Pacaitės Juzefos vestuvių metrikas. 1781 m.

Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt

Istoriniuose šaltiniuose teigiama, jog Jiezno vardas pirmą kartą paminėtas 1492 metais gruodžio 4 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro privilegijoje. Sunku patikėti, tačiau kadaise šiame nedideliame miestelyje stovėjo vieni didžiausių Abiejų Tautų Respublikoje rūmų. Rūmus statė ir puoselėjo Antanas Mykolas Pacas, LDK didysis raštininkas, LDK kariuomenės pulkininkas. Vedęs didikų giminės moterį – Teresę Barborą Radvilaitę 1745 metais ir su ja apsigyvenęs Jiezne, pavertė šį miestelį traukos centru.

Jiezno šv. Archangelo Mykolo ir Jono krikštytojo bažnyčia

Jiezno šv. Archangelo Mykolo ir Jono krikštytojo bažnyčios metrikai yra išlikę nuo XVIII amžiaus pradžios, krikštynos registruotos nuo 1711 metų, santuokos – nuo 1709 metų. Kaip matyti, apylinkėse tuo metu veikė Punios bažnyčia, aprėpusi nemažą dalį parapijų, vėliau priklausiusių 1786 m. atidarytai Nemajūnų bažnyčiai, taip pat filijinei Butrimonių bažnyčiai, Birštono bažnyčiai. Birštono bažnyčia taip pat ilgą laiką veikė kaip filija. Gana ankstyvi metrikai aptinkami ir Stakliškių bažnyčioje – registruoti ir išlikę nuo 1699 metų. Kaip matyti, Jiezno bažnyčia nuo jų neatsilieka.

Jiezno kapinių koplyčia

Iš ankstyvųjų metrikų matyti, jog nuo seno Jiezne gyveno tos pačios giminės, kurios per šimtmečius išsilaikė ir iki šių dienų, tačiau miestelyje taip pat buvo gausu atvykėlių.

Iš senųjų giminių paminėtinos – gausi Tamošiūnų giminė, surandama šaltiniuose jau nuo XVIII amžiaus pradžios, gyvenusi karališkajame Nibrių kaime, išsidėsčiusiame pagal Nemuną. Nibriuose taip pat gyveno Brakštai, Burbuliai, Kasčionys. Sondakuose gyveno Kondratai, Mazuroniai (šios abi giminės gausiai išplito apie XVIII a. vidurį ir pabaigą), Pelekonyse (lot. vila Pelikany) – Grigonys, Bernatonys, Bajorai, Linceniškėse – Gusai (Gustai), Ligeikos, Žideikonyse – Bubliai, pačiame Jiezno miestelyje – Vaičiūnai, Mindziūros, Dičkai, Stepankevičiai, Beržinskai. Tai vienos ryškiausiai ankstyvuosiuose Jiezno metrikuose matomų pavardžių. Nemaža dalis giminių Jiezne atsirado XVIII amžiaus viduryje – XIX amžiaus pradžioje, kaip pvz., Ginkai, Knišai, Volodkevičiai, Klimai, Kaluževičiai, Kačanai, Volodko, Daraškevičiai.

Jiezno parapijoje esančiuose dvaruose tuo metu gyveno bajorų Lingevičių, Margevičių, Piacevskių, Sobolevskių, Cybulskių, Jacunskių giminės. Karengos čia pasirodė apie 1730 metus, Teresė ir Antanas Pacai – po savo vestuvių, apie XVIII amžiaus vidurį, nors didikų Pacų šeimos atstovė Barbora Pacienė 1716 m. jau krikštijo Jiezno dvaro ekonomo bajoro Konrado Repnerio sūnų Simoną Judą.

Kuliešos, Geištorai į Verbyliškes, Bartuševičiai į Nemajūnus, Rybickiai, Jodkovskiai, Moravskiai, Šikeriai, Daunorai atvyko taip pat vėliau. Paminėtina, jog bajorai Bartuševičiai pradžioje buvo apsistoję Jiezne, tik apie 1837-1838 metus įgijo Panemunio dvarą. XVIII amžiuje Panemunio dvare gyveno gausi bajorų Mackevičių giminė.

Jiezno parapijai tuo metu priklausė pats miestelis, Budkiemis, Pelekonių, Sondakų, Kisieliškių, Nibrių, Linceniškių, Kosčionių (Koscany), Jundėliškių, Sabovos, Slobodkos, Verbėliškių, Dvareliškių kaimai, taip pat Bobrovičiai, Sakovičiai, Slobodka, Domeikava, Sabova, Sudvėliškės, Viluncai, Grikapėdis, Niskodvorcai, Sudvališkis, Lankekiemis (Lankekieme), Plytniki, Paverkniai, Kovala (Kalviai), Dukurnonys, Anglinikai, Stefaniškės, de Volodki, nuo 1739 m. minimos Medeniškės, Kukiškės nuo 1750 m. ir t.t. Benčiakiemis atsiranda apie XVIII amžiaus vidurį (pirmą kartą paminėtas 1754 metais). Arba vėliau atsiradę kaimai buvo tuo metu rečiau gyvenami, arba vadinami kitais vardais.

Jiezno istorikas Vytautas Gusas prie Pacų rūmų maketo

Pirmasis pakrikštytas Jiezno parapijos kūdikis – 1711 m. rugsėjo 1 d. mergaitė vardu Marijana, duktė bajoro Kazimiero Bobrovičiaus ir Eelenos Kučinskaitės Bobrovičienės. Krikšto tėvais tapo bajoras Stanislovas Bylinskis ir bajorė Vlochovičiova, abu taip pat Bobrovičių gyventojai.

Kaip matyti, iš metrikus registravusio metraštininko ar paties kunigo parašymo, nuo 1711 m. krikšto sakramentus suteikinėjo tuometinis Jiezno bažnyčios kuratorius, klebonas Stanislovas Piacevskis, Jiezno bažnyčios parapijos tinklalapyje nurodoma, jog darbą jis pradėjo nuo 1710 metų. Ko gero, jis galėjo būti apylinkėse gyvenusių bajorų Piacevskių giminaitis. Metrikai rašyti senąja kanceliarine lotynų kalba. Santuokiniuose metrikuose, kurie pradėti registruoti nuo 1709 m., kunigas dar neįrašytas. M.Piacevskis klebonavo iki 1731 metų., vėliau, matyt, dirbo bažnyčioje kaip altarista. Yra išlikęs vyskupo Felikso Tovianskio 1746 metais per vizitaciją padarytas įrašas, kuriame vyskupas duoda velnių kunigui Piacevskiui dėl to, kad tas neįtraukė į metrikų knygą palaidotųjų kaimo kapinaitėse.

Pacų muziejaus Jiezne įkūrėjas Vytautas Gusas

1712 metų balandžio 15 d. Sabovoje pakrikštyta bajoro Mykolo Piacevskio ir Marijanos Ginkovnos (Finkovnos) duktė Katerina. Krikštijo giminaičiai Kazimieras Piacevskis ir Ona Piacevska. Matyti, jog bajorai Piacevskiai tuo metu gyveno Sabovoje. Nobiles Lingevičiai, Beneckiai buvo įsikūrę Sakovičiuose, Margevičiai vietovėje, vadintoje Niskodvorcais. 1712 m. lapkričio 21 d. čia pakrikštytas bajoro Antonijaus Margevičiaus sūnus Pranciškus Martynas. Bajorų vaikams buvo suteikinėjami dvigubi, trigubi vardai.

Paminėtina, jog tuo metu buvo paplitę lotyniškieji, biblijiniai arba tarptautiniai vardai: Eva, Mariana, Magdalena, Joannes, Anna, Martini, Andreus, Josephus, Mathea, Matheus, Ignatius, Barbara, Jacobum, Michalem, Laurentius, Lucium, Baltramiejus. Teko aptikti tokius pačius vardus ir lenkų, ir netgi rumunų, vengrų to laikotarpio metrikuose. Reiškia jie buvo nuvilniję per visą Žečpospolitą ir už jos ribų, Pvz., 1712 metų kovo 13 d. Jiezne pakrikštyta Pauliaus Mindziūros ir Agotos Mackevičiūtės duktė Magdalena. Jos krikšto tėvais tapo bajoras Juozas Lingevičius ir bajorė Marijana Jacunska Lingevičienė. Apskritai tame laikotarpyje Juozapas ir Stanislovas Lingevičiai tapo nemažos dalies Jiezno kūdikių krikštatėviais. Juozas Lingevičius kai kur yra nurodytas kaip Jiezno piliečių ir vargšų globėjas (pvz., 1721 m. Petro Ošminaskio ir Katerinos Stupaikovnos vestuvėse).

1712 m. spalio mėnesį pakrikštytas Mykolas, sūnus Kristoperio Grigonio ir Elizabethos Garničios. 1712 m. lapkričio 20 d. Sondakuose pakrikštyta Andriaus Mazuronio ir Katerinos Piampičios duktė Barbora. Krikštijo Gasperas Mielkūnas ir Magdalena Mazuronouna. 1713 m. liepos 10 d. Jiezno miestelyje pakrikštytas Jokūbas Vaičiūnas, Vaičiūno Stepono ir Katerinos Lukianounos sūnus. 1715 m. vasario 17 d. Pelekonyse pakrikštyta Magdalena, Baltramiejaus Bernatonio ir Cecilijos Juneliunovnos duktė. Krikštijo kilmingieji Antonijus Lazevskis ir Ona Piacevska.

Metrikuose gausu lietuviškių pavardžių su senosiomis priesagomis, kaip: Piampičia, Štamičia, Pumpuličia, Garničia, Kondraitičia, Stasiuničia, Lukiničia, Paplukaijčia, Laličia, Satadounyčia, Guzičia, Vilkičia, Kieturaličia. Jos rašomos iki pat XIX amžiaus pradžios, t. y. Rusijos imperijos okupacijos laikotarpio. Taip pat aptinkamos ilgąsias balses turinčios galūnėse pavardės, pvz., Kumpaytys, Tylindys. Yra gražių pavardžių, kaip Kukutis, Piatnica ir pan. Pvz., 1749 m. Jurgis Kukis ir Steponas Piatnica dalyvavo Martyno Piatnicos vestuvėse Budkiemyje. 1750 m. pakrikštytas Leono Pinčiuko sūnus Jurgis.

Jiezno Pacų rūmų maketas, sukurtas istoriko Vytauto Guso

Pavardžių grožį atspindinčiu metriku galėtų tapti, kad ir 1713 metų rugsėjo 24 d. mergaitės Elizabetos krikšto metrikas, kurios tėvas:

Kazimieras Kondratas iš Sondakų, mama Ona Mazuličia, o krikšto tėvai: Jonas Pasakaytys ir Marijana Pasakičia, gyvenę Sondakų kaime.

Arba, 1722 m. gruodžio 25 d. Jiezne pakrikštytas kūdikis vardu Tomas, kurio tėvas:

Adomas Matukonis, motina Liucija Kieroličia, krikšto tėvai: Tomas Pupukulis ir Liucija Striekuličia.

Pasitaikydavo vardų, nebūdingų tam laikmečiui. Štai, 1720 m. Kisieliškėse pakrikštytas vaikas vardu Egidijus. Buvo ir Kristinų. Duodavo vaikui ir labai gražų Jono Nepomuko vardą, kaip pvz., 1783 m. Jankauskų šeimoje.

Iš svetimšalių aptinkami Jiezno parapijos gyventojais tapę, atkeliavusieji iš Rusijos (ne viena šeima, nors Lietuva dar tebebuvo Žečpospolitos sudėtyje, o ne Imperijos okupuota), pvz., pagal valstybės pavadinimą pavardę gavo Rusinas ir jo šeima (paminėtina, jog pavardės vis dar formavosi tame laikmetyje). Bažnytiniuose metrikuose iki pat XIX amžiaus buvo žymima, ar žmogus vietinis, ar atvykėlis (lot. advenar).

Pacų giminės Herbas Gozdawa

Buvo ir tokių atvejų, kai žmogus šaukiamas dviem pavardėm, vėliau nusistovėjo viena. Kai kurios pavardės Jiezno apylinkėse vėliau išnyko, pvz., Upietiekis, Ulozai arba tiesiog Ul, taip ir neteko aptikti į ką transformavosi ši pavardė. Mažybiniai Brakštukai pavirto Aleknonimis, vėliau Aleknavičiais, gyvenusiais Nibriuose. Tai nutiko apie 1740 metus. Nors keli Brakštukai vėlesniais metais dar krikštijo vaikus. Pavardė Trachimova (Kisieliškių kaimas) kai kuriuose metrikuose pavirtusi į Bieliausko. Kai atsiranda kaimas de Wolodki, atsiranda ir Volodkos. Viena Volodkevičių giminė ankstyvuosiuose Jiezno metrikuose vadinosi Avižiniais, kita – Kvietiniais ir t.t.

1712 m. spalio 3 d. Sudviliškėse pakrikštyta bajoro Antonijaus Frank (taip pat manytina, ne lietuvio) ir Katerinos Niedzvieckos duktė Katerina. Antonijus Frankas minimas kaip Upytės sargybinis (lot. Excubitor), buvo vedęs našlę Niedzviecką pagal mergautinę pavardę Michailovską, susilaukė ne vieno vaiko. 1717 metais jam gimė sūnus Anufrijus Simonas Juozas (vėlgi trigubas vardas).

1721 m. susituokė Kazimieras Voicechovičius ir Teresė Jandzerezouna. Nurodyta, jog abu asmenys čigonai. 1719 m. Jundėliškėse pakrikštytas berniukas vardu Baltramiejus. Nurodyta, jog jo tėvai atvykėliai iš Rusijos. Tėvas įvardintas kaip Romani Hanezar. Kita vertus tai gali būti rumunų tautybės žmogus. Tais pačiais metais Jiezne pakrikštytas vaikas, vardu Macrobius, kurio tėvai atvykėliai iš Polocko. 1717 m. kovo 30 d. Linceniškėse pakrikštyta atvykėlių čigonų duktė Marijana. Vietiniai gyventojai taip pat tuokdavosi su svetimšaliais, pvz., 1723 m. Stanislovas Damalakas Sondakuose susituokė su atvykėle (nenurodyta iš kur) Teodora, tais pačiais metais Jurgis Lenartovičius vedė Andosiją Hanasevičiovnovną iš Rusijos, 1724 m. Jonas Simonaytys vedė Eudosiją Zavulską iš Rusijos. 1728 m. vokiečių bajoras Karolis Sarter Jiezne vedė Kristiną Šneidorovną, generolo Plugovo tarnaitę. 1728 m. generolo Plugovo žmona Bibijana krikštijo bajoro Antonijaus Margevičiaus sūnų Jurgį. 1728 m. sausio mėn. Sondakuose pakrikštytas Philipo Ochmano sūnus Jonas. Taip pat tais pačiais metais Kalviuose – Jurgio Apan sūnus Pranciškus.

1718 m. bajorų Mykolo Piacevskio ir Marijanos Ginkounos dukros Cecilijos krikšto tėvu tapo Kazimieras Orleckis, kuris tuo metu priklausė Jiezno tikinčiųjų draugijai ir buvo Jiezno bažnyčios zakristijonu. Buvo vedęs, dėl kažkokių priežasčių netekęs turto, jo kaip vargšo (lot. pauper) statusas kunigo nurodytas metrikuose. Matyt, zakristijono pareigos jam ir jo žmonai padėjo išgyventi. Zakristijonas ir jo žmona Apolonija mirė 1731 metais tuo pačiu metu, matyt nuo kokios nors epidemijos.

Pirmieji dvynukai Jiezno parapijoje gimė 1719 m. balandžio mėn., Jokūbo Kasčionio šeimoje Nibriuose, tai kūdikiai Stanislovas ir Jurgis, kurie pakrikštyti tų pačių metų balandžio 30 d. Dalyvavo keturi krikštatėviai. Antrieji dvynukai – mergaitės Barbora ir Ona gimė tik po trejų metų Baltramiejaus Matukaičio iš Linceniškių šeimoje. Tretieji dvynukai – porelė Motiejus ir Dorotėja gimė dar po trejų metų. 1781 m. Jiezne gimusius dvynukus Jono Jaruševičiaus ir Jadvygos Kazlauskaitės šeimoje krikštijo net dvi didkų Pacų šeimos moterys.

XVIII amžiuje Jiezne veikė kalvė. Pvz., atvykusių iš Rusijos Elijaus Kondratovičiaus ir našlės Marijanos vestuvėse liudijo Mykolas Damalakas, Jiezno kalvis (lot. koval).

Jiezno bažnyčia buvo lankoma ir aukštesnių kunigų. Vizitacijos pažymimos metrikuose. Štai, 1721 m. Jiezno bažnyčią aplankė Aleksandras Žebrauskas, 1730 m., 1737 m. Kauno dekanas Ryzgevičius. 1745 m vizitavo Mykolas Zienkovičius iš Vilniaus.

Apie 1721 metus Jiezne pasirodo bajorų Bulhakų šeimos atstovai, dalyvauja tai vienose, tai kitose vestuvėse: Petras Bulhakas, Samuelis Bulhakas. Paminėtina, jog Vilniuje gyveno nemažai bajorų Bulhakų. Jiezne aptinkami ir Maceinos, pvz., 1733 m. Jiezne Mykolas Maceina vedė Magdaleną Burbuličią. Tai gali būti toks pats atvejis, kaip su Vaičiūnais. Vaičiūnai nuo pat pirmųjų metrikų matomi Jiezno miestelyje, tačiau jie gausiai gyveno ir kitapus Nemuno – Veverių parapijoje, Pagermonyse ir pan. Taip nutikę ir su Maceinomis. Žymusis filosofas Antanas Maceina gimė Ašmintos valsčiuje 1908 metais, t.y. kitapus Nemuno.

Apie 1723 metus Jiezne pasirodo Karengos, kurie giminiavosi su didikais Tyzenhauzais ir buvo įtakinga apylinkėse giminė. 1723 m. Kazimieras Karenga, Kauno kapitonas, liudija Mykolo Žeromskio ir Teresės Sinkevičiūtės vestuvėse Jiezne. 1726 m. birželio 9 d. Jiezne pakrikštyta Sofija Rožė Antonina, duktė bajoro Kazimiero Karengos ir Dominykos (Marianos) Tyzenhauzaitės. Krikšto tėvai Boguslavas Kryžbarokis ir Liudvika Tyzenhauzaitė. 1730 m. rugpjūčio 25 d. Jiezne pakrikštyta Antonina Ona, duktė bajoro Kazimiero Karengos ir Dominykos Tyzenhauzaitės. Krikšto tėvas bajoras Anzelmas Pudkameris. 1734 m. gruodžio 27 d. Jiezne pakrikštytas Mykolas Dominykas, sūnus bajoro Kazimiero Karengos ir Dominykos Tyzenhauzaitės. Taigi, tiek Karengos, tiek Tyzenhauzai įsiliejo į Jiezno gyvenimą. Pvz., tais pačiais 1726 metais Liudvika Tyzenhauzaitė kartu su bajoru Dominyku Suzinu krikštijo bajoro Antonijaus Margevičiaus sūnų Paulių Jokūbą Juozą. Karengos žmona Dominyka krikštijo 1727 m. Jono ir Katerinos Kulinskų sūnų Laurentijų, taip pat krikštijo Sakovičių bajorų vaikus. Sakovičiuose gyveno nemažai bajoriškų šeimų.

Vienas senųjų kapų Jiezno kapinėse

1724 m. bajoro Dominyko Piacevskio ir Onos Bankovskos vestuvėse dalyvavo bajoras Zaleckis. Metrike nurodyta, jog jis Lietuvos kariuomenės kapitonas (lot. kapitan voiska litech). Buvo naudojamas ir trumpinys „kapitan Wsk. WXL“ (Roberto Čerškaus pastaba). 1728 m. susituokė karininkas bajoras Jonas Bryeris. Metrikuose nurodyta sąvoka „Oboista Militica Gwardyi Litt.“ kaip tarnavusieji kariuomenės gvardijoje asmenys: Jonas Gaurych ir Jonas Meynart (obojininkai, trimitininkai), būtent Lietuvos kariuomenėje, trumpinys „Litt“.

Nuo 1731 m. balandžio mėnesio, paskutinėmis šio mėnesio dienomis Jiezno bažnyčioje pradėjo dirbti kunigas Mykolas Strobeika.

1731 m. Sakovičiuose atsirado bajorai Korhozai Motiejus ir Konstancija. 1733 metais jiems gimė sūnus Ignatijus. Krikštijo vaiką bajorai Lingevičiai. 1737 m. gimė sūnus Teodoras Jonas, 1739 m. sūnus Antonijus. Korhozai taip pat gana dažnai figūruoja metrikuose. Apie 1736 metus Sakovičiuose atsirado bajorai Daunoravičiai. 1742 m. Verbiliškėse atsirado bajorai Remlingai, gruodžio 30 d. pakrikštyta Karolio Remlingo ir Felicijanos Voidagounos duktė Barbora. Krikšto tėvai: bajorai Martynas Margevičius ir Marijana Piacevska.

1735 m. pakrikštyta mergaitė Marijana iš Machometo sektos, kaip nurodyta metrike. Krikšto tėvu tapo GD Karenga ir bajorė Katerina Vasilevska.

1741 m. Antonijus Krašovskis, atvykėlis vargonininkas, susituokė su Ona Kozakovska. Liudijo Stanislovas Dyčkus, Jokūbas Vaičiūnas. Šie abu Jiezno gyventojai dalyvavo kartu ne vienose vestuvėse, gal buvo mėgiami žmonių. Taip pat daugelyje vestuvių, krikštynų dalyvavo ir parapijietis Konradas Kiškūnas. Buvo ir tokių žmonių, kurie neturėjo gyvenamosios vietos parapijoje, bet susituokė Jiezno bažnyčioje, kaip pavyzdžiui, atvykėliai Jonas Miller ir Marijana Chernonouna 1743 metais.

1743 m. metrikuose atsiranda žodis „ancila“ – tarnaitė. Gal taip nusprendė įrašinėti kunigas, pažymėdamas, jog viena ar kita moteris ar mergina tarnavo dvare ar pas bajorus. 1743 m. susituokė atvykėlis Jokūbas Mickevičius ir Karzenoka Marijana tarnaitė, tais pačiais metais tarnaitė Anastasija Niavedomska ir Pranciškus Zypko tuokėsi Plytnikų kaime, taip pat susituokė tarnaitė Magdalena Bajoryčia ir Kazimieras Raižys, Ieva Kiškoničia ir Bernatonis Kazimieras Kosčianyse. atvykėlis Mykolas Kiemožyckis ir tarnaitė Volodko Ona, tarnaitė Agota Romaškouna ir Juozas Jakonis Domeikavoje ir t.t.

Pirmasis krikšto metrikas 1711 m Jiezno metrikuose

Teresė Radvilaitė Pacienė pirmą kartą pasirodo krikštynose Jiezne 1747 m. gegužės mėn., kartu su vargšu (pauper) Jonu Chmielinskiu krikštija Mykolo Stepankevičiaus ir Onos Damalakaitės sūnų Roką. Tais pačiais metais Paverkniuose krikštija Pranciškaus Eperyazy ir Helenos Hekubickos (žemaičių) sūnų Mykolą Barnabą. Apskritai, Teresė ir Antanas Pacai yra pakrikštiję nemažai Jiezno parapijos bajorų ir valstiečių vaikų. Štai, pvz. 1761 m. krikštijo Kazimiero Matukaičio vaiką.

Paco Antano ir Teresės vaiko Mykolo Kazimiero krikšto metrikas. 1754 m.

1754 m. rugsėjo 29 d. Jiezne pakrikštytas jų pačių, t.y. Antano ir Teresės Radvilaitės Pacų kūdikis – Mykolas Kazimieras Teodoras Petras de Alkantara Antanas Jonas (būsimasis Abiejų Tautų Respublikos generolas, Kauno seniūnas). Krikštijo GD Jonas Komarovskis ir Marijana Ancevičiova. Istoriniuose šaltiniuose klaidingai nurodoma, jog jis gimęs Kaune. Kaip matyti, iš metriko, gimęs Jiezne.

Pacaitės Juzefos vestuvių metrikas 1781 m.

1781 m. balandžio mėn. Tomas Vavžeckis Jiezne vedė Juzefą Pacaitę, Antano ir Teresės Pacų dukterį. Vestuvėse liudijo bajorai Mykolas Pacas, Jurgis Kulieša, Stanislavas Fogleris. Tomas Vavžeckis buvo Lietuvos ir Abiejų Tautų Respublikos politinis ir karinis veikėjas, Kauno pakamaris, vienas 1794 metų sukilimo vadovų. Po vestuvių su žmona Juzefa apsigyveno Jiezno parapijoje, Kalvių dvare. Kaip matyti iš metrikų, Juzefa Pacaitė Vavžecka taip pat krikštijo Jiezno vaikus, ši bajorė mirė Jiezne 1792 m. gegužės 17 d. Palaidota bažnyčios rūsyje. Kita Pacų duktė Konstancija taip pat mirė Jiezne 1786 metų balandžio 5 d. būdama 6 metų amžiaus. Jiezne 1780 m. gruodžio 3 d. mirė ir pati Teresė Radvilaitė Pacienė, kiap rašo, jog būdama 74 metų amžiaus, nors šaltiniuose nurodoma, jog ji gimė 1714 metais.

Pacienės Radvilaitės Teresės mirties metrikas 1780 m.

1750 m. balandžio 30 d. Sakovičiuose susituokė bajoras Lingevičius Felicijanas ir našlė bajorė Marijana Sopocka Piacevska iš Sobovos. 1751 m. bajoras Lingevičius Motiejus vedė kilmingąją Teresę Hermanounovną iš Jiezno. Metrikuose kartais kunigas nurodydavo ir asmens profesiją, pvz., 1779 m. Jiezne susituokė kapelista Kuzmus Chreptovičius su našle Marijana Vaškevičiovna. 1780 m. susituokė Jiezno kirpėjas Stanislovas Vžetkovičius. 1751 m. GD Jono Jasinskio vestuvėse dalyvavo Jiezno vėliavininkas GD Adomas Račkovskis. 1773 metais pakrikštytas Gasčiūnų ekonomo Matvejaus Šalevičiaus sūnus Kajetanas, krikšto motina Teresė Radvilaitė Pacienė. 1789 m. pakrikštytas Ignatijus Baltazaras, sūnus Kisieliškių ekonomo bajoro Benedikto Jakrževskio. 1775 m. Viluncuose Cybulskių vaiką krikštijo muzikas Petras Nenartovičius. Kai kuriuose metrikuose kaip Jiezno notaras nurodytas Vilbikas. XVIII amžiaus pabaigoje metrikuose kaip Jiezno maršalas nurodomas Vrublevskis Martynas.

Ryški figūra XVIII amžiaus pabaigos Jiezno gyvenime daktaras Jonas Herragieris, metrikuose įvardinamas ir kaip Jiezno miestelio, ir kaip dvaro medikas. 1775 m. pakrikštytas Jono ir Dorotės Herragierių sūnus Antanas. Vaiką krikštijo Kauno seniūnas Pacas. 1777 metais pakrikštytas Jono ir Dorotės Herragierių sūnus Juozas, krikšto tėvais parinkti paupers, nes matyti, kad krikštas suteiktas paskubomis, ko gero vaikas buvo silpnas. 1779 m. pakrikštytas Jono ir Dorotės Herragierių sūnus Kazimieras. Vaiką krikštijo Kauno seniūnas Pacas. 1781 m. pakrikštyta daktaro duktė Deochara. Patys Herragieriai taip pat buvo kviečiami krikštyti Jiezno vaikų. Paminėtina, jog to meto Jiezne buvo ir daugiau gydytojų. Metrikuose yra netgi nurodytas chirurgas Jonas Kavaliauskas, kuris susituokė Jiezne 1780 m. su Honorata Trocka. Taigi, Jieznas turėjo ne tik daktarą Herragierį, bet ir chirurgą Kavaliauską.

Foglerova. 1794 m. mirė 120 metų.

Gana įdomus atvejis nurodytas metrike, jog 1794 m. Jiezne mirė 120 metų amžiaus bajorė rotmisterienė Marija Beata Fogler, kuri 22 gyvenimo metus nugyveno Jiezne.

Mykolas Strobeika Jiezno bažnyčioje klebonavo iki 1770 metų, po to metus padirbo kunigas Kazimieras Vilčinskas, po to keletą metų parapijoje klebono nebuvo, nuo 1775 metų iki 1783 metų dirbo klebonas Ksaveras Bogušas, 1783 – 1811 – kun. Antanas Mykolas Sarosiekas, kuris perkopė į kitą šimtmetį. Ypatingai dėmesingai metrikus rašė pastarasis klebonas Sarosiekas. Vien jo surašyti gana išsamūs parapijiečių duomenys gali pasitarnauti gilesniam Jiezno miestelio istorijos pažinimui.

Straipsnio autorė dėkoja už pagalbą verčiant lotyniškus terminus Rasai Šileikienei, pusseserei Sigitai Montvilaitei Radovanovich, Robertui Čerškui, Arūnui Cijunaičiui, Romualdui Veteikiui, be kurių pagalbos straipsnis būtų kur kas skurdesnis.