Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt 1946 m. balandžio 7 d. tuometinė Sovietų Sąjungos vadovybė įsteigė Kaliningrado sritį ir priskyrė ją Rusijos Federacijai. Tas administracinis vienetas buvo sukurtas vietoje Ypatingosios Karaliaučiaus karinės apygardos, ten veikusios nuo 1945 m. rugsėjo mėn. Dar anksčiau sovietų vadai sumanė buvusią Vokietijos Rytprūsių provinciją pasiimti sau kaip itin reikšmingą karinį placdarmą...
1997 m. Marijos ir Martyno Purvinų parengtasis patikslintasis Bitėnų–Rambyno kapinių vartų projektas. Vartus siūlyta puošti senųjų baltų ir lietuvininkų simboliais (Saulės ženklai, javų varpos, žaliuojančios rūtos). Nesąžiningi veikėjai vietoje tokių vartų pastatė visai kitus, pašalinę Mažajai Lietuvai būdingus ženklus. Asmeninis dr. Martyno Purvino archyvas. Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt 1987 m. po ilgų svarstymų...
Dr. Martynas Purvinas. R. Kaminsko nuotr. Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Tradicinio kaimo gyvenimui visados buvo būdingas konservatyvumas, stabilumas, atsparumas įvairiems pokyčiams. Tą lėmė tradiciniai verslai (nuo gamtos sąlygų priklausiusi žemdirbystė ir kt.), pati gyvensena, paremta ilgaamže patirtimi, įsišaknijusiomis tradicijomis (kai kada peraugdavusiomis į iracionalius prietarus ir pan.). Senasis kaimas vangiai reaguodavo į įvairius...
„Mažosios Lietuvos enciklopedijos” 4 tomai© Sigitas Tutlys, © MELC Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Prieš ketvirtį amžiaus buvo išspausdintas „Mažosios Lietuvos enciklopedijos“ (MLE) pirmasis tomas. Prieš trisdešimt metų Kanadoje išeivis prof. Vilius Pėteraitis su savo vadovautu Mažosios Lietuvos Fondu ėmėsi rūpintis MLE rengimu. Kaip pavyko sukurti tą reikšmingąjį leidinį? To darbo sėkmę lėmė būrelis žmonių. Jau rašiau apie...
„Mažosios Lietuvos enciklopedijos” 4 tomai© Sigitas Tutlys, © MELC Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt 2000 m. pabaigoje atspausdinus „Mažosios Lietuvos Enciklopedijos“ (MLE) pirmąjį tomą, mūsų šalyje susilaukta pirmosios regioninės enciklopedijos apie vieną iš lietuviškųjų kraštų. Dar daugiau – sovietinės okupacijos dešimtmečiais nusiaubtame ir beveik ištuštėjusiame lietuvininkų krašte nedaug kas tebuvo likę, MLE daugiausiai teko rašyti apie praeitį, primenant...
Kryžiuočių (Vokiečių) ordino valstybės plotas po 1422 m. – 1466 m. (balta spalva). Martyno Mažvydo laikais tokia buvo ir 1525 m. įkurta Prūsijos kunigaikštystė / hercogystė Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, istorijos žurnalas „Voruta”, nr.4, 2025 2025 m. minime Prūsijos kunigaikštystės 500-etį. Kas tai buvo? Iki dabar sukauptos žinios leidžia manyti, kad po audringesniojo tautų...
„Mažosios Lietuvos enciklopedijos” 4 tomai© Sigitas Tutlys, © MELC Dr. Martynas Purvinas, Kaunas Prieš ketvirtį amžiaus – 2000 m. pabaigoje 4000 egzempliorių tiražu buvo atspausdintas „Mažosios Lietuvos enciklopedijos“ (MLE) pirmasis tomas, taip užbaigiant permainingą parengiamųjų darbų etapą ir pradedant nuoseklią tolesnių MLE tomų leidybą. Tenka priminti, kad 1944 m. iš rytų artėjant sovietinėms armijoms, iš Lietuvos į...
Asociatyvi Freepik nuotr. Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Šiemet švenčiame lietuviškajai kultūrai taip svarbų Prūsijos kunigaikštystės 500 – metį. Būdami pilnateisiais europinių organizacijų nariais, dar prisimename ir tikruosius prūsus – kryžeivių nukariautas senųjų baltų gentis, gyvenusias tarp Nemuno ir Vyslos. Deja, mums kaip ir aiški šio regiono praeitis vis dar lieka mįsle kai kuriems europiniams...
Martynas Purvinas. A. Virvičienės nuotr. Dr. Martynas Purvinas, Kaunas Sovietiniams okupantams nelengvai sekėsi įsitvirtinti Šilalės žemėse – ten ilgai kovota su besipriešinusiais, į kalėjimus ir lagerius buvo išvežta daug atkaklių žemaičių. Išlikusieji turėjo statyti sovietinę ateitį. Antai, karo metais nukentėjusi istorinės gyvenvietės dalis buvo visai nušluota, buvusių sodybų vietoje įrengiant okupantų ritualams reikalingą aikštę, šalia...
Ginčijamas pasienio ruožas tarp Palangos valsčiaus ir Prūsijos su Ramučių ūkininkų lauke pastatytomis palangiškių kartuvėmis. Iš XVIII a. vid. dokumento GSTA rinkiniuose perpiešė M. Purvinienė Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, istorijos žurnalas „Voruta”, Nr.2, 2025 Ankstesnėse šios studijos dalyse apžvelgiau buvusio ilgaamžio Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos paribio istoriją nuo Smalininkų iki Kretingos apylinkių. 1422 m. įteisinta...
XIX a. pr. piešinys – Tusainių dvaro rūmai. Nuotraukos šaltinis: www.bildarchiv-ostpreussen.de Dr. Martynas Purvinas, www.voruta.lt Nuo Eisulių prasidedantys ir Nemuno kairiuoju krantu į vakarus toliau tebesitęsiantys statūs ir aukšti upės slėnio krantai (šimtmečiais vadinti „Ragainės skardžiai“) keliautojus įspėja, kad artinamasi prie svarbiausios žemupio vietos – šimtmečius egzistavusio Ragainės ir Tilžės dvimiesčio. Dėl daugelio priežasčių čia susikūrus...
Martynas Purvinas. A. Virvičienės nuotr. Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Tūkstančius metų dabartinės Lietuvos plotai buvo kaimų šalis, agrarinis kraštas, kuriame tik labai vėlai (lyginant su Artimųjų Rytų ir pan. civilizacijomis) pradėjo rastis miestai. Kaimiška gyvensena, žemdirbystė ir gyvulininkystė daugelį amžių lėmė vietos žmonių gyvenimą ir jo pokyčius (giminių ir genčių formavimąsi, įvairių vietovių...
Pozingių kaime išlikusi senovinė medinė lietuvininkų troba su aukštu stogu ir žemomis sienomis. M. Purvino nuotrauka 2006 m. vasara. Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Praėjusiais metais Lietuvos etnografijos muziejus (LEM, ilgai vadintas Liaudies buities muziejumi Rumšiškėse) atšventė savąjį penkiasdešimtmetį. Sovietų okupuotoje Lietuvoje atslūgus stalininėms represijoms, išlikę prieškario tautotyrininkai pamažėl ėmėsi anuomet nepabaigtų darbų, stengėsi kuo...
Prūsijos ir Žemaitijos pasienis ties Kretinga XVI a. (?) piešinyje. Marijos Purvinienės perpiešta iš dokumento GSTA rinkiniuose. Pavaizduota anuometinė valstybinės sienos trasa su jos ženklais – kapčiais (Schüttung), sieną kirtusi Danės/Dangės upė. Jos ir Tenžės (Timse) upelio santakoje vaizduoti rūmai ar pilaitė (Schlosse). Prūsijos pusėje rodyta Kretingos (Krottingen) gyvenvietė, o Žemaitjos pusėje – Lietuviškoji Kretinga...
Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Lietuvai atgavus nepriklausomybę, griuvo geležinė uždanga, sovietų okupuotą teritoriją ilgam atskyrusi nuo pasaulio platybių. Dar Atgimimo metais įsisiūbuojant domėjimuisi Mažąja Lietuva – okupantų sunaikintu kraštu, panūdo ką daugiau sužinoti apie lietuvininkų žemės istorijos slėpinius. Buvome pripratinti, kad viešuose šaltiniuose (ir sovietmečio bibliotekose) tebuvo galima atrasti tik negausių „tinkamų“ žinių –...
Dr. Martynas Purvinas. ve.lt nuotr. Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Galima manyti, kad didžiajam mūsų dainiui Kristijonui Donelaičiui savaip pasisekė. 1945 m. sugriautojoje Mažojoje Lietuvoje pavyko aptikti jo rankraščių. Sovietinės okupacijos dešimtmečiais niokotoji Tolminkiemio bažnyčia vis tik nebuvo visai nušluota nuo žemės paviršiaus, neatsidūrė kokiame kariniame poligone kaip kareivų pamėgtas taikinys bombardavimams. Vokietijoje prisiglaudę Donelaičių...
Dr. Martynas Purvinas. Aušros Virvičienės nuotr. Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Daugybė šiandieninių grėsmingų įvykių ir ilgai piršti „akidangčiai” Lietuvos istorijos mylėtojams neretai pridengia svarbias praeities datas. Antai, ateinančiais metais galėtų būti prisimenamas Lietuvai itin svarbus dalykas – Prūsijos kunigaikštystės (hercogystės) įkūrimo nemenka sukaktis. Ne kasdien prisimenama, kad tais tolimais 1525 metais šiandieninės Lietuvos pašonėje...
Pėžaičių pašto vadovas H. Macas su žmona Marija ir sūnumi prie savo įstaigos. Gal Vytauto Didžiojo metų proga LR valstybinė įstaiga buvo papuošta LDK valdovo atvaizdu, Vyčiu – LR herbu ir ąžuolo lapų vainikais. Prieškario nuotrauka iš „Memeler Dampfboot“, 2005, Nr. 3, S. 37. Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos šiaurinio pasienio...
Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Daugelis mūsų tik prieš pusketvirto dešimtmečio pradėjo prisiminti Mažąją Lietuvą – ilgai užmarštin gramzdintą lietuvininkų kraštą. Tada vis drąsiau kalbėta apie tenykštę istoriją, naujai aptarinėti vis nauji senųjų laikų veikėjai ir daug kas kito. Tais svaiginančio laisvėjimo laikais iškilo ir tuometinės RF Kaliningrado srities šviesuolių grupelė, ir ten radosi siūlymų...
Stankaičių kaimo užeiga ties perkėla per Veiviržo upę. XX a. pradžios piešinys pašto atviruke „Sveikinimai iš Stankaičių“. Atvirukas iš Vilkyčių pašto tuomet buvo išsiųstas į Berlyną. Iliustr. iš dr. Martyno Purvino asmeninio archyvo Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Martynas Purvinas. „Mažosios Lietuvos šiaurinio pasienio istorijos (VII) Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos šiaurinio pasienio istorijos (VI) Martynas...
Virkytų mokykla praeityje. Šaltinis – „Memeler Dampfboot“, 1968, 13 Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Aprašomojo pasienio atskiri ruožai bėgant amžiams vystėsi nevienodai. Po 1422 m. Melno taikos ir užsitęsusių kovų Žemaitijos ir Ordino valstybės (vėlesnės Prūsijos kunigaikštystės) pusėse atsikurdavo ir augdavo svarbesnės gyvenvietės, kai kada tapdavusios reikšmingesniais centrais (nuo minėtųjų Gardamo ir Rusnės iki Šilutės...
Klaipėdos krašto savanorių armijos kariai pasiruošę paradui. 1923 m. vasario 16 d. mlimuziejus.lt nuotr. Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Švenčiant Klaipėdos krašto prijungimo jubiliejų, sulaukėme nemažai viešosios informacijos apie tuos įvykius (nuo TV laidų iki pranešimų renginiuose ir t.t.). Galima pasidžiaugti, kad nepriklausomos Lietuvos dešimtmečiais sugebėta išnarplioti daug to meto aplinkybių, objektyviau apibūdinti anuos laikus....
Plaškių evangelikų bažnyčia. lt.wikipedia.org nuotr. Dr. Martynas Purvinas, archit. Marija Purvinienė, Kaunas Plaškiai. Bendros žinios Dabar Plaškiai – kaimas Šilutės rajone, Stoniškių apylinkėje. Tarpukariu priklausė Pagėgių apskričiai. Sovietmečiu buvo Stoniškių tarybinio ūkio skyrius. Plečiant centrinę ūkio gyvenvietę, sunaikinus tradicinės gyvensenos pamatus, praeityje klestėjusi gyvenvietė beveik visai sunyko. 1992 m. birželio mėn. Plaškiuose (miestelio liekanose bei...
Dailioji Pašyšių bažnyčia prieškariu. Nuotr. iš Alberto Juškos kn. „Mažosios Lietuvos Bažnyčia XVI–XX a.“, Klaipėda, 1997, p. 349 Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Į šiaurvakarius nuo jau aprašytųjų Katyčių apylinkių driekiasi savitas Degučių–Ramučių ruožas, ėjęs per slėpiningosios Lamatos plotus. Senovėje ryčiau gyveno garsi skalvių gentis, apsupusi Rambyno šventkalnį, o šiaurėje plytėjo dar galingesnių kuršių žemės....
Katyčių tarpukario vaizdai: užeigos namai, turgaus aikštė su kepykla, bažnyčia (centre), mokykla. Nuotr. iš Evos Kestenus rinkinio Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Besidomintieji senaisiais žemėlapiais ir ilgaamžio lietuvininkų krašto šiaurine riba nesunkiai pastebi ties Katyčiais išsišovusį nemažą iškyšulį buvusios valstybės sienos trasoje. Istoriko Tomo Baranausko nuomone, 1422 m. Melno taika nustatytoji riba tarp Lietuvos Didžiosios...
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr. Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Klaipėdos kraštas, kaip oficialus administracinis teritorinis darinys, gyvavo nuo 1920 m. pradžios iki 1939 m. (jį tuomet aneksavusi nacistinė Vokietija trumpai gyvavusią atskirą teritoriją vėl prijungė prie savosios Rytprūsių provincijos, naikindama neilgai egzistavusią Pagėgių apskritį ir kt.). Jis buvo sumanytas po Pirmojo pasaulinio karo vykusioje...
XVIII a. pabaigoje Kulmenų (Culmenen) apylinkės buvo tankiai apgyventos – ten stovėjo Kentrių (Kentern), Vėlaičių (Welaten) ir kitų kaimų sodybų grupės bei viensėdžiai. Fragmentas iš tuometinio žemėlapio. Iliustr. iš dr. Martyno Purvino asmeninio archyvo Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Ankstesniuose šio ciklo straipsniuose rašiau apie ilgaamžės valstybinės sienos ypatingesnes atkarpas – ruožus prie...
Tauragės–Smalininkų apylinkės XVIII a. žemėlapio fragmente. Tuomet Tauragės žemės vaizduotos kaip Prūsijos teritorijos dalis. Dar gyvavo Žemaičių seniūnija (Starostey Samaiten). Iliustr. iš dr. Martyno Purvino asmeninio archyvo Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Nuo dabartinio Endriejavo apylinkių ištekanti Jūros upė ilgai vinguoja pietų link, prisijungdama vis naujus intakus ir už Tauragės įtekėdama į patį...
Dr. Martynas Purvinas. ve.lt nuotr. Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Jaunesniems ir vyresniems skaitytojams reikia priminti, kad Klaipėda nuo 1945 m. pradžios buvo ypatinga vieta. Raudonajai armijai įžengus į kelis mėnesius apsiausto ir bombarduoto senojo miesto liekanas, ten slėpėsi gal tik keli senbuviai. Neoficialiai net džiūgauta – niekas nebetrukdys pajūryje kurti sovietinį “naująjį pasaulį”, neteks...
XVI a. plano fragmentas – Mažosios Lietuvos šiaurrytinis pakraštys ir tuometinis valstybinės sienos tarp Prūsijos ir LDK žymėjimas kapčiais. Pavaizduotas beveik ištisai mišku užaugęs plotas su negausiomis gyvenvietėmis (Smalininkai, Liepgiriai ir kt.). Iš knygos: Deltuvas R. Miško ūkis ir medžioklė Mažojoje Lietuvoje. Klaipėda, 2019, p. 53. Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Šengeno sutarčiai įsigaliojus, ne...