Gitanui Nausėdai –

LR Prezidentui;

Sauliui Skverneliui –

LR Seimo Pirmininkui;

Gintautui Paluckui –

LR Ministrui Pirmininkui;

Audriui Valotkai –

Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkui

Šarūnui Biručiui –

LR Kultūros ministrui.

Kreipimasis

dėl valstybinės kalbos vartojimo

2025-07-26

Kaunas

        Susirūpinimą kelia lietuvių kalbos pagarbos žeminimas, padidėjus imigrantų skaičiui,   pasireiškiantis negaunama informacija valstybine kalba ir  jos išmokimo atidėliojimu, LR švietimo,  mokslo ir sporto ministerijos neveiklumu, dažnu nesusišnekėjimu lietuvių kalba mūsų valstybėje,   nelietuviškų žodžių didėjimu miestų iškabose (kai kur jau visai nėra lietuviškų žodžių) ir žiniasklaidoje. 

      Paikai keisdami esamus lietuviškus žodžius į „mandresnius – tarptautinius“ susiname  savo kalbą, kenkiame jos gyvybiškumui. Pvz., lietuviški žodžiai – vietovė, pomėgiai, naujovė, rungtynės ar varžybos, lakūnas, apdovanojimas ar dovana, šventė, plojimai, susirinkimo vedėjas, mokymas ar mokytojas, žiūrovai, pasirodymas ar pramoginis renginys, mėgstama pramoginė daina, bendravimas, būstinė, raštinė, susižeidimas ir t. t. , keičiami į lokaciją, hobius, inovaciją, mačus, pilotus, prizus, festivalius, aplodismentus, moderatorius, edukatorius, publikas, komunikavimus, ofisus, traumas,  hitus, šou, super, okei, vau…

       Gaila, kad kai kurie vadovaujantys mūsų kalbai kalbininkai  įteisino šiuos svetimžodžius. Lyg pamiršti Vydūno žodžiai: kalbininkų uždavinys turėtų būti  atmesti į lietuvių kalbą įsibrovusias svetimų kalbų priemaišas, kad svetimi žodžiai yra tautos sąmonės drumstėjai. Kalba yra mūsų tautos gyvybės šaltinis.

       Pataikūniškai priėmus mūsų laiko patikrintos abėcėlės priedėlį  trimis svetimomis raidėmis, pažeidusiomis lietuvių kalbos  fonetinės rašybos sistemos bei tarties principus (vienas garsas, viena raidė), dabar kai kurios jėgos Seime jau siūlo kai kurių asmenvardžių rašyboje įteisinti svetimus diakritinius ženklus.  Lietuvių kalbos institutas pažymi, kad tai keltų pavojų pačiai bendrinės lietuvių kalbos sistemai bei vartosenai, toliau griautų mūsų rašybą. 

       Norima leisti rašyti moterų pavardes su galūne a. Šiuo klausimu Valstybinė lietuvių kalbos komisija pabrėžė, kad „įteisinus  moterų pavardžių  rašybą su galūne – a, būtų padarytas neigiamas poveikis šalies kalbiniam ir kultūriniam tapatumui, šis siūlymas nedera su lietuvių kalbos tradicija“.

          Reikalaujame, kad būtų laikomasi LR Konstitucijos 14 straipsnio – lietuvių kalba yra valstybinė kalba, kad nebūtų pratęsinėjimas  vadinamas laikinas valstybinės kalbos nemokėjimo terminas, kad būtų sukurta ir pradėta taikyti norintiems Lietuvoje įsidarbinti užsieniečiams veiksminga bei griežtesnė    lietuvių kalbos mokėjimo egzaminavimo sistema.  ŠMSM prašymai  atidėlioti valstybinės kalbos mokėjimo terminus pažeidžia  Lietuvos piliečių konstitucines teises  būti aptarnaujamiems ir informuojamiems valstybine kalba, stabdo gyvenančių Lietuvoje užsieniečių norą išmokti valstybinę kalbą, griauna  piliečių   pasitikėjimą savo valstybe. Nenorintys išmokti valstybinę kalbą, piktavališkai nesiliauja reikalauti iš valstybės skirti vis didesnių lėšų valstybinei kalbai išmokti, kartais jau iššaukiamai demonstruoja lietuvių kalbos nemokėjimą, reikalauja, kad su jais būtų kalbama rusiškai…

       Pritariame LR Seimo nario Lauryno Kasčiūno  pasiūlymui griežtinti įstatymus užsieniečiams dėl lietuvių kalbos mokėjimo, kuriuo užsieniečiams būtų nustatyta prievolė išmokti valstybinę kalbą, jei jie norėtų prasitęsti savo laikinąjį leidimą gyventi Lietuvoje. 

      Reikalaujame, kad informaciniai  užrašai  įstaigose,  prekyvietėse ir kt. būtų rašomi valstybine kalba. Viešose vietose, išstumdami lietuvišką žodį,   vis  didėjantys svetima kalba parašyti užrašai kelia grėsmę mūsų kalbai, nacionaliniam tapatumui,  Lietuvos teritoriniam vientisumui.

      Nepritariame, kad Seime būtų įteisinti svetimi diakritiniai ženklai ir moterų pavardžių galūnės rašyba su raide a.

     Žiniasklaida turėtų gerbti    lietuvišką žodį – esant lietuviškiems žodžiams, nevartoti jų pakaitalų – svetimžodžių.

                                                                                   Gediminas Reutas, d. mjr. –

                                                                                   LLKS štabo viršininkas,

                                                                                   1991 m. Lietuvos parlamento gynėjas,

                                                                                   Lietuvos  kariuomenės kūrėjas.

                                                                                    Zigmas Tamakauskas, d. vyr. ltn.

                                                                                    LLKS štabo viršininko pavaduotojas,

                                                                                    Lietuvos laisvės kovų dalyvis,

                                                                                    ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ kav.

Lietuvos karininkų ramovė, A. Mickevičiaus g. 19, Kaunas-44310

Telef. : +370 62596375;   +370 67467909.  El. p.: zigmas3604@gmail.com