Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Czaputowiczius ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. urm.lt nuotr. Hab. dr. Kazimieras GARŠVA, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas, www.voruta.lt Rugsėjo 13 d. lankydamasis Vilniuje, Lenkijos užsienio reikalų ministras pasakė septynis klaidingus teiginius. Neteisingas ministro teiginys, esą „Lietuvos lenkų mažuma negali rašyti savo pavardžių asmens dokumentuose originaliai“ (BNS; alkas.lt, delfi.lt, lzinios.lt)! Lietuvos...
Jodkovskių genealoginės bylos lapas Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Istoriniuose šaltiniuose teigiama, jog pirmą kartą Jodkovskių giminės vardas paminėtas 1480 – 1490 metais, kai aukštas ir kūdas vyras arba pagal legendą žmogus iš eglynų „Jodka ar Jodko“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio buvo priimtas į tarnybą Raseinių apylinkėse kaip kunigaikščio Buivydo patikėtinis. Vėliau Jodko pavardė keitėsi, pridėjus...
Dr. Vacys BGDONAVIČIUS, Vydūno draugijos garbės pirmininkas,www.voruta.lt Šių metų kovo 22 d. suėjo 150 metų nuo didžio mūsų tautos kūrėjo, mąstytojo ir kultūros veikėjo Vydūno (1868-1953) gimimo. Lietuvos Respublikos Seimas 2018-uosius paskelbė Vydūno metais, ankstesnioji Vyriausybė patvirtino šios sukakties komisiją, kuri parengė renginių bei atliktinų darbų programą. Toji programa daugelyje Lietuvos vietų vykstančiais renginiais...
Vydūnas apie 1930 m. V. Uždavinio nuotr. Iš J. Nekrašiaus archyvo Virginija RUŠKIENĖ, www.voruta.lt Vydūnas, kaip iškili asmenybė, paliko neišdildomą pėdsaką lietuvių tautos kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime. Filosofas savo idėjas skleidė per rašytinį ir gyvą žodį, todėl pelnytai įvardijamas kaip tautos ugdytojas ir gaivintojas. Jo straipsniai buvo spausdinami žurnaluose „Jaunimas“, „Darbymetis“, „Dienovidis“ bei kituose periodiniuose...
Kelias į Rusnę. miestai.net nuotr. Dr. Martynas PURVINAS, Kaunas, www.voruta.lt Užmirštasis Pamarys. Dr. Martyno Purvino komentaras Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija pranešė apie neseniai nutiesto Panemunės miesto rytinio aplinkkelio katastrofišką būklę – vos prieš trejetą metų link Nemuno nutiesto kelio atkarpa kai kur įdubo net per metrą, gausu kitų trūkumų (https://sumin.lrv.lt/lt/naujienos/kelias-uz-26-25-mln-euru-luzta-akyse). Ilgai triukšmauta dėl potvynių užliejamo...
Česlovas IŠKAUSKAS, www.voruta.lt Tai ne istoriko ir ne lingvisto žvilgsnis į sudėtingą kaimyninio krašto istoriją, sąsajas su baltiškuoju dėmeniu ir vietovardžių kaitą. Pirmoje dalyje pažvelgėme istoriniu rakursu, o šioje – krašto toponimikos grimasos. Margas baltiškųjų vardų žemėlapis Tokia istorinė potekstė. Bet dr. M. Razmukaitė krašto vietovardžių kaitą kildina dar iš ankstyvesnių laikų. Savo studijoje...
Tilžė. mokslolietuva.lt nuotr. Česlovas IŠKAUSKAS, www.voruta.lt Tai ne istoriko ir ne lingvisto žvilgsnis į sudėtingą kaimyninio krašto istoriją, sąsajas su baltiškuoju dėmeniu ir vietovardžių kaitą. Žinoma, ir be vilties negalime gyventi… Pirmoje dalyje – istorinis rakursas. Apkarpyta didybė Dažnas tik pasvajoja, kad kažkada LDK laikais Lietuvos kunigaikštystės ribos buvo nusitęsę iki Juodosios jūros, ir šioje...
Pacaitės Juzefos vestuvių metrikas. 1781 m. Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Istoriniuose šaltiniuose teigiama, jog Jiezno vardas pirmą kartą paminėtas 1492 metais gruodžio 4 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro privilegijoje. Sunku patikėti, tačiau kadaise šiame nedideliame miestelyje stovėjo vieni didžiausių Abiejų Tautų Respublikoje rūmų. Rūmus statė ir puoselėjo Antanas Mykolas Pacas, LDK didysis raštininkas, LDK kariuomenės...
www.voruta.lt Rugsėjo 22-oji, pirmoji Šventojo Tėvo vizito diena, prasidėjo susitikimu S. Daukanto aikštėje su LR Prezidente Dalia Grybauskaite ir valdžios bei pilietinės visuomenės atstovais, diplomatinio korpuso nariais. Šio renginio metu Popiežius susirinkusiesiems pasakė: „Tai, kad šią piligrimystę po Baltijos šalis pradedu Lietuvoje, kuri, kaip mėgdavo sakyti šventasis Jonas Paulius II, yra „tyli karštos meilės tikėjimo laisvei liudytoja“...
www.etaplius.lt inform. ir nuotr. Po pustrečio mėnesio darbų įgyvendintas projektas „Kęstučio apygardos aukų memorialinio paminklo statyba ir teritorijos sutvarkymas“ Kryžkalnyje (Nemakščių sen.). Sutvarkyta architektūrinių elementų sienelė, mažųjų architektūros formų kompozicijos dengtos nerūdijančio plieno plokštėmis su Kęstučio apygardos kovotojų už Lietuvos laisvę pavardėmis, slapyvardžiais bei gimimo ir žuvimo datomis. Vertikalus akcentas – lauko koplyčia su kryžiumi,...
Pacų rūmai Vilniuje, dabar Lenkijos ambasada | wikipedija.org nuotr. Česlovas IŠKAUSKAS, www.alkas.lt Rugsėjo 13 d. sostinės senamiestyje, šv. Jonų g. 3, buvo iškilmingai atidaryti Pacų rūmai, kuriuos prieš 11 metų įsigijo Lenkija. Iškilmėse dalyvavo Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Šaputovičius (Jacek Czaputowicz). Bet iš pradžių apie kitą sostinės perlą. Iš tikrųjų Pacų rūmų kompleksai Vilniuje...
Dailininko Mindaugo Lukošaičio kūrinys iš ciklo „Pasipriešinimas” Ignas MEŠKAUSKAS, www.voruta.lt 1950 m. liepos mėn. 26-oji sukrėtė Padvarnykų kaimo žmones. Nelygi tragiška kova – Birutės Čepaitės, Petro Pakšto su rusų baudėjais ir Ramygalos stribais. Sudegintas Zalagubo namas, žuvo B.Čepaitė su P.Pakščiu. Nors paties kaimo jau nebėra – melioracija sulygino su žeme, bet kovos istorija liko gyva....
Trakų rajono sąjūdžio grupių Steigiamasis susirinkimas 1988 m. rugsėjo 14 d. Trakų kultūros rūmuose. Susirinkimo pirmininkas žurnalistas Juozas Vercinkevičius (centre) ir susirinkimo svečiai – Arvydas Juozaitis (kairėje), prof. Vytautas Landsbergis (dešinėje) ...
Trakų Dievo Motinos – Lietuvos globėjos paveikslas Vlada ČIRVINSKIENĖ, Pasvalys, www.voruta.lt Šešių šimtmečių istoriją menančioje Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje piligrimus labiausiai traukia stebuklingasis Trakų Dievo Motinos atvaizdas. Tai – pirmasis paveikslas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, oficialiai vainikuotas popiežiaus Klemenso XI atsiųstomis auksinėmis karūnomis. Vainikavimo dieną – 1718 – ųjų rugsėjo 4 – ąją...
Zigmas TAMAKAUSKAS, www.voruta.lt Jau netrukus Lietuvoje viešės popiežius Pranciškus. Visi laukiame šio palaimingo susitikimo, jo žodžių, kurie įsipins savo dvasiniu žiedu į mūsų valstybės atkūrimo šimtmečio vainiką. Šia proga prisimintinas ir pirmasis mūsų krašto žmonių gyvas susitikimas su popiežiumi, įvykęs prieš 27 metus Lomžoje. Tada susitikome su Jonu Pauliumi II, vėliau – 2014 metais paskelbtu...
www.voruta.lt Vyriausybė Kultūros ministerijos siūlymu patvirtino Juozo Tumo-Vaižganto 150-ųjų gimimo metinių minėjimo 2019 metais planą. 2019-ieji Seimo nutarimu yra paskelbti Juozo Tumo-Vaižganto metais. J. Tumas-Vaižgantas yra viena ryškiausių XX a. pirmosios pusės asmenybių, tautinio atgimimo ir moderniosios kultūros reiškėjas, lietuvių prozos klasikas, kritikas ir literatūros istorikas, kurio kūrybinis palikimas yra gausiausias tarp to meto rašytojų....
www.voruta.lt Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino teatro, kino ir televizijos aktorę Vaivą Mainelytę 70-ojo jubiliejaus proga. Šalies vadovės teigimu, V. Mainelytė – visos Lietuvos mylima aktorė, teatro ir kino legenda – V. Mainelytės Jurgą iš „Velnio nuotakos“, Mortą iš „Tado Blindos“ ar Mildą iš filmo „Vasara baigiasi rudenį“ prisimena ir vertina ne viena žiūrovų...
Vytautas RADŽVILAS, www.propatria.lt Krenta uždanga ir artėja kryžkelė. Pagaliau atėjo laikas ramiai apmąstyti ir įvertinti V. Sinicos straipsnį apie trečiąją – jau „europeizuotą“ – LKP/TSKP burokevičininkų ir autonomininkų koloną Lietuvoje ir VU TSPMI. Straipsnis mintyse sugrąžino į atmintinų 1988 m. rudenį. Įsiplieskusi diskusija neabejotinai bus įvertinta kaip lūžio taškas ar slenkstis, tiksliau – politinė...
„Talka kalbai ir tautai“. Alkas.lt nuotr. www.voruta.lt Valstybinės lietuvių kalbos būkle besirūpinanti asociacija „Talka kalbai ir tautai“ parengė ir pateikė tris kreipimusis į Lietuvos valdžios įstaigas. TALKA kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, ragindama sudaryti ir patvirtinti Vietovardžių metų programą (2019-ieji yra paskelbti Vietovardžių metais). Bendromis Lietuvių kalbos instituto, VLKK ir Savivaldybių asociacijos jėgomis siūloma parengti...
Virginija RUŠKIENĖ, Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narė, www.voruta.lt Šiais, 2018 metais, minime dvi mūsų tautai brangias ir svarbias datas: Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį ir filosofo, rašytojo bei kultūros veikėjo Vydūno – Vilhelmo Storostos 150–ąsias gimimo metines. Lietuvos ir Vydūno vardai yra neatsiejami vienas nuo kito. Tautos šviesuolis tikėjo Lietuvos laisve ir savo straipsniais žadino lietuvių...
Liubavo dvaro sodyba-muziejus. G. Karoso nuotraukos Gintaras KAROSAS, www.voruta.lt Rugsėjo 22-ąją minėsime Baltų vienybės dieną. Viduramžiais, 1236 m. rugsėjo 22 d., Saulės arba Šiaulių žemėje įvyko Saulės mūšis tarp susivienijusių žemaičių ir žiemgalių (latvių). Mūšyje buvo sumuštas Kalavijuočių ordinas. Ši data minima kaip valstybinė šventė Latvijoje ir atmintina diena Lietuvoje. Tądien 1875 m. gimė ir genialusis mūsų menininkas M. K....
Arvydas JUOZAITIS, www.delfi.lt Sparčiai artėja pompastiškos propagandinės eros pabaiga. Vakar Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) pareiškė, kad Europa nebegali pasikliauti JAV ir todėl jis sieks kurti naują Europos saugumo aljansą, įskaitant Rusiją. Anot E.Makrono, Europos Sąjunga gynybos srityje turinti atstovauti tik save. Ką tai galėtų reikšti? Jungtiniam NATO-Europos saugumui pranašaujamas galas? E. Makrono...
www.respublika.lt Proga dar kartą su gimtadieniu pasveikinti kovotoją už Lietuvos laisvę, disidentę Nijolę Sadūnaitę, liepą šventusią savo 80-ąjį jubiliejų, buvo italų režisieriaus Rikardo Denaro (Riccardo Denaro) dokumentinio-vaidybinio filmo „Dangus lageryje“ pristatymas Vilniuje. Italus sužavėjo lietuvės vienuolės, ištvėrusios KGB rūmų pragarą, kalėjimą, tremtį ir neišdavusios nei bendražygių, nei savo idealų, gyvenimo istorija, jos elgesys, kurį...
Linas V. MEDELIS, www.lzinios.lt Tyla tampa įprasta. Taip įprasta, kad net aukščiausia šalies valdžia tiesiog nutyli viešai keliamus nemalonius klausimus. Taip yra su Tautos forumo pabrėžtomis problemomis bei pasiūlymais stabdyti Armijos Krajovos garbinimą lenkiškais vadinamuosiuose rajonuose. Priminsim, kad Pareiškime neginčijami AK nuopelnai kovojant su hitlerininkais Lenkijoje, tačiau į jos kruvinus pėdsakus Lietuvoje, Vilnijoje, negali būti...
Kryželis, rastas palaikų ekshumacijos metu. Asmeninio autoriaus archyvo nuotraukos. Albertas RUGINIS, Mažeikiai, www.voruta.lt Žemaičių partizanų apygardos Alkos rinktinė veikė Mažeikių apskrities ribose. Rinktinė, vadovaujama Stasio Badaukio (žuvo 1952 m.), pradėjo kurtis 1945 metais. Nuo tų metų spalio 18 d. rinktinei vadovavo Žemaičių apygardos vadas Juozas Vygandas – Ivanauskas, Lietuvos kariuomenės karininkas, 1940 m. pasitraukęs į...
Andrius Sniadeckis Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, iš Jodkovskių, www.voruta.lt Straipsnio autorės protėvis Jurgis Leonas Jodkovskis (gim. 1810 m. Onuškyje – mir. 1882 m. Vilniuje) baigęs Vilniaus gimnaziją, buvo įstojęs ir mokėsi Vilniaus imperatoriškajame universitete, kurį caras uždarė 1832 metais po įvykusio 1831 metų sukilimo. Tai paskatino pažvelgti į to meto akademinę visuomenę šiek tiek atidžiau. Adomas...
Vytautas SINICA, www.propatria.lt Džiugu, jog diskusija apie Lietuvos lenkų integraciją sulaukė dėmesio ir tampa ne tik siauru ir paviršutinišku „plėsti ar neplėsti mokymą lietuvių kalba“ klausimu. Po paskelbtų įžvalgų, kad Lietuvoje formuojasi trečioji, rafinuotesnė ir todėl sunkiau atpažįstama Pietryčių Lietuvos autonomijos šalininkų banga, sulaukiau šias įžvalgas su kaupu patvirtinančios ir todėl neraminančios kritikos. VU TSPMI...
Prezidentas Antanas Smetona Užugiryje su broliu. Ukmergės apskritis. 1938 m. Autorius nežinomas. LCVA Vytautas RUBAVIČIUS, Nepriklausomybės sąsiuviniai“ Lietuvos valstybingumo šimtmečio akivaizdoje vis labiau imame suvokti, kokį didžiulį įvairiapusį lietuvybės tvirtinimo ir nepriklausomos modernios valstybės kūrimo darbą atliko žurnalistas, kultūrininkas, politikas, o vėliau – ir prezidentas Antanas Smetona. Tas suvokimas verste verčia kelti klausimą – kodėl...
Mindaugas Lukošaitis. Lietuvos partizanai ir jų archyvas. Iš piešinių ciklo „Rezistencija“. Ignas MEŠKAUSKAS, www.voruta.lt Mikliai bėgioja gitaros stygomis ploni Julės pirštai, o pro pravertą gryčios langą dainelė aidi vėjuje, pokario, kupini skausmo dainos žodžiai. „ Lietuvos lygumos žaliuoja, rugiai palinkę verkdami, o broliai lietuviai dejuoja vergovės pančius vilkdami“ Tėvas Julę įspėjo kad taip nedainuotų,...
Buvusio Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie LRV komanda kartu su generalinio direktoriaus pavaduotoju Stanislav Vidtmann (viduryje) 2010 m. Autoriaus nuotr. Alfonsas KAIRYS, Lietuvos edukologijos universiteto Profesinių kompetencijų tobulinimo institutas, Lietuvių švietimo draugija „Rytas”, www.voruta.lt Tokiu pavadinimu skelbtas mano rašytas straipsnis apie Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbuotojus laikraštyje „Voruta“ (2018...