje „Gazeta polska“ ir internetinėje svetainėje www.niezalezna.pl buvo paskelbtas Przemysława Žurawskio vel Grajewskio straipsnis „Lietuva, laikas veikti, „moskalinimo“pakęsti neketiname“ („Litwo, czas na działanie. Moskalenia cierpliwie znosić nie będziemy”). Kaip ir reikėjo tikėtis, į šį...
Įrašas
2017-05-312017-05-31Nuomonės, diskusijos, komentarai
Hab. dr. Kazimieras Garšva: 10 mokslo daktarų, nepasitarę su juos delegavusiomis institucijomis ir Tauta, negali naikinti ar koreguoti lietuvių kalbos rašybos išvadų
Kazimieras Garšva | Alaks.lt, J. Vaiškūno nuotr. Lietuvių kalbos sąjūdžio vardu – hab. dr. Kazimieras GARŠVA, „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos“ abėcėlės skyriaus autorius, www.voruta.lt Lietuvos Respublikos Prezidentei Lietuvos Respublikos Seimo valdybai Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo komitetui Konstitucinio Teismo pirmininkui ...
Įrašas
2017-05-292017-05-29Jubiliejai
140-osios Aukštadvario šviesuolio, gydytojo Vlado Mongirdo gimimo metinės
www.voruta.lt Vladas Mongirdas (1877-1960), 1930 m. Aukštadvaris
Įrašas
2017-05-222017-05-23Jubiliejai
Jubiliejinis, dvidešimtasis pavasaris Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje
Klaudijaus Driskiaus nuotraukos Laima ZADAROCKAITĖ, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos III gb klasės mokinė, www.voruta.lt Šių metų gegužės 13-tą dieną mūsų Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje įvyko ilgai laukta šventė – gimnazijos 20-asis jubiliejus! Šią svarbią mums dieną į gimnaziją atvyko garbingi svečiai iš visos Lietuvos: prof. Vytauto Landsbergio fondo pirmininkė profesorė Gražina Landsbergienė, šio fondo valdybos...
Įrašas
2017-05-112017-05-11Nuomonės, diskusijos, komentarai
Dar viena „lenkiškosios“ tragikomedijos scena
bigthink.com nuotr. Ryšard MACEIKIANEC, www.pogon.lt (…) Esu už tikslumą, nes man atrodo, kad tik tiesa yra įdomi. O kartu tiesa paprastai būna turtingesnė ir turinti daugiau pusių bei spalvų negu išgalvoti jos perdirbiniai. Juozapas Mackevičius. Jeigu organizuota asmenų grupė imasi kokio nors reikalo, visada kyla tradicinis klausimas – kokiam tikslui ir kam tai tarnauja, nes neturėdamos...
Įrašas
2017-05-112026-04-07Aktualioji publicistika, Išeivija, Lietuva, Lietuva - Argentina, Pasaulis
Meilė tėvynei neblėsta ir už tūkstančių kilometrų
Juan Ignacio Fourment Kalvelis. Asmeninio archyvo nuotr. Rimantas LEONAVIČIUS, www.universitetozurnalistas.kf.vu.lt Kai mums, vietiniams lietuviams, tenka išgirsti apie mūsiškius, gyvenančius už 13 tūkstančių kilometrų, ne visai suvokiame, ką ten gali veikti mūsų tautiečiai, kokiomis aplinkybėmis ir dėl kokių priežasčių jie ten atsidūrė. Lietuvių bendruomenė Pietų Amerikoje yra viena didžiausių ir įvairiausių pasaulyje. Šios bendruomenės veiklą pristatyti sutiko...
Įrašas
2017-05-062017-05-06Nuomonės, diskusijos, komentarai
Algimantas Zolubas. Lukiškių aikštė. Seimas ar meras?
Algimantas ZOLUBAS, www.voruta.lt Vilnius yra pats svarbiausias, Lietuvos valstybę reprezentuojantis miestas, todėl jo statusas kitoks, Vilnius – Lietuvos valstybės sostinė, todėl jo plėtros ideologijos, paminklų statydinimo reikalus turėtų spręsti Seimas, o ne miesto savivaldybė ar meras, nes miesto savivaldybei priskirtinos tik miesto ūkvedžio funkcijos. Labai keistai atrodo, kai svarstant sostinės reprezentacinės Lukiškių aikštės sutvarkymo ir...
Įrašas
2017-05-052017-05-10Nuomonės, diskusijos, komentarai
Ryšard Maceikianec. Lietuvos lenkai – kas jie yra?
Ryšard MACEIKIANEC, www.pogon.lt Jau senais sovietmečio laikais buvo juokaujama, kad prekybą ir kultūrą išmano kone kiekvienas, nes tos epochos pabaigoje apie tai buvo kalbama dažnai ir karštai. Nors prekybos iš tiesų nė nebuvo, ir tai liudijo vis ryškiau šviečiančios tuščios parduotuvių lentynos, o kultūros veikla, skirta laimėjimų, kurių nebuvo, propagavimui, taip pat žadino pagrįstų abejonių,...
Įrašas
2017-05-032017-05-03Nuomonės, diskusijos, komentarai
Kazimieras Garšva. Sąmokslas prieš abėcėlę ir valstybinę kalbą
Kazimieras Garšva, J.Vaiškūno nuotr. Kazimieras GARŠVA, www.propatria.lt Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIIIP–535 (2017–04–04) numato, kad nelietuviškomis raidėmis būtų galima rašyti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžius, taip pat užsienio valstybių piliečių ir su jais susijusių asmenų, gyventojų be pilietybės ir keičiančių pilietybę gyventojų asmenvardžius. Lietuvoje asmenvardžius rašyti nelietuviškai galėtų visi, pateikę dokumento šaltinį,...
Įrašas
2017-05-032017-05-03Nuomonės, diskusijos, komentarai
A. Lapinskas. Kas pareikš pasipiktinimą dėl Lenkijos Vyriausybės dokumento?
Anatolijus Lapinskas. Asmeninė nuotr. Anatolijus Lapinskas, www.alkas.lt 2009 metų pabaigoje Lenkijos užsienio reikalų ministerija išleido „Pranešimą apie lenkų padėtį užsienyje – 2009“ (Raport o sytuacji Polonii i Polaków za granicą – 2009). Net 466 puslapių dokumente apžvelgta lenkų padėtis 30 pasaulio šalių, tarp jų ir Lietuvoje. Beveik visose minimose šalyse toji padėtis iš esmės yra...
Įrašas
2017-05-022017-05-02Nuomonės, diskusijos, komentarai
Gintaras Karosas. Lietuvos pabaiga de jure, arba Gegužės 3-iosios konstitucija
Gintaras Karosas. Asmeninio G. Karoso archyvo nuotr. Gintaras KAROSAS, www.voruta.lt Pavasaris jau įpusėjo ir artėja Gegužės 3-iosios konstitucijos metinės. Norėčiau su gerbiamais skaitytojais pasidalinti keletu pastebėjimų šia įvairiai interpretuojama ir nevienareikšmiškai vertinama tema. Turime išties daug žmonių, besižavinčių Gegužės 3-iosios konstitucija. Šis straipsnis niekaip nėra susijęs su Lietuvos Respublikos Seime įkurta Gegužės 3-iosios grupe, siekiančia...
Įrašas
2017-05-012017-05-01Rytų Lietuva
Vilniaus „Ryto“ progimnazijos muziejui – 20 metų
Vilma RIABOVIENĖ, Vilniaus „Ryto“ progimnazijos muziejaus vadovė, kraštotyros neformaliojo ugdymo mokytoja metodininkė, www.voruta.lt 2016 metų rudenį mokykla šventė 40 metų jubiliejų. Mokyklos kraštotyros būrelio veikla prasidėjo dar 1978 m., kaip mokyklos istorijoje minima, jog tais metais mokykloje atidarytas kraštotyros muziejus. Nuo minėtų iki 1986 m. vadovavo istorijos mokytojas ekspertas Kazimieras Blažys (muziejus buvo įkurtas istorijos kabinete)....
Įrašas
2017-04-302017-04-30Nuomonės, diskusijos, komentarai
Dr. Lilijana Astra. Konstitucinė lietuvių kalbos galia
www.voruta.lt Kiekviena kalba kuria nuostabų savo pačios ir visos kalbinės bendruomenės išskirtinumą, kuris mąstymui atsiveria kaip savita prasminė erdvė. Kaip pasakytų Liudvigas Vitgenšteinas: „ Mano kalbos ribos – tai mano pasaulio ribos“ („Tractatus logico-philosophicus“). Lietuviško kalbinio pasaulio ribos iš tiesų yra beribės. Kalbame viena seniausių ir begalinio grožio gyvąja pasaulio kalba, kurią tiria viso pasaulio...
Įrašas
2017-04-262018-12-11Nuomonės, diskusijos, komentarai, Purvinas Martynas
Dr. Martynas Purvinas. Knyga apie Klaipėdos regiono senovę ir Vokietijos archyvai
Dr. Martynas PURVINAS, www.voruta.lt 2015 m. Klaipėdoje išleista vertinga Juliaus Žuko monografija apie to miesto ir regiono ekonominę istoriją XIII – XVI amžiais. Knygoje profesionaliai apibūdinama viduramžių Klaipėda, nagrinėjama miesto ir regiono ūkinė raida nurodytu laikotarpiu. Veikalas kartu ir nuliūdins vyresnės kartos žmones – jame bene pirmą kartą Lietuvoje nuodugniau aptarinėjami dar XIX a. Vakaruose...