Feliksas Venskūnas apie 1935 m. Onos Striškienės asmeninio archyvo nuotr. Ona STRIŠKIENĖ, Panevėžio žygeivių klubo narė, www.voruta.lt Felikso ir Bronės Venskūnų graži sodyba yra pietinėje Įstricos kaimo dalyje. Prie didelės gyvenamosios trobos auga gražuolis ąžuolas. Kas jį pasodino jau niekas nepapasakos. Sodyba yra šalia kelio vedančio į Panevėžį pro Paliūniškį. Sodyboje senų obelų sodas. Dar didesnis sodas yra Felikso...
Rusijos okupacija
Įrašas
A. Anušauskas. Graužianti praeitis, kurios nenorime girdėti
www.voruta.lt Kai paskelbus KGB sudarytą sąrašą kilo nuomonių banga dėl Donato Banionio ir Sauliaus Sondeckio, buvo galima pamatyti, kad daliai visuomenės visai netolimos praeities pažinimas sukelia kažką panašaus į skausmą. Panašu, kad norima net ir sovietmetį matyti gražiose jaunystės lankose, kuriuose žydi gėlės ir niekas nepatyrė jokių netekčių, spaudimo ir ten nereikėjo daryti sunkių pasirinkimų....
Įrašas
Kodėl T. Venclova taip garbina J. Pilsudskį?
Kodėl T. Venclova taip garbina J. Pilsudskį? Alkas.lt koliažas Česlovas IŠKAUSKAS, www.iskauskas.lt, www.alkas.lt Važiuodamas iš Vilniaus link Švenčionių, už Pabradės dešinėje pusėje matai nuorodą „Zalavas“. Iškart atsimeni, kad šiame nedideliame kaime prieš 150 metų gimė Juzefas Pilsudskis – pirmiausia krikštytas katalikas, paskui liuteronas, iš pradžių socialistas, paskui tiesiog lenkų patriotas, pagarsėjęs kaip Lenkijos...
Įrašas
Kaip Vanagaitė „dirba“ Lietuvai
Linas V. MEDELIS, www.voruta.lt Skaitymuose apie Vanagaitę jau įdomiau ne kas sakoma, o kaip. Viename didžiausių Švedijos dienraščių „Dagens Nyheter“ internetiniame variante šitas „kaip“ ne mažiau įdomus. Gruodžio 5 d. buvo įdėtos bent 7 puikios Rūtos Vanagaitės nuotraukas (Oksanos Juško foto). Nuotrauka pirmiausia ir krenta į akis: inteligentiška, tokia vieniša (E. Zurofas neminimas) moteris stovi...
Įrašas
J. Pilsudskis – Lietuvos daigas subrendęs jai piktžole
Lenkijos okupuotas Vilniaus kraštas Archyvinė nuotr. Dr. Algimantas LIEKIS, www.alkas.lt Gruodžio 5 d., prieš 150 metų Švenčionių rajono Zalavo kaime sulenkėjusio lietuvių šlėktų Pilsusdskių šeimoje gimė ketvirtas vaikas (iš dvylikos) lietuvių vadintas Juozelis (Juzefas), būsimas Lenkijos viršininkas, diktatorius, maršalas ir Lietuvos rytų pavergėjas. Bet ir šiandieną daugelio lenkų ir sulenkėjusių davatkų bei šovinistų...
Įrašas
Paviešintas Pauliaus Širvio laiškas A. Sniečkui
Nuotrauka iš knygos „Metai su Pauliumi“ 1956 m. rugpjūčio 26 d. poetas Paulius Širvys parašė Lietuvos komunistų partijos centro komiteto pirmajam sekretoriui Antanui Sniečkui adresuotą laišką, kuriame piktinosi lietuvių kalbos nemokėjusiais, su klientais tik rusiškai bendravusiais Lietuvos SSR ryšių ministerijai pavaldžių įstaigų darbuotojais. „Kalbu apie didžiarusiškąjį nacionalizmą, ‒ rašė poetas savo laiške, ‒...
Įrašas
Apie desovietizaciją, J. Gabrį-Paršaitį ir kitus dalykus
Sovietinių simbolių desovietizacijos tėra tik pradžia Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, Rokiškis Niekas nevyksta atsitiktinai ir be pinigų. Tragizmas glūdi tame, kad destrukcija yra finansuojama Lietuvos ir Europos Sąjungos lėšomis. Lietuvos nesėkmių priežasčių reikia ieškoti ne tik dabartyje, bet ir praeityje. Be reikalo piktinasi Ignalinos „pionieriai“, kad juos vadina vatnikais, pyko ir markizas de Garliava už tiesą. Kas...
Įrašas
Vladas Terleckas. Priešinimasis Lietuvos nukryžiavimui 1944 – 1953. Mitai ir tikrovė
Gintaras ŠIDLAUSKAS, Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos pirmininkas, www.voruta.lt Nelengvai nusakomas šios unikalios Vlado Terlecko knygos žanras – bene tiksliausia ją vadinti gausybės išskirtinių faktų rinktine (sutelktine) su analitinėmis įžvalgomis ir fundamentaliomis išvadomis. Nemąžtančio aktualumo tema – Lietuvos ginkluotas pasipriešinimas, arba tautos būtinoji ginkluota gintis, – knygoje suskirstyta stambiomis potemėmis, iliustruojančiomis pasipriešinimo mastą, pobūdį, ypatumus,...
Įrašas
Gedimino kalno aikštelėje rasti XIX a. II pusės palaikai
www.voruta.lt Šių metų sausio 2–25 d. Vilniuje, Gedimino kalno aikštelėje, vykdant kalno tvarkybos darbus, Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) archeologų grupė atliko archeologinius tyrimus, kurių metu buvo aptikti keturių asmenų palaikai. Archeologai kelia hipotezę, kad tai galėtų būti 1863–1864 m. sukilimo dalyvių kūnai. Mirusieji palaidoti nesilaikant tradicijų „Tyrimų metu aptikome penkis griautinius kapus, bet pilnai atidengėme...
Įrašas
Nuviliantis lokalinis žinynas
Krivasalio kaimo kapinėse 1904 m. pastatytas kryžius. Nuotr. iš autoriaus asmeninio archyvo Doc. dr. Vladas TERLECKAS, Vilnius Šiemet pavasariop knygynuose pasirodė ilgai lauktas leidinys „Ignalinos krašto enciklopedinis žinynas“ (1). Jį rengė penkios įvairių specialybių sudarytojos, bet neįvardijo savo tematikos. Jos išreiškė viltį, atsiradus daugiau informacijos, išleisti papildytą žinyną. Todėl prasminga paanalizuoti „naujagimį“, pareikšti kritinių pastabų,...
Įrašas
Ar Mažoji Lietuva tebuvo miražas? I dalis
Skaisgirių, Pakalnės apskr. (dab. Bolšakovas, Slavsko r.), gyvenvietės turgus, iki 1938 m. Doc. dr. Martynas PURVINAS, Kaunas Kalbos apie Priegliaus ir Nemuno žemupio baseinų plotuose praeityje buvusią lietuvininkų apgyventą teritoriją erzina nuo 1944 m. pabaigos dabartiniame Karaliaučiaus krašte įsitvirtinusius okupantus. Jų interesų gynimui pasitelkiami žinomi įtakos agentai ir grupuotės. Antai Klaipėdos universiteto profesorius Vasilijus Safronovas...
Įrašas
Alfonsas Eidintas Gyvenimas Lietuvai. Vincas Mašalaitis ir jo darbai
Dabartinei kartai mažai žinomas teisininkas, valstybininkas Vincas Mašalaitis (1892-1975), ilgus metus (1944-1975 m.) gyvenęs emigracijoje Vokietijoje, vėliau JAV, kiekvieną minutę skyrė kovai už Lietuvos laisvę, projektavo ją kaip atsikūrusią demokratinę valstybę, tikėdamas tautos gyvastimi ir kad ji tikrai išsikovos nepriklausomybę ir štai tada viskas bus jai reikalinga, ką tik užsienio lietuviai, gyvendami laisvuose Vakaruose jos...
Įrašas
Sveikiname gydytoją Viktorą Jencių
Gerb. gyd. Viktorai Jenciau, „Trakų žemės“ ir „Vorutos“ redakcijų vardu sveikiname gražaus 60 – ojo jubiliejaus proga. „Voruta“ ir „Trakų žemė“ populiarina Jūsų kilnius darbus, įamžinant Vasario 16 – osios akto signataro Donato Malinausko atminimą. Prisimename Jūsų paramą „Vorutos“ laikraščio redakcijai, „Trakų žemės“ laikraščiui, ypač atmintina Vasario 16 – osios akto signataro Donato Malinausko palaikų...
Įrašas
Žygis po Dieveniškių apylinkes. Pasieniečiui Gintarui Žaguniui atminti
Vilniaus rajono Paberžės būrio šauliai, taip pat Marijampolio būrio ir kitų padalinių šauliai 2015-05-16, 17 dalyvavo pėsčiųjų žygyje Dieveniškių apylinkėse, skirtame 1991 m. nužudytam pasieniečiui Gintarui Žaguniui atminti. Ėjome pasirinktinai 22 arba 34 kilometrų žygį, dalyvavome šventiniame koncerte, šildėmės prie laužo, sportavome ir ilsėjomės. Puikaus renginio organizatoriai -Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinė ir Lietuvos...
Įrašas
Paminklo žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę vieta vėl neaiški?
Zinaida Paškevičienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Biržuose po Rusijos ambasados Lietuvoje atstovų vizito vietos valdžia pakeitė nuomonę ir mano, kad sovietų karių kapinės – nebetinkama vieta paminklui žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę. Nors prieš tai jau buvo pradėti archeologiniai tyrinėjimai ir planuota paminklą statyti karių kapuose. Praėjusią savaitę archeologams kapinėse atkasus dalį žmonių palaikų, tarp...
Įrašas
Pamiršta kovos su priešais 1655m. vieta. Sovietinių skulptūrų pašalinimo nuo Žaliojo tilto moralinė būtinybė
Nuo XVa. pabaigos Lietuvai vis sunkėjo karas su Maskvos Rusija, kol XVIIa. viduryje didžiulio jos antplūdžio metu labai nukentėjo didžioji Lietuvos dalis ir sostinė Vilnius. Nuo XVIa. vidurio Rusijos valstybė agresyviai plėtėsi į silpno valstybingumo rytus, užgrobdama Kazanės, Astrachanės ( taigi visą Pavolgį), Sibiro chanatus, Baškiriją, Užuralį, Vakarų Sibirą, daugybės tautų žemes, kurios galėjo caro...
Įrašas
Izabelė Pukėnaitė. Pasivaikščiojimas. XIX a. žydžių prekeivių Vokiečių gatvė
Vokiečių g. 1915 m. Tolumoje šv. Kotrynos bažnyčia. Vilniaus Vokiečių gatvė man visada asocijavosi su bent keliais sostinės pagrindinėms gatvėms būdingais bruožais ir ypač ritmais. „Vokiečių 10 – TSPMI!“ – kiekvienais metais Vilniaus universiteto (VU) pirmakursių eisenoje skanduoja VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto „fuksai“. Vokiečių gatvė gali didžiuotis plačiu dviračio taku, besidriekiančiu tarp...
Įrašas
Lietuvos valdžios pastangos telkti JAV lietuvius 1939.09.01–1940.06.15 okupacijos pavojaus akivaizdoje
Straipsnis parengtas 2013 m. gruodžio 13 d. tarptautinėje mokslinėje konferencijoje Vilniaus universitete skaityto pranešimo „Lietuvos valstybingumo branda ir trapumas 1918–1940 m.“ pagrindu Lietuvoje kartais pasigirsta nuomonių, kad 1939–1940 metais Lietuvos vyriausybė išdavė tautą, neinformuodama jos apie sudaromų sutarčių su SSRS, gresiančių pavojumi nepriklausomybei. Kartu nusigręžė nuo tautos nekviesdama jos priešintis bolševikams. Tačiau kyla klausimas, ar...
Įrašas
LLKS Tarybos Deklaracijos minėjimo aidai
Minint LLKS 1949 metų vasario 16 d. Deklaracijos pasirašymo 65 metų sukaktį, Kauno Stasio Lozoraičio vidurinėje mokykloje organizavome rašinius – tema „1949 metų vasario 16 dienos Deklaracijos šviesos vertybės“. Šią iniciatyvą mielai palaikė mokyklos direktorė Klavdija Kovalenkina, paraginusi mokytojus ir mokinius dalyvauti šiame renginyje. Atrinkti keturi geriausi rašiniai. Vienuoliktokės Greta Jodkaitė ( mokytoja Jurgita Žygienė...
Įrašas
Viešai nedemonstruotinas paveldas
2013 m. gruodžio 18 d. visuomeninės organizacijos kreipėsi į Prezidentę, Seimo pirmininkę, Ministrą pirmininką ir Vilniaus merą dėl viešai nedemostruotino, žeidžiančio Laisvės kovotojų jausmus, paveldo žemiau pateiktu raštu: Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto 2013 m. gruodžio 11 d. posėdyje, kuriame dalyvavo ir kai kurių visuomeninių organizacijų atstovai, buvo svarstytas Žaliojo tilto skulptūrų...
Įrašas
Kapitonas Balys Mikaila
Dr. Vincas MIKAILA, Vilnius, www.voruta.lt Net ir sunkiais carizmo okupacijos ir spaudos draudimo metais nemažai gabių ir veržlesnių valstiečių vaikų savo jėgomis siekė mokslo. Ne visiems, žinoma, pavyko išvengti anuometinės skaudžios rykštės – plaučių tuberkuliozės. Tačiau nemažai jaunimo įgydavo ne tik vidurinį, bet ir aukštąjį išsilavinimą. Rasdavosi ir laimingųjų, kuriems ištiesdavo pagalbos ranką tautiškai susipratęs...
Įrašas
„Kelio gairės (1)“?
Skirmantas Valiulis. Vilnius Stanislovas Žvirgždas Artėja Lietuvos fotomenininkų sąjungos 30-metis. Tačiau ne tik iš šios aukštumos ar artėjančios XX a. ribos nujaučiame, kad vargu ar buvo Lietuvos fotografijos 160 metų (kad Lietuvoje fotografuojama nuo 1839 m. nustatė, remdamasis, D. Junevičius) istorijoje kitas toks ženklus fotografijos meno raidos etapas. Koks galingas talentų sprogimas: A. Kunčius, A....
Įrašas
Juodasis birželis
2013 m. birželio 14 d. sukanka 72 metai, kai pradėtas masinis Lietuvos gyventojų trėmimas į Sibirą. Sovietams okupavus Lietuvą, pradėta terorizuoti ir naikinti šalies gyventojus. Represijos buvo taikomos žmonėms, kuriuos okupacinis režimas pripažino pavojingais sovietų politinei santvarkai. Trėmimai apėmė Lietuvos politikus, valstybės tarnautojus, įvairių įstaigų darbuotojus, politinių ir visuomeninių organizacijų narius, karininkus, mokytojus, dvasininkus, ūkininkus,...
Įrašas
Vaizdai iš Sibiro: ekskavatoriaus perskrostas karstas ir ant kalinių kaulų statomi gyvenamieji namai
Kęstutis CEMNOLONSKIS Kaulais nuklotos Laptevo jūros pakrantės ir ant Sibiro kalinių kaulų statomi gyvenamieji namai – tokius vaizdus teigia regėjęs beveik 40 ekspedicijų į Sibirą surengęs žymus keliautojas, fotografas ir operatorius Gintautas Alekna. „Tai, kad lietuvių kapinės Sibire vis dar išlikusios, turime būti „dėkingi“ netvarkai, kuri yra Rusijos kapinėse“, – sako daugelio ekspedicijų į lietuvių...
Įrašas
Lietuvos jaunimo studijos Tartu universitete 1802–1918 m. ir jų istorinė reikšmė
Neseniai, 2013 metų pradžioje, Lietuvos nacionalinis muziejus išleido naują plačiajai visuomenei ir nacionalinio Lietuvos laikraščio „Voruta“ skaitytojams gerai žinomo istoriko akademiko prof. habil. dr. Antano Tylos knygą „Lietuviai ir Lietuvos jaunimas Tartu universitete 1802–1918 metais“ (V., 2013, 192 p. Tiražas 500 egz.). Naujojoje knygoje prof. A. Tyla susumuoja, apibendrina tyrimo, kurį pradėjo 1969 m., rezultatus....
Įrašas
Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“
Šalia didžiulės senosios Lietuvos valstybės yra maža lietuvių tauta. Kaip ši tauta galėjo sukurti tokią valstybę, tirdami rašytinius šaltinius nesužinosime. Tačiau tam reikalui daug duomenų teikia istorinė (diachroninė) kalbotyra, archeologija, etnologija ir antropologija. Šie duomenys patikimesni už rašytinius šaltinius, neretai piktavalių žmonių klastojamus, be to, nušviečia tolimus laikus, kurių nesiekia rašytiniai šaltiniai. Visa tai ignoruojantys...
Įrašas
Ir uždavinynuose teko meluoti…
Habil. dr. Algirdas AŽUBALIS, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija Prieškario nepriklausomoje Lietuvoje buvo išleista nemaža originalių, lietuvių autorių parengtų aritmetikos vadovėlių ir uždavinynų pradžios mokykloms bei gimnazijų pirmosioms klasėms. Paskutiniuosius uždavinynus I–III pradžios mokyklos skyriams (1937–1939 m.) spėjo šleisti mokytojas Mikas Petrauskas. M. Petrauskas gimė 1908 m. vasario 12 d. Žaslių vls. Talpūnų kaime...
Įrašas
Asmenybė ir laikas: arkivyskupo Julijono Steponavičiaus (1911–1991) gyvenimo stotys
Ark. Julijonas Steponavičius. VLE.lt nuotr. Irena PETRAITIENĖ, Kaunas Gervėčiai: tėvas – pirmasis mokytojas Iš kurios pusės važiuotum į Gervėčius – iš Gėlūnų, Galčiūnų, Miciūnų, Mockos, Petrikų kaimų – iš visų pusių atsiveria kelrodė – Švč. Trejybės bažnyčia (1899–1903). Viena iš gražiausių Rytų Lietuvoje ir didžiausia katalikų šventovė Baltarusijoje: fasado bokštas siekia 61 metrą. Kelis kartus...
Įrašas
Knyga apie garsią istoriko Teodoro Narbuto šeimą
Vytautas ŽEIMANTAS, Baltarusijos rašytojų sąjungos narys, Vilnius 2012 metais vykusiame Baltarusijos rašytojų sąjungos suvažiavime susipažinau su rašytoju ir poetu Uladzimiru Ruliu (Уладзiмiр Руль). Rašytojas gyvena ir kuria Gardino srityje, Varanavo rajone, dabar esančiame visai šalia Lietuvos. Čia ir dabar gyvena lietuvių, yra lietuviška mokykla Pelesoje. U. Rulis padovanojo neseniai Gardine baltarusių kalba išleistą savo knygą...
Įrašas
Pamirštų pirmųjų masiškų Lietuvos žmonių trėmimų ir žudynių 355-osios metinės
Dr. Vladas Terleckas. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo archyvo nuotr. Dr. Vladas Terleckas, www.voruta.lt Šių kančių ir Lietuvos katastrofos nėra mūsų istorinėje atmintyje. Dėl to daugiausia kaltės tenka tyleniams istorikams, kurie iki šiol nepabandė patyrinėti šią skaudžią temą ir ją aktualinti. Ką padarysi, kad dalis jų užsiėmę „svarbesniais“ dalykais – Lietuvos praeities, protėvių dergimu. Kaip...
- Ankstesnis
- 1
- …
- 13
- 14
- 15
- Kitas