Mindaugas Tomonis gimė 1940 m. rugpjūčio 28 d. Vilniuje. 1943 m. nacistinės Vokietijos okupacinei valdžiai uždarius Vilniaus universitetą, kuriame dirbo M. Tomonio tėvas ‒ teisininkas Stasys Tomonis, Tomonių šeima persikėlė gyventi į Kauną. Pirmuosius eilėraščius M. Tomonis parašė mokydamasis vidurinėje mokykloje. Laikraščiui „Kauno tiesa“ rašė nedidelius straipsnius apie kultūrinius renginius, informacines žinutes apie įvairias mieste...
Lietuvos literatūros ir meno archyvas pasipildė naujais ir reikšmingais Lietuvos kultūros paveldo dokumentais: Nacionalinio dokumentų fondo kolekciją papildė rašytojos, literatūros kritikės ir žurnalistės Aušros Marijos Sluckaitės-Jurašienės bei režisieriaus Jono Jurašo archyvinės kolekcijos. Ši dovana ne tik praturtina bendrąją dokumentinio kultūros paveldo atmintį, bet ir tampa svarbiu liudijimu apie kūrėjų gyvenimus ir darbus, paženklintus XX a....
Įvyko pirmasis šių metų kvietimas teikti Kultūros paso paraiškas, kurio metu patvirtintos 1387 naujos kultūrinės edukacijos veiklos ir kultūriniai renginiai. Juose galės lankytis 1–12 klasių moksleiviai, besimokantys pagal bendrojo ugdymo programas Lietuvoje ir lituanistinėse formaliojo ugdymo mokyklose užsienyje. Į birželį paskelbtą kvietimą teikti paraiškas atsiliepė 414 kultūros įstaigų, organizacijų, edukatorių ir menininkų. Aktyviai dalyvavo muziejai,...
Diskusijos dalyviai. Autoriaus nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, Šeteniai, www.voruta.lt Šeštadienį Kėdainių r., Šeteniuose, buv. Kunatų dvaro sodyboje, Česlovo Milošo konferencijų centre, vyko Tautinės lietuvių studentų korporacijos NEO-LITHUANIA organizuota diskusija šiandien aktualiomis temomis: „Europos geopolitinis žemėlapis po Rusijos–Ukrainos karo“, „Patriotai sunkių moralinių pasirinkimų akimirkomis“ bei „Baltijos kelio dvasia šiandien – ar dabartinė...
Minėdami Australijos lietuvių bendruomenės 75-metį, Lietuvos centrinis valstybės archyvas kartu su Australijos lietuvių archyvu kviečia prisiminti Australijos lietuvių įsikūrimo ir įsitvirtinimo šiame žemyne istoriją, tęsia visus 2025-uosius truksiantį dešimties virtualių parodų ciklą ir šią dalį skiria Adelaidės lietuvių dviem lietuvybės centrams ir jų pastatams: Adelaidės lietuvių sąjungai ir Lietuvių namams, Lietuvių katalikų centrui ir Šv....
Aušros Virvičienės nuotr. Nauji mokslo metai prasidės ir keturiasdešimt dvejose Lietuvos miestelių gimnazijose, kurioms dėl per mažo mokinių skaičiaus baigiamosiose klasėse grėsė reorganizacija. Skaičiuojama, kad tokių klasių, kuriose mokysis iki 20 mokinių, Lietuvoje bus 48. Savivaldybės sutiko išsaugoti mažesnes klases ir 50 proc. prisidėti savo lėšomis prie jų išlaikymo. Priimtu Vyriausybės nutarimu pakoreguotas Mokymo lėšų...
Valstybės duomenų agentūra, bendradarbiaudama su Lietuvių kalbos institutu, atvėrė reikšmingus duomenų rinkinius. Nuo šiol duomenų portale (duomenys.stat.gov.lt) pasiekiami Lietuvių kalbos instituto (LKI) parengti rinkiniai, kurie atveria duris į kalbos tyrimų, edukacijos ir skaitmeninių sprendimų pasaulį. LKI Informacinių technologijų specialistas Povilas Bialoglovis su komanda dalijasi, kur ir kaip šie rinkiniai gali būti naudojami: Administracinės kalbos...
URM nuotr. Minint Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, LR Generalinis konsulatas Kaliningrade surengė M.K.Čiurlionio asmenybės pristatymo ir žymiausių dailės darbų parodą, pabrėžiant šio didžio menininko įspūdingą kūrybinį palikimą ir kviečiant šio regiono visuomenę plačiau susipažinti su M.K Čiurlionio gyvenimu ir darbais. 3D reprodukcijų paroda demonstruojama ant Konsulatą juosiančio išorinio aptvėrimo. M.K.Čiurlionio paveikslų reprodukcijos taip...
Dr. Aliaksandras Adamkavičius Vilnius, isotrijos žurnalas „Voruta“, Nr. 2, 2025 2025 m. kovo 6 d. Lietuvių kalbos institute įvyko habil. dr. Kazimiero Garšvos knygos „Rytų Lietuvos vardynas ir jo rašyba“ pristatymas. Knygą galima perskaityti surinkus nuorodą internete: https://doi.org/10.35321/e-pub.107.rytu-liet-vardynas. Vardynas yra vienas iš svarbesnių tautos paminklų, liudijančių apie regiono praeitį ir apie tas tautas, kurios ten...
Aktorių ir savanorių komanda Žurnalistė Irma Bogdanovičiūtė, www.voruta.lt Daugiatautis Šalčininkų rajonas žiniasklaidoje apipintas legendomis ir trileriais apie skraidančius balionus, paplitusią rusišką kultūrą ir be penkių minučių nelojalumą Lietuvai. Šalia šių įvaizdžių dešimtmetį auga ir kūrybingų ir sąmoningų jaunų žmonių karta, kurie aplink save kuria naują realybę. „Man patinka, kad čia – lietuvybės židinys, bet prie...
Asociatyvi nuotr. Kalbinių paslaugų rinka tampa vis brandesnė, o klientų poreikiai – vis specifiškesni. Vienas iš aiškiausių šio pokyčio ženklų – didėjantis kalbinių paslaugų įmonių specializavimasis pagal verslo sritis. Šios įmonės nebeapsiriboja universaliomis paslaugomis, o renkasi gilintis į konkrečius sektorius: teisę, mediciną, finansus, IT, rinkodarą ir kitas sritis. Tokiu būdu vertimo paslaugos pagal sritį tampa...
Freepik asociatyvi nuotr. Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt Atsisako būt karalium princas Haris, Nebereikia nei karūnos, nei valdžios. Auksas jam atrodo tartum varis, – Viskas dėl labai artistiškos pačios. Gaus už tai kasmet net milijonų penketą Svarų iš Britanijos karališkos kasos Ir nebus jis niekad nustekentas vargeta Bei prabangiai buičiai pensų nestokos. Savo valią...
Honorata istorijos kabinete su mokiniais. Nuotraukos iš asmeninio Honoratos Kostiuškevičienės albumo Monika Rybelienė, Edvinas Rybelis, www.voruta.lt Keliolika kilometrų nuo Vilniaus esančiame nedideliame Marijampolio kaime šiandien esanti lietuviška mokykla, kuriai prieš kurį laiką buvo suteiktas Meilės Lukšienės gimnazijos vardas, jau nieko nestebina. Nedidukė, jauki mokymo įstaiga tarsi ir būtų niekuo neišsiskirianti iš kitų, jei ne jos...
Aktorė, pedagogė Asta Baukutė. Asmeninė nuotr. Rasa Jakubauskienė, „Trakų žemės” laikraštis Ilgos įžangos šiam interviu nereikia, nes, kas yra Asta Baukutė, žino visa Lietuva. Tik būtinai reikėtų pasakyti, kad Trakų rajonas gali didžiuotis, jog ji be aktorystės, dirba ir pedagoginį darbą, o jam pasirinko mažą Paluknio „Medeinos“ gimnaziją, kurioje, kaip ji pati sako, kaifuoja kurdama...
Valstybinės grožinės literatūros leidyklos darbuotojų ekspedicija pas Kijevo (Kyjivas) leidyklų darbuotojus. 1955 m. LLMA. F. 542, ap. 1, b. 158, l. 1. Leidykla pradėjo veiklą 1945 m., sujungus anksčiau veikusios valstybinės leidyklos funkcijas ir nacionalizuotas privačias leidyklas. 1947 m. lapkričio 19 d. buvo oficialiai įregistruoti leidyklos įstatai. Iš pradžių leidykla veikė Kaune, tačiau 1949 m....
Laima Kalėdienė. Asmeninė nuotr. Laima Kalėdienė, www.alkas.lt Iš Poltavos krašto Ukrainoje kilęs Nikolajus Gogolis savo pjesėje „Revizorius“ yra aprašęs panašų įvykį, koks neseniai nutiko Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (ŠMSM): atvažiavusi Europos mokyklų inspektorė Daiva Jakavonytė-Staškuvienė iš Europos Komisijos sukėlė nepatogumų, atviru tekstu išsakiusi pagrindinę nelietuviškų Lietuvos savivaldybių ir valstybinių mokyklų bėdą – jos nepakankamai...
Kauno Švč. Trejybės evangelikų liuteronų bažnyčia. Raimundo Kaminsko nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, Kaunas, www.voruta.lt Sekmadienį Kauno Švč. Trejybės evangelikų liuteronų bažnyčioje buvo pradėti sovietinėje Lietuvoje nelegaliai spausdinto ir platinamos Antano Maceinos knygos NIEKŠYBĖS PASLAPTIS (1964) skaitymai. Po pamaldų knygos skaitymuose ir pokalbyje apie filosofo A. Maceinos svarbą šiandieninėje Lietuvoje dalyvavo klebonas kun. Saulius Juozaitis...
Elžbietos Habsburgaitės įkapių karūna prieš restauravimą (XVI a.). Aistės Karpytės nuotr. Dirbiniams smarkiai pakenkė geležinės dėžutės rūdys. Aistės Karpytės nuotr. Plaketė-votas, vaizduojanti šv. Kazimiero stebuklą. Prieš restauravimą. Gedo Čiuželio nuotr. Barboros Radvilaitės karsto plokštelė prieš restauravimą. Gedo Čiuželio nuotr. Praėjusią savaitę kultūros ministras pasirašė įsakymą, kuriuo remiantis į Kultūros vertybių registrą įrašytas išskirtinės vertės radinių...
Albertas Žostautas, žurnalo „Miškai“ vyr. redaktorius, www.voruta.lt Šis žurnalas pasaulio šviesą išvydo 2003 m., tiesa, kitu pavadinimu – Baltijos miškai ir mediena. Pirmasis jo redaktorius buvo miškininkas Marius Lazdinis. Gavus ES projektinį finansavimą, jam pavyko išleisti šešis numerius, spausdintus kartą per ketvirtį. Pasibaigus ES finansavimui, sustojo ir leidinys. Bet greitai atsirado naujas žurnalo savininkas, kuris...
Gitanui Nausėdai – LR Prezidentui; Sauliui Skverneliui – LR Seimo Pirmininkui; Gintautui Paluckui – LR Ministrui Pirmininkui; Audriui Valotkai – Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkui Šarūnui Biručiui – LR Kultūros ministrui. Kreipimasis dėl valstybinės kalbos vartojimo 2025-07-26 Kaunas Susirūpinimą kelia lietuvių kalbos pagarbos žeminimas, padidėjus imigrantų skaičiui, pasireiškiantis negaunama informacija valstybine kalba ir jos išmokimo...
Martynas Purvinas. A. Virvičienės nuotr. Dr. Martynas Purvinas, Kaunas Sovietiniams okupantams nelengvai sekėsi įsitvirtinti Šilalės žemėse – ten ilgai kovota su besipriešinusiais, į kalėjimus ir lagerius buvo išvežta daug atkaklių žemaičių. Išlikusieji turėjo statyti sovietinę ateitį. Antai, karo metais nukentėjusi istorinės gyvenvietės dalis buvo visai nušluota, buvusių sodybų vietoje įrengiant okupantų ritualams reikalingą aikštę, šalia...
Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, Kaunas, www.voruta.lt 2025 m. liepos 21 d. Kaune vyko ekskursija pėsčiomis tema „Pirmoji sovietų okupacija ir antisovietinis pasipriešinimas Kaune (1940-1941)”. Minėdami 85-ąsias Lietuvos okupacijos metines ekskursijoje buvo prisiminti žmonės, įvykiai ir artefaktai (nuotraukos, knygos, laikraščiai, paminklai, gatvės, pastatai) susiję su pirmąją sovietų okupacija ir antisovietiniu pasipriešinimu Kaune (1940-1941)....
Sporto rūmai. Autorius Juliux. Creative Commons licencija Attribution ShareAlike License v. 3.0 Prestižinėje sostinės vietoje esantys nenaudojami bei apleisti Koncertų ir sporto rūmai virs kongresų, konferencijų ir kultūrinių renginių centru, taip pat bus sutvarkyta ir įamžinta aplink pastatą esančių buvusių Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių teritorija. Tokios pozicijos laikosi Vyriausybė. Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad Vyriausybė...
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos / Agluonėnų seniūnijos nuotrauka Lietuvos mažųjų kultūros sostinių projektų atrankos posėdyje išrinktos 2026 m. mažosios kultūros sostinės, atstovausiančios kiekvienam etnografiniam regionui. Paraiškas vertinusi komisija nusprendė šį vardą suteikti Kurkliams (Anykščių r.), Semeliškėms (Elektrėnų sav.), Agluonėnams (Klaipėdos r.), Skriaudžiams (Prienų r.) ir Tirkšliams (Mažeikių r.). „Mažųjų kultūros sostinių iniciatyva kasmet įrodo, kad...
Būrys minėjimo dalyvių prie Vytauto Didžiojo paminklo. Lauryno Zubavičiaus nuotr. Zigmas Tamakauskas, TS-LKD Kauno skyrių sueigos tarybos narys, LŠS Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės Kultūros ir meno būrio šaulys, Kaunas, www.voruta.lt Gražų pilietinio aktyvumo pavyzdį, minint Žalgirio mūšio 615-ąsias metines parodė TS-LKD Kauno skyrius (pirmininkas Paulius Lukševičius), surengdamas mieste vieno iš didžiausių viduramžių Europoje mūšio...
Karinos Kropaitės nuotr. Šių metų liepos 11 d. Lietuvių kalbos institute viešėjo žymaus indoeuropeisto ir baltisto prof. dr. Williamo Riegelio Schmalstiego (1929–2021) dukra Roxanne’a Bolinger su šeima iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Baltų kalbas tyręs ir puikiai lietuvių kalbą mokėjęs Pensilvanijos universiteto profesorius W. R. Schmalstiegas buvo Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys, Vilniaus universiteto garbės daktaras, ištikimas Lietuvių kalbos instituto bičiulis....
Šiemet sukanka 95 metai, kai visa Lietuva minėjo Vytauto Didžiojo 500 metų mirties sukaktį (šventė Vytauto Didžiojo metus). Laikinojoje sostinėje susikūrusio Vytauto Didžiojo komiteto iniciatyva 1930 metai buvo paskelbti Vytauto Didžiojo metais, vyko daugybė pagerbimo renginių, atminimo įamžinimo iniciatyvų. Viena svarbiausia jų – iškilminga kunigaikščio paveikslo ir Raportų knygos „Vytauto Didžiojo garbei“ kelionė po Lietuvą....
Suniokoti bėgiai. KPD archyvo nuotraukos Kai 2022 m. pavasarį buvo pastebėta, kad netoli Joniškėlio, Pasvalio rajone, suniokotas nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektas – Siaurojo geležinkelio komplekso dalis (Panevėžio–Biržų ruožas), KPD sudarė komisiją sužalotos nekilnojamosios kultūros vertybės – Siaurojo geležinkelio komplekso Panevėžio–Biržų ruožo (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 21899) atkūrimo būdui ir nuostolių dydžiui...
Česlovas Iškauskas, Balbieriškis, www.voruta.lt Pranešimas, skirtas liepos 18-20 d. Balbieriškio šventėje surengtai konferencijai „Balbieriškio kraštas – veikli bendruomenė.” Šią savo publicistinę prakalbą norėčiau pradėti senu, lygiai prieš 53-jus metus, kažkurioje VU auditorijoje per nuobodžią politinės ekonomijos paskaitą parašytu eilėraštuku: Įsmigo bažnyčia taip skaudžiai, taip skaudžiai į debesį. Nepaskrenda paukštis. Ant kryžiaus leidžiasi Ir gieda amžiną...
Maišiagalos dvaras Valstybinė kultūros paveldo komisija liepos mėnesį tęsė vizitų ciklą po Lietuvos savivaldybes, šįkart aplankydama Vilniaus rajoną – kraštą, kuris jau ne vienerius metus išsiskiria nuosekliu ir strateginiu požiūriu į kultūros paveldą, ypatingai – į dvarų sodybas. Čia jos tvarkomos sistemiškai, joms suteikiamos naujos funkcijos, į veiklas įtraukiamos bendruomenės, o savivaldybė kryptingai investuoja tiek...