Pagrindinis puslapis Lietuva Kariuomenė Ignas Meškauskas. Sugrįžusiųjų kerštas

Ignas Meškauskas. Sugrįžusiųjų kerštas

Kėdainių šaulių kuopa

Ignas MEŠKAUSKAS, advokatas, www.voruta.lt

Birželio 23 d Seime, Konstitucijos salėje vyko konferencija: „Lietuvos šaulių sąjunga  prieš 20-metį ir šiandien. Iššūkiai ir perspektyvos“. Gausus svečių būrys pažėrė šauliams daug gražių  žodžių. Šauliai yra  moralinis tautos kelrodis nuo pat valstybės įkūrimo ištakų,  savo sveikinime pabrėžė Seimo Pirmininkas Viktoras  Pranckietis.

    LŠS valstybės istorijoje, pasipriešinimo jėgų struktūroje, užima  ryškią vietą. Ji buvo viena didžiausių visuomeninių organizacijų, kurios veikla glaudžiai susijusi su  visais svarbiais valstybės kūrimo ir stiprinimo etapais. Šauliai 1919 m. rugpjūčio 27 naktį padėjo likviduoti P.O.V. sąmokslą, kurio tikslas – nuversti  Lietuvos Vyriausybę ir, pakvietus Lenkijos kariuomenę, prijungti šalį prie Lenkijos. Rimtą kovos krikštą šauliai gavo kovose su bermontininkais. Perlojos  šauliai užėmė kovos barą  lenkų fronte nuo  Valkininkų iki Merkinės. Dešimt jų žuvo, dar daugiau sužeista. Vaduojant Klaipėdą  pirmoji auka šaulys Algirdas Jasaitis – gimnazistas iš Kauno.

    Per dvidešimt metų šauliai sukūrė didžiulį kultūros potencialą. Nuotaiką kėlė 105 orkestrai, 125 chorai populiarino lietuvišką dainą, veikė 417 dramos būrelių. Organizcija, prasidėjusi nuo plyno lauko, turėjo 62 tūks. narių. Besirengiančios mus okupuoti valstybės slaptuose dokumentuose  LŠS  įvardijama kaip „viena labiausiai  organizuotų  pasipriešinimo jėgų“.

       Konferencijoje paliesta daugelis  klausimų, ryšium  su darbo tobulinimu, naujais aktualiais keliamais uždaviniais, bet klausimas, kodėl per ketvirtį amžiaus, valdydami Vilnių ir Klaipėdą,  nepasiekėm  prieškarinio lygio, kurį buvo pasiekusi mūsų nuėjusi karta. Reikia pripažinti – darėme kažką ne taip, jeigu per ilgesnį laikotarpį nesusilyginom, o tik turim apie 8 tūkst., iš kurių 5 tūkst. – šauliukai, kurie, sulaukę pilnametystės, išsivaikšto ir lieka tik nuotraukose.

   Užsimezgus valstybei, šauliai jau kaip struktūra parlamentą ginė krūtinėmis, kas kuo turėjo. Trys šauliai žuvo. Minint Šaulių sąjungos įkūrimo 75-ąsias metines, suvažiavę šauliai iš visos Lietuvos drebino Gedimino gatvės grindinį. Kiek šiandien šaulių rikiuote gali išeiti į gatves ?

    Per dešimtmečius daugelį šaulių nusinešė juodoji banga. Kiti, metų naštos prislėgti, sunkiai keliasi  iš lovos. LŠS vadas A. Plieskis 2014-05-06 „Kauno dienai“ virkavo, kad  šaulių būstines  vadina senukų ir vaikų klubais. Nedavė jokio valdančiųjų krustelėjimo ir visuomenės balsas „Kauno dienoje“ 2011-05-09 publikacijoje „Šauliai pasmerkti išmirti.“ Lietuvos aide  2012-05-19 „Kas tyliai marina nacionalinę gvardiją„ ir kt.

    Kaip galima tylėti, garsiai nekalbėti, nesikišti,  abejingam būti tikrovei, visuomenės  pasipriešinimo  struktūros nykimui, kuri yra viena apsigynimo sąlygų. Okupavus šalį, kai šauliai buvo nuginkluoti, bet dar turėjo išlikusią struktūrą, sėkmingai tapo Birželio sukilimo moto. Kaip kadaise laisvė ir suverenitetas priklausė nuo pilies sienų storumo, taip šiandien nuo piliečių struktūros ir jos stiprumo.

       Norint suprasti nesėkmės priežastis, reikia žengti žingsnį atgal. Kai okupavus  Lietuvą NKVD vykdė pirmąjį Birželio trėmimą, jam aktyviai talkininkavo  vietos  sovietinis, partinis aktyvas. Kai ešelonai su tremtiniais jau buvo pajudėję, po penkių dienų kilo karas ir nusikaltusieji prieš tautą spruko į rytus su okupantais. Šauliai, kurie buvo pagrindiniai sukilimo vykdytojai, suiminėjo sovietinį aktyvą,vertė ant kelių medžius, apšaudė sprunkančius. Ties Obeliais užkirto bėgliams kelią.

       Pastatyti obeliskai rodo apie kautynių mastą. Kauno saugumo padalinio darbuotojas, P. Budelis, bėgęs per Zarasus, prisiminimuose rašo: „prisiartinus prie Zarasų miesto, iš bažnyčios bokšto pasigirdo kulkosvaidžių  ugnis. Mūsų dalinys  atsuko pabūklą ir paleido keletą šūvių į bažnyčios bokštą. Kulkosvaidis nutilo. Vadas davė komandą  sėstis  į mašinas  ir atidengti ugnį  į miesto namų langus. Taip mes ir  pravažiavome Zarasus.“

    Taip istorija susidėjo, kad išlikęs sovietinis aktyvas  grįžo ir šaulius pažymėjo liaudies priešu Nr.1.

        Po kelių dešimtmečių grįžo šauliai kaip gaivus pavasario vėjas, su žaliomis uniformomis gaivino  nulietuvėjusią  dvasią, rodė ateinančią Lietuvą.

        Atkūrus valstybę, desovietizacijos įstatymo nebuvo. Turėdami išsilavinimą ir valdymo patirtį, netgi aukšti sovietinės  valdžios šulai sulindo į reikšmingas naujos valstybės valdžios ir valdymo landas, neišskiriant Seimo su akmeniu kišenėje. Vien į Atkuriamąją Aukščiausią tarybą su Sąjūdžio srove nutekėjo 23 aukšto  CK rango ir kitų komunizmo ideologų. Vengdami šaulių, kad jie sustiprėję nereikalautų atgailos, blokavo jų veiklą, stūmė į užribį nuo aktyvios valstybinės veiklos, palikdami baltomis pirštinėmis stovėti po kryžiais ir paminklais uždegti ant partizanų kapų žvakutes.

      Galimai suklydo ir šauliai. Švęsdami  75-ąsias  šaulių įkūrimo metines, suvažiavę iš visos Lietuvos, išklausę Katedroje Šv. Mišias, marširavo po miestą iki Seimo rūmų   demonstruodami, kad ateina stipri patriotinė jėga, kurią turėjo tarpukario Lietuva, kuri gali pareikalauti politinio atsiprašymo už  tautai padarytas skriaudas.

     Nereikia lakios vaizduotės, koks sunkus buvo šaulių įstatymo priėmimo  procesas, kuris užtruko keletą metų. Sklandė kalbos, kai diskusijose šauliai, springdami entuziazmu,  išreikšdavo viltį, kad prieškariniam lygiui pasiekti nereikės ir 20 metų, sėdėdami minkštuose krėsluose patriotai garsiai nusikvatodavo. Šaulių vadovybė  stengėsi palankesnio įstatymo šauliams, bet nomenklatūra siekė padaryti jį nevaisingu ir jai pavyko. Ne iš gero gyvenimo vienas iš įstatymo kūrimo autorių, Stasys Ignatavičius, pramynęs ministerijų koridorius, skambino trečią val. Naktį Prezidentui Algirdui Brazauskui, klausdamas, kodėl paruoštą projektą neteisėtai išbraukė iš plenarinio posėdžio.

       Taip buvo po ilgų derybų derinimo visuose lygiuose. 1997.07.02 buvo priimtas kompromisinis, ydingas  įstatymas, kuris lėmė šaulių plėtros raidą, padarė nepataisomą žalą šalies gynybai. Įstatymas tobulas savo forma: iškelti šauliams gynybiniai  uždaviniai, ištobulintas reglamentavimas, tačiau gyvybiniai  klausimai kritinės masės sudarymo principai, traukos centro sudarymas, organizacijos plėtros svertai ir sąlygos nutylėta. Iškelti uždaviniai yra, bet kam vykdyti nėra. Palankios aplinkos šauliams  plėtotis nėra. Įstatymas lieka vienišas. Šauliai rikiuote į gatves marširuoti nebeišeina.

      Krašto apsaugos ministerija, kuri kuruoja šaulius, skiria ir atleidžia jų vadus,  ne tik neieškojo būdų kaip pataisyti kompromisinį įstatymą, padaryt šaulių būstines  traukos centru, sudaryti palankią aplinką plėstis, bet ir prieštarauja to siekiančioms šaulių iniciatyvoms. Kai šauliai betarpiškai kreipėsi į Seimo peticijų komisiją su siūlymu, kad savivaldybės dalyvautų populiarinant šaulių veiklą, Peticijų komisija, vadovaujant Petrui  Čimbarui  2015/11.18 siūlymą atmetė, nes nepritaria Krašto apsaugos ministerija…

     Priimant šaulių įstatymą, laikytasi klaidingos nuostatos, kad šauliu reikia priimti tik vien patriotiniais motyvais. Lietuvos vyriausybė, kada jai grėsė pavojus iš  trijų frontų 1919 m. gruodžio 29 d., išleido atsišaukimą, kuriame savanoriams žadėjo žemės, ir jie Lietuvą apgynė mišriais motyvais. Įstatymas nesuteikia jokio išskirtinumo mokesčius, mokančiam, siuvančiam sau uniformą, aukojančiam laisvalaikius šauliui, prieš  pilietį, gyvenantį tik sau, savo gerbūviui.

 Lietuvos šaulių sąjungoje nėra valstybės ir savivaldybių tarnautojų, mokytojų, gydytojų, teisėjų, prokurorų, advokatų, nes jie  kaip šauliai neturi jokio išškirtinumo prieš tuos, kurie nėra šauliai, kurių valstybės gynyba nedomina. Lengvatas turi atlikę karinę prievolę, baigę bazinius karinius mokymus, arba atlikę kitokią alternatyvinę tarnybą, užimdami konkurso būdu valstybinę tarnybą, turi pirmenybę prieš kitus konkurentus, jei visos kitos sąlygos vienodos. Nors jiems suteikta lengvata prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, nes visi piliečiai turi vienodas teises į valstybines tarnybas. Moterys, neįgalieji diskriminuojami, nes jie negali atlikti  karinės prievolės ir naudotis lengvata. Gi šauliams lengvatos taikymas Konstitucijai neprieštarauja, nes nelieka diskriminuojamų.Visiems atvira teisė į šaulius, šalies gynybą. Atlikę mokymus kelis mėnesius, turi privilegiją visą amžių, o šaulys, tarnaudamas Tėvynei, visą amžių aukodamas laiką ir lėšas pasipriešinimui rengtis, besigrumdamas informaciniame kare su apmokamais ir neapmokamais komentatoriais, visą amžių neturi jokio išskirtinumo, paskatinimo. Nuoseklumo principas reikalauja, kad valstybinėse tarnybose dirbtų tie, kurie rengiasi valstybę ginti. Tautos legenda Matas  Šalčius kėlė idėją, kad kiekvienas valstybės tarnautojas mokėtų valdyti ginklą.

       Svarbiausias įstatymo trūkumas, atnešęs organizacijai žalos, savivaldybių atribojimas nuo šaulių organizacijos. Savivaldybės yra arčiausiai žmogaus, ir nuo jų priklauso organizacijos plėtra. Nors galioja visų parlamentinių partijų susitarimas, kad šalies apsigynimas yra vidaus ir užsienio politikos prioritetas, bet savivaldybės  prioritetui  jokių įpareigojimų neturi. Kas yra savivaldybės teritorijoje, daugiau ar mažiau jaučia vietinės valdžios dėmesį. Net varlių migracija savivaldybės rūpinasi, stato ženklus, o  dėl prioriteto plėtros šalies gynybos, savivaldybėms savo teritorijoje galva neskauda.

   Šaulių   įstatymo 21 str. numato, kad šauliai  gali gauti savivaldybės  paslaugas   pagal sutartis. Lyg pelno siekianti  organizacija, UAB- as. Šauliai gina vientisą teritoriją, tame tarpe ir savivaldybės. Sudaryti sutartis su savivaldybėmis, tartum su kitos valstybės institucijomis,  nelogiška. Piliečių ir valstybės institucijų interesas apsiginti yra vientisas. Akivaizdi pažanga, kur šalių veikla, siekiai, interesai ginti Tėvynę bendri, Vilniaus m. savivaldybė: meras  Remigijus Šimašius pats šaulys, domisi šaulių plėtra, stengiasi sudaryti palankią aplinką, rinktinės plečiasi… Veiklos bendrumas įstatymu nesureguliuotas, paliktas savieigai.

     Nacionalinės gynybos pagrindų  įstatymo ketvirtame skirsnyje nurodyta, kad „Valstybė remia savaveiksnes visuomenines organizacijas kurių veikla prisideda prie pasirengimo pilietiniam pasipriešinimui ar gynybinės galios stiprinimui.“ „Tačiau ši nuostata poįstatyminiu aktu nebuvo persiųsta vykdyti savivaldybėms, kaip Vyriausybės  funkcija perduodant vykdyti  pagal savivaldos įstatymo 7 straipsnį.

      Nesėkmingai įstatyme išspręsta  šaulių  pamainos  problema. Šauliukų nuolat yra 5000. Šauliukai tapo pilnamečiais tris kartus  ir šaulių   turėjo padidėti, o liko tas pats, konstanta 3000 narių, kurių  pusė veikloje nebedalyvauja.

    Geras įstatymas, kuris duoda rezultatų, atitinka laiko reikalavimus. Kai netoli brazdina ginklais, liejasi kraujas, neturim nei gausaus šaulių kontingento, nei struktūros… Užsienio spectarnybos nebecharekterizuos: „viena labiausiai organizuota pasipriešinimo jėga“. O įvykiai Ukrainoje galėtų būti Lietuvos sušaulinimui, visuomenės atsinaujinimui.

      O kaip kūrė kontingentą mūsų tėvai? Valstybės tarnautojų padaugėjo  po 1935 spalio 24 d.  Centro valdybos kreipimosi  į ministerijų vadovus, prašančius skatinti valdininkus stoti  į šaulius. Kreipimuisi pritarė Ministrų taryba, kuri pasiūlė valstybės tarnautojams stoti į rikiuotės šaulius, o tiems, kurie dėl amžiaus ar sveikatos  negalėjo – tapti rėmėjais. Ministerijose ir valstybės įstaigose kūrėsi šaulių būriai. Užsirašyti šauliu buvo prestižo reikalas ir ištikimybės įrodymas. Šauliais rėmėjais  tapo  Juozas Urbšys, Vladas Mironas, Kipras Petrauskas, ministras pirmininkas Jonas Černius ir kiti. Net tarnautojų žmonos tapo  šauliais – Smetonienė, Raštikienė ir kt. Į valstybines tarnybas stengdavosi skirti tuos, kurie rengdavosi valstybę ginti.

        Jei mes būtume žengę tėvų ir senelių žingsniais per žymiai ilgesį laiką, valdydami  Vilnių ir Klaipėdą būtume turėję ne 62 tūkst.šaulių, o 100 tūkst., t.y. 10 divizijų struktūrizuotos armijos  agresoriui įspėti.

     Įsigalint Seime patriotinei dvasiai, šaulių plėtrai laikas keisti sąlygas.

Konferencijos dalyviai išsiskirstė be rezoliucijos. Kažkas uždarė duris, užgesino šviesas…

Naujienos iš interneto