Lietuvių mokslo draugijos valdyba 1934 m. Iš kairės: kun. Kristupas Čibiras, Bronius Untulis, Antanas Juknevičius, kun. Antanas Viskantas, Povilas Karazija, Konstantinas Stašys, Marcelinas Šikšnys. – Vilniaus kultūrinis gyvenimas, Vilnius, 2006, įklija Kazys Misius, inžinierius, kraštotyrininkas, www.voruta.lt 1907 m. Jono Basanavičiaus pastangomis Vilniuje buvo įsteigta Lietuvių mokslo draugija. Rusų valdžia tos draugijos veiklos beveik netrukdė. Apie...
Jonas Basanavičius
Valdas Selenis. Jonas Basanavičius prie Lietuvių mokslo draugijos ištakų
Lietuvių mokslo draugijos 1918 metų suvažiavimo nuotrauka iš LNM rinkinių Dr. Valdas Selenis, www.voruta.lt Dr. Valdas SELENIS Lietuvos nacionalinio muziejaus vyresnysis muziejininkas, Vilnius 2021 metais lapkričio 23 d. sukako 170 metai nuo „Aušros“ laikraščio, Didžiojo Vilniaus Seimo ir Lietuvių mokslo draugijos iniciatoriaus Jono Basanavičiaus gimimo. Šių metų balandžio 7 d. sukanka 115 metų kaip...
Dr.Valdas Selenis. Didysis Vilniaus seimas ir jo reikšmė po 115 metų
Didžiojo Vilniaus seimo dalyviai (Alsėdžių atstovai), centre – Vasario 16-osios Akto signataras Stanislovas Narutavičius. Vilnius, 1905 m. Fot. Broliai Čižai. Nuotr. iš Lietuvos nacionalinio muziejaus fondų Dr. Valdas Selenis, Lietuvos nacionalinio muziejaus vyresnysis muziejininkas, Vilnius, www.voruta.lt Praėjusių metų gruodžio 4–5 d. sukako 115 metų Didžiajam Vilniaus seimui – pirmajam istorijoje įvykiui – renginiui, sutelkusiam gražioje...
Vytautas Sinica. Šventinis žodis Vasario 16-osios deglų eisenoje
Vasario 16-osios eitynės. J. Česnavičiaus nuotr. www.propatria.lt Dalinamės jaunimo sambūrio „Pro Patria“ pirmininko politologo Vytauto Sinicos žodžiu, pasakytu užbaigiant Vasario 16-osios proga trečius metus Vilniuje „Pro Patria“ ir „Krypties“ jaunimo organizuojamą liepsnų maršą Vilniaus mero iniciatyva šiuo metu laikinai išniekintoje pirmojo savanorio Kazio Škirpos alėjoje. Linkime visiems ir ateityje renginiuose sakyti trumpas kalbas. Ačiū labai visiems...
Alantos valsčiaus gyventojų skundai Laikinajam Vilniaus lietuvių komitetui apie Lenkijos okupacinės valdžios savivalę 1919-1920 metais
Lenkijos okupacinės kariuomenės dalinys Alantoje 1919 m. pab. Nuotr. iš asmeninio G. Šeikio archyvo. Gintautas ŠEIKIS, www.voruta.lt 1919 m. balandžio 22 d., netrukus po to, kai lenkai užėmė Vilnių, buvo įkurtas Laikinasis Vilniaus lietuvių komitetas (LVLK) – organizacija, atstovavusi Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto lietuviams ir jų organizacijoms. LVLK sudarė pirmininkas, vicepirmininkas, kasininkas, sekretorius ir keletas narių....
Vilniečių ainių klubas primena vilniečiams primirštus Vilniaus miesto istorijos faktus
Šv. Ignoto g. 16 / Dominikonų g. 10. nuotraukos.vilnius21.lt Jūratė BUROKAITĖ, Vilniečių ainių klubo pirmininkė, www.voruta.lt Vilniečių ainių klubas primena vilniečiams primirštus Vilniaus miesto istorijos faktus. 1918 m. paskelbus Lietuvos Nepriklausomybę, Vilnių valdė dar nepasitraukę ar atėję nauji šeimininkai. Vyriausybė dar nebuvo susiformavusi, todėl 1919.04.22. visuotinis lietuvių susirinkimas išrinko Laikinąjį Vilniaus lietuvių komitetą, turėjusį atstovauti...
Aušra Virvičienė. Naujas Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ šimtmetis
Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius, www.voruta.lt Prieš šimtą metų Vilniuje, Visų Šventųjų bažnyčios klebonijoje… Sausio 31-ąją, lygiai prieš 100 metų Vilniuje, Visų Šventųjų bažnyčios klebonijoje, įvyko pirmasis Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ steigiamasis susirinkimas. Valdybos pirmininku išrinktas kun. dr. Jonas Steponavičius. Švietimo draugija gavo teisę steigti ir laikyti pradedamąsias mokyklas, mokytojų seminarijas ir kitas mokymo įstaigas. Reikia priminti,...
Dr. Irma Randakevičienė. Kaip dr. Jonas Basanavičius ir Martynas Yčas keliavo į Ameriką rinkti lėšų Tautos namams
Laivas „Prinz Friedrich Wilhelm“/ nuotrauka iš svetainės http://www.wikiwand.com/en/Norddeutscher_Lloyd Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, Vilniaus anykštėnų sambūrio tarybos narė, www.voruta.lt Vilniaus anykštėnų sambūrio tarybos posėdžiuose kaskart tenka sugrįžti prie Tautos namų idėjos pasvarstymų, aptarimų. Natūralu, į tarybos sudėtį įeina Antanas Gudelis, net 27 gyvenimo metus kovai už šią idėją ir tautos namų pastatymą atidavęs, „Tautos namų santaros“ tarybos...
Donato Malinausko ir dr. Jono Basanavičiaus telegrama Romos Popiežiui
Donato Malinausko ir dr. Jono Basanavičiaus laiško Romos Popiežiui faksimilė Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, Rokiškis, www.voruta.lt Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomas raštas1, skirtas Popiežiui, o jo kopija – monsinjorui Kazimierui Prapuoleniui2. Jį pasirašė Donatas Malinauskas ir dr. Jonas Basanavičius. Raštas išlikęs, tačiau jo būklė labai prasta – aptrupėję kraštai, nuplėštas kairysis viršutinis kampas. Veikiausiai, todėl nėra...
Prof. Antanas Tyla. Dr. Jonas Basanavičius Anykščiuose ir Anykščių krašte
Prof. Antanas TYLA, www.voruta.lt Minint Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį, verta prisiminti to kilnaus darbo, valstybės atkūrimo statytojus, kūrėjus, jų sąsajas su vienu ar kitu Lietuvos kraštu. Šį kartu noriu priminti dr. Jono Basanavičiaus ryškius pėdsakus Anykščiuose ir Anykščių krašte dar iki pirmojo pasaulinio karo. Dr. Jonas Basanavičius, kaupdamas archeologinę, antropologinę, istorinę ir kultūrinę medžiagą,...
Seime vyks konferencija apie pirmąją lietuvių gimnaziją
alkas.lt Balandžio 22 d., trečiadienį, 10 val. Konstitucijos salėje vyks konferencija „Pirmoji lietuvių gimnazija – švietimo, pedagoginės minties ir kultūros istorijos šaltinis“. Renginio dalyvius pasveikins Seimo Pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas. Renginyje bus kalbama apie Vytauto Didžiojo gimnazijos paminėjimą dr. Jono Basanavičiaus publicistikoje, Vytauto Didžiojo gimnazijos savivaldą, nevyriausybinių organizacijų veiklą gimnazijoje 1915–2015 m. Gimnazijos moksleiviai pristatys...
„Žiburio“ gimnazijos atspindžiai Vilkaviškio krašto viešojoje bibliotekoje
Virginija MAKSVYTYTĖ, Kaunas Suvalkijos kraštas garsėja savo žymiais žmonėmis. Iš čia kilo tokie tautos žadintojai ir dainiai kaip Vincas Kudirka, dr. Jonas Basanavičius, Salomėja Nėris, Antanas Vaičiulaitis, Kazys Bradūnas. Būtų neįmanoma ir išvardinti, kiek šviesaus proto ir nuostabių žmoniųšiame krašte gyvena dar ir šiandien. Tam, kad atsirastų Vilkaviškio krašto šviesuoliai reikėjo ir ypatingų sąlygų. Daugybę...
Lenkiškai kalbantys lietuviai
Akad. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Juos vadiname įvairiai: tiesiog lenkais, Lietuvos lenkais, etniniais lenkais, Vilnijos autochtonais ir dar kitaip. Iš tikrųjų tai yra lenkiškai kalbantys lietuviai. Tokiais jie tapo čia pat, Lietuvoje. Jie nėra atsikėlę iš Lenkijos, nors anksčiau jų ideologai būtent taip ir aiškindavo. Kūrė teorijas apie masinę lenkų kolonizaciją Lietuvoje (iš tikrųjų tokios niekuomet...
Lietuvybė trypiama su savų palaiminimu
Per praėjusį mėnesį (2013-08-08) Poznanėje vykusias futbolo rungtynes antilietuvišką plakatą išskleidę lenkų sirgaliai sulaukė adekvačios savo tautiečių reakcijos. Aukšti Lenkijos pareigūnai atsiprašė mūsų šalies, interneto erdvę užliejo šio išpuolio pašiurpintų lenkų pasipiktinimas savo tautiečiais ir lietuviams skirti atsiprašymai, o prokurorai jo autoriams pateikė kaltinimus dėl lietuvių įžeidimo tautybės atžvilgiu. Tačiau trintis tarp lietuvių ir lenkų...
Kaip išsklaidyti juodus dūmus Vilniaus Senamiesčio širdyje
Dienraštyje „Respublika“ 2013 07 26 paskelbta informacija apie vykusią paveldosaugininkų, istorikų ir visuomenės atstovų apskritojo stalo diskusiją dėl Vilniaus centre esančio Pranciškonų ansamblio teisinės padėties ir rimtų abejonių dėl jo kultūrinės ir politinės ateities. Ji domina kiekvieną vilnietį. Iki šiol ši problema Vilniaus ir Lietuvos visuomenei nebuvo gerai žinoma, nes rutuliojosi uždarose erdvėse, kaip kad...
Prano Bieliausko knygą „Dienoraštis. 1920-1957“ atvertus
Elena ŽILINSKIENĖ, Trakų viešosios bibliotekos Tiltų filialo vedėja Artėjant Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjo, kraštotyrininko, kunigo Prano Bieliausko 130-ųjų metų jubiliejui, 2012 m. leidykla „Homo liber“ išleido jo knygą „Dienoraštis. 1920-1957“ (1). Tai trečioji kunigo istorinio ir kultūrinio palikimo knyga, išėjusi Lietuvos nepriklausomybės metais. Pranas Bieliauskas dienoraščius rašyti pradėjo 1915 m. „Matydamas, kaip kunigas Povilas...
Disidentinės veiklos pėdsakais, prisimenant LKB Kroniką
Zigmas TAMAKAUSKAS, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyr. Švietimo komiteto ir konkurso vertinimo komisijos pirmininkas Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus Švietimo komiteto iniciatyva, talkinant miesto Švietimo ir ugdymo skyriui nuo 2008 metų buvo surengti šeši miesto bendrojo lavinimo (gimnazijų) patriotinio pilietinio ugdymo istorijos konkursai, daugiausiai turėję paskelbtų metų atitikmens turinį. Mūsų organizuoti konkursai prisidėjo akcentuojant miesto mokyklose Lietuvos...
Žąsys Jonui Basanavičiui…
Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius Iš Lenkijos okupaciją patyrusios mokytojos rankų – 1282 gyventojų parašai dėl valstybinės kalbos ir teritorinio vientisumo gynimo Šią savaitę į Seimą atvyko garbaus amžiaus buvusi Dūkšto (Ignalinos raj.) švietimo skyriaus vedėja, mokytoja Birutė Žemaitienė-Raginytė. Ji Seimo nario Algirdo Patacko padėjėjai Nijolei Balčiūnienei ir „Vilnijos“ draugijos pirmininkui, habil. dr. Kazimierui Garšvai įteikė surinktus...
Atkurtos lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ veikla (2004–2012)
Algimantas MASAITIS, Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkas Anotacija. Straipsnyje apžvelgiami 2004 m. balandžio 3 d. atkurtos Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ tikslai, nagrinėjamos veiklos kryptys, detalizuoti atlikti darbai: organizuotos Tėvynės pažinimo pamokos ,,Gimtinės kloniais“, ,,Pavasario balsai“ (skirta Maironio 150 m. jubiliejui paminėti), į kurias buvo įjungti žinomi menininkai bei kitų specialybių atstovai. Analizuojamos atkurtos „Ryto“ draugijos...
Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ vėliava, posėdžiai
Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ, Vilnius Nacionaliniame Lietuvos istorijos laikraštyje „Voruta“ jau buvo rašyta apie Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ šimtmetį, dar tebepublikuojama medžiaga apie pirmąjį šios draugijos pirmininką dr. Joną Steponavičių. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidarytoje parodoje kalbėjo graži „Ryto“ draugijos vėliava. Kam ir kada kilo mintis įsigyti būtent tokią vėliavą? Atsakyti į šį klausimą dalinai padės LMAVB...
Pasitinkant „Ryto“ draugijos 100-metį
Libertas KLIMKA Ši savaitė reikšminga lietuviškojo švietimo istorijai. Prieš šimtą metų 1913 m. sausio 31 d. Vilniuje įvyko „Ryto“ draugijos steigiamasis suvažiavimas. Iš esmės tai buvo vienas iš būsimos nepriklausomos valstybės kūrimo darbų. „Ryto“ draugija Vilnijos krašte užsibrėžė tikslus steigti ir išlaikyti lietuviškas pradines mokyklas, rengti vakarinius ir šventadienius kursus suaugusiems, rūpintis mokytojų parengimu, įkurti...
Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ šimtmečio paminėjimui skirta konferencija ir paroda
2013 m. sausio 31 d. minėsime Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ šimtmetį. 11 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3) vyks konferencija, o 16 val. Naujajame arsenale (Arsenalo g. 1) bus atidaryta paroda „Lietuvių švietimo draugija „Rytas“. Parodoje eksponuojamos „Ryto“ draugijos švietėjišką veiklą liudijančios fotografijos ir dokumentai, senųjų vilniečių išsaugotos istorinės relikvijos. Pateiktą istorinę medžiagą...
Tilžės aktas: faktai ir versijos
Aras LUKŠAS Šiandien Tilžės aktas vertinamas ne tik nevienareikšmiai, bet kartais ir visiškai priešingai. Požiūrių spektras platus: vieni jį lygina su Vasario 16-osios aktu ir teigia, kad be jo šiandien neturėtume Klaipėdos, o kiti tvirtina, jog dokumentas visiškai neatspindėjo daugumos lietuvininkų siekių. 2012 m. lapkričio 30-ąją, minėdami Mažosios Lietuvos dieną, prisiminkime 1918 metų lapkričio 30...
Dr. kun. Jonas Steponavičius: kovotojas dėl lietuvybės Vilnijos krašte
Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ, Vilnius Jonas Steponavičius (1880 03 10–1906–1947 12 08) – dvasininkas, filosofijos mokslų daktaras, pedagogas, administratorius, politikas, aktyvus 1920–1926 m. Lietuvos Seimų narys, visuomenės veikėjas, Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmasis pirmininkas, aktyvus kovotojas dėl lietuvybės Vilnijos krašte, vienas iš Tėvynės apsaugos rinktinės organizatorių ir aktyvus veikėjas, apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu...
Istorinių kapinių kryžiai keliauja į metalo supirktuves
Lukas PILECKIS Metalo vagių niokojamos istorinės sostinės kapinės ir metalinių kryžių nesibodinčios priimti metalo supirktuvės. Tokiu nusikaltimu baisisi vilnietis menininkas Dainius Liškevičius. Vyras nuo pat nepriklausomybės atgavimo beviltiškai stebi nykstančias amžinojo poilsio vietas – Rasų ir Bernardinų kapines. Kaltina supirkėjus „Visų bėdų raktas – metalo supirktuvės, kurios superka viską ir iš bet ko. Niekam nėra...
Mintys, paskaičius prof. Onos Voverienės knygą „Tautotyros etiudai“
Zigmas TAMAKAUSKAS, Kauno m. sav. Švietimo tarybos narys, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus Švietimo komiteto pirmininkas Profesorės habil. soc. m. dr. Onos Voverienės knygoje atskleidžiami ne tik tautotyros mokslo pradmenys, bet ir rašoma apie žmones, asmenybes, kūrusias savo darbais lietuvių Tautos savimonę bei valstybę, vedusius Tautą į kovą už jos laisvę ir nepriklausomybę, šviečiantys savo darbais...
Tautos namų idėja bus įgyvendinta iki 2018 metų
Vilniaus miesto savivaldybės taryba iškilmingame posėdyje, 2012 m. vasario 15 d., pritarė rezoliucijai, kuria įsipareigojama iki 2018 metų sostinėje įkurti Tautos namus. Norime, kad Tautos namai būtų atgaivinti minint Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto 100-ųjų metines, taigi dar turime šešerius metus pagaliau įgyvendinti šį projektą. Justinas Marcinkevičius yra sakęs: „Tauta atstato Valdovų rūmus, nors pati neturi...
Pražuvęs „Auszros“ archyvas prisikėlė naujam gyvenimui
Birutė ŽEMAITAITYTĖ, Vilnius 2011 m. gruodžio 6 d. Lietuvos mokslų akademijos mažojoje konferencijų salėje įvyko knygos „Auszros“ archyvas: Martyno Jankaus rinkinys“ * (sudarytojai ir parengėjai: prof. habil. dr. Domas Kaunas ir Audronė Matijošienė) sutiktuvės bei diskusija dėl šaltiniotyrinių darbų rengimo būklės ir perspektyvų. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius hum. m. dr. Sigitas Narbutas, pradėjęs...
Atminimo ženklas Vilniaus lietuvių dviklasei mokyklai*
Kazys Kęstutis ŠIMAS, Vilnius „Šiandien čia susirinkome atidengti paminklinės lentos pirmajai oficialiai Vilniaus lietuvių pradinei dviklasei mokyklai. Kalbant apie ją negalima nepaminėti Vilniaus lietuvių šelpimo draugijos, tos pirmosios lietuvių organizacijos, kuri įsikūrė dar 1904 m. Bene vienas iš svarbiausių jos rūpesčių buvo įsteigti nors pradinę mokyklą neturtingų lietuvių vaikams. Tai įgyvendinti tada buvo be galo...