Pagrindinis puslapis Lietuva Niurkoniai dar tebelaukia ir sulaukia žmonių

Niurkoniai dar tebelaukia ir sulaukia žmonių

Pumpėniečiai dainuoja ir šoka kartu su svečiais

Ona STRIŠKIENĖ, Pumpėnų kraštiečių asociacijos „Pumpėniečių viltys“ narė, www.voruta.lt

Jau kuris laikas vieną kartą metuose birželio mėnesio viduryje Niurkonių koplyčioje yra švenčiami Šv. Aloyzo atlaidai. Šiame kaime tėra du gyventojai. Kaimas yra Panevėžio rajono pakraštyje, bet asmenys, kurie gimę, gyvenę Niurkonyse, dabar daugiausia gyvena Pumpėnuose, Pasvalio rajone. Šv. Aloyzo atlaidais rūpinasi Pumpėnų parapijos tikintieji (Pasvalio r.). Nėra svarbu, kokiame administraciniame vienete dabar yra gyvenama, tikslas yra vienas – rūpintis čia esančia istorine vertybe.

Vieta užburianti, traukianti čia vėl ir vėl užsukti, prisiminti garbingą vietos istoriją. Įspūdis didingas, o kartu ir graudus. Pirmiausia išvystame laukuose esantį akmens mūro bokštą, kadaise su ant jo buvusia žirgo figūra, stovėjusį priešais Niurkonių dvaro rūmus.

Didžiulių medžių apsuptyje laukuose stovi vieniša 1828 metais statyta klasicizmo stiliaus koplyčia. Šalia jos – dviaukštė varpinė, šventorius aptvertas akmens mūro tvora. Praeityje pravėręs geležinius vartus prie tako, vedančio į koplyčią, išvysdavo verkiančio angelo skulptūrą. Dabar jos nebėra, varpinės durys užmūrytos.

Niurkonių koplyčioje Šv. Mišias aukoja Domingo Avellaneda

Niurkonių koplyčia yra bene vienintelis 1794 metų sukilimo istorijos paminklas Lietuvoje. Koplytėlė ir iki mūsų dienų išlikęs akmeninis obeliskas statyti Tomo Vavžeckio – vieno iš 1794 m. sukilimo vadų – atminimui pagerbti. Šiais statiniais prieš du šimtus metų sukilėlio Tomo Vavžeckio atminimą įamžino jo brolis Juozapas Vavžeckis.

Vaišinamasi, diskutuojama

Šiais metais birželio 17 d. Niurkonių koplyčioje Šv. Mišias aukojo Pumpėnų klebonas Domingo Avellaneda kartu su tik ką į Pumpėnus atvykusiu kunigu Marco. Patarnavo jauni berniukai Lukas ir Jonas. Giedojo Pumpėnų bažnyčios choras, solo giedojo jauna mergaitė Aistė Krasaukaitė. Tai jos mama yra paskutinioji, gimusioji Niurkonių kaime. Kad visą tai vyktų, daug triūso ir pastangų įdėjo tikintieji, vienuolės, Pumpėnų bendruomenė, kraštiečiai ir kiti geradariai. Reikėjo sutvarkyti koplyčios vidų ir aplinką, daug ką atvežti, nes čia įžengus pasitiktų graudi nykuma. Įdėtas darbas ir meilė, pasišventimas, triūsas  sukūrė jaukią atmosferą. Tą pavakare čia susirinko abiejų rajonų žmonės, Panevėžio, Pasvalio gyventojai.

Pakermošys čia buvo kitoks – bendrauta, dainuota, šokta, skambėjo armonikos ir gitaros garsai. Pasidalinta susineštinėmis vaišėmis netoli koplyčios laiptų. Pasidalinta vienų su kitais, pajuntant bendrystės jėgą, prisipildant stiprybės iš tų galingų medžių, ramybės iš tyliai netoliese tekančio Lėvens, gerumo iš malonių bendraujančių žodžių, šypsnių, – tiesiog iš nuoširdaus pasibuvimo.

Romo Kauniečio nuotr.

Naujienos iš interneto