Aldona Vasiliauskienė

Algirdas Gaižutis, Lietuvos Mokslų akademijos tikrasis narys akademikas,  paskutinysis Lietuvos edukologijos universiteto rektorius  emeritas

 

Skaudi žinia apie žymios mūsų tautos istorikės, etnografės, pedagogės Aldonos Vasiliauskienės netektį, mane labai sujaudino, sukrėtė. Mes visi ją pažinojome kaip Aldoną, bet ji turėjo ir antrą Vladislavos vardą, kuris jai suteiktas tėvelio garbei.

Anapilin išėjo Didi asmenybė, palikusi savo buvimo antspaudą daugelio mūsų likimuose. Manęs neapleidžia džiaugsmo kibirkštėlė, kad mes buvome daugelio sumanymų ir siekimų vienminčiai.

Sovietmečiu reikšti mintis apie Dievą didžiąja raide – nedaugelis taip elgėsi ir rašė. Velionė Aldona Vasiliauskienė ištikimai tarnavo Dievui ir paprastiems eiliniams žmonėms, kuriems trūko duonos kąsnio, būsto, paprasčiausių buitinių dalykų, o užteko tik vargo ir skurdo, alkanų vaikų ir badmečių. Aldona Vasiliauskienė blykstelėjo mūsų padangėje lyg žaltvykslė ir išryškino tamsumas, pragarmes ir klampynus.

Gražiausias paminklas mielajai Aldonai Vasiliauskienei –  jos vardas bus mūsų širdžių kertelėse ir raštuose, prisiminimuose ir žodžiuose apie jos nuostabią asmenybę, šiltą akių žvilgsnį ir malonų balsą, ramiai palydintį tiesą, o ne gražbylystės ir prisitaikėliškumo prie naudos,  karjeros laiptų ir šlamančių piniginių partinėse kišenėse.

Tebus jai lengvas, ramus amžinas poilsis Skapiškio žemelėje. Aš labai apgailestauju, kad dėl savo sveikatos negaliu būti drauge su Jumis, bet priimkite, prašau, mano nuoširdžią užuojautą.