Senoji lietuvių vasaros saulėgrįžos šventė – Rasos, Kupolinės, krikščionybėje pavadinta Joninėmis, iki šių dienų išliko masiškiausia kalendorine švente Lietuvoje. Gastronominio paveldo tyrinėtojas, prof. Rimvydas Laužikas teigia, kad su astronominiais reiškiniais susijusios šventės yra vienos seniausių žmonijos istorijoje, o tai, kad Joninės Lietuvoje tebešvenčiamos masiškai ir jų populiarumas nemažėja, nuteikia optimistiškai – šiuolaikiniam žmogui vis dar svarbus žaismingas...
Vidos Juknelienės šiaudinis sodas. Elektrėnų kronikos nuotr. Kamilė Bušeikaitė, VU Komunikacijos falkulteto studentė, www.voruta.lt Šiaudiniai sodai – lietuviškos tapatybės ženklas. Tai kiek užmiršta lietuvių paprotinės dekoratyvinės dailės rūšis, kuri mūsų kultūroje atlieka svarbų vaidmenį. Šie gana griežtų formų, bet elegantiškai siūbuojantys geometrinių figūrų rinkiniai, XIX a. pabaigoje bei XX a. pirmoje pusėje buvo kabinami palubėje,...
Klaipėdos rajone, iš neveikiančiose Rudgalvių kaimo senosiose kapinėse stovėjusios koplytėlės pavogta medinė skulptūra „Švč. M. Marija Sopulingoji“. Tai pastebėję Klaipėdos rajono savivaldybės darbuotojai apie įvykį informavo Policiją bei Kultūros paveldo departamentą. Dingusi XIX a. pab. sukurta skulptūra „Švč. M. Marija Sopulingoji“ yra registruota Kultūros vertybių registre bei turi didelę kultūrinę vertę. Koplytėlė bei joje buvusi...
Dzūkijos (Dainavos) metų atidarymo akimirkos. Daivos Červokienės nuotr. Daiva Červokienė, Alytus, www.voruta.lt Kovo 29 d. Dzūkijos sostinėje Alytuje įvyko iškilmingas Dzūkijos (Dainavos) metų atidarymas. Alytaus dramos teatre vykęs renginys sukvietė visų Dzūkijos regionui priklausančių savivaldybių atstovus. Net ir iš netolimo užsienio – Punsko ir Seimų, kur nuo seno gyvenantys lietuviai saugo dzūkiškas tradicijas ir tarmę. ...
Čekoniškių verbų ir buities seklyčioje. Janinos Norkūnienės asmeninio albumo nuotr. Daiva Červokienė, Vilniaus raj. www.voruta.lt Svarbus artėjančių Velykų simbolis yra verba – kadagio ar blindės, žilvičio ar karklų šakelės, kurias Verbų sekmadienio rytą lietuviai į bažnyčią nešdavo pašventinti, o vėliau užkišdavo už šv. paveikslų ar laikydavo garbingoje vietoje, kad saugotų nuo įvairių negandų. Vilniaus...
Artėjant laukiamiausiai pavasario šventei – Velykoms – puoselėjame tradicijas, margindami kiaušinius įvairiausiais būdais: vašku, svogūnų laiškais, žolelėmis ar vynu. Gastronominio paveldo tyrinėtojas prof. Rimvydas Laužikas pastebi, kad dažančių medžiagų pasirinkimas formavo lietuvių estetikos jausmą. Tradicijoje neturime ryškiaspalvių margučių, priimtinesnės yra ramios spalvos. Nors Lietuvoje margučiai ir skutinėjami, ir marginami vašku bei kitomis technikomis, patys seniausi jie buvo,...
Aukštaitijos atmintinų metų atidarymą paskelbė Biržų „Saulės“ gimnazijos folkloro ansamblio „Saulala“ ragų pūtėjai. Algio Jakšto nuotr. Daiva Červokienė, Švenčionys, www.voruta.lt Vasario 24 d. Švenčionių miesto kultūros centre įvyko Aukštaitijos atmintinų metų atidarymo iškilmės, kurias pradėjo Biržų „Saulės“ gimnazijos folkloro ansamblio „Saulala“ ragų pūtėjų grupė, o Švenčionių miesto kultūros centro dainų ir šokių ansamblio „Aukštaitija“ šokėjų...
Vilhelmas Storosta Vydūnas miške prie Tilžės. 1936 m. Nuotraukos šaltinis kaunaspilnas.lt Kun. Miroslavo Danys’o pranešimas spaudai Prieš 70 metų Detmolde (1953 m. vasario 20 d.) mirė lietuvių kūrėjas ir rašytojas Vydūnas. Pabėgęs iš Tilžės Rytų Prūsijoje nuo Raudonosios armijos. Po ilgų klajonių jis 1946 m. atsidūrė Detmolde. Lietuvių kultūros bendruomenė – tautiečiai išeivijoje – specialiai...
Daiva Červokienė, www.voruta.lt 2023-iuosius Lietuvos Seimas paskelbė ir Dzūkijos (Dainavos) atmintinais metais siekiant pažymėti Dainavos vardo pirmojo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose 770 metų jubiliejų. Dainavos žemė (lot. terra Deynowe) pirmą kartą paminėta 1253 m. karaliaus Mindaugo donaciniame akte Livonijos kryžiuočiams. Paskelbus Dzūkijos (Dainavos) atmintinus metus, siekiama atkreipti dėmesį į savitas Dzūkijos (Dainavos) tradicijas (patarmes, sakytinį ir muzikinį folklorą, kulinarinį...
Užgavėnės – tai tarsi pirmas žingsnis pavasario link, kai po tamsios žiemos norisi jas švęsti skanaujant gardžius patiekalus. Nors jos mums neatsiejamos nuo pačių įvairiausių blynų, gastronominio paveldo tyrinėtojas, profesorius Rimvydas Laužikas pastebi, kad kadaise jie nebuvo svarbiausias šios šventės patiekalas. Valgiai skyrėsi priklausomai nuo regiono, bet visur ant stalo atsirasdavo įvairių mėsos ir miltų patiekalų, kurie tikrai...
Žurnalo ir laikraščio Rambynas straipsnių pavadinimų rodyklės („Rambynas bibliografijos“) viršelis Egidijus Bacevičius, www.voruta.lt Rambyno regioninio parko veiklos trisdešimtmetį pažymėjo esminės įstaigos pertvarkos. Ankstesnių metų įvykius, žmones, jų mintis ir nuveiktus darbus, atradimus ir praradimus primins 31 laikraščio ir 22 žurnalo Rambynas numeriai bei juos apžvelgianti straipsnių pavadinimų rodyklė. Rambyno regioninio parkas įsteigtas 1992-09-24 d. Veiklą...
Duona – vienas svarbiausių produktų daugelio kasdienybėje. Nors šiandien duona taip pat yra vertinama, anuomet senovės lietuviai laikėsi ir ypatingų su duona susijusių papročių. Ypač didelę reikšmę duona turėjo ant šventinio Kūčių ir šv. Kalėdų stalo – ji buvo ne tik priedas prie kitų valgių, bet ir pagrindinis, garbingiausioje stalo vietoje patiekiamas valgis. Žemaičių krašto etnokultūros...
Autorės nuotraukos Onutė Gaidamavičiūtė, www.voruta.lt Nepaisant lietingos vasaros, atėjo Vasaros saulėgrįža, metas, kai žolynai gamtoje patys vešliausi ir kupliausi, o naktys trumpiausios. Apniukusią birželio 19 d. Vasaros saulėgrįžos – Rasos (Rasų) šventė buvo minima ant Altoniškių piliakalnio pagal senuosius lietuvių papročius. Dar istorikas, etnografas Matas Pretorijus XVII a. II p. rašė, kad jo laikais nadruvių...
Zigmas Tamakauskas, www.voruta.lt Neseniai įvykęs Lietuvos politinių kalinių tremtinių susirinkimas išsirinko tolimesnius savo struktūros vadovus. Išrinkta valdyba savo pirmininku išrinko jau anksčiau pasižymėjusį savo veiklumu Vladą Sungailą. Naujai išrinktai valdybai iš karto teko susidurti su įvairiomis iškilusiomis problemomis. Pirmučiausiai teko spręsti pačios Sąjungos išlikimo, jos materialinės bazės klausimą. Šiam klausimui išspręsti pilnas optimistinių kūrybinių minčių...
Didžiausia nuošliauža susiformavo Vorpilio (dešinėje) šlaite į Nemuno pusę. KPD (Jūratės Mičiulienės) nuotrauka www.voruta.lt Dėl slenkančių išskirtinio grožio Sudargo piliakalnių ant Nemuno kranto Šakių rajone šią savaitę buvo organizuota jungtinė įvairių sričių specialistų šio valstybės saugomo, nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objekto apžiūra. Norėta įsitikinti vietoje, kokia piliakalnių būklė, kokio tipo nuošliaužos bei kokios priemonės...
Parodos ekspozicijos fragmentas. O.Gaidamavičiūtės nuotraukos Onutė Gaidamavičiūtė, www.voruta.lt Sausio 18 d. Nacionalinio lietuvių dailės muziejaus padalinyje Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje atidaryta unikali paroda „Žemė kėlė žolę: augalai ir gyvūnai lietuvių liaudies mene“ (parodos kuratorės: Dalia Bernotaitė-Beliauskienė, Daiva Beliūnienė, Marija Kuodienė, Žydrė Petrauskaitė). Parodos lankytojai 3-ame Taikomosios dailės ir dizaino muziejaus aukšte per liaudies meno...
Valdas Rutkūnas, www.voruta.lt Velykų šventė vyksta įstabiausiu metų laiku, kai Žemė vaduojasi iš žiemos susikaustymo, kaupiasi sužaliavimui ir sužydėjimui. Kovo 20-21 dienomis švenčiame Pavasario Lygiadienį ir astronominę pradžią- diena susilygina su naktimi, šviesa įveikia tamsą ir mes įžengiame į šviesujį pusmetį. Dienos ilgės iki Rasos šventės ir išliks ilgesnės už naktį visą pusmetį iki pat...
Velykos Vengrijoje www.voruta.lt Kasmet Velykų data keičiasi, tačiau papročiai ir maloni šventinė atmosfera – išlieka. Nepaisant to, skirtingos tautos Velykas švenčia savaip bei turi neretai tik jiems būdingas tradicijas ir personažus. Likus lygiai mėnesiui iki Velykų, prekybos tinklas „Lidl“ pasakoja apie tradicijas, kur gyvena Velykų bobutė, kurioje šalyje laistomasi šaltu vandeniu, o kur į dangų...
Tautodailininko Jono Rudzinsko pranesimo iliustracija Onutė Gaidamavičiūtė, www.voruta.lt Karo Ukrainoje išvakarėse, 2022 m. vasario 22–23 dienomis nuotoliniu būdu vyko Vilniaus etninės kultūros centro organizuojama tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Užgavėnės. Tradicijos ir modernybės sampyna“, kurioje dalyvavo etnologai, kultūros, meno, švietimo, vietos bendruomenių atstovai ir visi besidomintys etnine kultūra. Konferencija vyko per Zoom platformą. Pranešimai buvo skaitomi lietuvių,...
Lietuvos Etnosporto komiteto archyvo nuotr. www.voruta.lt Prieš dvejus metus Lietuvos Etnosporto komitetą įkūrę etninės kultūros puoselėtojai tiki, jog kartu galime nuveikti labai daug. Pasak Lietuvos Etnosporto komiteto prezidento Stanislav Bajurin, pagrindinis mūsų tikslas – išsaugoti tai, ką sukūrė mūsų protėviai. Organizacija siekia ugdyti jaunąją kartą, didinti savo gretas bei kurti etnosporto tradicijas Lietuvoje. Etnosporto komiteto...
Jūratės Buivienės nuotraukos Jūratė Buivienė, Trakai, www.voruta.lt Viena džiugiausių katalikų švenčių – Žolinė, žymi vasaros ir rudens sandūrą. Tai sykiu viena mylimiausių trakiečių švenčių, suburiančių draugėn skirtingų tautybių, politinių pažiūrų tikinčiuosius. Smagi šventinė procesija, vadovaujama Trakų klebono Jono Varanecko, Vyskupo Dariaus Trijonio ir brolio Marijos Elijaus, nusidriekė Trakų gatvėmis, – gausiai gėlėmis išpuoštas Trakų Šv....
Užgavėnės. Llbm.lt nuotr. Živilė Gurauskienė, “Dirvos” korespondentė, JAV, www.voruta.lt Viena seniausių ritualine prasme mūsų švenčių – Užgavėnės. Prasminga prisiminti, kaip jas švęsdavo mūsų protėviai, nes, kaip žinoma, apsirėdymas idant nepažintų yra bene vienas seniausių ritualų, kuris egzistuoja nuo pat žmonijos kultūros atsiradimo. Tai suvokiama kaip mirusių protėvių patekimas į gyvųjų ritualinę erdvę. Užgavėnės Lietuvoje švenčiamos vieną...
I. Šidlaitės knygos „Natūralus rauginimas“ atvartas ir Jolantos Veličkienės iškeptos duonos riekelės pagal I. Šidlaitės receptą Jolanta Veličkienė, maisto technologė, technologijų edukologė, Amatų mokyklos „Sodžiaus meistrai“ maitinimo paslaugų profesijų mokytoja, www.traku-zeme.lt Manau, dažnas su manimi sutiks, kad nėra kito mielesnio kvapo už šviežios, kepamos duonos. Pajutus tą nuostabų, sodrų aromatą, paragavus kvapnios, šiltos duonos, mūsų širdys prisipildo šilumos...
Jorės Jurgitos Treinytės asmeninio albumo nuotr. Ona Gaidamavičiūtė, www.voruta.lt 2020 metų pabaigoje Kaišadorių „Printėjos“ leidykla-spaustuvė nedideliu – 500 egzempliorių – tiražu išleido unikalią kaišiadorietės tautodailininkės, tradicinių amatų meistrės, edukatorės, edukacinių užsiėmimų „Šiaudinukas“ rengėjos, Žiežmarių kultūros centro floristikos būrelio vadovės, fotografės Jorės Jurgitos Treinytės knygą „Tradicinių lietuviškų dirbinių kūrimas“. Knygoje pristatomi tradiciniai senieji lietuviški amatai, mokoma, kaip...
Loreta Raudonytė–Vician (dešinėje) su menų studijos įkūrėja ir savo audimo mokytoja Rebeka Riley-Vargas. Rimanto Kunčo-Žemaitaičio nuotr. “Dirvos” korespondentė Živilė Gurauskienė, JAV, www.voruta.lt Saulėtą rudens sekmadienį, po Saint Ann of the Dunes bažnyčioje, Beverly Shores, Indiana, kunigo Gedimino Keršio aukotų šv. Mišių, susitikome su Indianos–Rytų Čikagos Amerikos lietuvių bendruomenės pirmininke Loreta Raudonytė–Vician, pakvietusia atvykti į Šiaurės vakarų Indianoje,...
Šventės akimirkos. Autorės nuotraukos Ona GAIDAMAVIČIŪTĖ, Zapyškis, Kauno raj. www.voruta.lt Atėjo metas, kai žolynai gamtoje patys vešliausi ir kupliausi. Vasaros lygiadienio išvakarėse, birželio 20 d., ant įspūdingo, nuostabią, erdvią Nemuno slėnių panoramą atveriančio Altoniškių piliakalnio buvo švenčiama Rasų (Rasos) šventė ant pagal senuosius lietuvių papročius. Altoniškių piliakalnis su gyvenviete (arba Altonos kalnas) – piliakalnis Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, prie Altoniškių kaimo, Zapyškio seniūnijoje....
Zigmas TAMAKAUSKAS, Kauno m. sav. Švietimo tarybos narys, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus Švietimo komiteto pirmininkas Profesorės habil. soc. m. dr. Onos Voverienės knygoje atskleidžiami ne tik tautotyros mokslo pradmenys, bet ir rašoma apie žmones, asmenybes, kūrusias savo darbais lietuvių Tautos savimonę bei valstybę, vedusius Tautą į kovą už jos laisvę ir nepriklausomybę, šviečiantys savo darbais...
Feliksas ŽEMULIS Liūdna ir pikta. Taip kalbėjo garsiajame Varėnos rajono Zervynų kaime architektas paveldosaugininkas Edmundas Misiulis. Pasak jo, tai, kas liko iš Zervynų – pasityčiojimas iš liaudies architektūros, nors neseniai Kultūros ministerija šį kaimą paskelbė valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Zervynos – kaimas Gudų girioje prie Ūlos upės, ilgai išlaikęs XVIII-XIX amžiais susiformavusį planą ir...