Petras Bražėnas. Vlado Braziūno nuotr.

Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad, eidamas aštuoniasdešimt šeštuosius metus, mirė literatūrologas, literatūros kritikas, pedagogas, ilgametis Lietuvos rašytojų sąjungos narys prof. dr. Petras Bražėnas.

„Į Amžinojo poilsio šalį iškeliavo literatūrologas, vienas įdomiausių ilgamečių kritikų, žmogus, perskaitęs vos ne visų savo kolegų knygas (pirmiausia – prozos), jas daugybę kartų aptaręs ir raštu, ir žodžiu, lydėdamas tuos kolegas po visą Lietuvą, skleidęs gerą žinią apie jų kūrybą. Tai buvo vienas tų Lietuvos rašytojų sąjungos narių, kuris nemokėjo pasakyti: „Ne, negaliu, nedalyvausiu, nepagelbėsiu“. Petras Bražėnas nuoširdžiai tarnavo savo broliams ir sesėms rašytojams, suvokė savo kaip kritiko misiją“, – prisimena Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė, prozininkė, vertėja Birutė Jonuškaitė.

Petras Bražėnas gimė 1941 m. sausio 1 d. Mažeikiuose, Molėtų rajone. 1958 m. baigė Molėtų vidurinę mokyklą, 1958–1960 m. dirbo akmenskaldžiu, kultūros namų direktoriumi. 1960–1965 m. studijavo Vilniaus universitete lituanistiką. Iki 1970 m. mokytojavo Molėtuose. 1978 m. apgynė filologijos mokslų kandidato (humanitarinių mokslų daktaro) disertaciją.

Ypatingas ir itin reikšmingas Petro Bražėno profesinės veiklos etapas buvo susijęs su rašytojų bendruomene. 1976–1990 m. jis ėjo Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos sekretoriaus, o 1985–1990 m. – valdybos pirmojo sekretoriaus pareigas. Ilgus metus buvo savaitraščio „Literatūra ir menas“ redakcinės kolegijos narys. Lietuvos rašytojų sąjungos nariu buvo nuo 1975 metų.

Nuo 1990 m. iki 2013 m. Petras Bražėnas dėstė Vilniaus pedagoginiame universitete (vėliau – Lietuvos edukologijos universitetas). Nuo 1992 m. ėjo Lituanistikos fakulteto dekano pareigas, buvo docentas, Lietuvių literatūros katedros profesorius. Nuo 1995 m. buvo šio universiteto senato narys, nuo 1999 m. – mokslo darbų žurnalo „Žmogus ir žodis“ redakcinės kolegijos narys. Petras Bražėnas išugdė ne vieną lituanistų bei mokytojų kartą, dalydamasis giliomis žiniomis, akademiniu reiklumu ir pedagogine išmintimi.

Kritikos straipsnius ir recenzijas spaudoje Petras Bražėnas skelbė nuo 1971 metų. Jis įsitvirtino kaip vienas autoritetingiausių XX a. antrosios pusės bei šiuolaikinės lietuvių prozos tyrinėtojų ir vertintojų. Išleido reikšmingas literatūrologijos ir kritikos knygas: „Ties dešimtmečių riba: kritikos etiudai“ (1974), „Žmogus ir žodis prozoje“ (1978), „Romano šiokiadieniai ir šventės“ (1983), fundamentalią monografiją „Juozo Apučio kūryba“ (2007), mokslo darbų apžvalgą „Žmogiškųjų vertybių meninė raiška XX amžiaus lietuvių prozoje“ (2008), studiją, straipsnių ir recenzijų rinkinį „Amžininkai ir bendraamžiai“ (2010), knygą „Rudeninės pabiros“ (2021). Taip pat sudarė Juozo Apučio kūrybos rinktinę „Tolimas Balčios kraštas: apysakos ir novelės“ (2016).

Pasak Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkės, dar viena išskirtinė Petro Bražėno veikla – jo moderuojami literatūros vakarai: „Salės būdavo pilnos, nes visi žinojo: jeigu vakarą veda Petras Bražėnas, nuobodu nebus. Jis taip mokėjo prakalbinti knygą pristatantį kolegą, taip gerai būdavo susipažinęs su jo kūryba, kad net ir pora valandų pralėkdavo nepastebimai. Išskirtinis Petro Bražėno humoras, šmaikštumas, gebėjimas atrasti giliai paslėptus „grūdus“ nuteikdavo viltingai ir patį rašytoją, ir jo skaitytojus. Tokį nepaprastai lengvą, įdomų, charizmatišką jo bendravimą su auditorija minėjo ir dar ilgai minės kolegos bei turbūt šimtai jo ugdytų studentų.“

Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė pabrėžia, kad Petras Bražėnas buvo itin pagarbus ir dėmesingas mirties atveju, išlydėdamas kolegas rašytojus: „Daugelis padėką Petrui Bražėnui reiškusių jo amžininkų pasitiks jį jau Anapus. Svarbu pridurti, kad, kol sveikata leido, Petras juos išlydėdavo nuoširdžiu atsisveikinimo žodžiu prie kapo, rašė nekrologus. Jam šis žanras buvo priimtinas, atrodė reikalingas, žmogiškas ir net būtinas. Tačiau šiandien, bandydami sutalpinti į šį žanrą palydimuosius žodžius pačiam Petrui Bražėnui, prisimindami jo šmaikštumą, galėtume tik pasakyti: kur jau ten! Tai neįmanoma! Bet kokio, net ir paties ilgiausio, nekrologo siūlės suplyš – tokios asmenybės nenusakysime keliais prirašytais lapais.“

Už svarų indėlį į literatūros mokslą ir kultūrą Petras Bražėnas 2021 m. buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu.

Petrą Bražėną prisiminsime kaip išskirtinės erudicijos literatūrologą, įžvalgų prozos tyrinėtoją, autoritetingą kritiką, telkiančią asmenybę bei mylimą profesorių, kurio prasmingi darbai ir atsidavimas lietuvių kultūrai išliks ryškia mūsų literatūros istorijos dalimi.

Nuoširdžiai užjaučiame velionio šeimą, artimuosius, bičiulius, kolegas.

Informaciją apie atsisveikinimą su velioniu paskelbsime artimiausiu metu.

Lietuvos rašytojų sąjungos inform.