Spaudos konferencijoje pristatyti organizaciniai Dainų šventės sprendimai ir aptarti paskutiniai pasiruošimo akcentai. Organizatorių nuotr. Sparčiai artėja jubiliejų mininti, prieš šimtą metų pirmą kartą suskambėjusi Lietuvos dainų šventė. Pirmadienį Vingio parke vykusioje spaudos konferencijoje renginio kūrėjai bei kultūros sektoriaus atstovai dalijosi svarbiausiais programos akcentais, džiaugėsi rekordiniu dalyvių skaičiumi bei pranešė netikėtą žinią – iki šventės likus...
Kultūros vertybių registro nuotraukos Šilalės rajono savivaldybės kultūros paveldo apsaugos vyriausiasis specialistas, vykdydamas kultūros paveldo objektų stebėseną, šių metų kovo 27 dieną nuvykęs patikrinti koplytstulpio su skulptūromis (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 14943), esančio Degučių II kaime, Laukuvos seniūnijoje, Šilalės rajone, jame nerado Šv. Roko (u.k. 25531) ir skulptūrinės grupės (u. k. 25530) skulptūrų. Skulptūrinę...
Edita Barauskienė. Asmeninė nuotr. Edita Barauskienė, rašytoja, pedagogė, visuomenininkė, www.voruta.lt Heraldikos komisijos taryba ne vienerius metus vienbalsiai teigė, kad ,,briedis” neturi būti pagrindiniu simboliu Mažosios Lietuvos herbe. Tam pritarė Lietuvos istorijos instituto, Šiaulių ir Vilniaus universiteto istorikai, Mažosios Lietuvos istorikas prof. Domas Kaunas, Mažosios Lietuvos architektūros ir kapinių tyrėjas architektas Martynas Purvinas, buvęs ML tarybos...
Šv. Tomas Netikintysis (dailininkas Caravaggio, aliejus, apie 1601, Dailės muziejus Potsdame) Visuotinė lietuvių enciklopedija. Parengė dr. Angelė Vyšniauskaitė (1919-2006), Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikė, lietuvių etnologė Ãtvelykis, Velykų laiko antrasis sekmadienis. Tą dieną prisikėlęs Jėzus Kristus pasirodė apaštalams ir suteikė jiems galią atleisti nuodėmes. Ankstyvojoje krikščionybėje per Atvelykį vykdavo naujai pasikrikštijusiųjų katechezė (jos pavyzdžių yra šv. Augustino...
Organizatorių nuotr. Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvade nuo šiol puikuosis ir Šiupinio šventė Mažojoje Lietuvoje. Tradicijos bylą rengė Klaipėdos etnokultūros centras, bendradarbiaudamas su lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“, Klaipėdos universiteto etnologe dr. Kristina Blockyte-Naujoke. Šiandien (kovo 28 d.) Vilniaus rotušėje Klaipėdos etnokultūros centrui buvo įteiktas sertifikatas, liudijantis apie šios vertybės įtraukimą į Nematerialaus kultūros paveldo...
Rotušėje pagerbti išsaugotų tradicijų puoselėtojai. Organizatorių nuotr. Jau septintus metus iš eilės Lietuvos visuomenei, atskiroms bendruomenėms svarbūs tradicinės kultūros reiškiniai įtraukiami į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Taip stengiamasi iš kartos į kartą perduodamas tradicijas išsaugoti ateities Lietuvai. Ketvirtadienio vakarą Vilniaus rotušėje pristatyti šiemet Sąvadą papildę vienuolika naujų kultūrinę tapatybę atspindinčių reiškinių ir įteikti...
Viršutinėje nuotraukoje – Jono Smilgevičiaus sūnus Kazimieras su žmona Danute apie 1937 m. prie Užvenčio dvaro. J. Smilgevičiaus anūko A. Zolyno nuotr. Apatinėje nuotraukoje – Užvenčio dvaras šiandien. KPD (Sonatos Sukožauskienės) nuotr. Deja, Lietuvoje ne vienas atvejis, kai kultūros paveldo objektuose (buvusiuose dvareliuose) dar sovietmečiu apgyvendinti žmonės, vėliau tuos pastatus privatizavę, nesirūpina jų priežiūra, nors...
Arnoldo Mikulevičiaus nuotr. Kovo 22–23 d., visame Žemės rutulyje sustojus nuolatinėms dienos – nakties sūpuoklėms, tradiciškai pažymimas gamtos ir viso kas gyva atbudimo virsmo laikas – pavasario lygiadienis. Tradiciškai Širvintų kultūros centro Kernavės filialo rengiami pavasario lygiadienio renginiai vyksta vienoje svarbiausių Kernavės istorinių kultūrinio rezervato vietų – ant legendinio Baltojo kalno, seniau vadinto Atažvalga. Nuo...
Tautinio paveldo produktų kūrėjai kviečiami teikti paraiškas gauti valstybės paramą tautinio paveldo produktams saugoti, populiarinti ir realizuoti. Šio kvietimo paraiškoms finansuoti skiriama 147 000 Eur. Didžiausia galima pagalbos suma, skiriama vienam pareiškėjui vieniems metams – 5 000 Eur. Tautinio paveldo veiklos finansavimo tikslas – populiarinti tradicinius amatus ir tautinio paveldo produktus, skatinti jų saugojimą ir...
Žvejė mala kavą. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejaus foto Džiaugiamės, kad Šilutės kultūros ir pramogų centro kartu su partneriais teikta nematerialaus kultūros paveldo byla papildė nacionalinį sąvadą. Jame atsirado dar viena mūsų krašto tradicija – Kafijos gėrimo kultūros gaivinimo praktikos Mažojoje Lietuvoje. Teikėjai – Šilutės rajono savivaldybės Šilutės kultūros ir pramogų centras, asociacija Šilutės...
Sutvarkytas Smiltynės kurhauzas. Pagal ikonografinę medžiagą atkurti terasiniai lauko laiptai su dekoratyviais metalo žibintais. KPD archyvo nuotrauka Parengė Jūratė Mičiulienė, KPD Šią vasarą poilsiautojus pamaryje jau pasitiks sutvarkytas Smiltynės kurhauzas. Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis skyrius, išdavęs leidimą tvarkybos darbams, prižiūrėjo, kad būtų išsaugota istorinio pastato autentika, vertingosios savybės. Ne vieną dešimtmetį stovėjęs apleistas pastatas...
Ona Kulikauskienė. Nuotraukos V. Visockienės ir iš asmeninio O. Kulikauskienės archyvo Giedrė Mičiūnienė, Dusetos, www.voruta.lt Dusetų K. Būgos bibliotekoje parodų netrūksta – čia randa vietos ne tik dusetiškiai ar Zarasų krašto, bet ir kitų rajonų kūrėjai – pradedantieji ir profesionalai. Šįkart – bibliotekoje neeilinė paroda. Tai pirmas kartas, kai joje (o ir respublikoje tikriausiai nedaug...
Vasario 28 d., trečiadienį, 18 val., Lietuvos nacionaliniame kultūros centre, Vilniuje (Barboros Radvilaitės g. 8, Mažojoje salėje, antrame aukšte) Senovės baltų religinė bendrija Romuva surengs sueigą „Rasos šventė: Jonas Trinkūnas – Krivis Jaunius prie Romuvos ištakų“. 2024-aisiais Romuva pažymi Krivio Jauniaus jubiliejinius metus. Dabartinės Romuvos dvasinio judėjimo pradininkui Kriviui Jauniui – Jonui Trinkūnui šiemet vasario 28...
Iki šventės „Palangos stinta“ likus mažiau nei savaitei, kurorte dėliojami paskutinieji pasirengimo šiam žiemiškam festivaliui akcentai bei laukiama pramogautojų. Kad svečių Palanga vasario 9-11 dienomis sulauks itin daug, prognozuoti nesunku – pasak Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Lauros Taučiūtės, apgyvendinimo įstaigų užimtumas Stintų šventės savaitgalį jau dabar siekia apie 70 procentų. Atvykti – verta...
Klaipėdos etnokultūros centras kviečia į nuotaikingą, aktyvią ir triukšmingą šventę – Užgavėnes – vasario 11 d. 14 val. Teatro aikštėje. Užgavėnių šventė – puiki proga keisti pasyvius žiemos įpročius ir triukšmingai pasitikti artėjantį pavasarį. Šiais metais miestelėnus ir svečius kviesime į vestuvinių paslaugų mugę „Viskas ženatvei“. Pristatysime vyraujančias vestuvinių paslaugų ir madų tendencijas. Šventės metu...
Paskelbti projekto „Tikslas – Amerika 2023“ ekspedicijos rezultatai. Ekspedicija vyko 2023 m. vasarą. Jos tikslas – aplankyti, dokumentuoti, nufotografuoti, nufilmuoti lietuviško paveldo vietas Amerikoje (lietuvių bažnyčias, kapines, žymių lietuvių kapus, paminklus Lietuvai ir lietuviams, lietuvių klubų rūmus ir t.t.)., išklausyti šių vietų istorijas iš jas kūrusių ir prižiūrinčių vietos lietuvių, įrašyti su jais interviu, skleisti...
Sausio 6-ąją, minint Martyno Liudviko Rėzos 248-ąsias gimimo metines, Neringos meras Darius Jasaitis įteiks penkioliktąją šio vardo kultūros ir meno premiją, kuri šiais metais Neringos savivaldybės tarybos sprendimu yra skirta prof. dr. Daliai Kiseliūnaitei. Iškilminga įteikimo ceremonija vyks 13 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje (L. Rėzos g. 56). Penkioliktoji Kuršių nerijoje gimusio Martyno Liudviko Rėzos...
Jolanta Zakarevičiūtė, Trakų viešosios bibliotekos viešųjų ryšių specialistė, www.voruta.lt Gruodžio 27 d. Tiltų kultūros namuose įvyko Elenos Žilinskienės knygos „Pasivaikščiojimas po senąjį dzūkų kaimą Tiltų krašte“[1] sutiktuvės. Trakų viešosios bibliotekos Tiltų padalinys, kiekvienais metais atlikdamas kraštotyrinį darbą, yra sukaupęs nemažai nepublikuotos medžiagos, kurioje užfiksuotas nematerialus dzūkų paveldas. 2023-uosius LR Seimas paskelbė Dzūkijos (Dainavos) metais. Šiemet...
Zigmas Tamakauskas, Kaunas, www.voruta.lt Artėja paskutinės 2023 metų dienos. Nesustodama laiko srovė, lydima adventinio šurmulio, skubėdama mus neša į Naujuosius. Daugelyje miestų jau advento pradžioje buvo įžiebtos eglutės su skambančiais žodžiais: Kalėdos Kalėdos, kviečiančios pasirodyti dovanų maišą velkantį Kalėdų Senelį… Sublizgėjo didžiųjų parduotuvių languose reklaminės vilionės, raginančios artėjančių Kalėdų proga savo artimiesiems pirkti dovanas, siūlomus...
Elena Žilinskienė, Trakų viešosios bibliotekos Tiltų padalinio vyr. bibliotekininkė, www.traku-zeme.lt Tiltų biblioteka kasmet savo veikloje nemažą dėmesį skirdama kraštotyros darbui ir turėdama sukaupusi nepublikuotų, išliekamąją vertę turinčių, tarmiškai užrašytų krašto kaimų gyventojų, ankstesnių kartų pasakojimų, dainų, įvairių žodžių ir daiktų pavadinimų, 2023 m. vykdė kultūros projektą „Pasivaikščiojimas po senąjį dzūkų kaimą Tiltų krašte“. Bibliotekininkė sukauptą...
Kazimieras Garšva. propatria.lt nuotr. Dr. Kazimieras Garšva, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas, www.voruta.lt Dzūkijos pavadinimą rytų Lietuvos etnografiniam regionui naikinti yra nepagrįsta: tai yra pačių gyventojų sugalvotas vardas pagal žodžius dzūkas, dzūkuoti. Dzūkija kalbiniu požiūriu apimtų V-XX a. etninių lietuvių žemių plotą, kurį juostų maždaug linija Alytus, Žąsliai, Kernavė, Linkmenys, Turmantas, Daugpilis, Kraslava, Breslauja, Druja, Smurgainys, Lazūnai,...
www.voruta.lt Kai po kojomis žemė, šalia upė, miškai. Kultūros istorikė Eglė Kašėtienė pasakoja apie bandymus priartėti prie senosios pasaulėjautos filme „Čiulbanti siela“ ir savo gyvenime. Prieš keturis metus Eglę prisijungti prie savo naujo filmo „Čiulbanti siela“ kūrybinės komandos pakvietė režisierius Deimantas Narkevičius. Eglės žinios ir gebėjimai buvo nepakeičiami kuriant į XIX a. Dzūkijos kaimą...
Lapkričio 22 d. 17.30 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) bus pristatomi XIII–XIV a. Kernavės didikų istoriniai kostiumai, kurie, nepaisant šios vietovės unikalumo, atkurti pirmą kartą. Renginio metu lankytojai galės apžiūrėti keturis kostiumus, kuriuos sudaro daugiau nei 60 rekonstruotų aprangos dalių – nuo batų iki ginklų ir kepurių. Dauguma rekonstrukcijų pagaminta...
Nicola Fioravanti/unsplash.com Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Visiškai priartėjo Visų Šventųjų diena ir Vėlinių metas. Prisimename ir pagerbiame mirusius, meldžiamės už gyvuosius. Degame žvakutes, o kai kur užkuria laužus, nes Vėlinių ugnis nuo seno užima ypatingą vietą Mirusiųjų pagerbimo apeigose. Prisimenu: vakaro tamsoje šviečia visos miestelio kapinės, o susikaupusių žmonių veiduose paslaptingai šmėžuoja žvakių...
Paberžės svirnas Paberžę labiausiai išgarsino kunigas Algirdas Mykolas Dobrovolskis (plačiau žinomas kaip Tėvas Stanislovas), pas kurį dar sovietmečiu plūsdavo minios žmonių. Tad labai svarbu, kad jo veikla būtų tęsiama, kad būtų išsaugoti statiniai, dabar priglobiantys ir jo rinktus sakralinius rūbus bei etnografinius daiktus. Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu baigiami tvarkyti Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo...
Muziejininkas Eligijus Juvencijus Morkūnas Inga Levickaitė-Vaškevičienė, Lietuvos liaudies buities muziejus, www.voruta.lt Rugsėjo 19 d. popietę Kėdainiuose, savo gimtųjų namų sode, nustojo plakusi vieno iš Lietuvos liaudies buities muziejaus (toliau – LLBM) kūrėjų, muziejininko dr. Eligijaus Juvencijaus Morkūno širdis. Savo mylimam ir puoselėtam muziejui jis paskyrė daugiau kaip 50 metų, dirbo iki paskutinių dienų. 2021 m....
Etnologė Gražina Kadžytė Per Vėlines lankysime artimųjų ir bičiulių kapus, degsime žvakutes, galbūt susitiksime su seniai matytais giminėmis. Pasak etnologės Gražinos Kadžytės, per šimtmečius išliko šios šventės turinys ir esmė, kai ne tik pagerbiami ir geru žodžiu prisimenami mirusieji, bet susitinkama su skirtinguose Lietuvos kampeliuose gyvenančiais giminaičiais. Kiek kito tik šventės forma, nes žvakutes degti...
Kazimieras Šliužas, „Trakų žemės“ žurnalistas, www.voruta.lt Penktadienio pavakarys naujojoje renginių ir poilsio erdvėje Galvės ežero Vytauto Didžiojo krante per 701-ąjį senosios sostinės gimtadienį nukreipė apmąstymams. Kas esame mes? Kokios mūsų sąsajos su Tautos istorija dabartyje ir ateityje? Nenutrūkstamas paveldas Nenutrūkstamą ryšį su mūsų senolių puoselėta kultūra edukaciniame renginyje demonstravo lietuvių dvasinio ir kulinarinio paveldo sergėtojai....
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia naudotis didžiausiu suskaitmeninto ir skaitmeninio paveldo portalu www.epaveldas.lt. Jame rasite daugiau kaip pusę milijono kultūros paveldo objektų, tarp jų – ir su jūsų kraštu susijusių spausdintų (knygų ir periodinių leidinių) ir rankraštinių dokumentų, nuotraukų, muziejų eksponatų. Taip pat portale yra įvairių laikotarpių šalies ir miestų, regionų žemėlapių, skaitmenintų architektūros, gamtos objektų. Gausu...
Senoji lietuvių vasaros saulėgrįžos šventė – Rasos, Kupolinės, krikščionybėje pavadinta Joninėmis, iki šių dienų išliko masiškiausia kalendorine švente Lietuvoje. Gastronominio paveldo tyrinėtojas, prof. Rimvydas Laužikas teigia, kad su astronominiais reiškiniais susijusios šventės yra vienos seniausių žmonijos istorijoje, o tai, kad Joninės Lietuvoje tebešvenčiamos masiškai ir jų populiarumas nemažėja, nuteikia optimistiškai – šiuolaikiniam žmogui vis dar svarbus žaismingas...