Palangos žydų žudynių vieta ir kapas Kunigiškių miške Parengė Mindaugas Surblys Pagerbtas tragiškas Palangos žydų: moterų, vaikų ir pagyvenusiųjų prieš 84-erius metus įvykdytų žudynių Kunigiškių miške atminimas. Žudynių ir kapo vietoje Palangos žydų bendruomenės pirmininkas Vilius Gutmanas kartu su Palangos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus specialistais, vedėju Robertu Trautmanu ir Janina Baluže uždegė atminimo žvakeles ir...
Seinai Sigitas BIRGELIS, punskas.pl Geri darbai nenueina veltui. Jie sugrįžta įvairiomis formomis, įvairiu laiku ir aplinkybėmis. Seinų kunigų seminarijos auklėtinis, ilgametis Punsko parapijos klebonas kun. Antanas Žievys buvo vienas iškiliausių Punsko krašte gyvenusių ir dirbusių lietuvių kunigų. Šiandien nedaug kas žino, kad šio kilnaus dvasininko ryžto, drąsos ir užsispyrimo dėka po Antrojo pasaulinio karo Punsko...
Prof. dr. Jonas Jakaitis, Asociacijos „Baltijos aljansas“ TKK pirmininkas, LPKTS tarybos narys, Lietuvos kultūros tarybos ekspertas, www.voruta.lt Baltijos šalių ir Lenkijos 2024-11-21 bendradarbiavimo sutarties pagrindu susiformavęs „Baltijos aljansas“ (BA) 2025-09-18/19 Taline inicijavo 2-ąją tarptautinę konferenciją „Okupacijos aukos be sienų“. Prisimenat 80-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines bei tragišką totalitarinių režimų valdyseną, grįstą...
Daugiau kaip prieš 80 metų, rugsėjo 23 d. naciai pradėjo Vilniaus geto likvidavimą. Dalis geto gyventojų buvo sušaudyti Paneriuose, kiti – išvežti į koncentracijos lagerius Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, kur jų taip pat laukė mirtis. Tik nedaugeliui pavyko išvengti žūties. Tarp išgyvenusiųjų buvo seserys Fania ir Reveka Feldman. Jos prasidėjus Vilniaus geto likvidavimui pabėgo ir kartu...
Prieš 81 metus, 1944 m. rugsėjo 28 d., NKGB (MGB) vidaus kalėjime Vilniuje buvo įvykdytos pirmosios egzekucijos asmenims, šiandien žinomiems Tuskulėnų aukų vardu. Iki 1947 m. balandžio 16 d. mirties bausmė buvo įvykdyta 767 asmenims (dar 7 mirė kalėjime neįvykdžius mirties nuosprendžio). 2006-aisiais Lietuvos Respublikos Seimas rugsėjo 28-ąją paskelbė Tuskulėnų aukų atminimo diena ir įtraukė...
Mūriniai namai Dieveniškių aikštės pietvakarių kampe, XX a. 4 deš. iš A.Miškinio rinkinio. Šaltinis – www.radzima.org Stanislovas Buchaveckas, www.voruta.lt 1941–1944 m. – vokiečių okupacijos laikotarpio – Lietuvos švietimo istorija dar tebelaukia tyrinėtojų dėmesio. Lietuvių tarybinė istoriografija pasitenkindavo trafaretiniais vertinimais ir apibūdindavo šį laikotarpį kaip „tamsų“, tam pasitelkdavo parankius faktus. Iš tikrųjų, po 1940–1944 m. mokytojų...
Dr. Bronius Makauskas, punskas.pl 1939–1940 m. Lietuvos tarptautinė padėtis pasikeitė diametraliai. 1938 m. kovo 17 d. Lietuvai ultimatumą įteikė Lenkija, tačiau nenorėdama rizikuoti ultimatumo atmetimo, Vilniaus klausimo nepalietė. 1939 m. kovo 20 d. ultimatumą įteikė Vokietija, ir Lietuva neteko Klaipėdos krašto. Lenkijos draugystė su Vokietija baigėsi pastarosios kariniu įsiveržimu ir drauge su SSRS invazija, Lenkijos...
Renginio akimirka. URM nuotr. Rugsėjo 3 d. Lietuvos generalinis konsulatas Los Andžele, bendradarbiaudamas su Valley Outreach Synagogue & Center for Jewish Life, Kalabaso mieste surengė vakarą „Istorija, paveldas ir diplomatija“. Renginys subūrė lietuvių ir žydų bendruomenių atstovus, diplomatus ir Lietuvos bičiulius prasmingam atminimo, dialogo ir kultūrinės bendrystės susitikimui. Vakaras buvo skirtas pagerbti šimtmečius gyvavusį žydų...
Vyriausybė patvirtino Kultūros ministerijos parengtą tvarką dėl Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos ir kitų šalių, propaguojančių totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologiją, karių palaikų perkėlimo ir laidojimo vietos paženklinimo. Nuo šiol savivaldybės turės ne tik aiškų teisinį algoritmą, bet ir valstybės finansavimą tiems atvejams, kai viešose vietose esančios laidojimo vietos oficialiai pripažįstamos totalitarinių režimų propagandos...
Sovietų Sąjungai 1940 m. birželio 15 d. okupavus Lietuvą, buvo sudaryta marionetinė Liaudies vyriausybė. Siekiant įforminti Lietuvos aneksiją, 1940 m. liepos 14–15 d. surengti rinkimai į Liaudies seimą, kurių rezultatai buvo suklastoti. Vykdant Maskvos nurodymus 1940 m. liepos 21 d. Liaudies seime pareikšta, kad Lietuvoje įvedama sovietinė santvarka, ir paskelbta deklaracija apie Lietuvos įstojimą į...
Viktoras Rainys. Rasos Jakubauskienės nuotr. Rasa Jakubauskienė, Trakų žemės laikraštis 96-erių Viktoras Rainys – vienas iš tų tyliai tvirtų žmonių, kurių gyvenimo istorija tilptų ne į vieną knygą. Jo pasakojimas – tai ne tik liudijimas apie sovietinę priespaudą, tremtį, netektis, bet ir apie fizinę, emocinę bei psichologinę stiprybę, šeimos ryšį, žmogaus orumą ir gebėjimą...
Molotovo-Ribbentropo pakto (SSRS ir Vokietijos nepuolimo sutarties) pasirašymas. Pirmas iš kairės J. Ribentropas, dešinėje J. Stalinas ir V. Molotovas. Kremlius, 1939 m. rugpjūčio 23 d., leidyklos „Briedis“ nuotr. Pasauliui minint 86-ąsias Molotovo-Ribbentropo pakto metines, Debunk.org duomenimis, šiais metais Kremliaus propagandistai neįprastai aktyviai suskato ginti Baltijos šalių okupaciją nulėmusį dokumentą. 1939 m. rugpjūčio 23-iąją tarp nacistinės Vokietijos...
Prezidentas Antanas Smetona su žmona Sofija Smetoniene 1941 m. kovo 10 d. atvykę į Niujorką. Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune Dr. Ingrida Jakubavičienė, istorijos žurnalas „Voruta”, Nr.4 (886) 2024 1940 m. birželio 15-oji, paskutinė A. Smetonos praleista diena Lietuvoje, verčia įsigilinti, kas lėmė jo sprendimą pasitraukti iš šalies. Žinome, kad nesulaukęs Vyriausybės narių ir kariuomenės...
Marija ir Juozas Urbšiai 1956 m. Dukterėčios Marijos Urbšytės archyvo nuotr. Dr. Audronė VEILENTIENĖ, Kaunas, www.voruta.lt Tyrinėjant Lietuvos istoriją, kyla daug klausimų, į kuriuos sunku rasti atsakymą. Vienas iš jų: ar galima išmatuoti mažos tautos ar valstybės įtaką pasauliui arba vieno žmogaus įtaką valstybei? Iškiliems žmonėms niekados nestinga dėmesio, tačiau istorijoje dažniau vertinamas valstybės...
Brolių Motelio ir Geršono Kanų gintaro dirbtuvėse apie 1936 m. Fotografas Ignas Stropus. Mindaugo Surblio kolekcija Parengė Mindaugas Surblys, Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejaus vadybininkas, istorikas ir Palangos žydų bendruomenė,www.voruta.lt Palangoje kasmet gausėja iniciatyvų, skatinančių atminti turtingą Palangos štetlo istoriją: 2023 metais sausį atidengta atminimo lenta dedikuota Palangos sinagogoms, 2024 metų sausį atminimo lenta gydytojui...
Vytautas Landsbergis. Martynos Žilionytės nuotrauka Vytauto Landsbergio kalba konferencijoje Seime „1941 m. Lietuvos sukilimas ir laisvės kovų 1939–1953 metais atmintis bei svetimų naratyvų skvarba į lietuviškąjį istoriografinį pasakojimą“. 2025-06-20 Sveiki gyvi, istorijos partizanai. Kai aplink apsidairau, matau, kokia situacija. Aš kažkodėl naiviai galvojau, kad čia susirinks daug žmonių. Tokia Lietuvos istorijai svarbi ir...
Prie paminklinio kryžiaus d. vyr. ltn. Zigmas Tamakauskas, Albina Veverskytė, d.mjr. Gediminas Reutas ir partizanų atminties skleidėjas Vytas Sinkevičius. Eglės Goštautienės nuotr. Zigmas Tamakauskas, Lietuvos laisvės kovų dalyvis, LŠS Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės Kultūros ir meno būrio šaulys, www.voruta.lt Minint dar 1989 metais tuometinės Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku paskelbtą birželio 14-ją kaip Gedulo bei...
Pagerbti nužudyti Palangos žydai Parengė Mindaugas Surblys. Palangos žydų bendruomenės informacija, Palanga, www.voruta.lt Minint žydų žudynių Palangoje dieną, birželio 27-ąją, Palangos žydų bendruomenės pirmininkas Vilius Gutmanas kartu su LR Seimo nariais: Mindaugu Linge, Dalia Asanavičiūte-Gružauskiene, Paule Kuzmickiene, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky, Palangos miesto meru Šarūnu Vaitkumi, vicemere Akvile Kiljoniene, Palangos miesto savivaldybės...
SSRS NKVD apie padėtį Lietuvoje po Smetonos režimo žlugimo (1940-06-07). Pav. Nr. 1 Prof. Aleksandras Vitkus, istorijos žurnalas „Voruta”, Nr.2, 2025 Bet kurios valstybės žvalgybiniai duomenys yra kruopščiai saugomi ir paprastai iškilus bet kokiam pavojui, dažniausiai būna naikinami ir retai išlieka istorijai, tuo labiau Sovietų Rusijos NKVD tarnybų. Lietuvos ypatingajame archyve (LYA) surasta byla „Lietuvos...
Lietuvos partizanas Vytautas Balsys, vienas iš Birželio sukilimo rengėjų – Lietuvos Laikinosios Vyriausybės pramonės ministras dr. Adolfas Damušis ir Lietuvos laisvės kovų dalyvis Zigmas Tamakauskas. Autoriaus asmeninio archyvo nuotr. Zigmas Tamakauskas, LLKS štabo viršininko pavaduotojas, LŠS Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės Kultūros ir meno būrio šaulys, www.voruta.lt Prasmingai Lietuva paminėjo savo istorijos tragiško tarpsnio...
1941 m. Tautos sukilimo memorialo „Kryžius medis“ Kauno senosiose kapinėse. Z. Tamakausko nuotr. Bronius Makauskas, Punskas, www.voruta.lt Šiais metais sukanka 84 metai nuo lietuvių tautos pasipriešinimo Sovietų Sąjungos brutaliai okupacijai, įvykdytai 1940 m. birželio 14 d., kai pasaulinis dėmesys buvo nukreiptas į Vokietijos invaziją į Prancūziją ir tą dieną įvykusią Paryžiaus kapituliaciją. Tamsūs...
Asociatyvi Freepik nuotr. Praėjusią savaitę principinga Lietuvos pozicija neleisti savo oro erdve naudotis Slovakijos ir Serbijos vadovams, keliaujantiems į Pergalės dienos paradą Maskvoje, sukėlė tikrą furorą Kremliui palankioje žiniasklaidoje. Dezinformacijos analizės centro „Debunk.org“ tyrimo duomenimis, šiemet prieš Gegužės 9-osios iškilmes Lietuva neigiamame kontekste buvo minima šešiskart dažniau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Pasak daugelio politikos...
Šešioliktosios lietuviškosios šaulių divizijos kareiviai Oriolo fronte (1943 pradžia)MELC archyvas Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Pergalės diena Rusijoje, žinoma, ne mūsų šventė. Tądien pažymime Europos dieną, kai 1950 m. atsirado Europos Sąjunga. Tačiau gegužės 8 – oji – ir Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo diena. Šis metas Lietuvai taip pat atmintinas: mūsų šalis ant dviejų...
Rasa Juknevičienė. EP nuotr. EP narė Rasa Juknevičienė Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė šiandien pasisakydama Strasbūre debatuose dėl Europos Sąjungos paramos siekiant teisingos, tvarios ir visapusiškos taikos Ukrainoje, pabrėžė, kad vokiečių nacizmas buvo nugalėtas prieš 80 metų, tačiau nenugalėtas imperinis komunizmas išsivystė į rusišką fašizmą. „Prieš 80 metų buvo nugalėtas vokiečių nacizmas, tačiau nenugalėtas likęs...
Vokietijos padalijimas į zonas. 1947 m. Licensed with Cc-by-sa-3.0, GFDL Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Perfrazuojant 1929 m. parašytą Ericho Maria Remerque‘o romaną „Vakarų fronte nieko naujo“, vadinamose derybose dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, t.y. Rytų fronte – taip pat. Tik vis daugiau sveiku protu nesuvokiamų iniciatyvų ir išsireiškimų sklinda iš Vašingtono. Tuo metu...
Wojtkielewicz Wojciech nuotr. Kovo 27–29 dienomis Palangoje ir Plungėje vyko tarptautinis seminaras „Mokymas apie žydų istoriją ir Holokaustą Lietuvoje, naudojant žmonių istorijas ir lankant istorines vietas“. Renginyje dalyvavo 27 mokytojai ir švietimo darbuotojai iš visos Lietuvos. Seminaro metu vyko metodiniai užsiėmimai, paskaitos, diskusijos bei išvykos į svarbias atminties vietas. Dalyviai susipažino su „Centropa“ organizacijos edukacine...
varena.lt nuotr. Vytautas Saulėnas, www.voruta.lt Man, gimusiam ir augusiam Pirčiupių kaime, dažnai tekdavo girdėti kaimo žmones minint pirmąją ir antrąją žemės liustracijas. Kiek paaugęs, ganydamas karves su senyvais vyrais, būdamas smalsus, klausinėjau jų, ką visa tai reiškia. Iš jų pasakojimų supratau, kad pirmoji žemės liustracija – tai buvo žemės paskirstymas valakais kaimo gyventojams. Antroji liustracija –...
Paminklas Kaniūkuose. J. Česnavičiaus nuotr. Gintautas Šapoka, www.alkas.lt, www.voruta.lt 1944 01 29 įvyko Kaniūkų kaimo Šalčininkų rajone tragedija. Sovietiniai partizanai nužudė keliasdešimt Kaniūkų kaimo gyventojų, o patį kaimą sudegino. Kaniūkų kaimas buvo Rūdninkų girios pakraštyje, o šiame miške nuo 1943 metų bazavosi Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) (LKP(b)) Genriko Zimano vadovaujami partizanai, viso čia slapstėsi apie...
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų bataliono kariai, 1993-2001 m. naudojantys „Terrängbil m/42 KP“ šarvuočius Lietuvos planai pirkti modernias švediškas pėstininkų kovos mašinas CV-90 – puiki proga prisiminti, kad švediškos šarvuotos technikos Lietuvos kariuomenė turėjo ir anksčiau. Anksčiau trumpai prisiminėme XX a. 4 deš. Lietuvos karių naudotus šarvuočius „Landsverk L-181-29/34“. O šį kartą prisiminkime atkurtos Lietuvos...
Iš kairės į dešinę: Nevilis Čemberlenas, Eduaras Daladjė, Adolfas Hitleris ir Benitas Musolinis prieš susitarimo pasirašymą. 1938 m. rugsėjo 30 d. Bundesarchiv, Bild 183-R69173 / CC-BY-SA 3.0, CC BY-SA 3.0 DE Išėjo VORUTA žurnalo 2025 m. kovo (I ketvirčio) numeris (Nr. 1 – 887). Jame – Česlovo Iškausko įvadinis straipsnis aktualia tema: „Sąmokslo grandinė: Hitleris...